Vietoj proveržio – pinigai į mūrus

Publikuota: 2015-10-29
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Pradėję, ko gero, paskutinį ES finansinės paramos laikotarpį, galbūt nesuprantame, kad šie pinigai – ne dovana, ne būtinybė juos „įsisavinti“, kaip kad dažniausiai buvo daroma praėjusiu 2007–2013 m. laikotarpiu. Per visą tą laiką neatsirado šviesios galvos politiko, kuris suprastų, kad iš Briuselio atplaukiančius milijardus reikia investuoti, „įkurdinti“ tuos pinigus taip, kad jie kurtų pridėtinę vertę.

Vargu ar mąstoma, kad sukišus taip lengvai gautas sumas į nejudamą turtą, infrastruktūrą vėliau visa tai reikės išlaikyti, kitaip tariant, – vėl prireiks pinigų.

Vienas iš tokių neūkiško, nešeimininkiško, netoliaregiško požiūrio pavyzdys – vadinamoji Sumaniosios specializacijos strategija (SSS), kurią įgyvendina Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) ir Ūkio ministerija. Šiam „protingu“ pavadintam projektui skirta 679 mln. Eur ES fondų lėšų. Po visomis moksliškomis formuluotėmis slypi kur kas žemiškesni dalykai, – štai ŠMM ypač daug dėmesio ir lėšų numato skirti naujoms... statyboms. Nors SSS besidžiaugiantis premjeras Algirdas Butkevičius tikina, kad ši priemonė padės vykdyti inovacijų ir technologijų pertvarką ir pritraukti privačių investicijų į valstybės remiamus mokslo tyrimus, šuo pakastas ne visai čia. Tarp kalbų apie mokslo ir verslo bendradarbiavimą, apie „aukštųjų technologijų verslininkų išauginimą iš studentų ir tyrėjų“ slypi įdomus skaičius ir jo paskirtis – net 62,5 mln. Eur skiriama naujoms statyboms ir esamų pastatų kapitaliniam remontui. Ir vėl pinigai mūrijami į betoną.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius Osvaldas Čiukšys ir jo kolegos mano, kad numatomas lėšų skyrimo planas neatspindi Lietuvos siekio tapti aukštųjų technologijų šalimi, – studijų infrastruktūros statybos ir renovacija yra nedaug susijusios su mokslo veikla. Iš tiesų mokslas ir stogų remontas siejasi menkai, juolab jei lopyti kiaurus stogus planuojama tokiuose universitetuose, kurie tik devalvuoja aukštojo mokslo diplomą.

Pinigų „įsisavinimas“ mokslo srityje turi gilias šaknis, – štai slėnių bei mokslo ir technologijų parkų mūsų šalis yra įkūrusi kur kas daugiau nei kitos ES valstybės. Užtat pagal investicijų į inovacijas efektyvumą Lietuva teužima 28 vietą. Mokslo slėniuose ir parkuose pripirkta brangiausių įrenginių, kurie naudojami tik mokslininkų disertacijoms rašyti. Tačiau Audronė Pitrėnienė, švietimo ir mokslo ministrė, nemano, kad šiuo metu į SSS įgyvendinimą įtraukti statybų projektai gali būti netinkami finansuoti. VŽ konkrečiai jos pasiteiravus, kaip inovacijas skatins numatytas Šiaulių universiteto I rūmų kapitalinis remontas, ministrė ginasi regionų plėtros svarba. „Vieni infrastruktūros projektai planuojami kaip tiesiogiai prisidedantys prie SSS tikslų siekimo, o kiti, tai pat ir jūsų minimas Šiaulių universitetas, kaip galintys sustiprinti silpnesnių mokslo ir studijų institucijų galimybes įsitraukti į sumanios specializacijos procesus ir tuo pačiu atliepti nuo pagrindinių mokslo centrų nutolusių regionų poreikį“, – dėsto ji (2015 10 27).

Pinigų kol kas turime. Tik neturime „lyderių-vizionistų“. Į „įsisavinamus“ pinigus nežiūrima kaip į verslo projektą, – pinigams sukuriamos programos, kuriose menama pateikiama kaip tikrovė. Pamėginkime atrasti projektą, kuriam suteikti gyvybingumo sparnai: po investicijų jie plėtojami savarankiškai, kuria naujas darbo vietas, moka daugiau mokesčių valstybei ir garsina Lietuvą pasaulyje.

Net vienos rankos pirštų būtų per daug tokiems suskaičiuoti. Nėra gebėjimo absorbuoti pasaulinę pažangą kuriant studijų programas, nes mąstymas tebelieka valstietiškas, – viską pravalgom: galvojam apie mirštančių universitetų stogus, sienas, o ne apie radikalų proveržį. Pasaulyje yra mokymo institucijų, kurios keičia mūsų gyvenimus ir valstybių raidą. Turime pinigų, bet mums trūksta plačiai mąstančių lyderių, todėl tesugebame už milijonus remontuoti stogus, užuot pasinaudoję vienkartine galimybe pakeisti valstybę.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Didieji – arčiau „žarijų duobės“ 1

Nuo naujųjų metų įsigaliosiančiuose Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimuose numatyta naujovė – patikimo...

Finansai
06:30
Šių metų eksportas banguoja – kas laukia toliau?

Eksportas ir toliau yra reikšmingas šalies ekonomikos variklis, tačiau prognozuojama, kad 2019 m. jis augs...

Finansai
2018.11.13
Verslo perdavimas: kelias – ilgas, bet rezultatas gali atnešti palengvėjimą ir sėkmę 1

Verslo perdavimo būdų yra tiek daug ir įvairių, kiek ir patys verslai yra skirtingi, o verslo perdavimo...

Vadyba
2018.11.13
Investavimas į auksą Lietuvoje: kas ir kodėl perka 15

Auksas yra antra pagal populiarumą po nekilnojamojo turto investicija Lietuvoje.

Rinkos
2018.11.13
Distancijos vidurys: atsipūsti nėra laiko 3

Valdžia nuėjo pusę jai skirto kelio – rytoj sukanka dveji metai, kai pradėjo dirbti dabartinis Seimas, po...

Verslo aplinka
2018.11.13
„Pramonė 4.0“: aušta robotų era

Tarptautinės robotikos federacijos (TRF) duomenimis, robotų paklausa Lietuvoje per 2016 m. augo apie...

Pramonė
2018.11.12
Nedideli biurai nuomai kaip investavimo idėja

Mikrobiurai jau kuris laikas yra viena iš investavimo į nekilnojamąjį turtą krypčių Lietuvoje, ypač aktuali...

Rinkos
2018.11.11
Šviesti ir mokyti ar veikti ir mokytis? Premium 3

Prieš kurį laiką į „YouTube“ tinklalapį įkeltą 10 minučių filmuką apie Lietuvą kasdien pažiūri...

Verslo klasė
2018.11.09
Perbėgėliai liko ant ledo 27

Žlugo „valstiečių“ planas apdovanoti mokesčių mokėtojų pinigais prie jų prisišliejusius perbėgėlius iš...

Finansai
2018.11.09
Merai brangina ramybės užutėkį 7

Kuriamas receptas, kuris galėtų „išgydyti“ savivaldybes nuo vangumo ir abejingumo investicijų medžioklėje.

Verslo aplinka
2018.11.08
Trečią ketvirtį lūkesčiai, kad būstas toliau brangs, didėjo 14

Priešingai negu ankstesniais ketvirčiais, šių metų trečiąjį ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie tikisi, kad...

Statyba ir NT
2018.11.07
Skvernelio laiškas, įveikęs laiką ir logiką 28

Premjeras Saulius Skvernelis šiandien pasigyrė, kad į jo laišką atsiliepė ir strategiją keisti apsisprendė...

Virš Lietuvos – sidabrinio cunamio banga 7

Metafora „sidabrinis cunamis“, nusakanti pasaulinį žmonių populiacijos senėjimo fenomeną, plačiai naudojama...

Finansai
2018.11.07
Kai velnias slypi detalėse 4

Valdantiesiems ir vėl nepavyko sulaukti pritarimo laikinosios tyrimo komisijos dėl LRT veiklos išvadoms – po...

Rinkodara
2018.11.07
„Nord Stream 2“ ir atviras laiškas A. Merkel  – pakeiskite kryptį! 8

Tiesiai šviesiai – įsivardinkim dujotiekio „Nord Stream 2“ perspektyvą bei pasekmes Lietuvai, Baltijos jūros...

Verslo aplinka
2018.11.06
Kovoje su kainomis – popieriniai ginklai 14

Valdantieji, pasišovę (ar bent pažadėję) kovoti su augančiomis maisto prekių kainomis, blaškosi nuo vieno...

Grįžtantieji rašo sėkmės istorijas 35

Tebedūsaudami, neretai – jau iš įpročio, dėl tuštėjančios Lietuvos ir nesiliaujančio emigrantų srauto, regis,...

Verslo aplinka
2018.11.05
Verslas buksuoja, kai žmonės dirba ne savo darbą 14

Ryte atėjęs į darbą direktorius visiems darbuotojams padaro kavos. Tuomet išnešioja korespondenciją, sutaiso...

Vadyba
2018.11.03
Reklamuoti Lietuvą pasauliui: niekam neįdomu, ar mums įdomu 4

Pripažinkime, turime du kompleksus: savinieką ir kompleksą dėl saviniekos.

Rinkodara
2018.11.03
Preciziškiausi keliai pasaulyje – tokia nesąmonė galima tik Lietuvoje 42

Po daugybės įvairiausių auditų ir nepagrįstų kaltinimų kelininkams valdžia rado išeitį – Lietuvoje statyti...

Transportas
2018.11.01

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau