Vietoj proveržio – pinigai į mūrus

Publikuota: 2015-10-29
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Pradėję, ko gero, paskutinį ES finansinės paramos laikotarpį, galbūt nesuprantame, kad šie pinigai – ne dovana, ne būtinybė juos „įsisavinti“, kaip kad dažniausiai buvo daroma praėjusiu 2007–2013 m. laikotarpiu. Per visą tą laiką neatsirado šviesios galvos politiko, kuris suprastų, kad iš Briuselio atplaukiančius milijardus reikia investuoti, „įkurdinti“ tuos pinigus taip, kad jie kurtų pridėtinę vertę.

Vargu ar mąstoma, kad sukišus taip lengvai gautas sumas į nejudamą turtą, infrastruktūrą vėliau visa tai reikės išlaikyti, kitaip tariant, – vėl prireiks pinigų.

Vienas iš tokių neūkiško, nešeimininkiško, netoliaregiško požiūrio pavyzdys – vadinamoji Sumaniosios specializacijos strategija (SSS), kurią įgyvendina Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) ir Ūkio ministerija. Šiam „protingu“ pavadintam projektui skirta 679 mln. Eur ES fondų lėšų. Po visomis moksliškomis formuluotėmis slypi kur kas žemiškesni dalykai, – štai ŠMM ypač daug dėmesio ir lėšų numato skirti naujoms... statyboms. Nors SSS besidžiaugiantis premjeras Algirdas Butkevičius tikina, kad ši priemonė padės vykdyti inovacijų ir technologijų pertvarką ir pritraukti privačių investicijų į valstybės remiamus mokslo tyrimus, šuo pakastas ne visai čia. Tarp kalbų apie mokslo ir verslo bendradarbiavimą, apie „aukštųjų technologijų verslininkų išauginimą iš studentų ir tyrėjų“ slypi įdomus skaičius ir jo paskirtis – net 62,5 mln. Eur skiriama naujoms statyboms ir esamų pastatų kapitaliniam remontui. Ir vėl pinigai mūrijami į betoną.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius Osvaldas Čiukšys ir jo kolegos mano, kad numatomas lėšų skyrimo planas neatspindi Lietuvos siekio tapti aukštųjų technologijų šalimi, – studijų infrastruktūros statybos ir renovacija yra nedaug susijusios su mokslo veikla. Iš tiesų mokslas ir stogų remontas siejasi menkai, juolab jei lopyti kiaurus stogus planuojama tokiuose universitetuose, kurie tik devalvuoja aukštojo mokslo diplomą.

Pinigų „įsisavinimas“ mokslo srityje turi gilias šaknis, – štai slėnių bei mokslo ir technologijų parkų mūsų šalis yra įkūrusi kur kas daugiau nei kitos ES valstybės. Užtat pagal investicijų į inovacijas efektyvumą Lietuva teužima 28 vietą. Mokslo slėniuose ir parkuose pripirkta brangiausių įrenginių, kurie naudojami tik mokslininkų disertacijoms rašyti. Tačiau Audronė Pitrėnienė, švietimo ir mokslo ministrė, nemano, kad šiuo metu į SSS įgyvendinimą įtraukti statybų projektai gali būti netinkami finansuoti. VŽ konkrečiai jos pasiteiravus, kaip inovacijas skatins numatytas Šiaulių universiteto I rūmų kapitalinis remontas, ministrė ginasi regionų plėtros svarba. „Vieni infrastruktūros projektai planuojami kaip tiesiogiai prisidedantys prie SSS tikslų siekimo, o kiti, tai pat ir jūsų minimas Šiaulių universitetas, kaip galintys sustiprinti silpnesnių mokslo ir studijų institucijų galimybes įsitraukti į sumanios specializacijos procesus ir tuo pačiu atliepti nuo pagrindinių mokslo centrų nutolusių regionų poreikį“, – dėsto ji (2015 10 27).

Pinigų kol kas turime. Tik neturime „lyderių-vizionistų“. Į „įsisavinamus“ pinigus nežiūrima kaip į verslo projektą, – pinigams sukuriamos programos, kuriose menama pateikiama kaip tikrovė. Pamėginkime atrasti projektą, kuriam suteikti gyvybingumo sparnai: po investicijų jie plėtojami savarankiškai, kuria naujas darbo vietas, moka daugiau mokesčių valstybei ir garsina Lietuvą pasaulyje.

Net vienos rankos pirštų būtų per daug tokiems suskaičiuoti. Nėra gebėjimo absorbuoti pasaulinę pažangą kuriant studijų programas, nes mąstymas tebelieka valstietiškas, – viską pravalgom: galvojam apie mirštančių universitetų stogus, sienas, o ne apie radikalų proveržį. Pasaulyje yra mokymo institucijų, kurios keičia mūsų gyvenimus ir valstybių raidą. Turime pinigų, bet mums trūksta plačiai mąstančių lyderių, todėl tesugebame už milijonus remontuoti stogus, užuot pasinaudoję vienkartine galimybe pakeisti valstybę.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Šalti skambučiai mirė: naujos kartos pardavėjai - intravertai

Gerų pardavėjų reikėjo visada, tačiau kuo toliau, tuo labiau jų mažėja, parduoti darosi vis sudėtingiau, o...

Rinkodara
14:26
PSD2: mokėjimų rinkos pokyčiai dalyvio akimis

Šių metų sausio 18 d. Europos Sąjungoje (ES) įsigaliojo naujoji mokėjimų paslaugas reglamentuojanti direktyva...

Verslo aplinka
2018.09.21
Baltarusija traukia grasinimo kortą 16

Pasirodo vis daugiau ženklų, kad Klaipėdos uostas gali prarasti apie trečdalį krovinių: nerimo ugnį...

Transportas
2018.09.21
Ateities vizija: plinkanti Lietuva 34

Vyriausybės sprendimas 6% padidinti miškų kirtimo normą sukėlė ant kojų visuomenę, šiuo sprendimu stebisi net...

Agroverslas
2018.09.20
Suklupai? Tai dar ir pastumsim 14

Seimas po pateikimo pritarė įstatymų pataisoms, kurios leistų apriboti antstolių įkainius bei jų savivalę,...

Prognozės gamintojų neišgąsdino

Lietuvos apdirbamosios pramonės lyderių reitingo dešimtuke besipuikuojančios įmonės savo pasiekimus sieja ne...

Pramonė
2018.09.18
Rinkimų proga galėtų labiau paglostyti savivaldą 2

Iki didžiojo balsavimo maratono Lietuvoje lieka mažiau kaip pusmetis. Kitų metų kovą dukart eisime prie...

Verslo aplinka
2018.09.17
Darbas nuotoliniu būdu: trukdyti gali pasenusi vadyba, nemokėjimas planuoti ir vertinti rezultatus

Nors technologiškai sąlygos nuotoliniam darbui Lietuvoje atsirado prieš gerą dešimtmetį, o pagal interneto...

Vadyba
2018.09.15
Kaip vertinti „Luminor“ pardavimo žinią 14

Į žinią, kad viena didžiausių pasaulyje privataus kapitalo fondų bendrovių „Blackstone“ perka 60% Baltijos...

Rinkos
2018.09.14
Paleido keršto mechanizmą 22

Demagogija ir tiesos slėpimas dažniausiai ir yra politikų „darbo“ esmė“, – 2009 m. vasaros pradžioje savo...

Pramonė
2018.09.13
Galimybės SkGD terminalui Klaipėdoje, kurių niekas nemini  16

Gamtinių dujų suvartojimas per porą artimiausių dešimtmečių pasaulyje didės – tokia yra realybė, nors...

Energetika
2018.09.12
Autorių teisių direktyva: piliečiams ir jų teisėms niekas negresia 1

Europos Parlamente šiuo metu svarstomi Autorių teisių direktyvos kompromisiniai straipsnių variantai. Aš esu...

Rinkodara
2018.09.12
Svarbu matyti visus scenarijus 1

Rudenį prasideda sunkiausias sezonas versle – formuojami įmonių biudžetai. Atsispiriama į besibaigiančius...

Verslo aplinka
2018.09.12
Ar išliks žiniasklaida 10

Rugsėjo 12 d. Europos Parlamentas pakartotinai balsuos dėl Europos Komisijos siūlomos Autorių teisių...

Rinkodara
2018.09.11
Pokyčiai Lietuvos energetikoje: kur nuves naujas požiūris? 11

Kuo ambicingesnius tikslus išsikelsi, tuo daugiau jų ir pasieksi. Būtent taip apibūdinčiau šiuo metu Lietuvos...

Energetika
2018.09.10
Valdžia įsėdo ne į tą karuselę 9

Apie būtinybę skatinti mažų krautuvėlių steigimąsi kalbantys politikai kuria priemonių planą „kainoms...

Kovodama su kainomis, valdžia kovoja su vartotojais 10

Iš valdžios eilinį kartą „nutekėjo“ pusiau luptas pusiau skustas „kovos su kainomis“ planas. Susidaro...

Kodėl komunikacija kelia stresą ir negarantuoja rezultato

Klasikinėje vadybos struktūroje yra dviejų tipų funkcijos: saugančios pinigus ir uždirbančios pinigus, kitaip...

Rinkodara
2018.09.09
Nepasiruošę prekybininkai praras tabako pardavimų pelno dalį 1

Tabako pramonė pasaulyje ir ypač Europoje reguliuojama vis griežčiau. Tačiau Lietuvos politikai peržengia...

Kodėl namus saugome nuo vagių, o kibernetinėje erdvėje nevengiame įsilaužėlių?

Neseniai populiarioje Firefox naršyklėje aptiktas pažeidžiamumas apdorojant SVG formato įskiepius, kurių...

2018.09.07

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau