Pasigendama pensijų fondų dalyvavimo rinkoje

Publikuota: 2015-11-09
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Lietuvos II pakopos („Sodros“ įmokos dalies) ir III pakopos (papildomo savanoriško kaupimo) pensijų fondai 2014-ųjų pabaigoje turėjo sukaupę maždaug 1,76 mlrd. Eur turto. Tai sudaro apie 5% metinio Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP). Tačiau tik apie 2% pensijų fondų turto yra skirta alternatyvioms investicijoms, tokioms kaip nekilnojamasis turtas (NT).

Panaši situacija yra ir Latvijoje bei Estijoje, bet visai kitokia ji yra tokiose Vakarų Europos šalyse kaip Vokietija ar Danija, kur pensijų fondai, draudimo bendrovės yra svarbios NT rinkos dalyvės. Pensijų fondai dalį sukaupto turto investuoti į NT turėtų ne tik dėl platesnės investicinio portfelio diversifikacijos (vien tik akcijos, obligacijos, fondai ir grynieji pinigai to neužtikrina), bet ir dėl to, kad ilguoju laikotarpiu NT grąža prilygsta ar net lenkia akcijų grąžą. Be to, tai duoda naudos ekonomikai, nes didesnis kapitalo rinkos dalyvių įsitraukimas investuojant į NT atspindi didesnę rinkos plėtrą ir padidina NT objektų likvidumą, finansavimo galimybių prieinamumą verslui. Kuo geresnės galimybės parduoti NT objektą, tuo daugiau užsienio investuotojų ateina į rinką, jie didina rinkos kapitalizaciją ir tai galiausiai teigiamai atsiliepia ir šalies ūkiui.

Nereikia pamiršti ir fakto, kad Baltijos šalių NT rinkos pasižymi santykinai dideliu pajamingumu iš NT objektų nuomos, o bankų (pagrindinių NT objektų finansuotojų) sektoriaus reguliavimas vis griežtėja, kartu traukiantis ir NT projektams finansuoti skirtoms lėšoms.

Finansų rinkų institutas, atlikęs tyrimą šia tema ir jį pristatęs visuomenei, teigia, kad yra dvi problemos. Viena – rinkoje trūksta priemonių, kurios būtų pakankamai likvidžios, ir investuotų į NT (pensijų fondai investuoti tiesiogiai į NT negali), antra – patys pensijų fondai nelinkę investuoti į NT objektus ir investicijoms renkasi lengviau pasiekiamas priemones.

Į klausimą, kas labiau kalti – NT plėtotojai, vengiantys pasitelkti kapitalo rinkos priemones, ar pensijų fondai, vengiantys naujovių – atsakyti sunku, juolab ir Lietuvos įstatymai galėtų konkrečiau reglamentuoti į NT investuojančias priemones. Kita vertus, kaltininkų ieškoti gal ir nereikia, o geriau abi puses padrąsinti būti imlesnėms naujovėms. Juolab kad pavienių teigiamų pavyzdžių, kai pensijų fondai investavo į NT, jau buvo, o Baltijos šalių kapitalo rinkos kaip tik šiuo metu yra atkutusios – apie viešo pirminio siūlymo (IPO) galimybę kalba bent trys įmonės, kai kurios bendrovės drąsiai leidžia obligacijų emisijas (buvo net bandymų leisti turtu garantuotas obligacijas), vienas po kito steigiami informuotiesiems investuotojams skirti NT fondai. Atkutęs investuotojų apetitas ir didesnis investicinių priemonių spektras gali sukurti tinkamą terpę pensijų fondams į NT investuoti drąsiau. Įkvėpimo šaltiniu galėtų tapti Vakarų Europos ar Šiaurės Amerikos pavyzdys, kur net 25–30% pensijų fondų turto yra nukreipta į alternatyvias investicijas, tokias kaip NT. Šalių, kuriose išvystytos kapitalo rinkos, ekonomika yra daug lankstesnė ir skatina ūkio bei įmonių plėtrą pasitelkiant alternatyvius finansavimo šaltinius.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Po rinkimų egzamino – išmėginimas valdžia 1

Poryt rinksime naują Lietuvos prezidentą – abu kandidatai, pasak kadenciją baigiančios Dalios Grybauskaitės,...

Verslo aplinka
2019.05.24
Kur vairuos Europą naujasis Parlamentas? 4

Šiandien prasideda balsavimas rinkimuose į Europos Parlamentą (EP) – paskutinės balsadėžės ES valstybėse bus...

Verslo aplinka
2019.05.23
Kai bankai užtrenkia duris 5

Lietuvoje veikiantys bankai mažina dosnumą nekilnojamojo turto (NT) plėtotojams, senka paskolų upelis ir...

Finansai
2019.05.22
Viešieji pirkimai: neužlopoma juodoji skylė 21

Nors Viešųjų pirkimų įstatymas išgyveno kone keturias dešimtis metamorfozių, ko gero, dar ne viena Vyriausybė...

Verslo aplinka
2019.05.21
Ar atskirsime pelus nuo grūdų? 2

Šią savaitę, gegužės 26 d., rinksime ne tik Lietuvos prezidentą – balsuosime ir už mūsų šalies kandidatus į...

Verslo aplinka
2019.05.20
Valdžia – verslo baudėja: ar grįšime į policininkų krūmuose laikus? 20

Koks turėtų būti verslo ir valdžios santykis? Ilgą laiką buvo dirbama, kad valstybė taptų partneriu ir...

Verslo aplinka
2019.05.19
Sprendimas, užtrukęs porą dešimtmečių 11

Praradę galimybę formuoti valdžios vertikalę, valstiečiai pateikė vieną blaivesnių šios valdančiosios...

Verslo aplinka
2019.05.17
Ką reikia žinoti prieš investuojant į sutelktinio finansavimo platformą   8

Šiandien, kai bankų siūlomos indėlių palūkanos yra artimos nuliui, o gyventojų pajamos auga, iškyla klausimas...

Rinkos
2019.05.16
Vėl atidarė garsiai trenktas duris 17

Valstiečių-žaliųjų „sugrįžimas“ į valdančiųjų gretas tik dar labiau sustiprino nuojautą, kad visas prieš / po...

Verslo aplinka
2019.05.16
Spąstai, patikėjusiems įstatymu 4

Rūpinimąsi žmonių pensijomis vis viešumoje demonstruojantys „gerieji“ politikai žaidžia keistą žaidimą: jame...

Finansai
2019.05.15
Taškas dar nepadėtas 16

Nepaisant pastaruoju metu vyravusių pesimistinių prognozių, referendumas dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo...

Verslo aplinka
2019.05.14
„Žodžio žmogus“ priskaldė daugiau nei patys rinkėjai 12

Galiausiai tai įvyko. Lietuvos rinkėjai atsakė į kelis svarbiausius klausimus: užtrenkę duris į antrąjį...

Verslo aplinka
2019.05.13
ES padeda Lietuvai pertvarkyti pramonę 2

Lietuvoje ir visoje ES globalizacijos poveikis nėra vienodas visuose regionuose. Kai kurie iš jų jau spėjo...

Pramonė
2019.05.12
Gamybos sektorius augina raumenis 5

Nepaisant nuolatinio žinių srauto apie geopolitines grėsmes, prekybos karus ir didžiųjų pasaulio ekonomikų...

Pramonė
2019.05.11
Seimo dūris į vežėjų nugarą - siūlymas pritarti Mobilumo paketui 44

Neseniai kilęs triukšmas dėl mūsų europarlamentarų nedalyvavimo Europos Parlamento balsavimo sesijoje dėl...

Durys uždaromos, bet lieka langai 3

Lietuvoje veikiantys bankai nebežada būti itin dosnūs nekilnojamojo turto (NT) plėtotojams – sėkmės gali...

Statyba ir NT
2019.05.10
Ar pavyks referendumas dėl dvigubos pilietybės? Galimybių dar yra, bet namų darbai nepadaryti 3

Kartu su LR Prezidento rinkimais surengti net du referendumus – dėl Seimo narių skaičiaus ir dvigubos...

Verslo aplinka
2019.05.09
ES pramonės stiprybė – vienybė

Stiprėjant JAV ir Azijos šalių pramonės gigantų galiai, europiečiams bus vis sunkiau atlaikyti jų...

Pramonė
2019.05.09
Valstiečiai, pasižiūrėkite į veidrodį 40

Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis, vakar pasitikrinęs frakcijoje savo ėjimo va banque (va bank)...

Verslo aplinka
2019.05.08
Krona pigiausia per pastarąjį dešimtmetį: kaip tai atsilieps Lietuvos eksportui į Švediją? 2

Švedijos kronos kurso viražai yra tikrai aktualūs Lietuvos verslui eksporto kontekste – 2018 m. Švedija buvo...

Rinkos
2019.05.07

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau