Privatizavimo renesansas – tik epizodinis

Publikuota: 2015-10-06
Atnaujinta 2015-10-06 15:24
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Bene didžiausias Lietuvoje valstybinio turto privatizavimo sandoris įvyko jau senokai – 1998-aisiais, kai švedų „Telia“ ir suomių „Sonera“ konsorciumas už daugiau kaip porą milijardų litų įsigijo bemaž du trečdalius „Lietuvos telekomo“ bendrovės.

Pastarasis sandoris yra ne tik didžiausias pagal gautų pinigų kiekį, bet ir ekspertų įvardijamas kaip bene sėkmingiausio privatizavimo pavyzdys, nes patenkinti liko visi – ir valstybė, gavusi didžiules lėšas, ir pirkėjai, mat investicijų į „Teo LT“ pavirtusį „Lietuvos telekomą“ atsipirkimas buvo labai aukštas, siekė dviženklius skaičius.

Nuo to laiko „privatizavimo upė“ gerokai nuseko. Tais metais, kai buvo privatizuojama Mažeikių naftos perdirbimo įmonė, elektros tinklai, „LISCO Baltic Service“ ar valstybiniai bankai, Privatizavimo fondas dar pasipildydavo dešimtimis ir šimtais milijonų litų, eurų ir USD. Tačiau paskutinis bent kiek ryškesnis privatizavimas įvyko kriziniais 2009-aisiais, kai lenkų koncernui „PKN Orlen“ už maždaug 70 mln. Eur perleista beveik 10% Lietuvos valstybės rankose dar likusių Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos akcijų.

Kaip rašė VŽ Premium (2015 10 05), privatizavimo apimtis Lietuvoje 2010–2015 m. laikotarpiu susitraukė iki vos kelių milijonų eurų. Šis faktas ir prognozės, kad bent artimiausiais metais „privatizavimo upė“ vargu ar smarkiai patvins, paskatino imtis tam tikros reformos valstybės turto realizavimo srityje. Finansų ministerija siūlo naikinti Privatizavimo fondą ir už privatizavimą gaunamas lėšas paskirstyti tiesiogiai į valstybės biudžetą ir į stiprinamą Rezervinį fondą, kuris ateityje būtų naudojamas tik kilus sunkmečiui. Tai, kad Privatizavimo fondas bus naikinamas, ekspertai vertina teigiamai. Išties, laikyti atskirą fondą tik vos porai trejetui milijonų eurų per metus sukaupti yra tiesiog netikslinga. Be to, Lietuvoje tebėra per daug įvairių fondų. Anksčiau jų būta bemaž trys dešimtys ir tai gerokai brangino valstybės lėšų administravimą. Dabar sumažėjo iki tuzino, bet ir tai dar per didelis skaičius tokiai mažai valstybei. Pastebima, kad geriausia Lietuvoje didesnę dalį valstybinių pinigų konsoliduoti biudžete, iš kurio asignavimai centralizuotai skirstomi įvairioms programoms. Atskiras fondas pateisinamas tik tuomet, kai jame koncentruojamas santykinai didelis lėšų srautas arba tokio fondo reikalauja tarptautiniai susitarimai. Čia pavyzdžiais galėtų būti laikomi šimtamilijoniniai Rezervinis arba Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondai.

Kita vertus, nemenka tikimybė, kad sumenkęs privatizavimo lėšų srautas bet kurią dieną ateityje gali gerokai išsikeroti. Juk valstybė savo rankose dar laiko daugiau kaip šimtą didesnių ir mažesnių transporto, energetikos, statybos ir kitų sferų įmonių, kurių bendra vertė sukasi apie 8 mlrd. Eur. Vien „Lietuvos geležinkeliai“ generuoja ne mažiau kaip pusantro milijardo. O kur dar energetikos gigantai, oro uostai, jūrų uostas?

Neabejojama, kad tikrai išauš tokios dienos, kai bent dalis iš to 8 mlrd. Eur kapšo bus padėta ant privatizavimo stalelio. Tikinama, kad valstybei netgi būtų naudinga bent trečdalį turimo kapitalo parduoti privatiems investuotojams, kurie prisidėtų prie skaidresnio ir efektyvesnio valstybės kontroliuojamų įmonių valdymo.

Tiesa, ateityje įmanomos tik fragmentinės stambesnių privatizavimo kiekių prošvaistės. Sprendimai dėl dalies tokių bendrovių pardavimo privačiam verslui bus priimami atsižvelgiant į pasaulines ekonomines konjunktūras, tendencijas ir į politinį Lietuvos valdžios apsisprendimą daryti atitinkamus ekonominius žingsnius. Laikyti Privatizavimo fondą vien tokiems epizodiniams atvejams tikrai neverta.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Prieš įstatymus visi lygūs? 12

Nuo kovo 1 d. dalis pacientų, perkančių kompensuojamus vaistus, jų pasirinkti negalės – vaistininkas privalės...

Paslaugos
2019.02.22
Nuo formalumų prie praktinių veiksmų: vis daugiau dėmesio – pinigų plovimo prevencijai

Sparčiai augančioje Lietuvos „fintech“ rinkoje reguliavimas, susijęs su elektroninių pinigų ir mokėjimo...

Finansai
2019.02.21
Perkūnas iš ne itin giedro teismų dangaus 13

Naujiena apie galimai korumpuotus teisėjus ir advokatus visuomenę smarkiai sukrėtė, tačiau audringai...

Verslo aplinka
2019.02.21
Simptomai iš niekur neatsiranda 4

Nors pasaulyje daugėja ženklų, simbolizuojančių galimą nuosmukį, ekonomistai tikina, kad optimizmo prarasti...

Verslo aplinka
2019.02.20
Kepti karveliai – ne prezidento valioje 15

Prezidento rinkimų dėlionėje jau susirikiavo visi pretendentai – šįkart jų įsiregistravo daugiau nei prieš 5...

Verslo aplinka
2019.02.19
Kai pučia vėjas, reikia statyti malūnus 4

Kinų liaudies išmintis byloja: kai pučia pokyčių vėjas, vieni žmonės stato sienas, kiti – vėjo malūnus.

Verslo aplinka
2019.02.18
Ideali savivaldybė: Vilniaus atvirumas, Kauno ambicijos, Klaipėdos uostas 7

Objektyvūs ekonominiai rodikliai rodo, kad trijuose didžiuosiuose šalies miestuose gyvenimas per pastarąją...

Verslo aplinka
2019.02.18
Kaip pavogti šimtą milijonų skaitant vogtus pranešimus žiniasklaidai? 3

Komunikacija yra labai vertinga. Laiku pavogta ji gali būti dar vertingesnė. Kūrybiškiausia visuomenės dalis...

Verslo klasė
2019.02.16
Kokią žinią siunčia paskutinis sprendimas „Misionierių sodų“ istorijoje 15

Misionierių vienuolyno statinių ansamblio specialusis planas, atvėręs galimybes sostinės senamiestyje plėtoti...

Statyba ir NT
2019.02.15
Ligonių lovų aritmetika su nežinomaisiais 4

Valdantieji kupini ryžto po rinkimų iš naujo imtis gydymo įstaigų tinklo optimizavimo, kurio kryptis išlieka...

Verslo aplinka
2019.02.15
Į aviacijos dangų atslenka „Brexit“ debesis 4

Praėjusius 2018-uosius civilinė aviacija palydėjo rekordais. Ne išimtis ir Lietuva – skaičiuojame rekordinius...

Logistika
2019.02.14
Atviras laiškas S. Jakeliūnui: Lietuva - lyderė Europoje ar maža agrarinė valstybė?  22

2017 metų rudenį Singapūre garsiai nuskambėjo Lietuvos ambicija tapti finansinių technologijų lydere regione.

Finansai
2019.02.14
Kam verta su valdžia obuoliauti 4

Ar galima sukaupti antrą pensiją, ypač kai tau jau per penkiasdešimt? Uždavinys – ne iš lengvųjų, bet, regis,...

Finansai
2019.02.14
Verslai dūžta atsimušę į PVM ribą 19

Per paskutinius 12 mėnesių pasiekus 45.000 Eur pajamų ribą, Lietuvoje reikia registruotis kaip PVM mokėtojui.

Finansai
2019.02.13
Skubai įveikti reikia manevro laisvės 2

2018-ieji buvo treti metai iš eilės, kai šalies viešieji finansai plaukė virš vandens, t. y. buvo fiksuotas...

Finansai
2019.02.12
Lietuvai – ir plojimai, ir raginimai neatsipalaiduoti 9

Europinės institucijos konstatuoja, kad Lietuvai gana gerai sekasi susidoroti su valstybės skolos reguliavimu...

Verslo aplinka
2019.02.11
A. Puklevičius: grynai angliškai padaryta 4

Balio Sruogos „Dievų miške“ yra visas skyrius, skirtas Štuthofo lageryje kalėjusiam internacionalui. Ir...

Verslo klasė
2019.02.09
Deguonies iki galo neužsuka

Prognozuojama, kad įmonių bankrotų skaičius Lietuvoje šiemet išaugs 9,2% – šis rodiklis bus aukščiausias euro...

Verslo aplinka
2019.02.08
Kritikos strėlės viešiesiems pirkimams: formalus požiūris ar polinkis į „draugystę“ 14

Neseniai Prezidentė teikė siūlymą Viešųjų pirkimų įstatymų pataisoms, uždrausiančioms politinio pasitikėjimo...

Rinkodara
2019.02.07
Trys priežastys, kodėl verždamiesi į elektronikos atliekų tvarkymo pirmūnus, liksime uodegoje 2

Europos Komisija (EK) direktyva yra nustačiusi, kiek Europos Sąjungos šalys turi sutvarkyti elektronikos...

Paslaugos
2019.02.07

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau