Privatizavimo renesansas – tik epizodinis

Publikuota: 2015-10-06
Atnaujinta 2015-10-06 15:24
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Bene didžiausias Lietuvoje valstybinio turto privatizavimo sandoris įvyko jau senokai – 1998-aisiais, kai švedų „Telia“ ir suomių „Sonera“ konsorciumas už daugiau kaip porą milijardų litų įsigijo bemaž du trečdalius „Lietuvos telekomo“ bendrovės.

Pastarasis sandoris yra ne tik didžiausias pagal gautų pinigų kiekį, bet ir ekspertų įvardijamas kaip bene sėkmingiausio privatizavimo pavyzdys, nes patenkinti liko visi – ir valstybė, gavusi didžiules lėšas, ir pirkėjai, mat investicijų į „Teo LT“ pavirtusį „Lietuvos telekomą“ atsipirkimas buvo labai aukštas, siekė dviženklius skaičius.

Nuo to laiko „privatizavimo upė“ gerokai nuseko. Tais metais, kai buvo privatizuojama Mažeikių naftos perdirbimo įmonė, elektros tinklai, „LISCO Baltic Service“ ar valstybiniai bankai, Privatizavimo fondas dar pasipildydavo dešimtimis ir šimtais milijonų litų, eurų ir USD. Tačiau paskutinis bent kiek ryškesnis privatizavimas įvyko kriziniais 2009-aisiais, kai lenkų koncernui „PKN Orlen“ už maždaug 70 mln. Eur perleista beveik 10% Lietuvos valstybės rankose dar likusių Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos akcijų.

Kaip rašė VŽ Premium (2015 10 05), privatizavimo apimtis Lietuvoje 2010–2015 m. laikotarpiu susitraukė iki vos kelių milijonų eurų. Šis faktas ir prognozės, kad bent artimiausiais metais „privatizavimo upė“ vargu ar smarkiai patvins, paskatino imtis tam tikros reformos valstybės turto realizavimo srityje. Finansų ministerija siūlo naikinti Privatizavimo fondą ir už privatizavimą gaunamas lėšas paskirstyti tiesiogiai į valstybės biudžetą ir į stiprinamą Rezervinį fondą, kuris ateityje būtų naudojamas tik kilus sunkmečiui. Tai, kad Privatizavimo fondas bus naikinamas, ekspertai vertina teigiamai. Išties, laikyti atskirą fondą tik vos porai trejetui milijonų eurų per metus sukaupti yra tiesiog netikslinga. Be to, Lietuvoje tebėra per daug įvairių fondų. Anksčiau jų būta bemaž trys dešimtys ir tai gerokai brangino valstybės lėšų administravimą. Dabar sumažėjo iki tuzino, bet ir tai dar per didelis skaičius tokiai mažai valstybei. Pastebima, kad geriausia Lietuvoje didesnę dalį valstybinių pinigų konsoliduoti biudžete, iš kurio asignavimai centralizuotai skirstomi įvairioms programoms. Atskiras fondas pateisinamas tik tuomet, kai jame koncentruojamas santykinai didelis lėšų srautas arba tokio fondo reikalauja tarptautiniai susitarimai. Čia pavyzdžiais galėtų būti laikomi šimtamilijoniniai Rezervinis arba Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondai.

Kita vertus, nemenka tikimybė, kad sumenkęs privatizavimo lėšų srautas bet kurią dieną ateityje gali gerokai išsikeroti. Juk valstybė savo rankose dar laiko daugiau kaip šimtą didesnių ir mažesnių transporto, energetikos, statybos ir kitų sferų įmonių, kurių bendra vertė sukasi apie 8 mlrd. Eur. Vien „Lietuvos geležinkeliai“ generuoja ne mažiau kaip pusantro milijardo. O kur dar energetikos gigantai, oro uostai, jūrų uostas?

Neabejojama, kad tikrai išauš tokios dienos, kai bent dalis iš to 8 mlrd. Eur kapšo bus padėta ant privatizavimo stalelio. Tikinama, kad valstybei netgi būtų naudinga bent trečdalį turimo kapitalo parduoti privatiems investuotojams, kurie prisidėtų prie skaidresnio ir efektyvesnio valstybės kontroliuojamų įmonių valdymo.

Tiesa, ateityje įmanomos tik fragmentinės stambesnių privatizavimo kiekių prošvaistės. Sprendimai dėl dalies tokių bendrovių pardavimo privačiam verslui bus priimami atsižvelgiant į pasaulines ekonomines konjunktūras, tendencijas ir į politinį Lietuvos valdžios apsisprendimą daryti atitinkamus ekonominius žingsnius. Laikyti Privatizavimo fondą vien tokiems epizodiniams atvejams tikrai neverta.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
ES parama: į plytas ar į ateitį? 13

ES paramos lėšų investavimo srityje Lietuva gali pasigirti ir geromis naujienomis, tačiau jos – jau...

Finansai
06:38
Dabar turime daugiau galimybių nei gebame išnaudoti 7

Dabartiniai gamybos būdai ir technologijos šviesmečiais skiriasi nuo pirmosios pramonės revoliucijos įvykdytų...

Pramonė
2018.10.12
Draudimai – pasakos lengvatikiams 18

Populistiniai valdžios sprendimai gana dažnai duoda daugiau žalos nei pažaduose deklaruoti tikslai. Nemenki...

Biurokratijos sparnai dar neapkarpyti 3

Nors kiekviena Vyriausybė, įskaitant ir Sauliaus Skvernelio vadovaujamą, tarp gausių verslui dalijamų pažadų...

Verslo aplinka
2018.10.11
Pensijų kaupimo sistemos reforma: keturios geros žinios dirbantiesiems 29

Nedaug temų sulaukia tokio visuomenės dėmesio, kaip pensijos, ir reta kuri kita sritis sulaukia tiek...

Finansai
2018.10.10
Ar Vilniaus požemiuose dundės traukiniai? 24

Daug metų brandinta idėja įkurdinti Vilniuje metro, sutelkusi tiek šalininkų, tiek kritikų būrius, tampa...

Transportas
2018.10.10
Aistros dėl lietuviško rąsto 5

Valdantieji patraukė į miškus – Seime pasipylė siūlymai taisyti Miškų įstatymą. Vienas jų – jau seniai...

Pramonė
2018.10.09
Kopūstas – darže ar ant pečių? 3

Gal valdančiuosius reikėtų pagirti – jie galvoja. Galvoja ir prigalvoja visokių idėjų – ką gi dar uždraudus:...

Verslo aplinka
2018.10.08
Komunikacijos tendencijos 2019 m.: „daugiau su mažiau“ scenarijus 7

Komunikacijoje, kaip ir daugelyje kitų sričių, pokyčiai yra neišvengiami, ir čia itin svarbu laiku į juos...

Rinkodara
2018.10.06
Kaip darbuotojų paieškos situaciją „visi pralaimi“ paversti į „laimi visi“ 6

Neseniai klientas iš tarptautinės kompanijos kreipėsi norėdamas pasamdyti didelį darbuotojų skaičių. Jis...

Vadyba
2018.10.05
Jei viskas švaru, ko bijo valdžia? 33

Nieko nematykit, negirdėkit, nelįskit, nieko apie mus nepasakokit – taip dabartinė Lietuvos valdžia norėtų...

Verslo aplinka
2018.10.05
Našiau dirbant, smagiau žvelgti į priekį 3

Lietuva gali pasigirti sparčiai augančiu darbo našumu – Eurostato duomenys rodo, kad 2017 m. jis augo...

Verslo aplinka
2018.10.04
Viešumui ir tiesai – antrankiai? 27

Šlubuojanti e. sveikatos sistema jau prarijo 40 mln. Eur ir dar 2,5 mln. Eur pareikalaus klaidų taisymui.

Verslo aplinka
2018.10.03
Skyrybos be vedybų sutarties 4

Seimas, šią savaitę pailsėjęs nuo plenarinių posėdžių, kitą antradienį vėl grįš (skubos tvarka) prie...

Verslo aplinka
2018.10.02
„Rail Baltica“, regis, rūpi tik Briuseliui 14

„Rail Balticos“ projektą visiškai pagrįstai galime vadinti amžiaus projektu – sprendimui tiesti geležinkelio...

Transportas
2018.10.01
TOP 3 gyvenamojo NT projektai Kaune 69

Vis labiau ir labiau į praeitį nugrimzta ironiškas vilniečių pastebėjimas apie tai, kad vienas iš gerų dalykų...

Statyba ir NT
2018.09.30
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas plačiau pravėrė duris arbitražui 1

Kasmet pagrindinėje Lietuvos arbitražo institucijoje – Vilniaus komercinio arbitražo teisme – pradedama nuo...

Verslo aplinka
2018.09.30
Misija – įpėdinis: kaip nesužlugdyti perduodamo verslo 4

Kas yra šeimos verslo perdavimas? Kad ir kokį procesą įsivaizduotume, tai tikrai nėra vien garbingos šeimos...

Finansai
2018.09.29
Mokesčiai - įrankis konkurencinėje kovoje 13

Trijų Baltijos šalių mokesčių modeliai turi nemažai skirtumų – kai kurie Latvijoje ir Estijoje taikomi...

Finansai
2018.09.28
Ar Rusijos centrinis bankas keičia pinigų politikos kryptį?

Metų pradžioje Rusijos centrinio banko vadovė Elvira Niabullina turėjo kuo džiaugtis. Jos vadovaujamai...

Rinkos
2018.09.27

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau