Ekonomika – ne nulinės sumos žaidimas

Publikuota: 2015-11-17
Atnaujinta 2015-11-17 10:36
Vytautas Žukauskas, LLRI viceprezidentas.
Vytautas Žukauskas, LLRI viceprezidentas.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas

Ekonomikos kaip nulinės sumos žaidimo matymas persekioja mus kaip pasenusio mąstymo vaiduoklis. Iki pat industrinės revoliucijos ekonominė tikrovė buvo tikrai panaši į žaidimą, kuriame vieno laimėjimas būtinai reiškia kito pralaimėjimą, o bendra nauda nedidėja. Žmonės gyveno nuo derliaus iki derliaus.

Jei jis būdavo skurdus kelerius metus iš eilės, tai baigdavosi badu ir mirtimi. Nuolatinį skurdą lėmė visko trūkumas – maisto, įrankių, drabužių, dirbamos žemės. Kaip byloja kinų patarlė: „Žemė yra ribota o žmonių – daug.“ Nesibaigiančio skurdo aplinkybėmis žmonės sunkiai suvokė ekonominį augimą, dėl kurio gyvenimas visiems pagerėtų. Turtas paprastai buvo ne produktyvumo ir mainų, o išnaudojimo ar plėšimų pasekmė. Jei kas nors buvo turtingas, vadinasi, kas nors dėl to turėjo nukentėti.

Dar ir šiandien dažnai manoma, kad pagrindinis ekonominės gerovės šaltinis yra tinkamas padalijimas, kurį kas nors turi užtikrinti vis tobulindami teisės aktus ir tinkamai reguliuodami kiekvieną gyvenimo žingsnį. Kad visiems tektų „teisinga“ dalis. Teigiama, kad tam reikia perskirstymo, pelnų reguliavimo, minimalios mėnesinės algos, griežtų darbo santykių ir kitų teisės aktų, kurie atkurtų teisingumą nuožmioje nulinės sumos žaidimo kovoje ir sukurtų gerovę.

Tačiau ekonominė realybė šiandien jau visai kita. Gyvename nebe nulinės sumos žaidimo, o abipusės naudos pasaulyje. Šiandien progresas, ekonomikos plėtra ir turtas kyla ne iš tinkamo perskirstymo, o iš užtikrinimo tokių taisyklių, kurios leistų žmonėms laisvai veikti ir rinktis, dalyvauti tokiuose mainuose, kurie yra abipusiškai naudingi, išlaisvintų jų produktyvumą ir sugebėjimus. Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl ekonominė žmonių gerovė auga iki šiol neregėtu greičiu. Pelnas yra ne iš ko nors paimtas ar pavogtas uždarbis – savo buvimu jis užtikrina, kad pirkėjas gali įsigyti reikiamą prekę. Jis leidžia įkurti darbo vietas, kurių trūksta, užtikrinti žmonėms pajamas. Lankstūs darbo santykiai ilgainiui naudingi ne tik darbdaviams, bet ir darbuotojams. Ten, kur yra abipusė nauda, nėra pagrindo įstatymais kurti perskirstymo balanso tarp neva kovojančių šalių. Užtenka leisti žmonėms veikti laisvai ir rinktis patiems kurti savo gerovę.

Šiandien pristatytas naujasis Lietuvos savivaldybių indeksas puikiai visa tai parodo. Indeksu iš esmės vertinamas ekonominės laisvės lygis visose Lietuvos savivaldybėse. Skaičiavimai šiame indekse parodo, kad ne perskirstymas ar reguliavimai, ne dalijimu grįstos idėjos, o ekonominė laisvė lemia gerovę ir gyvenimo lygį savivaldybėse.

Yra aiškus empirinis ryšys tarp ekonominės laisvės savivaldybėse ir tarp žmonių ekonominės gerovės. Savivaldybės vertinimui padidėjus 10 balų, nedarbo lygis vidutiniškai savivaldybėje sumažėja 0,8 proc. punkto, investicijų lygis padidėja 276 Eur vienam gyventojui, socialinės pašalpos gavėjų skaičius sumažėja 1,2 proc. punkto, gyventojų skaičius padidėja 0,5%. Tik tuomet, kai nustosime kiekviename žingsnyje matyti laimėtojus ir pralaimėtojus, galėsime gerinti savo gyvenimą turėdami galimybę laisvai rinktis, kas naudinga visiems.

Vytautas Žukauskas yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Ideali savivaldybė: Vilniaus atvirumas, Kauno ambicijos, Klaipėdos uostas 4

Objektyvūs ekonominiai rodikliai rodo, kad trijuose didžiuosiuose šalies miestuose gyvenimas per pastarąją...

Kaip pavogti šimtą milijonų skaitant vogtus pranešimus žiniasklaidai? 2

Komunikacija yra labai vertinga. Laiku pavogta ji gali būti dar vertingesnė. Kūrybiškiausia visuomenės dalis...

Verslo klasė
2019.02.16
Kokią žinią siunčia paskutinis sprendimas „Misionierių sodų“ istorijoje 11

Misionierių vienuolyno statinių ansamblio specialusis planas, atvėręs galimybes sostinės senamiestyje plėtoti...

Statyba ir NT
2019.02.15
Ligonių lovų aritmetika su nežinomaisiais 4

Valdantieji kupini ryžto po rinkimų iš naujo imtis gydymo įstaigų tinklo optimizavimo, kurio kryptis išlieka...

Verslo aplinka
2019.02.15
Į aviacijos dangų atslenka „Brexit“ debesis 4

Praėjusius 2018-uosius civilinė aviacija palydėjo rekordais. Ne išimtis ir Lietuva – skaičiuojame rekordinius...

Logistika
2019.02.14
Atviras laiškas S. Jakeliūnui: Lietuva - lyderė Europoje ar maža agrarinė valstybė?  22

2017 metų rudenį Singapūre garsiai nuskambėjo Lietuvos ambicija tapti finansinių technologijų lydere regione.

Finansai
2019.02.14
Kam verta su valdžia obuoliauti 4

Ar galima sukaupti antrą pensiją, ypač kai tau jau per penkiasdešimt? Uždavinys – ne iš lengvųjų, bet, regis,...

Finansai
2019.02.14
Verslai dūžta atsimušę į PVM ribą 19

Per paskutinius 12 mėnesių pasiekus 45.000 Eur pajamų ribą, Lietuvoje reikia registruotis kaip PVM mokėtojui.

Finansai
2019.02.13
Skubai įveikti reikia manevro laisvės 2

2018-ieji buvo treti metai iš eilės, kai šalies viešieji finansai plaukė virš vandens, t. y. buvo fiksuotas...

Finansai
2019.02.12
Lietuvai – ir plojimai, ir raginimai neatsipalaiduoti 9

Europinės institucijos konstatuoja, kad Lietuvai gana gerai sekasi susidoroti su valstybės skolos reguliavimu...

Verslo aplinka
2019.02.11
A. Puklevičius: grynai angliškai padaryta 4

Balio Sruogos „Dievų miške“ yra visas skyrius, skirtas Štuthofo lageryje kalėjusiam internacionalui. Ir...

Verslo klasė
2019.02.09
Deguonies iki galo neužsuka

Prognozuojama, kad įmonių bankrotų skaičius Lietuvoje šiemet išaugs 9,2% – šis rodiklis bus aukščiausias euro...

Verslo aplinka
2019.02.08
Kritikos strėlės viešiesiems pirkimams: formalus požiūris ar polinkis į „draugystę“ 14

Neseniai Prezidentė teikė siūlymą Viešųjų pirkimų įstatymų pataisoms, uždrausiančioms politinio pasitikėjimo...

Rinkodara
2019.02.07
Trys priežastys, kodėl verždamiesi į elektronikos atliekų tvarkymo pirmūnus, liksime uodegoje 2

Europos Komisija (EK) direktyva yra nustačiusi, kiek Europos Sąjungos šalys turi sutvarkyti elektronikos...

Paslaugos
2019.02.07
„Jautrieji“ lieja krokodilo ašaras 26

Valdantiesiems vakar buvo juoda diena – ir premjeras Saulius Skvernelis, ir valstiečių lyderis Ramūnas...

Verslo aplinka
2019.02.07
Gudraujant galima atbaidyti investuotojus

Lietuvos bendrovės, rengdamos savo metines finansines ataskaitas, neretai iškreipia vaizdą – jos taiko per...

Finansai
2019.02.06
Kai ramybės neduoda skaičiaus pi šlovė 9

Šiomis dienomis, ko gero, labiausiai galima užjausti įmonių buhalterius – pasikeitus mokesčių sistemai, į jų...

Finansai
2019.02.05
Lietuva – įsipareigojimų vykdymo pirmūnių gretose 3

Lietuva tapo „gynybai skiriančių 2% BVP šalių“ klubo nare – tai patvirtino NATO vadavietė. Mūsų šalis Šiaurės...

Verslo aplinka
2019.02.04
Niekas nežino, kiek savivaldybių valdomų įmonių veikia pagrįstai. Inventorizacija būtina. 2

Prieš pusę metų Vietos savivaldos įstatyme pakeistos taisyklės, kurių turi laikytis savivaldybės, spręsdamos...

Vadyba
2019.02.02
Prekyba, atspindinti vertybes

Nuo šiandien Europos Sąjungos (ES) verslui plačiai atveriamos Japonijos, vienos turtingiausių pasaulio rinkų,...

Verslo aplinka
2019.02.01

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau