Privatizavimo renesansas – tik epizodinis

Publikuota: 2015-10-06
Atnaujinta 2015-10-06 15:24
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Bene didžiausias Lietuvoje valstybinio turto privatizavimo sandoris įvyko jau senokai – 1998-aisiais, kai švedų „Telia“ ir suomių „Sonera“ konsorciumas už daugiau kaip porą milijardų litų įsigijo bemaž du trečdalius „Lietuvos telekomo“ bendrovės.

Pastarasis sandoris yra ne tik didžiausias pagal gautų pinigų kiekį, bet ir ekspertų įvardijamas kaip bene sėkmingiausio privatizavimo pavyzdys, nes patenkinti liko visi – ir valstybė, gavusi didžiules lėšas, ir pirkėjai, mat investicijų į „Teo LT“ pavirtusį „Lietuvos telekomą“ atsipirkimas buvo labai aukštas, siekė dviženklius skaičius.

Nuo to laiko „privatizavimo upė“ gerokai nuseko. Tais metais, kai buvo privatizuojama Mažeikių naftos perdirbimo įmonė, elektros tinklai, „LISCO Baltic Service“ ar valstybiniai bankai, Privatizavimo fondas dar pasipildydavo dešimtimis ir šimtais milijonų litų, eurų ir USD. Tačiau paskutinis bent kiek ryškesnis privatizavimas įvyko kriziniais 2009-aisiais, kai lenkų koncernui „PKN Orlen“ už maždaug 70 mln. Eur perleista beveik 10% Lietuvos valstybės rankose dar likusių Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos akcijų.

Kaip rašė VŽ Premium (2015 10 05), privatizavimo apimtis Lietuvoje 2010–2015 m. laikotarpiu susitraukė iki vos kelių milijonų eurų. Šis faktas ir prognozės, kad bent artimiausiais metais „privatizavimo upė“ vargu ar smarkiai patvins, paskatino imtis tam tikros reformos valstybės turto realizavimo srityje. Finansų ministerija siūlo naikinti Privatizavimo fondą ir už privatizavimą gaunamas lėšas paskirstyti tiesiogiai į valstybės biudžetą ir į stiprinamą Rezervinį fondą, kuris ateityje būtų naudojamas tik kilus sunkmečiui. Tai, kad Privatizavimo fondas bus naikinamas, ekspertai vertina teigiamai. Išties, laikyti atskirą fondą tik vos porai trejetui milijonų eurų per metus sukaupti yra tiesiog netikslinga. Be to, Lietuvoje tebėra per daug įvairių fondų. Anksčiau jų būta bemaž trys dešimtys ir tai gerokai brangino valstybės lėšų administravimą. Dabar sumažėjo iki tuzino, bet ir tai dar per didelis skaičius tokiai mažai valstybei. Pastebima, kad geriausia Lietuvoje didesnę dalį valstybinių pinigų konsoliduoti biudžete, iš kurio asignavimai centralizuotai skirstomi įvairioms programoms. Atskiras fondas pateisinamas tik tuomet, kai jame koncentruojamas santykinai didelis lėšų srautas arba tokio fondo reikalauja tarptautiniai susitarimai. Čia pavyzdžiais galėtų būti laikomi šimtamilijoniniai Rezervinis arba Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondai.

Kita vertus, nemenka tikimybė, kad sumenkęs privatizavimo lėšų srautas bet kurią dieną ateityje gali gerokai išsikeroti. Juk valstybė savo rankose dar laiko daugiau kaip šimtą didesnių ir mažesnių transporto, energetikos, statybos ir kitų sferų įmonių, kurių bendra vertė sukasi apie 8 mlrd. Eur. Vien „Lietuvos geležinkeliai“ generuoja ne mažiau kaip pusantro milijardo. O kur dar energetikos gigantai, oro uostai, jūrų uostas?

Neabejojama, kad tikrai išauš tokios dienos, kai bent dalis iš to 8 mlrd. Eur kapšo bus padėta ant privatizavimo stalelio. Tikinama, kad valstybei netgi būtų naudinga bent trečdalį turimo kapitalo parduoti privatiems investuotojams, kurie prisidėtų prie skaidresnio ir efektyvesnio valstybės kontroliuojamų įmonių valdymo.

Tiesa, ateityje įmanomos tik fragmentinės stambesnių privatizavimo kiekių prošvaistės. Sprendimai dėl dalies tokių bendrovių pardavimo privačiam verslui bus priimami atsižvelgiant į pasaulines ekonomines konjunktūras, tendencijas ir į politinį Lietuvos valdžios apsisprendimą daryti atitinkamus ekonominius žingsnius. Laikyti Privatizavimo fondą vien tokiems epizodiniams atvejams tikrai neverta.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Prieblandos zona: lygesni už lygius klesti toliau 18

Suėjus įstatymu numatytam terminui, VĮ Registrų centras (RC) ir vėl sulaukė tik menkos dalies įmonių...

Pramonė stabdžių nespaudžia 3

Europos ekonomikai lėtėjant, Lietuvos apdirbamosios pramonės padėtis nuteikia gana optimistiškai – ji vis dar...

Pramonė
2019.06.14
Lietuva neįvertina tendencijų ES šilumos ūkyje ir blaškosi 8

Europos Sąjunga (ES) atsigręžė į centralizuotą šilumos bei vėsumos tiekimą, kaip vieną perspektyviausių būdų...

Pramonė
2019.06.13
Kvailą įsakymą reikėtų apskųsti, bet nėra kam 12

Sovietinėje kariuomenėje, o vyresnio amžiaus buvę rekrūtai tos patirties niekuomet nepamirš, buvo galimybė...

Verslo aplinka
2019.06.13
Verslo aplinka gerėja, bet kodėl verslas to nepajunta? 1

Nors skaičiuojama, kad praėjusiais metais administracinė našta verslui buvo sumažinta 103,9 mln. Eur,...

Verslo aplinka
2019.06.12
Klausė, bet „neišgirdo“?

Klausantis politikų vertinimų, kurie nuskambėjo po prezidentės Dalios Grybauskaitės metinio pranešimo,...

Verslo aplinka
2019.06.12
Kirpti tik gerai pamatavus 2

Iš Kinijos, kuri yra viena iš 10 prioritetinių Lietuvos eksporto rinkų, Virginijus Sinkevičius, ekonomikos ir...

Prekyba
2019.06.11
Temperamentingi šokiai aplink valdžios katilą 2

Politinėje erdvėje vykstantys reiškiniai signalizuoja, kad turėsime gana įdomią savaitę, o gal net ir dvi...

Verslo aplinka
2019.06.10
Personalo vadovų kaita: augantis jų vaidmuo įkaitusioje darbo rinkoje

Šiandien verslas vis dažniau susiduria su naujais strateginio lygmens iššūkiais – įkaitusia darbo rinka, kur...

Vadyba
2019.06.09
Lietuva po rinkimų: atjaunėjusi, bet ir išmintingesnė Premium

Penktadienio vakaras. Paskutiniai kandidatų į prezidentus debatai S. Daukanto aikštėje. Klausimų užduoda ir...

Verslo aplinka
2019.06.09
Akcizai: kodėl geri pavyzdžiai neįkvepia? 6

Nors Lietuvos valdžia retai pripažįsta klydusi, dabar pats metas tai padaryti. Kai prieš dvejus metus buvo...

Verslo aplinka
2019.06.08
Bankrotų daugės – kam tai naudinga? 8

Juridinių asmenų nemokumo (JAN) įstatymas, kurį Seimas jau pasirengęs palaiminti, programuoja painiavą,...

Verslo aplinka
2019.06.07
Lietuva užsisėdėjo sename suole 30

Europos Komisija (EK), vakar paskelbusi naujas rekomendacijas mūsų šaliai, iš esmės pakartojo beveik viską,...

Verslo aplinka
2019.06.06
Būsimi autsaideriai tiesia rankas dėl rentos 18

Parlamentarai, sumąstę būdą, kaip pasigerinti gyvenimą likus anapus Seimo slenksčio, gali susidurti su...

Verslo aplinka
2019.06.05
Kiek kainuoja demokratijos vertybės? 2

Nors vakarietiškas gyvenimo lygis yra daugelio Rytų Europos gyventojų svajonė ir politikų rinkimų pažadų...

Verslo aplinka
2019.06.04
Politiniai manevrai ir politikų suktukai 6

Paklydę tarp įsivaizduojamos tikrovės, politiniams lūkesčiams nepaklūstančios realybės ir birių kaip Baltijos...

Verslo aplinka
2019.06.03
Tikslas – skatinti negėrimo kultūrą 5

Naujausia statistika įrodė pastarųjų kelerių metų tendencijas – alkoholio suvartojimas Lietuvoje mažėja. Nuo...

Verslo aplinka
2019.05.31
Seimo taikiklyje – Valstybės kontrolė 11

Nepriklausoma Valstybės kontrolės (VK) institucija – tokia vizija nedžiugina ir neįkvepia Seimo daugumos.

Finansai
2019.05.30
Fiktyvūs kandidatai: skiepų nėra 44

Net neverta gilintis, ar krepšinio žvaigždė Raimondas Šarūnas Marčiulionis nuo pat pradžių žinojo, kad...

Verslo aplinka
2019.05.29
Atlyginimų augimas Lietuvoje – sprintas ar maratonas? 8

Pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius buvo 9,4% didesnis nei prieš metus. Dar...

Vadyba
2019.05.28

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau