Vietoj proveržio – pinigai į mūrus

Publikuota: 2015-10-29
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Pradėję, ko gero, paskutinį ES finansinės paramos laikotarpį, galbūt nesuprantame, kad šie pinigai – ne dovana, ne būtinybė juos „įsisavinti“, kaip kad dažniausiai buvo daroma praėjusiu 2007–2013 m. laikotarpiu. Per visą tą laiką neatsirado šviesios galvos politiko, kuris suprastų, kad iš Briuselio atplaukiančius milijardus reikia investuoti, „įkurdinti“ tuos pinigus taip, kad jie kurtų pridėtinę vertę.

Vargu ar mąstoma, kad sukišus taip lengvai gautas sumas į nejudamą turtą, infrastruktūrą vėliau visa tai reikės išlaikyti, kitaip tariant, – vėl prireiks pinigų.

Vienas iš tokių neūkiško, nešeimininkiško, netoliaregiško požiūrio pavyzdys – vadinamoji Sumaniosios specializacijos strategija (SSS), kurią įgyvendina Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) ir Ūkio ministerija. Šiam „protingu“ pavadintam projektui skirta 679 mln. Eur ES fondų lėšų. Po visomis moksliškomis formuluotėmis slypi kur kas žemiškesni dalykai, – štai ŠMM ypač daug dėmesio ir lėšų numato skirti naujoms... statyboms. Nors SSS besidžiaugiantis premjeras Algirdas Butkevičius tikina, kad ši priemonė padės vykdyti inovacijų ir technologijų pertvarką ir pritraukti privačių investicijų į valstybės remiamus mokslo tyrimus, šuo pakastas ne visai čia. Tarp kalbų apie mokslo ir verslo bendradarbiavimą, apie „aukštųjų technologijų verslininkų išauginimą iš studentų ir tyrėjų“ slypi įdomus skaičius ir jo paskirtis – net 62,5 mln. Eur skiriama naujoms statyboms ir esamų pastatų kapitaliniam remontui. Ir vėl pinigai mūrijami į betoną.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius Osvaldas Čiukšys ir jo kolegos mano, kad numatomas lėšų skyrimo planas neatspindi Lietuvos siekio tapti aukštųjų technologijų šalimi, – studijų infrastruktūros statybos ir renovacija yra nedaug susijusios su mokslo veikla. Iš tiesų mokslas ir stogų remontas siejasi menkai, juolab jei lopyti kiaurus stogus planuojama tokiuose universitetuose, kurie tik devalvuoja aukštojo mokslo diplomą.

Pinigų „įsisavinimas“ mokslo srityje turi gilias šaknis, – štai slėnių bei mokslo ir technologijų parkų mūsų šalis yra įkūrusi kur kas daugiau nei kitos ES valstybės. Užtat pagal investicijų į inovacijas efektyvumą Lietuva teužima 28 vietą. Mokslo slėniuose ir parkuose pripirkta brangiausių įrenginių, kurie naudojami tik mokslininkų disertacijoms rašyti. Tačiau Audronė Pitrėnienė, švietimo ir mokslo ministrė, nemano, kad šiuo metu į SSS įgyvendinimą įtraukti statybų projektai gali būti netinkami finansuoti. VŽ konkrečiai jos pasiteiravus, kaip inovacijas skatins numatytas Šiaulių universiteto I rūmų kapitalinis remontas, ministrė ginasi regionų plėtros svarba. „Vieni infrastruktūros projektai planuojami kaip tiesiogiai prisidedantys prie SSS tikslų siekimo, o kiti, tai pat ir jūsų minimas Šiaulių universitetas, kaip galintys sustiprinti silpnesnių mokslo ir studijų institucijų galimybes įsitraukti į sumanios specializacijos procesus ir tuo pačiu atliepti nuo pagrindinių mokslo centrų nutolusių regionų poreikį“, – dėsto ji (2015 10 27).

Pinigų kol kas turime. Tik neturime „lyderių-vizionistų“. Į „įsisavinamus“ pinigus nežiūrima kaip į verslo projektą, – pinigams sukuriamos programos, kuriose menama pateikiama kaip tikrovė. Pamėginkime atrasti projektą, kuriam suteikti gyvybingumo sparnai: po investicijų jie plėtojami savarankiškai, kuria naujas darbo vietas, moka daugiau mokesčių valstybei ir garsina Lietuvą pasaulyje.

Net vienos rankos pirštų būtų per daug tokiems suskaičiuoti. Nėra gebėjimo absorbuoti pasaulinę pažangą kuriant studijų programas, nes mąstymas tebelieka valstietiškas, – viską pravalgom: galvojam apie mirštančių universitetų stogus, sienas, o ne apie radikalų proveržį. Pasaulyje yra mokymo institucijų, kurios keičia mūsų gyvenimus ir valstybių raidą. Turime pinigų, bet mums trūksta plačiai mąstančių lyderių, todėl tesugebame už milijonus remontuoti stogus, užuot pasinaudoję vienkartine galimybe pakeisti valstybę.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Vartojimo kreditai ir paskolos su NT įkeitimu: kas rizikingiau 4

Parašyti šį tekstą mane paskatino neseniai VŽ publikuotas straipsnis „Investicijos į paskolas su NT užstatu:...

Rinkos
13:44
Ant svarstyklių – grėsmės ir pažanga: kas mūsų laukia 2019 m. 

Tarp didžiausią poveikį visuomenei artimiausioje ateityje atnešiančių pokyčių ekspertai išskiria dirbtinio...

Technologijos
2019.01.18
Milijonai iš baudų nieko neparodo 16

Konkurencijos taryba (KT) šią savaitę paviešino, kad 2016–2018 m. iš viso skyrė 15 mln. Eur baudų, o teismams...

Verslo aplinka
2019.01.18
Gordijaus mazgo įkaitai 4

Jungtinės Karalystės (JK) parlamentarai, smogę premjerės Theresos May vyriausybei, „Brexit“ klausimą paliko...

Verslo aplinka
2019.01.17
Penki išbandymai verslui 2019 metais 3

Prasidėję 2019-ieji žymi naują pasiekimą mūsų nepriklausomos šalies istorijoje – dar niekada ekonominė plėtra...

Verslo aplinka
2019.01.16
R. Vilpišauskas: ko nori britai? 13

Kaip ir buvo prognozuota, antradienį dauguma Jungtinės Karalystės (JK) parlamento narių atmetė savo šalies...

Verslo aplinka
2019.01.16
Politikai viešumo kainos mokėti nelinkę 2

Kad ir kiek valstiečių vedlys Ramūnas Karbauskis dievagojasi, esą jokio apynasrio žiniasklaidai mauti...

Rinkodara
2019.01.16
Įvaizdžio nėra, fantazija išlaidauti – be ribų 18

Lietuva neturi įvaizdžio. Nes jo kūrėjai – nieko verti. Metų metais kiekviena Vyriausybė išleidžia šiam...

Rinkodara
2019.01.15
Scenarijai – sunkiai nuspėjami

Lietuvos eksportas 2018 m. pamažu lėtėjo, ši tendencija prognozuojama ir šiems metams, tad kuklesni gali būti...

Verslo aplinka
2019.01.14
3 iliuzijos, kurios klaidina darbuotojų ieškantį verslą 17

Konkurencinę kovą norinčios laimėti bendrovės nekalba apie darbuotojų pritraukimą, jos galvoja, kaip...

Rinkodara
2019.01.13
Kaip išmatuoti atsakingumą? 7

Įsivažiavus ekonomikai, verslo įmonių produktyvumui ir investicijoms, jau keleri metai didžiausias darbdavių...

Vadyba
2019.01.11
Darbuotojų nė su žiburiu nerasi 48

Nors darbdaviai skundžiasi, kad jiems trūksta darbo jėgos, mūsų šalis patenka tarp 11-os didžiausiu nedarbo...

Pramonė
2019.01.11
Opcionams – dalinė „amnestija“ 2

Siekdama gerokai padidinti startuolių skaičių Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM), dar dirbdama po Ūkio...

Finansai
2019.01.10
Jaukas pro šalį sukantiems investuotojams 9

Skaičiuojant į Lietuvą pritrauktas investicijas, retai apsižiūrima, kiek jų aplenkia mūsų šalį ir nukeliauja...

Pramonė
2019.01.09
„Fintech“ pionieriams tenka ne tik laurai 10

Lietuvoje prasidėjus banko licencijų dalyboms, „Verslo žinios“ gruodžio 18 d. redakcijos vedamajame „Bankas...

Finansai
2019.01.08
Valstybės įmonėms lengvina gyvenimą 5

Politikai, prieš Lietuvai stojant į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) pasižadėję...

Finansai
2019.01.07
Praleistos galimybės: kokias 3 skaitmeninės rinkodaros sritis pamiršta B2B verslas 1

Kai elektroninė prekyba B2C sektoriuje išgyvena aukso amžių ir nuolat tobulėjantys internetinės reklamos...

Rinkodara
2019.01.06
Didelių sukrėtimų 2019 m. turėtų pavykti išvengti 5

Lietuvos ekonomikos plėtra lieka neblogai subalansuota ir didelių disbalansų, kurie aiškiai perspėtų apie...

Praleistos progos patylėti 33

Valdantieji, ir anksčiau liguistai reagavę į bet kokią kritiką, pastarosiomis dienomis tiesiog pratrūko...

Verslo aplinka
2019.01.04
Bankų transformacija: nuo pinigų išdavimo langelio iki paslaugų „butiko“ 6

Plėtra elektroninėje erdvėje, sąnaudų mažinimas ir reguliavimo klausimai išlieka pagrindiniais Europos bankų...

Technologijos
2019.01.03

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau