Privatizavimo renesansas – tik epizodinis

Publikuota: 2015-10-06
Atnaujinta 2015-10-06 15:24
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Bene didžiausias Lietuvoje valstybinio turto privatizavimo sandoris įvyko jau senokai – 1998-aisiais, kai švedų „Telia“ ir suomių „Sonera“ konsorciumas už daugiau kaip porą milijardų litų įsigijo bemaž du trečdalius „Lietuvos telekomo“ bendrovės.

Pastarasis sandoris yra ne tik didžiausias pagal gautų pinigų kiekį, bet ir ekspertų įvardijamas kaip bene sėkmingiausio privatizavimo pavyzdys, nes patenkinti liko visi – ir valstybė, gavusi didžiules lėšas, ir pirkėjai, mat investicijų į „Teo LT“ pavirtusį „Lietuvos telekomą“ atsipirkimas buvo labai aukštas, siekė dviženklius skaičius.

Nuo to laiko „privatizavimo upė“ gerokai nuseko. Tais metais, kai buvo privatizuojama Mažeikių naftos perdirbimo įmonė, elektros tinklai, „LISCO Baltic Service“ ar valstybiniai bankai, Privatizavimo fondas dar pasipildydavo dešimtimis ir šimtais milijonų litų, eurų ir USD. Tačiau paskutinis bent kiek ryškesnis privatizavimas įvyko kriziniais 2009-aisiais, kai lenkų koncernui „PKN Orlen“ už maždaug 70 mln. Eur perleista beveik 10% Lietuvos valstybės rankose dar likusių Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos akcijų.

Kaip rašė VŽ Premium (2015 10 05), privatizavimo apimtis Lietuvoje 2010–2015 m. laikotarpiu susitraukė iki vos kelių milijonų eurų. Šis faktas ir prognozės, kad bent artimiausiais metais „privatizavimo upė“ vargu ar smarkiai patvins, paskatino imtis tam tikros reformos valstybės turto realizavimo srityje. Finansų ministerija siūlo naikinti Privatizavimo fondą ir už privatizavimą gaunamas lėšas paskirstyti tiesiogiai į valstybės biudžetą ir į stiprinamą Rezervinį fondą, kuris ateityje būtų naudojamas tik kilus sunkmečiui. Tai, kad Privatizavimo fondas bus naikinamas, ekspertai vertina teigiamai. Išties, laikyti atskirą fondą tik vos porai trejetui milijonų eurų per metus sukaupti yra tiesiog netikslinga. Be to, Lietuvoje tebėra per daug įvairių fondų. Anksčiau jų būta bemaž trys dešimtys ir tai gerokai brangino valstybės lėšų administravimą. Dabar sumažėjo iki tuzino, bet ir tai dar per didelis skaičius tokiai mažai valstybei. Pastebima, kad geriausia Lietuvoje didesnę dalį valstybinių pinigų konsoliduoti biudžete, iš kurio asignavimai centralizuotai skirstomi įvairioms programoms. Atskiras fondas pateisinamas tik tuomet, kai jame koncentruojamas santykinai didelis lėšų srautas arba tokio fondo reikalauja tarptautiniai susitarimai. Čia pavyzdžiais galėtų būti laikomi šimtamilijoniniai Rezervinis arba Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondai.

Kita vertus, nemenka tikimybė, kad sumenkęs privatizavimo lėšų srautas bet kurią dieną ateityje gali gerokai išsikeroti. Juk valstybė savo rankose dar laiko daugiau kaip šimtą didesnių ir mažesnių transporto, energetikos, statybos ir kitų sferų įmonių, kurių bendra vertė sukasi apie 8 mlrd. Eur. Vien „Lietuvos geležinkeliai“ generuoja ne mažiau kaip pusantro milijardo. O kur dar energetikos gigantai, oro uostai, jūrų uostas?

Neabejojama, kad tikrai išauš tokios dienos, kai bent dalis iš to 8 mlrd. Eur kapšo bus padėta ant privatizavimo stalelio. Tikinama, kad valstybei netgi būtų naudinga bent trečdalį turimo kapitalo parduoti privatiems investuotojams, kurie prisidėtų prie skaidresnio ir efektyvesnio valstybės kontroliuojamų įmonių valdymo.

Tiesa, ateityje įmanomos tik fragmentinės stambesnių privatizavimo kiekių prošvaistės. Sprendimai dėl dalies tokių bendrovių pardavimo privačiam verslui bus priimami atsižvelgiant į pasaulines ekonomines konjunktūras, tendencijas ir į politinį Lietuvos valdžios apsisprendimą daryti atitinkamus ekonominius žingsnius. Laikyti Privatizavimo fondą vien tokiems epizodiniams atvejams tikrai neverta.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kiek atliekų tilps į ministro kiemą? 9

Dėl stringančios Bendrosios gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos (GPAIS) kone...

Vienas žingsnis – tik kelio pradžia 2

Vidaus reikalų ministerija (VRM) imasi struktūrinės vidaus pertvarkos, žada atsisakyti perteklinių funkcijų –...

Vadyba
2018.08.13
Rinka lietuviškų ICO žvaigždžių nelepina 8

Sėkmingi lietuvių komandų vieši kriptovaliutų platinimai (angl. initial coin offerings, ICOs) ir milijoninės...

Finansai
2018.08.12
Vidaus auditas – įmonėms, kurioms rūpi jų sveikata

Įprasta, jog įmonėse ir organizacijose, siekiančiose užsibrėžtų tikslų, daugiausia dėmesio skiriama veiklos...

Finansai
2018.08.11
Skyrybų atmosfera kaista 3

Vis labiau artėjant Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinės Karalystės (JK) skyrybų datai, mažėja vilčių, kad...

Verslo aplinka
2018.08.10
Šuolis į valdžią – per Okeaniją 2

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, svarbiems sprendimams nebeprirenkanti Seime reikiamos balsų daugumos,...

Verslo aplinka
2018.08.09
Mano pensija: pakopų lenktynės ar tvirto namo statyba? 10

Kitų metų sausio 1-oji simbolizuos dar vienos naujos ateities būsimiems pensininkams pradžią. Tiesa, nauja...

Finansai
2018.08.08
Ietys atšipo, galąsti nebesirengia 7

Ginklų žvangesys mūšyje dėl teritorijų tarp Klaipėdos miesto ir uosto rimsta: uostamiesčio savivaldybė...

Transportas
2018.08.08
Nepakeliama automobilio mokesčio našta 46

Bet kokia automobilių apmokestinimo idėja Lietuvoje kuriasi taip pat sėkmingai kaip nebe pirmos jaunystės...

Verslo aplinka
2018.08.07
Konsultantams per daug neišlaidauja 1

Šio pusmečio Lietuvos įsigijimų ir susijungimų (angl. mergers and acquisitions, M&A) rinka pralenkė...

Rinkos
2018.08.07
Pavojų įžvelgia, bet tik skėsčioja rankomis 5

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC), prieš kelias dienas rekomendavęs nenaudoti pavėžėjimo...

Verslo aplinka
2018.08.06
„Blockchain“ technologijų įmonėms sąlygos sukurtos, bet konkurencingumui išlaikyti reikia daugiau 4

Pasauliui pradėjus kalbėti apie „blockchain“ (blokų grandinės) technologijų potencialą, Lietuvos institucijos...

Technologijos
2018.08.05
Ką pamirštame kalbėdami apie technologijų proveržį? 7

Diskusijos apie technologijų proveržį, įvairių sričių veiklos skaitmenizavimą pastaruoju metu dominuoja tiek...

Technologijos
2018.08.05
Aplinkos ministerija vs premjeras: kas gudrauja? 8

Iš atostogų grįžęs premjeras Saulius Skvernelis vadinamąjį taršos mažinimo planą sutiko kaip akibrokštą ir...

Transportas
2018.08.03
Pokyčių bankuose daug, Europa inicijavo dar didesnius 5

Inovacijos didiesiems bankams buvo svarbios visuomet, tačiau pastaraisiais metais mūsų šalyje prasidėjo...

Finansai
2018.08.02
Mokesčių pakeitimai: ar apie viską pagalvota?

Seimo valdančioji dauguma, paskutinėmis birželio dienomis suskubusi priimti vadinamosios mokesčių reformos...

Finansai
2018.08.02
Imsis iš esmės ar tik apsišluos? 7

Nekilnojamojo turto (NT) ir statybos sektoriaus dalyviai, imdamiesi vieno ar kito projekto, neretai nėra...

Statyba ir NT
2018.08.01
Kaip bus paveikti finansų, indėlių draudimo ir nemokumo sektoriai?

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) 2018 m. liepos 25 d. byloje Ūkio bankas prieš „Aviabaltika“ priėmė...

Finansai
2018.07.31
Ant pagalvės sėdėti ir minkščiau, ir ramiau 2

Lietuvos Vyriausybė per ekonominį pakilimą taip ir neperorientavo finansų politikos, kad būtų kaupiamas...

Finansai
2018.07.31
Miestas, kurį viešbučių plėtotojai primiršo 6

Jei ir toliau išsilaikys pirmojoje metų pusėje stebėtos užsienio turistų srautų tendencijos, pasibaigus...

Statyba ir NT
2018.07.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau