Pasigendama pensijų fondų dalyvavimo rinkoje

Publikuota: 2015-11-09
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Lietuvos II pakopos („Sodros“ įmokos dalies) ir III pakopos (papildomo savanoriško kaupimo) pensijų fondai 2014-ųjų pabaigoje turėjo sukaupę maždaug 1,76 mlrd. Eur turto. Tai sudaro apie 5% metinio Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP). Tačiau tik apie 2% pensijų fondų turto yra skirta alternatyvioms investicijoms, tokioms kaip nekilnojamasis turtas (NT).

Panaši situacija yra ir Latvijoje bei Estijoje, bet visai kitokia ji yra tokiose Vakarų Europos šalyse kaip Vokietija ar Danija, kur pensijų fondai, draudimo bendrovės yra svarbios NT rinkos dalyvės. Pensijų fondai dalį sukaupto turto investuoti į NT turėtų ne tik dėl platesnės investicinio portfelio diversifikacijos (vien tik akcijos, obligacijos, fondai ir grynieji pinigai to neužtikrina), bet ir dėl to, kad ilguoju laikotarpiu NT grąža prilygsta ar net lenkia akcijų grąžą. Be to, tai duoda naudos ekonomikai, nes didesnis kapitalo rinkos dalyvių įsitraukimas investuojant į NT atspindi didesnę rinkos plėtrą ir padidina NT objektų likvidumą, finansavimo galimybių prieinamumą verslui. Kuo geresnės galimybės parduoti NT objektą, tuo daugiau užsienio investuotojų ateina į rinką, jie didina rinkos kapitalizaciją ir tai galiausiai teigiamai atsiliepia ir šalies ūkiui.

Nereikia pamiršti ir fakto, kad Baltijos šalių NT rinkos pasižymi santykinai dideliu pajamingumu iš NT objektų nuomos, o bankų (pagrindinių NT objektų finansuotojų) sektoriaus reguliavimas vis griežtėja, kartu traukiantis ir NT projektams finansuoti skirtoms lėšoms.

Finansų rinkų institutas, atlikęs tyrimą šia tema ir jį pristatęs visuomenei, teigia, kad yra dvi problemos. Viena – rinkoje trūksta priemonių, kurios būtų pakankamai likvidžios, ir investuotų į NT (pensijų fondai investuoti tiesiogiai į NT negali), antra – patys pensijų fondai nelinkę investuoti į NT objektus ir investicijoms renkasi lengviau pasiekiamas priemones.

Į klausimą, kas labiau kalti – NT plėtotojai, vengiantys pasitelkti kapitalo rinkos priemones, ar pensijų fondai, vengiantys naujovių – atsakyti sunku, juolab ir Lietuvos įstatymai galėtų konkrečiau reglamentuoti į NT investuojančias priemones. Kita vertus, kaltininkų ieškoti gal ir nereikia, o geriau abi puses padrąsinti būti imlesnėms naujovėms. Juolab kad pavienių teigiamų pavyzdžių, kai pensijų fondai investavo į NT, jau buvo, o Baltijos šalių kapitalo rinkos kaip tik šiuo metu yra atkutusios – apie viešo pirminio siūlymo (IPO) galimybę kalba bent trys įmonės, kai kurios bendrovės drąsiai leidžia obligacijų emisijas (buvo net bandymų leisti turtu garantuotas obligacijas), vienas po kito steigiami informuotiesiems investuotojams skirti NT fondai. Atkutęs investuotojų apetitas ir didesnis investicinių priemonių spektras gali sukurti tinkamą terpę pensijų fondams į NT investuoti drąsiau. Įkvėpimo šaltiniu galėtų tapti Vakarų Europos ar Šiaurės Amerikos pavyzdys, kur net 25–30% pensijų fondų turto yra nukreipta į alternatyvias investicijas, tokias kaip NT. Šalių, kuriose išvystytos kapitalo rinkos, ekonomika yra daug lankstesnė ir skatina ūkio bei įmonių plėtrą pasitelkiant alternatyvius finansavimo šaltinius.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Nuo formalumų prie praktinių veiksmų: vis daugiau dėmesio – pinigų plovimo prevencijai

Sparčiai augančioje Lietuvos „fintech“ rinkoje reguliavimas, susijęs su elektroninių pinigų ir mokėjimo...

Finansai
2019.02.21
Perkūnas iš ne itin giedro teismų dangaus 12

Naujiena apie galimai korumpuotus teisėjus ir advokatus visuomenę smarkiai sukrėtė, tačiau audringai...

Verslo aplinka
2019.02.21
Simptomai iš niekur neatsiranda 4

Nors pasaulyje daugėja ženklų, simbolizuojančių galimą nuosmukį, ekonomistai tikina, kad optimizmo prarasti...

Verslo aplinka
2019.02.20
Kepti karveliai – ne prezidento valioje 15

Prezidento rinkimų dėlionėje jau susirikiavo visi pretendentai – šįkart jų įsiregistravo daugiau nei prieš 5...

Verslo aplinka
2019.02.19
Kai pučia vėjas, reikia statyti malūnus 4

Kinų liaudies išmintis byloja: kai pučia pokyčių vėjas, vieni žmonės stato sienas, kiti – vėjo malūnus.

Verslo aplinka
2019.02.18
Ideali savivaldybė: Vilniaus atvirumas, Kauno ambicijos, Klaipėdos uostas 7

Objektyvūs ekonominiai rodikliai rodo, kad trijuose didžiuosiuose šalies miestuose gyvenimas per pastarąją...

Verslo aplinka
2019.02.18
Kaip pavogti šimtą milijonų skaitant vogtus pranešimus žiniasklaidai? 3

Komunikacija yra labai vertinga. Laiku pavogta ji gali būti dar vertingesnė. Kūrybiškiausia visuomenės dalis...

Verslo klasė
2019.02.16
Kokią žinią siunčia paskutinis sprendimas „Misionierių sodų“ istorijoje 15

Misionierių vienuolyno statinių ansamblio specialusis planas, atvėręs galimybes sostinės senamiestyje plėtoti...

Statyba ir NT
2019.02.15
Ligonių lovų aritmetika su nežinomaisiais 4

Valdantieji kupini ryžto po rinkimų iš naujo imtis gydymo įstaigų tinklo optimizavimo, kurio kryptis išlieka...

Verslo aplinka
2019.02.15
Į aviacijos dangų atslenka „Brexit“ debesis 4

Praėjusius 2018-uosius civilinė aviacija palydėjo rekordais. Ne išimtis ir Lietuva – skaičiuojame rekordinius...

Logistika
2019.02.14
Atviras laiškas S. Jakeliūnui: Lietuva - lyderė Europoje ar maža agrarinė valstybė?  22

2017 metų rudenį Singapūre garsiai nuskambėjo Lietuvos ambicija tapti finansinių technologijų lydere regione.

Finansai
2019.02.14
Kam verta su valdžia obuoliauti 4

Ar galima sukaupti antrą pensiją, ypač kai tau jau per penkiasdešimt? Uždavinys – ne iš lengvųjų, bet, regis,...

Finansai
2019.02.14
Verslai dūžta atsimušę į PVM ribą 19

Per paskutinius 12 mėnesių pasiekus 45.000 Eur pajamų ribą, Lietuvoje reikia registruotis kaip PVM mokėtojui.

Finansai
2019.02.13
Skubai įveikti reikia manevro laisvės 2

2018-ieji buvo treti metai iš eilės, kai šalies viešieji finansai plaukė virš vandens, t. y. buvo fiksuotas...

Finansai
2019.02.12
Lietuvai – ir plojimai, ir raginimai neatsipalaiduoti 9

Europinės institucijos konstatuoja, kad Lietuvai gana gerai sekasi susidoroti su valstybės skolos reguliavimu...

Verslo aplinka
2019.02.11
A. Puklevičius: grynai angliškai padaryta 4

Balio Sruogos „Dievų miške“ yra visas skyrius, skirtas Štuthofo lageryje kalėjusiam internacionalui. Ir...

Verslo klasė
2019.02.09
Deguonies iki galo neužsuka

Prognozuojama, kad įmonių bankrotų skaičius Lietuvoje šiemet išaugs 9,2% – šis rodiklis bus aukščiausias euro...

Verslo aplinka
2019.02.08
Kritikos strėlės viešiesiems pirkimams: formalus požiūris ar polinkis į „draugystę“ 14

Neseniai Prezidentė teikė siūlymą Viešųjų pirkimų įstatymų pataisoms, uždrausiančioms politinio pasitikėjimo...

Rinkodara
2019.02.07
Trys priežastys, kodėl verždamiesi į elektronikos atliekų tvarkymo pirmūnus, liksime uodegoje 2

Europos Komisija (EK) direktyva yra nustačiusi, kiek Europos Sąjungos šalys turi sutvarkyti elektronikos...

Paslaugos
2019.02.07
„Jautrieji“ lieja krokodilo ašaras 26

Valdantiesiems vakar buvo juoda diena – ir premjeras Saulius Skvernelis, ir valstiečių lyderis Ramūnas...

Verslo aplinka
2019.02.07

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau