Atspindys demografijos veidrodyje – nekoks

Publikuota: 2015-11-04
Juditos grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Europos Komisijos paskelbtoje ataskaitoje prognozė Lietuvai itin niūri, – mūsų šalies gyventojų skaičius mažės sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje ir 2060 m. šalyje gyvens jau tik 1,8 mln. žmonių. Statistikos departamento duomenimis, dabar Lietuvoje gyvena 2,896 mln. gyventojų. Mažėjantis gyventojų skaičius išryškina dvi problemas: daugėja pensinio amžiaus gyventojų ir mažėja dirbančių žmonių.

Vertinant emigracijos mastus ir mažą gimstamumą, stebėtis atsirandančiomis problemomis lyg ir nereikėtų. Lyginant, pvz., 2006 m. ir 2014 m., tik Vilnius gali pasigirti šiokiu tokiu gyventojų skaičiaus ūgtelėjimu, visi kiti šeši miestai gali tik liūdnai konstatuoti – piliečių sumažėjo: Klaipėdoje – 11%, Kaune ir Panevėžyje – po 12%, Šiauliuose – 13%, o Alytuje gyventojų per minėtą laikotarpį sumažėjo net 16%. Dar visai neseniai Dzūkijos sostinė buvo vadinama jaunu miestu, dabar Alytus jau fiksuoja neigiamą natūralų gyventojų prieaugį. Statistikai pateikia dar vieną įdomų skaičių – 2014 m. duomenimis, Vilniuje vaikų (nuo 0 iki 15 metų) ir pensininkų santykis yra neigiamas – pastarųjų yra beveik 18.000 daugiau.

Ekonomistai perspėja – kitą dešimtmetį prasivers gili demografinė duobė: darbingo amžiaus gyventojų skaičius staiga sumažės, nes į darbo rinką įsilies mažo gimstamumo pirmojo Nepriklausomybės dešimtmečio karta, o į pensiją išeis didelio gimstamumo karta, kurie gimė dar prieš Nepriklausomybės atkūrimą. Pasak Nerijaus Mačiulio, „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto, turėsime staiga pasikeitusį balansą, kai yra daug pensijų gavėjų ir mažiau mokesčių mokėtojų.

Valdžioje esantys politikai metų metais visą tą situaciją regėjo, tačiau jokių svaresnių sprendimų priimta nebuvo. Taisyti padėtį, nors ir gerokai pavėluotai, būtina, – tiesa, kai kurių sprendimų rezultatai bus matomi tik po kokių 20 metų, pavyzdžiui, gimstamumo padidėjimas. Kad ateityje Lietuva turėtų daugiau darbo jėgos ir mokesčių mokėtojų (jau nekalbant apie šventą tautos gausinimo misiją), reikalinga valstybinė politika, kuri skatintų jaunas šeimas turėti daugiau vaikų. Pavyzdžiui, politika „3+vaikai“. Tokioms šeimoms galėtų būti taikomos mokestinės lengvatos, priedai už trečią ir daugiau vaikų, kol jiems sueis 16 metų, pagalba gauti darželį, auklę, dėl gydymo ir pan. Galėtų būti skatinamas tėvų darbas namuose, teikiamos lengvatos gauti būsto kreditą. Priemonių daug, – jei išties galvojama apie Lietuvos ateitį. Štai, pvz., Gruzija pasitelkė net Bažnyčią: šioje šalyje metropolitas neseniai pakrikštijo tūkstančius naujagimių, kurie šeimoje yra trečias vaikas, t. y. tapo jų krikštatėviu. Tokia Bažnyčios „3+vaikų“ krikštijimo politika skatina gruzinų norą gimdyti daugiau vaikų. Net Kinija, ilgą laiką ribojusi gimstamumą, pagaliau atšaukė vieno vaiko politiką.

Valstybės politikos šaukiasi ir vyresnio amžiaus žmonės. Darbo rankų trūkumą galėtų išspręsti specialios įdarbinimo problemos – darbingas amžius ilgėja, vyresni žmonės išlieka gana aktyvūs, turi žinių, patirties, kupini jėgų dirbti. Gal propaguodami jaunų darbuotojų kultą mes sukūrėme klaidingą požiūrį visuomenėje ir nejučia patys įvarėme save į kampą, iš darbo rinkos išstūmę darbingus vyresnio amžiaus žmones? Juk gerėja ekonominės ir socialinės sąlygos, turime gana modernią sveikatos priežiūros sistemą, naujausių vaistų, – visa tai stipriai pakeitė aktyvaus gyvenimo trukmę, tačiau kažkodėl vis dar vadovaujamės sovietmečiu vyravusius standartu... Gal Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, darbdaviai, laužydami galvas dėl darbo rankų trūkumo, galėtų rimtai pagalvoti apie vyresnių žmonių įdarbinimo galimybes?

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Valdžia – verslo baudėja: ar grįšime į policininkų krūmuose laikus? 7

Koks turėtų būti verslo ir valdžios santykis? Ilgą laiką buvo dirbama, kad valstybė taptų partneriu ir...

Sprendimas, užtrukęs porą dešimtmečių 10

Praradę galimybę formuoti valdžios vertikalę, valstiečiai pateikė vieną blaivesnių šios valdančiosios...

Verslo aplinka
2019.05.17
Ką reikia žinoti prieš investuojant į sutelktinio finansavimo platformą   6

Šiandien, kai bankų siūlomos indėlių palūkanos yra artimos nuliui, o gyventojų pajamos auga, iškyla klausimas...

Rinkos
2019.05.16
Vėl atidarė garsiai trenktas duris 17

Valstiečių-žaliųjų „sugrįžimas“ į valdančiųjų gretas tik dar labiau sustiprino nuojautą, kad visas prieš / po...

Verslo aplinka
2019.05.16
Spąstai, patikėjusiems įstatymu 4

Rūpinimąsi žmonių pensijomis vis viešumoje demonstruojantys „gerieji“ politikai žaidžia keistą žaidimą: jame...

Finansai
2019.05.15
Taškas dar nepadėtas 16

Nepaisant pastaruoju metu vyravusių pesimistinių prognozių, referendumas dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo...

Verslo aplinka
2019.05.14
„Žodžio žmogus“ priskaldė daugiau nei patys rinkėjai 12

Galiausiai tai įvyko. Lietuvos rinkėjai atsakė į kelis svarbiausius klausimus: užtrenkę duris į antrąjį...

Verslo aplinka
2019.05.13
ES padeda Lietuvai pertvarkyti pramonę 2

Lietuvoje ir visoje ES globalizacijos poveikis nėra vienodas visuose regionuose. Kai kurie iš jų jau spėjo...

Pramonė
2019.05.12
Gamybos sektorius augina raumenis 5

Nepaisant nuolatinio žinių srauto apie geopolitines grėsmes, prekybos karus ir didžiųjų pasaulio ekonomikų...

Pramonė
2019.05.11
Seimo dūris į vežėjų nugarą - siūlymas pritarti Mobilumo paketui 44

Neseniai kilęs triukšmas dėl mūsų europarlamentarų nedalyvavimo Europos Parlamento balsavimo sesijoje dėl...

Durys uždaromos, bet lieka langai 3

Lietuvoje veikiantys bankai nebežada būti itin dosnūs nekilnojamojo turto (NT) plėtotojams – sėkmės gali...

Statyba ir NT
2019.05.10
Ar pavyks referendumas dėl dvigubos pilietybės? Galimybių dar yra, bet namų darbai nepadaryti 3

Kartu su LR Prezidento rinkimais surengti net du referendumus – dėl Seimo narių skaičiaus ir dvigubos...

Verslo aplinka
2019.05.09
ES pramonės stiprybė – vienybė

Stiprėjant JAV ir Azijos šalių pramonės gigantų galiai, europiečiams bus vis sunkiau atlaikyti jų...

Pramonė
2019.05.09
Valstiečiai, pasižiūrėkite į veidrodį 40

Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis, vakar pasitikrinęs frakcijoje savo ėjimo va banque (va bank)...

Verslo aplinka
2019.05.08
Krona pigiausia per pastarąjį dešimtmetį: kaip tai atsilieps Lietuvos eksportui į Švediją? 2

Švedijos kronos kurso viražai yra tikrai aktualūs Lietuvos verslui eksporto kontekste – 2018 m. Švedija buvo...

Rinkos
2019.05.07
PVM grobsto kas nori 13

1993 m. Europos Sąjunga (ES) sukūrė pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sistemą. Ji buvo kuriama kaip laikina,...

Finansai
2019.05.07
Galvokime savo galva 16

Prezidento rinkimų kampanija artėja prie finišo – šiandien startuoja išankstinis balsavimas. Kandidatų būrys...

Verslo aplinka
2019.05.06
Keturios psichologinio kapitalo savybės daro lemiamą įtaką darbuotojo rezultatams 3

Norint turėti efektyvų organizacijos narį, kuris ir produktyviai dirba, ir gerai jaučiasi darbe, vien...

Vadyba
2019.05.05
„Fintech“ steigimas: idėjos nepakanka, reikia kruopštaus verslo plano

Finansinių inovacijų ir finansinių technologijų („fintech“) sektorius Lietuvoje, regis, žengia pirmyn...

Finansai
2019.05.04
Korupcija: ekonomikos ir TUI stabdis 1

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) duomenimis, viena labiausiai korupcijos paveiktų sričių Lietuvoje lieka...

Verslo aplinka
2019.05.03

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau