DK priešinasi nepasitikintys savimi

Publikuota: 2015-09-22
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
LLRI prezidentas

Naujasis Darbo kodeksas (DK), deja, nėra darbo santykių liberalizavimas. Ar bent jau toks liberalizavimas, kokį piešia oponentai. Jis tėra šių dienų aktualijų pripažinimas. Dabar, kai tavo darbo vieta gali būti bet kur, griežtų, baigtinių taisyklių rinkinys (t. y. dabartinis DK) yra pasmerktas neaktualumui ir ignoravimui.

Naujajame DK nemažai nuostatų, kurios neturi nieko bendro su liberalizavimu. Greičiau atvirkščiai. Minimalusis atlyginimas – tik už nekvalifikuotą darbą. Privalomas darbuotojų dalyvavimas įmonių valdybose. Privalomas atlyginimų nustatymų metodikų sukūrimas ir viešinimas. Visa tai yra stiprūs (ir nereikalingi) suvaržymai. Net plačiai reklamuojamas ar kritikuojamas atleidimas per vieną dieną vargu ar yra liberalizavimas. Mat, tokiu atveju darbuotojui reikėtų sumokėti 6 mėnesių darbo užmokestį.

Profsąjungų mitingas prie Seimo ar jam priešpastatyta „Dirbanti Lietuva“ akcija atspindi visai kitą visuomenės pjūvį. Šalia konflikto tarp sovietinės praeities ir modernumo vyksta kur kas didesnis ir platesnis konfliktas. Tarp savimi pasitikinčių ir savimi nepasitikinčių žmonių. Būtent žmogaus požiūris į save iš dalies paaiškina, kodėl vieni žmonės naujame DK mato galimybes, o kiti – grėsmes. Kompetentingiems ir rinkoje trokštamiems žmonėms DK apskritai nereikia. Atlygis, darbo valandos ar laisvadieniai apibrėžiami ne pagal DK, o susitarimais. Jei DK nebeliktų, šie žmonės to net nepastebėtų.

Ir atvirkščiai – nepasitikėjimas savimi (o dar ir aplinkiniais) veda prie paniško noro visas įmanomas gyvenimo rizikas numatyti ir aprašyti popieriuje. Bet koks neapibrėžtumas ar kokio nors DK straipsnio, neva saugančio darbuotoją, išbraukimas yra priimamas kaip darbuotojo padėties bloginimas. Aklas priešinimasis net anksčiau vykdytiems smulkiems pakeitimams, kaip, pvz., atsiskaitymo lapelių panaikinimas, tai tik iliustruoja.

Šiuos mąstymo skirtumus, ko gero, atsispindi ir rinkimų rezultatai ar net partijų retorika. Vietoje klasių kovos turime kovą tarp skirtingų pasaulėžiūrų. Lemiamu veiksniu tampa ne tai, esi tu darbo priemonių savininkas ar samdomas darbininkas. Bet tai, ar pasitiki savimi, savo galimybėmis, ar nori būti savo laimės kalvis.

Kaip vienu dokumentu – DK – suderinti šiuos skirtumus? Paprasčiausia būtų leisti darbuotojui atsisakyti DK taikymo. Kas nori – tedirba pagal DK taisykles. Kas nori – teatsisako DK taikymo jiems apskritai. Detalės, kaip tai įgyvendinti praktikoje, yra tik juridinės technikos klausimas.

Jau girdžiu oponentų priekaištus – „vergovė“, „privers atsisakyti visus“, „darbuotojas – silpnesnioji pusė“ ir t. t. Išsigandusi ir niekuo nepasitikinti piliečių dalis nori, kad visi žaistų pagal jų taisykles. Bet kodėl visi turėtų taikytis prie šios pusės primetamų žaidimo taisyklių? Kur dingo asmens pasirinkimo laisvė? Tai yra esminiai klausimai, kodėl naujajam DK projektui yra priešinamasi.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Chaoso ratas įsuktas – kur stabdžiai? 3

Pakuočių atliekų tvarkymo sistema įstrigo gilioje krizėje: gamintojai ir importuotojai tapo įstatymo spragų...

Lenktynėse nėra vietos silpniesiems 23

Lietuva praranda konkurencingumo pagreitį: mūsų šalis konkurencingumo indekse smuktelėjo dviem laipteliais...

Verslo aplinka
2018.10.18
Kaip ilgai dar džiaugsis smaližiai?

Dietologai ir mitybos ekspertai dėl to, ko gero, nė kiek nesidžiaugia. Ne itin tai džiugina ir cukrinių...

Agroverslas
2018.10.17
Kovoje su skurdu pergalės nematyti 42

Šiandien – Tarptautinė kovos su skurdu diena. Lietuva šios kovos fronte atrodo gana apgailėtinai: beveik 30%...

Finansai
2018.10.17
Europa kratosi plastiko invazijos 20

Europos Parlamentas (EP) ir Europos Komisija (EK) kyla į kovą prieš vienkartinius plastikinius daiktus, kurie...

Pramonė
2018.10.16
ES parama: į plytas ar į ateitį? 17

ES paramos lėšų investavimo srityje Lietuva gali pasigirti ir geromis naujienomis, tačiau jos – jau...

Finansai
2018.10.15
Dabar turime daugiau galimybių nei gebame išnaudoti 9

Dabartiniai gamybos būdai ir technologijos šviesmečiais skiriasi nuo pirmosios pramonės revoliucijos įvykdytų...

Pramonė
2018.10.12
Draudimai – pasakos lengvatikiams 18

Populistiniai valdžios sprendimai gana dažnai duoda daugiau žalos nei pažaduose deklaruoti tikslai. Nemenki...

Biurokratijos sparnai dar neapkarpyti 3

Nors kiekviena Vyriausybė, įskaitant ir Sauliaus Skvernelio vadovaujamą, tarp gausių verslui dalijamų pažadų...

Verslo aplinka
2018.10.11
Pensijų kaupimo sistemos reforma: keturios geros žinios dirbantiesiems 30

Nedaug temų sulaukia tokio visuomenės dėmesio, kaip pensijos, ir reta kuri kita sritis sulaukia tiek...

Finansai
2018.10.10
Ar Vilniaus požemiuose dundės traukiniai? 24

Daug metų brandinta idėja įkurdinti Vilniuje metro, sutelkusi tiek šalininkų, tiek kritikų būrius, tampa...

Transportas
2018.10.10
Aistros dėl lietuviško rąsto 5

Valdantieji patraukė į miškus – Seime pasipylė siūlymai taisyti Miškų įstatymą. Vienas jų – jau seniai...

Pramonė
2018.10.09
Kopūstas – darže ar ant pečių? 3

Gal valdančiuosius reikėtų pagirti – jie galvoja. Galvoja ir prigalvoja visokių idėjų – ką gi dar uždraudus:...

Verslo aplinka
2018.10.08
Komunikacijos tendencijos 2019 m.: „daugiau su mažiau“ scenarijus 7

Komunikacijoje, kaip ir daugelyje kitų sričių, pokyčiai yra neišvengiami, ir čia itin svarbu laiku į juos...

Rinkodara
2018.10.06
Kaip darbuotojų paieškos situaciją „visi pralaimi“ paversti į „laimi visi“ 6

Neseniai klientas iš tarptautinės kompanijos kreipėsi norėdamas pasamdyti didelį darbuotojų skaičių. Jis...

Vadyba
2018.10.05
Jei viskas švaru, ko bijo valdžia? 33

Nieko nematykit, negirdėkit, nelįskit, nieko apie mus nepasakokit – taip dabartinė Lietuvos valdžia norėtų...

Verslo aplinka
2018.10.05
Našiau dirbant, smagiau žvelgti į priekį 3

Lietuva gali pasigirti sparčiai augančiu darbo našumu – Eurostato duomenys rodo, kad 2017 m. jis augo...

Verslo aplinka
2018.10.04
Viešumui ir tiesai – antrankiai? 27

Šlubuojanti e. sveikatos sistema jau prarijo 40 mln. Eur ir dar 2,5 mln. Eur pareikalaus klaidų taisymui.

Verslo aplinka
2018.10.03
Skyrybos be vedybų sutarties 4

Seimas, šią savaitę pailsėjęs nuo plenarinių posėdžių, kitą antradienį vėl grįš (skubos tvarka) prie...

Verslo aplinka
2018.10.02
„Rail Baltica“, regis, rūpi tik Briuseliui 14

„Rail Balticos“ projektą visiškai pagrįstai galime vadinti amžiaus projektu – sprendimui tiesti geležinkelio...

Transportas
2018.10.01

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau