Privatizavimo renesansas – tik epizodinis

Publikuota: 2015-10-06
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Bene didžiausias Lietuvoje valstybinio turto privatizavimo sandoris įvyko jau senokai – 1998-aisiais, kai švedų „Telia“ ir suomių „Sonera“ konsorciumas už daugiau kaip porą milijardų litų įsigijo bemaž du trečdalius „Lietuvos telekomo“ bendrovės.

Pastarasis sandoris yra ne tik didžiausias pagal gautų pinigų kiekį, bet ir ekspertų įvardijamas kaip bene sėkmingiausio privatizavimo pavyzdys, nes patenkinti liko visi – ir valstybė, gavusi didžiules lėšas, ir pirkėjai, mat investicijų į „Teo LT“ pavirtusį „Lietuvos telekomą“ atsipirkimas buvo labai aukštas, siekė dviženklius skaičius.

Nuo to laiko „privatizavimo upė“ gerokai nuseko. Tais metais, kai buvo privatizuojama Mažeikių naftos perdirbimo įmonė, elektros tinklai, „LISCO Baltic Service“ ar valstybiniai bankai, Privatizavimo fondas dar pasipildydavo dešimtimis ir šimtais milijonų litų, eurų ir USD. Tačiau paskutinis bent kiek ryškesnis privatizavimas įvyko kriziniais 2009-aisiais, kai lenkų koncernui „PKN Orlen“ už maždaug 70 mln. Eur perleista beveik 10% Lietuvos valstybės rankose dar likusių Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos akcijų.

Kaip rašė VŽ Premium (2015 10 05), privatizavimo apimtis Lietuvoje 2010–2015 m. laikotarpiu susitraukė iki vos kelių milijonų eurų. Šis faktas ir prognozės, kad bent artimiausiais metais „privatizavimo upė“ vargu ar smarkiai patvins, paskatino imtis tam tikros reformos valstybės turto realizavimo srityje. Finansų ministerija siūlo naikinti Privatizavimo fondą ir už privatizavimą gaunamas lėšas paskirstyti tiesiogiai į valstybės biudžetą ir į stiprinamą Rezervinį fondą, kuris ateityje būtų naudojamas tik kilus sunkmečiui. Tai, kad Privatizavimo fondas bus naikinamas, ekspertai vertina teigiamai. Išties, laikyti atskirą fondą tik vos porai trejetui milijonų eurų per metus sukaupti yra tiesiog netikslinga. Be to, Lietuvoje tebėra per daug įvairių fondų. Anksčiau jų būta bemaž trys dešimtys ir tai gerokai brangino valstybės lėšų administravimą. Dabar sumažėjo iki tuzino, bet ir tai dar per didelis skaičius tokiai mažai valstybei. Pastebima, kad geriausia Lietuvoje didesnę dalį valstybinių pinigų konsoliduoti biudžete, iš kurio asignavimai centralizuotai skirstomi įvairioms programoms. Atskiras fondas pateisinamas tik tuomet, kai jame koncentruojamas santykinai didelis lėšų srautas arba tokio fondo reikalauja tarptautiniai susitarimai. Čia pavyzdžiais galėtų būti laikomi šimtamilijoniniai Rezervinis arba Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondai.

Kita vertus, nemenka tikimybė, kad sumenkęs privatizavimo lėšų srautas bet kurią dieną ateityje gali gerokai išsikeroti. Juk valstybė savo rankose dar laiko daugiau kaip šimtą didesnių ir mažesnių transporto, energetikos, statybos ir kitų sferų įmonių, kurių bendra vertė sukasi apie 8 mlrd. Eur. Vien „Lietuvos geležinkeliai“ generuoja ne mažiau kaip pusantro milijardo. O kur dar energetikos gigantai, oro uostai, jūrų uostas?

Neabejojama, kad tikrai išauš tokios dienos, kai bent dalis iš to 8 mlrd. Eur kapšo bus padėta ant privatizavimo stalelio. Tikinama, kad valstybei netgi būtų naudinga bent trečdalį turimo kapitalo parduoti privatiems investuotojams, kurie prisidėtų prie skaidresnio ir efektyvesnio valstybės kontroliuojamų įmonių valdymo.

Tiesa, ateityje įmanomos tik fragmentinės stambesnių privatizavimo kiekių prošvaistės. Sprendimai dėl dalies tokių bendrovių pardavimo privačiam verslui bus priimami atsižvelgiant į pasaulines ekonomines konjunktūras, tendencijas ir į politinį Lietuvos valdžios apsisprendimą daryti atitinkamus ekonominius žingsnius. Laikyti Privatizavimo fondą vien tokiems epizodiniams atvejams tikrai neverta.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Kaip atpažinti tikrąją socialinę atsakomybę?

Pastaruoju metu Lietuvą krečia skandalai. Jie apnuogina socialinės atsakomybės stoką, požiūrį į aplinkosaugą...

Verslo aplinka
2020.01.19
Vaikų kryžiaus žygis, energetika ir mes Premium

XI–XIII amžiai, Europos feodalų vaikams pradeda trūkti žemių, valstiečiams maisto stinga nuolat, pirmieji...

Verslo klasė
2020.01.17
Personalo valdymo tendencijos 2020

Produktyvumo problema Lietuvoje, su kuria susiduria didelė dalis vadovų, yra ne tik Lietuvos verslo iššūkis.

Vadyba
2020.01.17
Kas būna po itin stiprių metų akcijose

Kaip žinome, 2019 m. buvo itin stiprūs metai finansiniam turtui, nes buvo atstatytas užpernai patirtas...

Rinkos
2020.01.17
Ne režimo permainos, o politinis manevras

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas suformulavo šalies konstitucines reformas ir pasiuntė atsistatydinti...

Verslo aplinka
2020.01.17
Pridususių valdančiųjų pasispardymai 1

Valdantieji antradienį praleido daug lemiantį įvartį į savo vartus – desperatiškas siekis padėti rudenį...

Verslo aplinka
2020.01.16
Pasaulinis vienaragių ūkis: ko tikėtis 2020-aisiais?

„Vinted“ sulaukė savo šlovės valandos ir tapo pirmuoju lietuvišku vienaragiu - taip vadinamos sparčiai...

Finansai
2020.01.15
Kaip socialinė politika gali padėti spręsti dabarties iššūkius

Klimato kaita, mūsų gamtinės aplinkos nykimas ir technologinė plėtra pastaraisiais metais sukėlė beprecedentę...

Verslo aplinka
2020.01.15
Ar baigsis „otkatų“ era? 3

Korupcija išlieka aktuali problema viešųjų pirkimų (VP) srityje. Jos atvejų pasitaiko beveik visose srityse,...

Verslo aplinka
2020.01.15
Grigeogeitas: ekonomistų perspektyva 12

Praėjus keliems metams po VW dyzelgeito sulaukėme lietuviškojo dyzelgeito analogo - Grigeogeito. Šis atvejis...

Verslo aplinka
2020.01.14
Aukščiau pasistiebti nebesugeba 1

Seime šiandien bus sprendžiamas būsimų rinkimų scenarijus – ar patekimo į parlamentą kartelė bus nuleista...

Verslo aplinka
2020.01.14
Klajonės klaidų koridoriais 7

Valdžia, pribūrusi krūvą naujų mokesčių, prinarpliojo ir painiavos, iš kurios pati sunkiai randa kelią.

Finansai
2020.01.13
Lenkija: imigracija kaip gelbėjimo ratas Premium

2019 m. Lenkija priėmė daugiausia legalių imigrantų Europos Sąjungoje (ES). Beveik 150 tūkst. daugiau nei...

Verslo klasė
2020.01.12
Dėl naujo oro uosto statybos būtina nuspręsti skaidriai ir greitai 19

2019 m. birželį iš tuometinio ministro lūpų nuskambėjo netikėta visuomenei žinia, jog Susiekimo ministerija...

Žaliasis kursas Lietuvoje: taisysime batus, bet ne elektroniką?

Prasidėjus 2020-iesiems galėjome pasijusti stovintys ant ypatingo tramplino. Metų pabaigoje Europoje...

Paslaugos
2020.01.11
JAV rinkimai: pasakojimas apie du kandidatus Premium

Nuo tos dienos, kai 2016 m. pasidarė aišku, kad Donaldas Trumpas taps respublikonų kandidatu prezidento...

Verslo klasė
2020.01.11
Kas galėtų padėti Lietuvos regionams praturtėti?

Nors per pastaruosius 20 metų Lietuvoje pragyvenimo lygis padidėjo daugiau nei pustrečio karto, tačiau...

Verslo aplinka
2020.01.10
Lemtingos dvi „Grigeo“ dienos 14

„Grigeo“ vadovas Gintautas Pangonis galiausiai prisiėmė atsakomybę dėl „Grigeo Klaipėdos“ nuotekų ir taršos.

Pramonė
2020.01.10
Į Lietuvos piliečius – netikėtas šūvis iš mokesčių patrankų 7

Pasirodo, kad Lietuvoje didesnius mokesčius reikia mokėti ne tik tada, kai asmuo gauna didesnes pajamas ar...

Finansai
2020.01.09
Dar vienas mūsų nerimo sezonas

Jau anksčiau prognozuota, kad 2020-aisiais Lietuvos ekonomika dėl įvairių veiksnių augs bene dvigubai lėčiau...

Verslo aplinka
2020.01.08

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau