Seimui pakanka 34 narių?

Publikuota: 2015-11-11
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Panašu, kad Seimas pats nusprendė, kiek jam reikia narių normaliam įstatymų leidybos darbui. Rinkėjai jau kurį laiką stebi, kad formuojasi nauja darbo praktika – nubalsuoti už vieną ar kitą pasiūlymą pakanka net mažiausio minimumo parlamentarų. Kiek yra, tiek ir gana... Kaip įprasta šioje institucijoje ir šį kartą nežinome, kas yra tokios iniciatyvos autorius, tad belieka spėlioti, kad šios radikalios inovacijos iniciatoriaus reiktų ieškoti tarp ... Seimo vadovų.

Štai praėjusio ketvirtadienio vakarą Seimas po pateikimo pritarė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisoms, numatančioms, kad B kategoriją turintiems vairuotojams, neturintiems 2 m. stažo, nebūtų galima vairuoti galingų automobilių. Šįkart nediskutuokime, kiek autobusų stotelių apsaugos toks sprendimas. Įdomu kitkas: už šios pataisos priėmimą po pateikimo balsavo visi 34 (!) posėdyje dalyvaujantys parlamentarai. 34 iš 141 mokesčių mokėtojų išlaikomo Seimo nario... Išimtis? Anaiptol – ne ką didesnis skaičius palaimino socialdemokrato Algirdo Syso naftalinu kvepiančią idėją apkrauti Lietuvos žmones progresiniais mokesčiais. Vakar, kai tų pačių socialdemokratų siūlymu buvo mėginama iki 2019 m. atidėti draudimą prekiauti alkoholiu degalinėse, posėdyje užsiregistravo 77 nariai. Net ir balsuojant itin svarbiais klausimais, kaip generalinio prokuroro skyrimas, Seimo plenarinių posėdžių salėje žiojėja tuščių kėdžių skylės.

Ir tai jau tapo norma ne vienos kadencijos Seimui – kur ir kokia „dvasia“ nešioja tautos išrinktuosius darbo metu, pačiai tautai žinoti neleistina. Užtat retkarčiais pasigirsta virkavimų, kad parlamentarams trūksta pinigų išlaidoms, o vienas net pasiguodė, kad negali išgyventi iš Seimo nario algos... Tautos išrinktaisiais save mėgstantys vadinti seimūnai linkę skaičiuoti tik savo pinigus, savo privilegijas, savo teises. O pareigos? Įteisindami galimybę praleisti posėdžius, jie kartu išreiškia ir niekinamą požiūrį į savo darbdavį – rinkėjus. Kurioje dar įstaigoje ar verslo bendrovėje būtų galima nevaikščioti į darbą, tačiau neraustant imti atlyginimą. Ir ne tik imti – pamėginkite Seimo pravaikštininkams jo neduoti – jie juk „dirba“ su rinkėjais. Įdomu tik, kur tokio „triūso“ vaisiai noksta? O ir kas gali drįsti ko nors neduoti: aroganciją viešumoje vis demonstruojantys politikai kone prikišamai duoda suprasti, kad aukščiau Seimo nėra nieko.

Jei Loreta Graužinienė, Seimo vadovė, nepajėgia sukviesti kolegų į posėdžių salę atlikti savo pareigos, gal imtųsi iniciatyvos pagaliau sumažinti parlamentarų skaičių? Juolab kad tokių iniciatyvų būta anksčiau, ir ne vienos. Pvz., pernai sumažinti Seimo narių skaičių pasiūlė 36 įvairioms frakcijoms priklausantys politikai. Jie įregistravo Konstitucijos pataisą, skelbiančią, kad Seimą sudaro 101 narys. Taip iš parlamento posėdžių salės būtų išnešta 40 kėdžių, ką ir kalbėti apie pulką tas „kėdes“ aptarnaujančio personalo. Iniciatyvos autoriai netuščiažodžiavo: pateikė statistiką, kad, palyginti su 1993 m., gyventojų Lietuvoje sumažėjo daugiau kaip 700.000. Tad Lietuva tapo Europos valstybe, kurioje vienam parlamentarui tenka mažiausiai gyventojų – apie 21.000. Pavyzdžiui, Danijoje vienas parlamentaras atstovauja 31.000 gyventojų, Slovakijoje – 36.000. Dar radikaliau buvo pamėginta 2010 m. – Valentinas Mazuronis pasiūlė palikti 71 Seimo narį. Šis skaičius net nebeatrodo radikalus, jei lyginsime su dabar sprendimus priimančių parlamentarų skaičiumi. Tačiau politikai kaipmat pasišiaušė – socialdemokratas Vytenis Andriukaitis tuomet ironizavo: „Gal apskritai reikėtų paleisti Seimą ir užtektų vieno prezidento?“ Ir mestelėjo „geležinį“ argumentą: prieš porą dešimtmečių tauta referendumu pritarė Konstitucijai ir norėjo, kad parlamente dirbtų 141 narys.

Pora dešimtmečių praėjo, realijos pasikeitė – tad galbūt pats metas vėl paklausti tautos, kiek jai reikia Seimo narių. Tikrų, dirbančių. Laikmečio pokyčiams reikia bent kelių sąlygų: geros įstatymų leidėjų klausos – kad būtų išgirsti rinkėjai, ir sąžinės – kad Seimo nariai suvoktų, jog aukščiau jų vis tik yra dar kai kas – Dievas.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Takoskyra ar tiltas? 1

Lietuvoje daugeliui politikų jau tapo kone norma demonizuoti verslą, nesilaikyti susitarimų ir laužyti duotus...

Apie vamzdžius ir apkasus Davoso forumo fone 4

Davoso Pasaulio ekonomikos forume šiemet buvo visko daug. Tiek, kad dažnas juo domėjęsis galėjo išgirsti...

Verslo aplinka
2020.01.27
Verslui neapsimoka „sandėliuoti“ skolų

Tiesa tokia, kad beveik visos didelės organizacijos, ypač veikiančios paslaugų rinkoje, nuolat susiduria su...

Finansai
2020.01.26
Ko Lietuvos verslai (dar) nesuvokia apie valiutų rinką

2015 m. atsisveikinus su litu, atrodė, kad žodis „valiuta“ dings iš Lietuvos verslininkų žodyno. Euras turėjo...

Rinkos
2020.01.25
Gyvenimas be statistikos: ar tikrai duomenų reikia tik valdžiai? 1

Išaušo diena, kai valstybės institucijos neberenka statistinių duomenų. Verslui nebereikia primygtinai teikti...

Verslo aplinka
2020.01.24
Ko finansų rinkose laukti po rekordiškai gerų metų

Praėję 2019-ieji – vienas geriausių laikotarpių didžiausiose pasaulio finansų rinkose per pastaruosius 20...

Rinkos
2020.01.24
Teisės aktai: kepami it blynai, dar ir prisvilę 5

Dėl Lietuvoje dažnai keičiamų ir naujai kuriamų teisės aktų gyvename nuolatinėje įtampoje – begalinis...

Verslo aplinka
2020.01.24
Vieno figos lapelio neužteks 14

Kad ir kiek premjeras Saulius Skvernelis ir Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis mėgino...

Verslo aplinka
2020.01.23
Žalioji alternatyva Europai: graži kalėdinė pasaka, kuriai (ne)lemta išsipildyti? 3

Planai, kuriami dešimtmečiams į ateitį, balansuoja ties realybės ir fantazijos riba. Ypač, kai planuojami...

Verslo aplinka
2020.01.22
Problemos, slypinčios paviršiuje 2

Daugiabučių renovacijos procesas pagreičio neįgauna ir toliau slenka vėžlio žingsniu: prieš 15 metų pradėta...

Statyba ir NT
2020.01.22
„Padėkokime“ ir S. Jakeliūnui 26

Lietuvos verslas vis labiau tampa bankų atstumtuoju – skirtingai nei daugumoje ES šalių, paskolų prieinamumas...

Verslo aplinka
2020.01.21
Metas sugriauti pensijų fondų monopolį 14

Šiemet Finansų ministerija planuoja svarstyti vadinamosios investicinės sąskaitos lengvatą. Ji leistų pačiam...

Finansai
2020.01.20
Kaip atpažinti tikrąją socialinę atsakomybę?

Pastaruoju metu Lietuvą krečia skandalai. Jie apnuogina socialinės atsakomybės stoką, požiūrį į aplinkosaugą...

Verslo aplinka
2020.01.19
Vaikų kryžiaus žygis, energetika ir mes Premium

XI–XIII amžiai, Europos feodalų vaikams pradeda trūkti žemių, valstiečiams maisto stinga nuolat, pirmieji...

Verslo klasė
2020.01.17
Personalo valdymo tendencijos 2020

Produktyvumo problema Lietuvoje, su kuria susiduria didelė dalis vadovų, yra ne tik Lietuvos verslo iššūkis.

Vadyba
2020.01.17
Kas būna po itin stiprių metų akcijose

Kaip žinome, 2019 m. buvo itin stiprūs metai finansiniam turtui, nes buvo atstatytas užpernai patirtas...

Rinkos
2020.01.17
Ne režimo permainos, o politinis manevras

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas suformulavo šalies konstitucines reformas ir pasiuntė atsistatydinti...

Verslo aplinka
2020.01.17
Pridususių valdančiųjų pasispardymai 1

Valdantieji antradienį praleido daug lemiantį įvartį į savo vartus – desperatiškas siekis padėti rudenį...

Verslo aplinka
2020.01.16
Pasaulinis vienaragių ūkis: ko tikėtis 2020-aisiais?

„Vinted“ sulaukė savo šlovės valandos ir tapo pirmuoju lietuvišku vienaragiu - taip vadinamos sparčiai...

Finansai
2020.01.15
Kaip socialinė politika gali padėti spręsti dabarties iššūkius

Klimato kaita, mūsų gamtinės aplinkos nykimas ir technologinė plėtra pastaraisiais metais sukėlė beprecedentę...

Verslo aplinka
2020.01.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau