Ekonomika – ne nulinės sumos žaidimas

Publikuota: 2015-11-17
Atnaujinta 2015-11-17 10:36
Vytautas Žukauskas, LLRI viceprezidentas.
Vytautas Žukauskas, LLRI viceprezidentas.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas

Ekonomikos kaip nulinės sumos žaidimo matymas persekioja mus kaip pasenusio mąstymo vaiduoklis. Iki pat industrinės revoliucijos ekonominė tikrovė buvo tikrai panaši į žaidimą, kuriame vieno laimėjimas būtinai reiškia kito pralaimėjimą, o bendra nauda nedidėja. Žmonės gyveno nuo derliaus iki derliaus.

Jei jis būdavo skurdus kelerius metus iš eilės, tai baigdavosi badu ir mirtimi. Nuolatinį skurdą lėmė visko trūkumas – maisto, įrankių, drabužių, dirbamos žemės. Kaip byloja kinų patarlė: „Žemė yra ribota o žmonių – daug.“ Nesibaigiančio skurdo aplinkybėmis žmonės sunkiai suvokė ekonominį augimą, dėl kurio gyvenimas visiems pagerėtų. Turtas paprastai buvo ne produktyvumo ir mainų, o išnaudojimo ar plėšimų pasekmė. Jei kas nors buvo turtingas, vadinasi, kas nors dėl to turėjo nukentėti.

Dar ir šiandien dažnai manoma, kad pagrindinis ekonominės gerovės šaltinis yra tinkamas padalijimas, kurį kas nors turi užtikrinti vis tobulindami teisės aktus ir tinkamai reguliuodami kiekvieną gyvenimo žingsnį. Kad visiems tektų „teisinga“ dalis. Teigiama, kad tam reikia perskirstymo, pelnų reguliavimo, minimalios mėnesinės algos, griežtų darbo santykių ir kitų teisės aktų, kurie atkurtų teisingumą nuožmioje nulinės sumos žaidimo kovoje ir sukurtų gerovę.

Tačiau ekonominė realybė šiandien jau visai kita. Gyvename nebe nulinės sumos žaidimo, o abipusės naudos pasaulyje. Šiandien progresas, ekonomikos plėtra ir turtas kyla ne iš tinkamo perskirstymo, o iš užtikrinimo tokių taisyklių, kurios leistų žmonėms laisvai veikti ir rinktis, dalyvauti tokiuose mainuose, kurie yra abipusiškai naudingi, išlaisvintų jų produktyvumą ir sugebėjimus. Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl ekonominė žmonių gerovė auga iki šiol neregėtu greičiu. Pelnas yra ne iš ko nors paimtas ar pavogtas uždarbis – savo buvimu jis užtikrina, kad pirkėjas gali įsigyti reikiamą prekę. Jis leidžia įkurti darbo vietas, kurių trūksta, užtikrinti žmonėms pajamas. Lankstūs darbo santykiai ilgainiui naudingi ne tik darbdaviams, bet ir darbuotojams. Ten, kur yra abipusė nauda, nėra pagrindo įstatymais kurti perskirstymo balanso tarp neva kovojančių šalių. Užtenka leisti žmonėms veikti laisvai ir rinktis patiems kurti savo gerovę.

Šiandien pristatytas naujasis Lietuvos savivaldybių indeksas puikiai visa tai parodo. Indeksu iš esmės vertinamas ekonominės laisvės lygis visose Lietuvos savivaldybėse. Skaičiavimai šiame indekse parodo, kad ne perskirstymas ar reguliavimai, ne dalijimu grįstos idėjos, o ekonominė laisvė lemia gerovę ir gyvenimo lygį savivaldybėse.

Yra aiškus empirinis ryšys tarp ekonominės laisvės savivaldybėse ir tarp žmonių ekonominės gerovės. Savivaldybės vertinimui padidėjus 10 balų, nedarbo lygis vidutiniškai savivaldybėje sumažėja 0,8 proc. punkto, investicijų lygis padidėja 276 Eur vienam gyventojui, socialinės pašalpos gavėjų skaičius sumažėja 1,2 proc. punkto, gyventojų skaičius padidėja 0,5%. Tik tuomet, kai nustosime kiekviename žingsnyje matyti laimėtojus ir pralaimėtojus, galėsime gerinti savo gyvenimą turėdami galimybę laisvai rinktis, kas naudinga visiems.

Vytautas Žukauskas yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Chaoso ratas įsuktas – kur stabdžiai? 2

Pakuočių atliekų tvarkymo sistema įstrigo gilioje krizėje: gamintojai ir importuotojai tapo įstatymo spragų...

Lenktynėse nėra vietos silpniesiems 23

Lietuva praranda konkurencingumo pagreitį: mūsų šalis konkurencingumo indekse smuktelėjo dviem laipteliais...

Verslo aplinka
2018.10.18
Kaip ilgai dar džiaugsis smaližiai?

Dietologai ir mitybos ekspertai dėl to, ko gero, nė kiek nesidžiaugia. Ne itin tai džiugina ir cukrinių...

Agroverslas
2018.10.17
Kovoje su skurdu pergalės nematyti 42

Šiandien – Tarptautinė kovos su skurdu diena. Lietuva šios kovos fronte atrodo gana apgailėtinai: beveik 30%...

Finansai
2018.10.17
Europa kratosi plastiko invazijos 20

Europos Parlamentas (EP) ir Europos Komisija (EK) kyla į kovą prieš vienkartinius plastikinius daiktus, kurie...

Pramonė
2018.10.16
ES parama: į plytas ar į ateitį? 17

ES paramos lėšų investavimo srityje Lietuva gali pasigirti ir geromis naujienomis, tačiau jos – jau...

Finansai
2018.10.15
Dabar turime daugiau galimybių nei gebame išnaudoti 9

Dabartiniai gamybos būdai ir technologijos šviesmečiais skiriasi nuo pirmosios pramonės revoliucijos įvykdytų...

Pramonė
2018.10.12
Draudimai – pasakos lengvatikiams 18

Populistiniai valdžios sprendimai gana dažnai duoda daugiau žalos nei pažaduose deklaruoti tikslai. Nemenki...

Biurokratijos sparnai dar neapkarpyti 3

Nors kiekviena Vyriausybė, įskaitant ir Sauliaus Skvernelio vadovaujamą, tarp gausių verslui dalijamų pažadų...

Verslo aplinka
2018.10.11
Pensijų kaupimo sistemos reforma: keturios geros žinios dirbantiesiems 30

Nedaug temų sulaukia tokio visuomenės dėmesio, kaip pensijos, ir reta kuri kita sritis sulaukia tiek...

Finansai
2018.10.10
Ar Vilniaus požemiuose dundės traukiniai? 24

Daug metų brandinta idėja įkurdinti Vilniuje metro, sutelkusi tiek šalininkų, tiek kritikų būrius, tampa...

Transportas
2018.10.10
Aistros dėl lietuviško rąsto 5

Valdantieji patraukė į miškus – Seime pasipylė siūlymai taisyti Miškų įstatymą. Vienas jų – jau seniai...

Pramonė
2018.10.09
Kopūstas – darže ar ant pečių? 3

Gal valdančiuosius reikėtų pagirti – jie galvoja. Galvoja ir prigalvoja visokių idėjų – ką gi dar uždraudus:...

Verslo aplinka
2018.10.08
Komunikacijos tendencijos 2019 m.: „daugiau su mažiau“ scenarijus 7

Komunikacijoje, kaip ir daugelyje kitų sričių, pokyčiai yra neišvengiami, ir čia itin svarbu laiku į juos...

Rinkodara
2018.10.06
Kaip darbuotojų paieškos situaciją „visi pralaimi“ paversti į „laimi visi“ 6

Neseniai klientas iš tarptautinės kompanijos kreipėsi norėdamas pasamdyti didelį darbuotojų skaičių. Jis...

Vadyba
2018.10.05
Jei viskas švaru, ko bijo valdžia? 33

Nieko nematykit, negirdėkit, nelįskit, nieko apie mus nepasakokit – taip dabartinė Lietuvos valdžia norėtų...

Verslo aplinka
2018.10.05
Našiau dirbant, smagiau žvelgti į priekį 3

Lietuva gali pasigirti sparčiai augančiu darbo našumu – Eurostato duomenys rodo, kad 2017 m. jis augo...

Verslo aplinka
2018.10.04
Viešumui ir tiesai – antrankiai? 27

Šlubuojanti e. sveikatos sistema jau prarijo 40 mln. Eur ir dar 2,5 mln. Eur pareikalaus klaidų taisymui.

Verslo aplinka
2018.10.03
Skyrybos be vedybų sutarties 4

Seimas, šią savaitę pailsėjęs nuo plenarinių posėdžių, kitą antradienį vėl grįš (skubos tvarka) prie...

Verslo aplinka
2018.10.02
„Rail Baltica“, regis, rūpi tik Briuseliui 14

„Rail Balticos“ projektą visiškai pagrįstai galime vadinti amžiaus projektu – sprendimui tiesti geležinkelio...

Transportas
2018.10.01

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau