Seimui pakanka 34 narių?

Publikuota: 2015-11-11
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Panašu, kad Seimas pats nusprendė, kiek jam reikia narių normaliam įstatymų leidybos darbui. Rinkėjai jau kurį laiką stebi, kad formuojasi nauja darbo praktika – nubalsuoti už vieną ar kitą pasiūlymą pakanka net mažiausio minimumo parlamentarų. Kiek yra, tiek ir gana... Kaip įprasta šioje institucijoje ir šį kartą nežinome, kas yra tokios iniciatyvos autorius, tad belieka spėlioti, kad šios radikalios inovacijos iniciatoriaus reiktų ieškoti tarp ... Seimo vadovų.

Štai praėjusio ketvirtadienio vakarą Seimas po pateikimo pritarė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisoms, numatančioms, kad B kategoriją turintiems vairuotojams, neturintiems 2 m. stažo, nebūtų galima vairuoti galingų automobilių. Šįkart nediskutuokime, kiek autobusų stotelių apsaugos toks sprendimas. Įdomu kitkas: už šios pataisos priėmimą po pateikimo balsavo visi 34 (!) posėdyje dalyvaujantys parlamentarai. 34 iš 141 mokesčių mokėtojų išlaikomo Seimo nario... Išimtis? Anaiptol – ne ką didesnis skaičius palaimino socialdemokrato Algirdo Syso naftalinu kvepiančią idėją apkrauti Lietuvos žmones progresiniais mokesčiais. Vakar, kai tų pačių socialdemokratų siūlymu buvo mėginama iki 2019 m. atidėti draudimą prekiauti alkoholiu degalinėse, posėdyje užsiregistravo 77 nariai. Net ir balsuojant itin svarbiais klausimais, kaip generalinio prokuroro skyrimas, Seimo plenarinių posėdžių salėje žiojėja tuščių kėdžių skylės.

Ir tai jau tapo norma ne vienos kadencijos Seimui – kur ir kokia „dvasia“ nešioja tautos išrinktuosius darbo metu, pačiai tautai žinoti neleistina. Užtat retkarčiais pasigirsta virkavimų, kad parlamentarams trūksta pinigų išlaidoms, o vienas net pasiguodė, kad negali išgyventi iš Seimo nario algos... Tautos išrinktaisiais save mėgstantys vadinti seimūnai linkę skaičiuoti tik savo pinigus, savo privilegijas, savo teises. O pareigos? Įteisindami galimybę praleisti posėdžius, jie kartu išreiškia ir niekinamą požiūrį į savo darbdavį – rinkėjus. Kurioje dar įstaigoje ar verslo bendrovėje būtų galima nevaikščioti į darbą, tačiau neraustant imti atlyginimą. Ir ne tik imti – pamėginkite Seimo pravaikštininkams jo neduoti – jie juk „dirba“ su rinkėjais. Įdomu tik, kur tokio „triūso“ vaisiai noksta? O ir kas gali drįsti ko nors neduoti: aroganciją viešumoje vis demonstruojantys politikai kone prikišamai duoda suprasti, kad aukščiau Seimo nėra nieko.

Jei Loreta Graužinienė, Seimo vadovė, nepajėgia sukviesti kolegų į posėdžių salę atlikti savo pareigos, gal imtųsi iniciatyvos pagaliau sumažinti parlamentarų skaičių? Juolab kad tokių iniciatyvų būta anksčiau, ir ne vienos. Pvz., pernai sumažinti Seimo narių skaičių pasiūlė 36 įvairioms frakcijoms priklausantys politikai. Jie įregistravo Konstitucijos pataisą, skelbiančią, kad Seimą sudaro 101 narys. Taip iš parlamento posėdžių salės būtų išnešta 40 kėdžių, ką ir kalbėti apie pulką tas „kėdes“ aptarnaujančio personalo. Iniciatyvos autoriai netuščiažodžiavo: pateikė statistiką, kad, palyginti su 1993 m., gyventojų Lietuvoje sumažėjo daugiau kaip 700.000. Tad Lietuva tapo Europos valstybe, kurioje vienam parlamentarui tenka mažiausiai gyventojų – apie 21.000. Pavyzdžiui, Danijoje vienas parlamentaras atstovauja 31.000 gyventojų, Slovakijoje – 36.000. Dar radikaliau buvo pamėginta 2010 m. – Valentinas Mazuronis pasiūlė palikti 71 Seimo narį. Šis skaičius net nebeatrodo radikalus, jei lyginsime su dabar sprendimus priimančių parlamentarų skaičiumi. Tačiau politikai kaipmat pasišiaušė – socialdemokratas Vytenis Andriukaitis tuomet ironizavo: „Gal apskritai reikėtų paleisti Seimą ir užtektų vieno prezidento?“ Ir mestelėjo „geležinį“ argumentą: prieš porą dešimtmečių tauta referendumu pritarė Konstitucijai ir norėjo, kad parlamente dirbtų 141 narys.

Pora dešimtmečių praėjo, realijos pasikeitė – tad galbūt pats metas vėl paklausti tautos, kiek jai reikia Seimo narių. Tikrų, dirbančių. Laikmečio pokyčiams reikia bent kelių sąlygų: geros įstatymų leidėjų klausos – kad būtų išgirsti rinkėjai, ir sąžinės – kad Seimo nariai suvoktų, jog aukščiau jų vis tik yra dar kai kas – Dievas.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kokią žinią siunčia paskutinis sprendimas „Misionierių sodų“ istorijoje 3

Misionierių vienuolyno statinių ansamblio specialusis planas, atvėręs galimybes sostinės senamiestyje plėtoti...

Statyba ir NT
2019.02.15
Ligonių lovų aritmetika su nežinomaisiais 2

Valdantieji kupini ryžto po rinkimų iš naujo imtis gydymo įstaigų tinklo optimizavimo, kurio kryptis išlieka...

Verslo aplinka
2019.02.15
Į aviacijos dangų atslenka „Brexit“ debesis 2

Praėjusius 2018-uosius civilinė aviacija palydėjo rekordais. Ne išimtis ir Lietuva – skaičiuojame rekordinius...

Logistika
2019.02.14
Atviras laiškas S. Jakeliūnui: Lietuva - lyderė Europoje ar maža agrarinė valstybė?  22

2017 metų rudenį Singapūre garsiai nuskambėjo Lietuvos ambicija tapti finansinių technologijų lydere regione.

Finansai
2019.02.14
Kam verta su valdžia obuoliauti 4

Ar galima sukaupti antrą pensiją, ypač kai tau jau per penkiasdešimt? Uždavinys – ne iš lengvųjų, bet, regis,...

Finansai
2019.02.14
Verslai dūžta atsimušę į PVM ribą 19

Per paskutinius 12 mėnesių pasiekus 45.000 Eur pajamų ribą, Lietuvoje reikia registruotis kaip PVM mokėtojui.

Finansai
2019.02.13
Skubai įveikti reikia manevro laisvės 2

2018-ieji buvo treti metai iš eilės, kai šalies viešieji finansai plaukė virš vandens, t. y. buvo fiksuotas...

Finansai
2019.02.12
Lietuvai – ir plojimai, ir raginimai neatsipalaiduoti 9

Europinės institucijos konstatuoja, kad Lietuvai gana gerai sekasi susidoroti su valstybės skolos reguliavimu...

Verslo aplinka
2019.02.11
A. Puklevičius: grynai angliškai padaryta 4

Balio Sruogos „Dievų miške“ yra visas skyrius, skirtas Štuthofo lageryje kalėjusiam internacionalui. Ir...

Verslo klasė
2019.02.09
Deguonies iki galo neužsuka

Prognozuojama, kad įmonių bankrotų skaičius Lietuvoje šiemet išaugs 9,2% – šis rodiklis bus aukščiausias euro...

Verslo aplinka
2019.02.08
Kritikos strėlės viešiesiems pirkimams: formalus požiūris ar polinkis į „draugystę“ 14

Neseniai Prezidentė teikė siūlymą Viešųjų pirkimų įstatymų pataisoms, uždrausiančioms politinio pasitikėjimo...

Rinkodara
2019.02.07
Trys priežastys, kodėl verždamiesi į elektronikos atliekų tvarkymo pirmūnus, liksime uodegoje 2

Europos Komisija (EK) direktyva yra nustačiusi, kiek Europos Sąjungos šalys turi sutvarkyti elektronikos...

Paslaugos
2019.02.07
„Jautrieji“ lieja krokodilo ašaras 26

Valdantiesiems vakar buvo juoda diena – ir premjeras Saulius Skvernelis, ir valstiečių lyderis Ramūnas...

Verslo aplinka
2019.02.07
Gudraujant galima atbaidyti investuotojus

Lietuvos bendrovės, rengdamos savo metines finansines ataskaitas, neretai iškreipia vaizdą – jos taiko per...

Finansai
2019.02.06
Kai ramybės neduoda skaičiaus pi šlovė 9

Šiomis dienomis, ko gero, labiausiai galima užjausti įmonių buhalterius – pasikeitus mokesčių sistemai, į jų...

Finansai
2019.02.05
Lietuva – įsipareigojimų vykdymo pirmūnių gretose 3

Lietuva tapo „gynybai skiriančių 2% BVP šalių“ klubo nare – tai patvirtino NATO vadavietė. Mūsų šalis Šiaurės...

Verslo aplinka
2019.02.04
Niekas nežino, kiek savivaldybių valdomų įmonių veikia pagrįstai. Inventorizacija būtina. 2

Prieš pusę metų Vietos savivaldos įstatyme pakeistos taisyklės, kurių turi laikytis savivaldybės, spręsdamos...

Vadyba
2019.02.02
Prekyba, atspindinti vertybes

Nuo šiandien Europos Sąjungos (ES) verslui plačiai atveriamos Japonijos, vienos turtingiausių pasaulio rinkų,...

Verslo aplinka
2019.02.01
Atveriame Lietuvos duris Japonijai

Šiais laikais įprasta sakyti, kad pasaulis darosi uždaresnis. Matome, kaip žmonės reikalauja nustatyti ar net...

Verslo aplinka
2019.01.31
Prognozės šiemet kabo „ant siūlo“ 5

Lietuvos ekonomikos augimas 2018 m. viršijo prognozes ir buvo kiek spartesnis – šalies bendrasis vidaus...

Verslo aplinka
2019.01.31

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau