Vietoj proveržio – pinigai į mūrus

Publikuota: 2015-10-29
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Pradėję, ko gero, paskutinį ES finansinės paramos laikotarpį, galbūt nesuprantame, kad šie pinigai – ne dovana, ne būtinybė juos „įsisavinti“, kaip kad dažniausiai buvo daroma praėjusiu 2007–2013 m. laikotarpiu. Per visą tą laiką neatsirado šviesios galvos politiko, kuris suprastų, kad iš Briuselio atplaukiančius milijardus reikia investuoti, „įkurdinti“ tuos pinigus taip, kad jie kurtų pridėtinę vertę.

Vargu ar mąstoma, kad sukišus taip lengvai gautas sumas į nejudamą turtą, infrastruktūrą vėliau visa tai reikės išlaikyti, kitaip tariant, – vėl prireiks pinigų.

Vienas iš tokių neūkiško, nešeimininkiško, netoliaregiško požiūrio pavyzdys – vadinamoji Sumaniosios specializacijos strategija (SSS), kurią įgyvendina Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) ir Ūkio ministerija. Šiam „protingu“ pavadintam projektui skirta 679 mln. Eur ES fondų lėšų. Po visomis moksliškomis formuluotėmis slypi kur kas žemiškesni dalykai, – štai ŠMM ypač daug dėmesio ir lėšų numato skirti naujoms... statyboms. Nors SSS besidžiaugiantis premjeras Algirdas Butkevičius tikina, kad ši priemonė padės vykdyti inovacijų ir technologijų pertvarką ir pritraukti privačių investicijų į valstybės remiamus mokslo tyrimus, šuo pakastas ne visai čia. Tarp kalbų apie mokslo ir verslo bendradarbiavimą, apie „aukštųjų technologijų verslininkų išauginimą iš studentų ir tyrėjų“ slypi įdomus skaičius ir jo paskirtis – net 62,5 mln. Eur skiriama naujoms statyboms ir esamų pastatų kapitaliniam remontui. Ir vėl pinigai mūrijami į betoną.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius Osvaldas Čiukšys ir jo kolegos mano, kad numatomas lėšų skyrimo planas neatspindi Lietuvos siekio tapti aukštųjų technologijų šalimi, – studijų infrastruktūros statybos ir renovacija yra nedaug susijusios su mokslo veikla. Iš tiesų mokslas ir stogų remontas siejasi menkai, juolab jei lopyti kiaurus stogus planuojama tokiuose universitetuose, kurie tik devalvuoja aukštojo mokslo diplomą.

Pinigų „įsisavinimas“ mokslo srityje turi gilias šaknis, – štai slėnių bei mokslo ir technologijų parkų mūsų šalis yra įkūrusi kur kas daugiau nei kitos ES valstybės. Užtat pagal investicijų į inovacijas efektyvumą Lietuva teužima 28 vietą. Mokslo slėniuose ir parkuose pripirkta brangiausių įrenginių, kurie naudojami tik mokslininkų disertacijoms rašyti. Tačiau Audronė Pitrėnienė, švietimo ir mokslo ministrė, nemano, kad šiuo metu į SSS įgyvendinimą įtraukti statybų projektai gali būti netinkami finansuoti. VŽ konkrečiai jos pasiteiravus, kaip inovacijas skatins numatytas Šiaulių universiteto I rūmų kapitalinis remontas, ministrė ginasi regionų plėtros svarba. „Vieni infrastruktūros projektai planuojami kaip tiesiogiai prisidedantys prie SSS tikslų siekimo, o kiti, tai pat ir jūsų minimas Šiaulių universitetas, kaip galintys sustiprinti silpnesnių mokslo ir studijų institucijų galimybes įsitraukti į sumanios specializacijos procesus ir tuo pačiu atliepti nuo pagrindinių mokslo centrų nutolusių regionų poreikį“, – dėsto ji (2015 10 27).

Pinigų kol kas turime. Tik neturime „lyderių-vizionistų“. Į „įsisavinamus“ pinigus nežiūrima kaip į verslo projektą, – pinigams sukuriamos programos, kuriose menama pateikiama kaip tikrovė. Pamėginkime atrasti projektą, kuriam suteikti gyvybingumo sparnai: po investicijų jie plėtojami savarankiškai, kuria naujas darbo vietas, moka daugiau mokesčių valstybei ir garsina Lietuvą pasaulyje.

Net vienos rankos pirštų būtų per daug tokiems suskaičiuoti. Nėra gebėjimo absorbuoti pasaulinę pažangą kuriant studijų programas, nes mąstymas tebelieka valstietiškas, – viską pravalgom: galvojam apie mirštančių universitetų stogus, sienas, o ne apie radikalų proveržį. Pasaulyje yra mokymo institucijų, kurios keičia mūsų gyvenimus ir valstybių raidą. Turime pinigų, bet mums trūksta plačiai mąstančių lyderių, todėl tesugebame už milijonus remontuoti stogus, užuot pasinaudoję vienkartine galimybe pakeisti valstybę.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Kaip atpažinti tikrąją socialinę atsakomybę?

Pastaruoju metu Lietuvą krečia skandalai. Jie apnuogina socialinės atsakomybės stoką, požiūrį į aplinkosaugą...

Vaikų kryžiaus žygis, energetika ir mes Premium

XI–XIII amžiai, Europos feodalų vaikams pradeda trūkti žemių, valstiečiams maisto stinga nuolat, pirmieji...

Verslo klasė
2020.01.17
Personalo valdymo tendencijos 2020

Produktyvumo problema Lietuvoje, su kuria susiduria didelė dalis vadovų, yra ne tik Lietuvos verslo iššūkis.

Vadyba
2020.01.17
Kas būna po itin stiprių metų akcijose

Kaip žinome, 2019 m. buvo itin stiprūs metai finansiniam turtui, nes buvo atstatytas užpernai patirtas...

Rinkos
2020.01.17
Ne režimo permainos, o politinis manevras

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas suformulavo šalies konstitucines reformas ir pasiuntė atsistatydinti...

Verslo aplinka
2020.01.17
Pridususių valdančiųjų pasispardymai 1

Valdantieji antradienį praleido daug lemiantį įvartį į savo vartus – desperatiškas siekis padėti rudenį...

Verslo aplinka
2020.01.16
Pasaulinis vienaragių ūkis: ko tikėtis 2020-aisiais?

„Vinted“ sulaukė savo šlovės valandos ir tapo pirmuoju lietuvišku vienaragiu - taip vadinamos sparčiai...

Finansai
2020.01.15
Kaip socialinė politika gali padėti spręsti dabarties iššūkius

Klimato kaita, mūsų gamtinės aplinkos nykimas ir technologinė plėtra pastaraisiais metais sukėlė beprecedentę...

Verslo aplinka
2020.01.15
Ar baigsis „otkatų“ era? 3

Korupcija išlieka aktuali problema viešųjų pirkimų (VP) srityje. Jos atvejų pasitaiko beveik visose srityse,...

Verslo aplinka
2020.01.15
Grigeogeitas: ekonomistų perspektyva 12

Praėjus keliems metams po VW dyzelgeito sulaukėme lietuviškojo dyzelgeito analogo - Grigeogeito. Šis atvejis...

Verslo aplinka
2020.01.14
Aukščiau pasistiebti nebesugeba 1

Seime šiandien bus sprendžiamas būsimų rinkimų scenarijus – ar patekimo į parlamentą kartelė bus nuleista...

Verslo aplinka
2020.01.14
Klajonės klaidų koridoriais 7

Valdžia, pribūrusi krūvą naujų mokesčių, prinarpliojo ir painiavos, iš kurios pati sunkiai randa kelią.

Finansai
2020.01.13
Lenkija: imigracija kaip gelbėjimo ratas Premium

2019 m. Lenkija priėmė daugiausia legalių imigrantų Europos Sąjungoje (ES). Beveik 150 tūkst. daugiau nei...

Verslo klasė
2020.01.12
Dėl naujo oro uosto statybos būtina nuspręsti skaidriai ir greitai 19

2019 m. birželį iš tuometinio ministro lūpų nuskambėjo netikėta visuomenei žinia, jog Susiekimo ministerija...

Žaliasis kursas Lietuvoje: taisysime batus, bet ne elektroniką?

Prasidėjus 2020-iesiems galėjome pasijusti stovintys ant ypatingo tramplino. Metų pabaigoje Europoje...

Paslaugos
2020.01.11
JAV rinkimai: pasakojimas apie du kandidatus Premium

Nuo tos dienos, kai 2016 m. pasidarė aišku, kad Donaldas Trumpas taps respublikonų kandidatu prezidento...

Verslo klasė
2020.01.11
Kas galėtų padėti Lietuvos regionams praturtėti?

Nors per pastaruosius 20 metų Lietuvoje pragyvenimo lygis padidėjo daugiau nei pustrečio karto, tačiau...

Verslo aplinka
2020.01.10
Lemtingos dvi „Grigeo“ dienos 14

„Grigeo“ vadovas Gintautas Pangonis galiausiai prisiėmė atsakomybę dėl „Grigeo Klaipėdos“ nuotekų ir taršos.

Pramonė
2020.01.10
Į Lietuvos piliečius – netikėtas šūvis iš mokesčių patrankų 7

Pasirodo, kad Lietuvoje didesnius mokesčius reikia mokėti ne tik tada, kai asmuo gauna didesnes pajamas ar...

Finansai
2020.01.09
Dar vienas mūsų nerimo sezonas

Jau anksčiau prognozuota, kad 2020-aisiais Lietuvos ekonomika dėl įvairių veiksnių augs bene dvigubai lėčiau...

Verslo aplinka
2020.01.08

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau