Augimo receptas be eksporto ingrediento neveikia

Šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvos ūkis teaugo 1,4%, o tai lėčiau nei vidutiniškai ES (1,8%). Tokiais tempais konvergencija nevyksta, o vidaus lokomotyvų akivaizdžiai nepakanka spartesnei plėtrai užtikrinti. Augimui atsitiesti trūksta pagrindinio ingrediento – energingo eksporto srauto.

Neigiamam grynojo eksporto indėliui į BVP augimą įtakos turėjo, visų pirma, geopolitiniai, konkurencingumo ir administraciniai Rusijos išbandymai. Rugpjūčio viduryje Lietuvos maisto prekių eksportuotojai paminėjo Rusijos embargo metines. Tektoninį lūžį veikloje pernai patyrė ir transporto sektoriaus atstovai. Iš šiandienos perspektyvos žiūrint, gal ir nepavyko per metus sau bei pasauliui įrodyti, kad be Rusijos galime puikiai išsiversti, vis dėlto tokį neeilinį smūgį atlaikėme tikrai neblogai.

Tiek prekių, tiek paslaugų eksportuotojams pavyko praplėsti eksporto rinkų geografiją. Rusijos rinkos svarba eksporto struktūroje susitraukė itin ryškiai. Šiai šaliai tenkanti lietuviškos kilmės prekių dalis smuko nuo 6 iki 2,8%, jos svoris susitraukė nuo 46 iki 32% reeksporto ir nuo 26 iki 15% transporto paslaugų eksporto. Tad, bent jau vertinant eksporto rinkų struktūrą, galima teigti, kad tokia šoko terapija išėjo Lietuvai į sveikatą ir atjunkė nuo pelningos, bet rizikingos Rusijos.

Kone daugiausia nerimo kėlė krovininio kelių transporto sektoriaus situacija. Lietuvos kelių transportas ilgą laiką mėgavosi geografiniu eksporto koridoriaus tarp Rytų ir Vakarų pranašumu ir pakeisti jį kuo nors kitu, atrodė, bus beveik neįmanoma. O plėtros Vakaruose potencialas taipogi nedžiugino – ten jau senokai pozicijas stiprino Vidurio ir Rytų Europos šalių vežėjai. Situacijos nelengvino ir smarkiai smukę vežimo frachtai ir protekcionistinė kai kurių ES senbuvių politika. Vis dėlto būtent nuspėjama ir patikima Vakarų rinka tapo pirmosios pagalbos receptu daugeliui krovininio transporto kompanijų ir, paaukoję riebesnes pelno maržas, vilkikai suko vairus šia kryptimi. Kad receptas pasiteisino, nedrąsiai byloja ir krovininio transporto paslaugų eksporto statistika. Pernai metų pabaigoje ir šių metų pirmąjį ketvirtį šių paslaugų eksportas per metus krito atitinkamai 6,6 ir 4,4%, o antrąjį ketvirtį jau fiksuotas nedrąsus augimas.

Antra vertus, BVP augimą slopino ypač išaugęs importas. Natūralu – didėjantis importo srautas tenkino kylantį namų ūkių vartojimo apetitą. Tačiau labiausiai džiugina tai, kad sparčiausiai augo investicinių, o ne galutinio vartojimo prekių importas. Tai rodo, kad įmonės investuoja, modernizuojasi ir kloja tvirtus pamatus, nuo kurių ketina atsispirti plėtrai ateityje. Kad eksporto atsitiesimo ilgai laukti neteks, byloja ir neblogi apdirbamosios pramonės produkcijos operatyvieji rodikliai. Nors ir buvo nemažų išbandymų, šis kertinis Lietuvos eksportuotojas rugpjūtį augo net 10% per metus.

Rašyti komentarą