Biudžetas be deficito – amžinai „rytoj“

Publikuota: 2015-10-20
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
LLRI prezidentas

2016 m. biudžetas – ir vėl deficitinis. Ekonomikos augimo prognozės prastėja, tačiau išlaidos didinamos 3,8% (368 mln. Eur). O juk BVP augimo prognozės dabar yra prastesnės nei metų pradžioje. Išlaidos didinamos, nors į biudžetą 2016 m. neplanuojama surinkti daug daugiau pinigų nei 2015 m. Bet deficitas bus išpūstas beveik dvigubai, iki 651 mln. Eur. Tai – didžiausias deficitas per pastaruosius penkerius metus.

Deficitas ir skola atsiranda ne vien dėl asignavimų gynybai ar pabėgėlių krizės. Gynybai skiriama 149 mln. Eur daugiau, pabėgėliams – 6,1 mln. Eur. Deficitas atsiranda ir ne vien dėl minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) kėlimo ar atlyginimų didinimo mažai uždirbantiesiems. MMA didinti nuo 325 iki 350 Eur planuojama išleisti 27 mln. Eur. Kultūros ir meno darbuotojų atlyginimams didinti – 12 mln. Eur, socialiniams darbuotojams – 6,5 mln. Eur, ikimokyklinio ugdymo darbuotojams – 4,4 mln. Eur, visuomenės sveikatos centro darbuotojams – 1,5 mln. Eur. Visa tai sudaro 206,5 mln. Eur, arba 32% (trečdalį) deficito.

Deficito kūrėjams slėptis už mažai uždirbančiųjų viešojo sektoriaus nugarų būtų nekorektiška. Žmonių viešajame sektoriuje yra per daug, o kai kurių atlyginimai iš tikrųjų per maži. Efektyvinti viešąjį sektorių, mažinti ten dirbančių žmonių skaičių ir didinti gerai dirbančiųjų atlyginimus – tai išlieka visų valdžių kalbos. Viešasis sektorius nesitraukia.

Kur slypi problema? Pirma, kai biudžetas yra be prioritetų, jis tiesiog užprogramuotas gyventi skolon. Jei prioritetinėms sritims (pvz., gynybai ar mažiems atlyginimams didinti) reikia daugiau, vadinasi, kur nors reikia skirti mažiau. „Prioritetinė sritis“ reiškia ne tik tai, kad išlaidas šiai sričiai reikia padidinti. Tai reiškia, kad kurioms nors sritims išlaidas reikia mažinti. Šią elementarią užduotį žmonės sprendžia kiekvieną dieną. Bet politikai jos spręsti vis dar nesugeba ar nenori.

Antra, trūksta disciplinos. 2013 m. buvo planuojama, kad 2016-aisiais turėsime perteklinį biudžetą (perteklius – 369 mln. Eur). 2014 m. buvo planuojama, kad 2016 m. deficitas bus tik 268 mln. Eur. Kai nėra pasiryžimo taupyti, visi planai sugriūva pūstelėjus menkiausiam populizmo ar nenumatytų aplinkybių vėjeliui. Trečia, problemos Lietuvoje sprendžiamos „rytoj“ arba „poryt“. Tiesa, kada biudžetas turėtų tapti perteklinis, šiandien niekas net nebekalba. 2017 m. planuojamas deficitas – 254 mln. Eur, 2018 m. – 235 mln. Eur.

Viso to rezultatas – aiškus. Nors dirbantieji ir verslininkai mokesčių moka daug, valdžiai pinigų vis trūksta. Siūlomi automobilių ar būstų mokesčiai problemos nesprendžia. Šiuos mokesčius mokės tie patys dirbantys ar pajamas gaunantys mokesčių mokėtojai. O kasmet didėjančią valstybės skolą tenka grąžinti vis mažesniam mokesčių mokėtojų skaičiui. Jei per kelerius ateinančius metus nesutvarkysime viešojo sektoriaus ir valdžios išlaidų, kai sumažės ES parama, bus likęs tik Graikijos kelias. Arba greitos radikalios reformos, arba graikiška tragikomedija, kuri baigsis pavėluotomis ir dar radikalesnėmis reformomis. Ne veltui senolių išmintis sako: „Niekad nesakyk rytoj, jei gali daryti tuoj.“

Žilvinas Šilėnas yra LLRI prezidentas.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
ES parama: į plytas ar į ateitį? 13

ES paramos lėšų investavimo srityje Lietuva gali pasigirti ir geromis naujienomis, tačiau jos – jau...

Finansai
06:38
Dabar turime daugiau galimybių nei gebame išnaudoti 7

Dabartiniai gamybos būdai ir technologijos šviesmečiais skiriasi nuo pirmosios pramonės revoliucijos įvykdytų...

Pramonė
2018.10.12
Draudimai – pasakos lengvatikiams 18

Populistiniai valdžios sprendimai gana dažnai duoda daugiau žalos nei pažaduose deklaruoti tikslai. Nemenki...

Biurokratijos sparnai dar neapkarpyti 3

Nors kiekviena Vyriausybė, įskaitant ir Sauliaus Skvernelio vadovaujamą, tarp gausių verslui dalijamų pažadų...

Verslo aplinka
2018.10.11
Pensijų kaupimo sistemos reforma: keturios geros žinios dirbantiesiems 29

Nedaug temų sulaukia tokio visuomenės dėmesio, kaip pensijos, ir reta kuri kita sritis sulaukia tiek...

Finansai
2018.10.10
Ar Vilniaus požemiuose dundės traukiniai? 24

Daug metų brandinta idėja įkurdinti Vilniuje metro, sutelkusi tiek šalininkų, tiek kritikų būrius, tampa...

Transportas
2018.10.10
Aistros dėl lietuviško rąsto 5

Valdantieji patraukė į miškus – Seime pasipylė siūlymai taisyti Miškų įstatymą. Vienas jų – jau seniai...

Pramonė
2018.10.09
Kopūstas – darže ar ant pečių? 3

Gal valdančiuosius reikėtų pagirti – jie galvoja. Galvoja ir prigalvoja visokių idėjų – ką gi dar uždraudus:...

Verslo aplinka
2018.10.08
Komunikacijos tendencijos 2019 m.: „daugiau su mažiau“ scenarijus 7

Komunikacijoje, kaip ir daugelyje kitų sričių, pokyčiai yra neišvengiami, ir čia itin svarbu laiku į juos...

Rinkodara
2018.10.06
Kaip darbuotojų paieškos situaciją „visi pralaimi“ paversti į „laimi visi“ 6

Neseniai klientas iš tarptautinės kompanijos kreipėsi norėdamas pasamdyti didelį darbuotojų skaičių. Jis...

Vadyba
2018.10.05
Jei viskas švaru, ko bijo valdžia? 33

Nieko nematykit, negirdėkit, nelįskit, nieko apie mus nepasakokit – taip dabartinė Lietuvos valdžia norėtų...

Verslo aplinka
2018.10.05
Našiau dirbant, smagiau žvelgti į priekį 3

Lietuva gali pasigirti sparčiai augančiu darbo našumu – Eurostato duomenys rodo, kad 2017 m. jis augo...

Verslo aplinka
2018.10.04
Viešumui ir tiesai – antrankiai? 27

Šlubuojanti e. sveikatos sistema jau prarijo 40 mln. Eur ir dar 2,5 mln. Eur pareikalaus klaidų taisymui.

Verslo aplinka
2018.10.03
Skyrybos be vedybų sutarties 4

Seimas, šią savaitę pailsėjęs nuo plenarinių posėdžių, kitą antradienį vėl grįš (skubos tvarka) prie...

Verslo aplinka
2018.10.02
„Rail Baltica“, regis, rūpi tik Briuseliui 14

„Rail Balticos“ projektą visiškai pagrįstai galime vadinti amžiaus projektu – sprendimui tiesti geležinkelio...

Transportas
2018.10.01
TOP 3 gyvenamojo NT projektai Kaune 69

Vis labiau ir labiau į praeitį nugrimzta ironiškas vilniečių pastebėjimas apie tai, kad vienas iš gerų dalykų...

Statyba ir NT
2018.09.30
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas plačiau pravėrė duris arbitražui 1

Kasmet pagrindinėje Lietuvos arbitražo institucijoje – Vilniaus komercinio arbitražo teisme – pradedama nuo...

Verslo aplinka
2018.09.30
Misija – įpėdinis: kaip nesužlugdyti perduodamo verslo 4

Kas yra šeimos verslo perdavimas? Kad ir kokį procesą įsivaizduotume, tai tikrai nėra vien garbingos šeimos...

Finansai
2018.09.29
Mokesčiai - įrankis konkurencinėje kovoje 13

Trijų Baltijos šalių mokesčių modeliai turi nemažai skirtumų – kai kurie Latvijoje ir Estijoje taikomi...

Finansai
2018.09.28
Ar Rusijos centrinis bankas keičia pinigų politikos kryptį?

Metų pradžioje Rusijos centrinio banko vadovė Elvira Niabullina turėjo kuo džiaugtis. Jos vadovaujamai...

Rinkos
2018.09.27

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau