Pasigendama pensijų fondų dalyvavimo rinkoje

Publikuota: 2015-11-09
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Lietuvos II pakopos („Sodros“ įmokos dalies) ir III pakopos (papildomo savanoriško kaupimo) pensijų fondai 2014-ųjų pabaigoje turėjo sukaupę maždaug 1,76 mlrd. Eur turto. Tai sudaro apie 5% metinio Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP). Tačiau tik apie 2% pensijų fondų turto yra skirta alternatyvioms investicijoms, tokioms kaip nekilnojamasis turtas (NT).

Panaši situacija yra ir Latvijoje bei Estijoje, bet visai kitokia ji yra tokiose Vakarų Europos šalyse kaip Vokietija ar Danija, kur pensijų fondai, draudimo bendrovės yra svarbios NT rinkos dalyvės. Pensijų fondai dalį sukaupto turto investuoti į NT turėtų ne tik dėl platesnės investicinio portfelio diversifikacijos (vien tik akcijos, obligacijos, fondai ir grynieji pinigai to neužtikrina), bet ir dėl to, kad ilguoju laikotarpiu NT grąža prilygsta ar net lenkia akcijų grąžą. Be to, tai duoda naudos ekonomikai, nes didesnis kapitalo rinkos dalyvių įsitraukimas investuojant į NT atspindi didesnę rinkos plėtrą ir padidina NT objektų likvidumą, finansavimo galimybių prieinamumą verslui. Kuo geresnės galimybės parduoti NT objektą, tuo daugiau užsienio investuotojų ateina į rinką, jie didina rinkos kapitalizaciją ir tai galiausiai teigiamai atsiliepia ir šalies ūkiui.

Nereikia pamiršti ir fakto, kad Baltijos šalių NT rinkos pasižymi santykinai dideliu pajamingumu iš NT objektų nuomos, o bankų (pagrindinių NT objektų finansuotojų) sektoriaus reguliavimas vis griežtėja, kartu traukiantis ir NT projektams finansuoti skirtoms lėšoms.

Finansų rinkų institutas, atlikęs tyrimą šia tema ir jį pristatęs visuomenei, teigia, kad yra dvi problemos. Viena – rinkoje trūksta priemonių, kurios būtų pakankamai likvidžios, ir investuotų į NT (pensijų fondai investuoti tiesiogiai į NT negali), antra – patys pensijų fondai nelinkę investuoti į NT objektus ir investicijoms renkasi lengviau pasiekiamas priemones.

Į klausimą, kas labiau kalti – NT plėtotojai, vengiantys pasitelkti kapitalo rinkos priemones, ar pensijų fondai, vengiantys naujovių – atsakyti sunku, juolab ir Lietuvos įstatymai galėtų konkrečiau reglamentuoti į NT investuojančias priemones. Kita vertus, kaltininkų ieškoti gal ir nereikia, o geriau abi puses padrąsinti būti imlesnėms naujovėms. Juolab kad pavienių teigiamų pavyzdžių, kai pensijų fondai investavo į NT, jau buvo, o Baltijos šalių kapitalo rinkos kaip tik šiuo metu yra atkutusios – apie viešo pirminio siūlymo (IPO) galimybę kalba bent trys įmonės, kai kurios bendrovės drąsiai leidžia obligacijų emisijas (buvo net bandymų leisti turtu garantuotas obligacijas), vienas po kito steigiami informuotiesiems investuotojams skirti NT fondai. Atkutęs investuotojų apetitas ir didesnis investicinių priemonių spektras gali sukurti tinkamą terpę pensijų fondams į NT investuoti drąsiau. Įkvėpimo šaltiniu galėtų tapti Vakarų Europos ar Šiaurės Amerikos pavyzdys, kur net 25–30% pensijų fondų turto yra nukreipta į alternatyvias investicijas, tokias kaip NT. Šalių, kuriose išvystytos kapitalo rinkos, ekonomika yra daug lankstesnė ir skatina ūkio bei įmonių plėtrą pasitelkiant alternatyvius finansavimo šaltinius.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Vaikų kryžiaus žygis, energetika ir mes Premium

XI–XIII amžiai, Europos feodalų vaikams pradeda trūkti žemių, valstiečiams maisto stinga nuolat, pirmieji...

Verslo klasė
2020.01.17
Personalo valdymo tendencijos 2020

Produktyvumo problema Lietuvoje, su kuria susiduria didelė dalis vadovų, yra ne tik Lietuvos verslo iššūkis.

Vadyba
2020.01.17
Kas būna po itin stiprių metų akcijose

Kaip žinome, 2019 m. buvo itin stiprūs metai finansiniam turtui, nes buvo atstatytas užpernai patirtas...

Rinkos
2020.01.17
Ne režimo permainos, o politinis manevras

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas suformulavo šalies konstitucines reformas ir pasiuntė atsistatydinti...

Verslo aplinka
2020.01.17
Pridususių valdančiųjų pasispardymai 1

Valdantieji antradienį praleido daug lemiantį įvartį į savo vartus – desperatiškas siekis padėti rudenį...

Verslo aplinka
2020.01.16
Pasaulinis vienaragių ūkis: ko tikėtis 2020-aisiais?

„Vinted“ sulaukė savo šlovės valandos ir tapo pirmuoju lietuvišku vienaragiu - taip vadinamos sparčiai...

Finansai
2020.01.15
Kaip socialinė politika gali padėti spręsti dabarties iššūkius

Klimato kaita, mūsų gamtinės aplinkos nykimas ir technologinė plėtra pastaraisiais metais sukėlė beprecedentę...

Verslo aplinka
2020.01.15
Ar baigsis „otkatų“ era? 3

Korupcija išlieka aktuali problema viešųjų pirkimų (VP) srityje. Jos atvejų pasitaiko beveik visose srityse,...

Verslo aplinka
2020.01.15
Grigeogeitas: ekonomistų perspektyva 12

Praėjus keliems metams po VW dyzelgeito sulaukėme lietuviškojo dyzelgeito analogo - Grigeogeito. Šis atvejis...

Verslo aplinka
2020.01.14
Aukščiau pasistiebti nebesugeba 1

Seime šiandien bus sprendžiamas būsimų rinkimų scenarijus – ar patekimo į parlamentą kartelė bus nuleista...

Verslo aplinka
2020.01.14
Klajonės klaidų koridoriais 7

Valdžia, pribūrusi krūvą naujų mokesčių, prinarpliojo ir painiavos, iš kurios pati sunkiai randa kelią.

Finansai
2020.01.13
Lenkija: imigracija kaip gelbėjimo ratas Premium

2019 m. Lenkija priėmė daugiausia legalių imigrantų Europos Sąjungoje (ES). Beveik 150 tūkst. daugiau nei...

Verslo klasė
2020.01.12
Dėl naujo oro uosto statybos būtina nuspręsti skaidriai ir greitai 19

2019 m. birželį iš tuometinio ministro lūpų nuskambėjo netikėta visuomenei žinia, jog Susiekimo ministerija...

Žaliasis kursas Lietuvoje: taisysime batus, bet ne elektroniką?

Prasidėjus 2020-iesiems galėjome pasijusti stovintys ant ypatingo tramplino. Metų pabaigoje Europoje...

Paslaugos
2020.01.11
JAV rinkimai: pasakojimas apie du kandidatus Premium

Nuo tos dienos, kai 2016 m. pasidarė aišku, kad Donaldas Trumpas taps respublikonų kandidatu prezidento...

Verslo klasė
2020.01.11
Kas galėtų padėti Lietuvos regionams praturtėti?

Nors per pastaruosius 20 metų Lietuvoje pragyvenimo lygis padidėjo daugiau nei pustrečio karto, tačiau...

Verslo aplinka
2020.01.10
Lemtingos dvi „Grigeo“ dienos 14

„Grigeo“ vadovas Gintautas Pangonis galiausiai prisiėmė atsakomybę dėl „Grigeo Klaipėdos“ nuotekų ir taršos.

Pramonė
2020.01.10
Į Lietuvos piliečius – netikėtas šūvis iš mokesčių patrankų 7

Pasirodo, kad Lietuvoje didesnius mokesčius reikia mokėti ne tik tada, kai asmuo gauna didesnes pajamas ar...

Finansai
2020.01.09
Dar vienas mūsų nerimo sezonas

Jau anksčiau prognozuota, kad 2020-aisiais Lietuvos ekonomika dėl įvairių veiksnių augs bene dvigubai lėčiau...

Verslo aplinka
2020.01.08
Plūduriavimas baigiasi politiniame užutėkyje 2

Verslo ir Sauliaus Skvernelio Vyriausybės „bendro medaus kopinėjimo“ laikotarpis jau senokai baigėsi. Iki...

Verslo aplinka
2020.01.07

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau