Vietoj proveržio – pinigai į mūrus

Publikuota: 2015-10-29
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Pradėję, ko gero, paskutinį ES finansinės paramos laikotarpį, galbūt nesuprantame, kad šie pinigai – ne dovana, ne būtinybė juos „įsisavinti“, kaip kad dažniausiai buvo daroma praėjusiu 2007–2013 m. laikotarpiu. Per visą tą laiką neatsirado šviesios galvos politiko, kuris suprastų, kad iš Briuselio atplaukiančius milijardus reikia investuoti, „įkurdinti“ tuos pinigus taip, kad jie kurtų pridėtinę vertę.

Vargu ar mąstoma, kad sukišus taip lengvai gautas sumas į nejudamą turtą, infrastruktūrą vėliau visa tai reikės išlaikyti, kitaip tariant, – vėl prireiks pinigų.

Vienas iš tokių neūkiško, nešeimininkiško, netoliaregiško požiūrio pavyzdys – vadinamoji Sumaniosios specializacijos strategija (SSS), kurią įgyvendina Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) ir Ūkio ministerija. Šiam „protingu“ pavadintam projektui skirta 679 mln. Eur ES fondų lėšų. Po visomis moksliškomis formuluotėmis slypi kur kas žemiškesni dalykai, – štai ŠMM ypač daug dėmesio ir lėšų numato skirti naujoms... statyboms. Nors SSS besidžiaugiantis premjeras Algirdas Butkevičius tikina, kad ši priemonė padės vykdyti inovacijų ir technologijų pertvarką ir pritraukti privačių investicijų į valstybės remiamus mokslo tyrimus, šuo pakastas ne visai čia. Tarp kalbų apie mokslo ir verslo bendradarbiavimą, apie „aukštųjų technologijų verslininkų išauginimą iš studentų ir tyrėjų“ slypi įdomus skaičius ir jo paskirtis – net 62,5 mln. Eur skiriama naujoms statyboms ir esamų pastatų kapitaliniam remontui. Ir vėl pinigai mūrijami į betoną.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius Osvaldas Čiukšys ir jo kolegos mano, kad numatomas lėšų skyrimo planas neatspindi Lietuvos siekio tapti aukštųjų technologijų šalimi, – studijų infrastruktūros statybos ir renovacija yra nedaug susijusios su mokslo veikla. Iš tiesų mokslas ir stogų remontas siejasi menkai, juolab jei lopyti kiaurus stogus planuojama tokiuose universitetuose, kurie tik devalvuoja aukštojo mokslo diplomą.

Pinigų „įsisavinimas“ mokslo srityje turi gilias šaknis, – štai slėnių bei mokslo ir technologijų parkų mūsų šalis yra įkūrusi kur kas daugiau nei kitos ES valstybės. Užtat pagal investicijų į inovacijas efektyvumą Lietuva teužima 28 vietą. Mokslo slėniuose ir parkuose pripirkta brangiausių įrenginių, kurie naudojami tik mokslininkų disertacijoms rašyti. Tačiau Audronė Pitrėnienė, švietimo ir mokslo ministrė, nemano, kad šiuo metu į SSS įgyvendinimą įtraukti statybų projektai gali būti netinkami finansuoti. VŽ konkrečiai jos pasiteiravus, kaip inovacijas skatins numatytas Šiaulių universiteto I rūmų kapitalinis remontas, ministrė ginasi regionų plėtros svarba. „Vieni infrastruktūros projektai planuojami kaip tiesiogiai prisidedantys prie SSS tikslų siekimo, o kiti, tai pat ir jūsų minimas Šiaulių universitetas, kaip galintys sustiprinti silpnesnių mokslo ir studijų institucijų galimybes įsitraukti į sumanios specializacijos procesus ir tuo pačiu atliepti nuo pagrindinių mokslo centrų nutolusių regionų poreikį“, – dėsto ji (2015 10 27).

Pinigų kol kas turime. Tik neturime „lyderių-vizionistų“. Į „įsisavinamus“ pinigus nežiūrima kaip į verslo projektą, – pinigams sukuriamos programos, kuriose menama pateikiama kaip tikrovė. Pamėginkime atrasti projektą, kuriam suteikti gyvybingumo sparnai: po investicijų jie plėtojami savarankiškai, kuria naujas darbo vietas, moka daugiau mokesčių valstybei ir garsina Lietuvą pasaulyje.

Net vienos rankos pirštų būtų per daug tokiems suskaičiuoti. Nėra gebėjimo absorbuoti pasaulinę pažangą kuriant studijų programas, nes mąstymas tebelieka valstietiškas, – viską pravalgom: galvojam apie mirštančių universitetų stogus, sienas, o ne apie radikalų proveržį. Pasaulyje yra mokymo institucijų, kurios keičia mūsų gyvenimus ir valstybių raidą. Turime pinigų, bet mums trūksta plačiai mąstančių lyderių, todėl tesugebame už milijonus remontuoti stogus, užuot pasinaudoję vienkartine galimybe pakeisti valstybę.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Žinote, ką norite žinoti?
Užsisakykite personalizuotą naujienlaiškį.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Kur valdžia rudenį atras 400 mln. eurų? 2

Vyriausybė šią savaitę patvirtino Lietuvos stabilumo 2019 metų programą, kurioje pateikta naujausia...

Opozicija įkrėtė rykščių valdžiai 7

Seimas, diskutuodamas apie Vyriausybės 2018 m. veiklos ataskaitą, vakar atmetė opozicijos rezoliuciją,...

Katė maiše, veteranas ir garsenybė 1

Europos Parlamento (EP) rinkimų Lietuvoje biuletenyje pirmuoju numeriu bus įrašytas Rolando Pakso judėjimas,...

Verslo aplinka
2019.04.25
Atsakas S.Jakeliūnui: 20 interpretacijų VILIBOR klausimu 26

Teko asmeniškai dalyvauti Lietuvos banko veikloje nuo 1996 m., stebėti ir analizuoti Lietuvos tarpbankinės...

Rinkos
2019.04.24
Tempą diktuoja laikas 2

Lietuvos pramonės įmonės vis labiau supranta, kad neskaitmeninant gamybos jų ateitis yra gana miglota.

Pramonė
2019.04.24
Melagienų motina: „AIDS sukūrė Pentagonas“ 4

Pchenjane, Šiaurės Korėjos sostinėje, atidarytas „Trumpo dangoraižis“. Hillary Clinton vadovauja pedofilų...

Verslo klasė
2019.04.22
Mandatas politikos naujoko rankose - kokia bus Ukraina? 3

Komentuodami rinkimų Ukrainoje rezultatus, dauguma politologų pažymi, kad rinkėjai, atidavę didžiąją balsų...

Verslo aplinka
2019.04.22
Kad mano pensija man nekeltų nerimo 20

344 Eur – tokia šiuo metu yra vidutinė senatvės pensija. Daug tai ar mažai? Jeigu tokią pensiją gaunantis...

Finansai
2019.04.22
Ar jau esame pasirengę atvirai ir skaidriai kalbėti apie darbo užmokestį? 9

Lietuviams kalbėti apie atlygį dar tikrai nedrąsu. Tačiau poreikis gerinti darbuotojų patirtį – motyvuoti bei...

Vadyba
2019.04.20
Dviguba pilietybė: malonė ar norma? 62

Iki referendumo, kuriame piliečiai spręs dėl dvigubos pilietybės galimybės, liko apie tris savaites, tačiau...

Verslo aplinka
2019.04.19
Lietuvoje – galimai šariatas? 27

Alkoholio rinkos prievaizdai vėl rado progą pamojuoti kuokomis – šįkart rūstybė nukrypo didžiausios Baltijos...

Verslo aplinka
2019.04.18
Kai atliekų sektoriaus kontrolė butaforinė, nukenčia vartotojai 1

Elektronikos ir spartaus skaitmenizavimosi amžių ir jo suteiktą komfortą sekė rūpestis: kur dėsime...

Paslaugos
2019.04.17
Bambagyslė vis dar tvirta 10

Parlamentarai ir toliau saugo savivaldybių ir jų valdomų įmonių vidaus sandorius – nors ydingą jų praktiką...

Verslo aplinka
2019.04.17
Užmojai – dideli, darbai – menki 7

Vyriausybė, pasišovusi įspūdingai sumažinti turtinę nelygybę ir skurdą, realybėje šių planų nevykdo –...

Verslo aplinka
2019.04.16
Kad kvėpuoti būtų lengviau: „valstiečiai“ galėtų prisiminti, kad jie yra ir „žalieji“ 15

Kova su smirdančiu pilkšvai-juodu dūmeliu Europoje jau tapo realybė ir būtų kvaila tai ignoruoti.

Europos piliečiai: E. Macronas stengiasi atgaivinti politiką Premium

Kovo 25 d. oficialų vizitą Prancūzijoje pradėjo Kinijos prezidentas Xi Jinpingas. Tai buvo jo pirmasis...

Verslo klasė
2019.04.14
Prezidentinis kaklaraištis iš premjero portfelio 7

Vyriausybės 2018 m. veiklos ataskaita parengta remiantis kitu dokumentu – „Vyriausybės programos...

Verslo aplinka
2019.04.12
Nevalyva dirbtinio intelekto strategija 12

Turbūt iš tikrųjų niekas jau seniai neskaito jokių oficialių dokumentų. Tikriausiai daugelis jau pamiršo...

Išmani Lietuva
2019.04.11
Pamatuota plėtra – mažesnis galvos skausmas

Šalies transporto verslo bendruomenė, pastaruoju metu sutelkusi pajėgas kovai dėl lygių verslo sąlygų Vakarų...

Savivaldos veidą bjauroja įtarimų randai 2

Kovą išrinktosios savivaldybių tarybos ir merai pradėjo pirmųjų posėdžių maratoną. Jis tęsis iki pat...

Verslo aplinka
2019.04.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau