Sudėtingesnės gamybos su jokia MMA neprišauksi

Publikuota: 2015-09-21
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Pramonės įmonės, kelerius metus balansavusios ant pajėgumo ribos, regis, pagaliau imasi drąsiau investuoti į plėtrą.

Įmonių investicijos į mašinas, įrenginius ir transportą šių metų I pusmetį, palyginti su 2014 m. sausiu–birželiu, išaugo 11,4%, iki 998 mln. Eur. Suaktyvėjimas nestebina ekspertų. Investuoti įmones į pajėgumą skatina spartus eksporto augimas bei atsigaunantis vartojimas vidaus rinkoje. Laukiama, kad investuojama bus dar sparčiau, kai įmones pasieks ES parama.

Įmones drąsiau investuoti taip pat skatina išaugęs pelnas. Per šių metų I pusmetį šalies įmonės gavo 2,2 mlrd. Eur, arba penktadaliu didesnį ikimokestinį pelną nei pernai tuo pačiu metu. Taip pat pirmą metų pusmetį išaugo įmonių vidutinis pelningumas iki 6,6% – nuo 5,7% 2014 m. sausį–birželį.

Tad nieko nestebina, kad įmonės plėtrai ir toliau naudoja pirmiausia savo šaltinius. Tik jei tų lėšų trūksta, tuomet ima kreditus ir naudoja ES paramą – tai mažina projektų riziką.

Pinigai mėgsta keliauti ten, kur galima uždirbti daugiau, tad tikėtina, kad tos investicijos toliau augs ten, kur ir pelningumas didžiausias. Sunkiau būtų tikėtis didesnių investicijų į sferas, akcininkams generuojančias nuostolį.

Kurios sritys šiuo metu patraukliausios? Statistikos departamento duomenimis, tarp pelningiausių veiklų patenka vaistų ir farmacijos preparatų gamyba, jos pelningumas siekė 51% ir per metus padvigubėjo (2014 m. I pusmetį – 26,2%). Vargu ar senėjanti visuomenė sirgs mažiau, tad ir sektoriaus augimo perspektyvos yra ilgalaikės. Išliekantis aukštas NT operacijų pelningumas (24,7%) siunčia gerą signalą ir šios veiklos įmones aptarnaujančiam statybų sektoriui, kad užsakymų bus.

O per pusmetį stipriai susitraukęs miškininkystės ir medienos įmonių pelningumas (nuo 12% iki 1%) yra smukusios medienos kainų ir paklausos Skandinavijoje, kitose užsienio rinkose atspindys. Tarp nuostolingiausių š. m. I pusmečio veiklų patenka žvejybos ir akvakultūros bei vandens transporto įmonių veikla, jų pelningumo rodikliai atitinkamai siekė -21,1% ir -8,7%. Bankroto tiesiąją pasiekusi VĮ Lietuvos jūrų laivininkystė – veikiau nepalankios verslo aplinkos išdava, tad jos gelbėjimas mokesčių mokėtojų pinigais tėra dar viena valdančiųjų afera artėjant Seimo rinkimams: globaliems krovinių gabenimo įkainiams, „The Economist“ duomenimis, mušant trijų dešimtmečių žemumas sunku tikėtis, kad paliegusi įmonė sugebės atsitiesti ir plėtoti pelningą veiklą.

Ekonomistai randa progą pasidžiaugti, kad lenkiančiais vidurkį tempais augo investicijos į kertinius ūkio sektorius – apdirbamąją gamybą, energetiką, statybą, viešbučius ir restoranus, finansinę ir draudimo veiklą. Nemaža dalis tų investicijų yra ne kiekybinės, o kokybinės – skirtos įrengimams ir technologijoms gerinti, o tai, svarbiausia, didina verslo konkurencingumą, vadinasi, ir jo galimybes parduoti ir kurti pelną.

Christophas Klingenas, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos Lietuvoje vadovas, nurodo, kad pagrindinis iššūkis Lietuvos valdžiai yra toliau artinti gyventojų pajamas prie Vakarų Europos lygio, o tam pasiekti šaliai kaip būdą jis nurodo būtinybę pereiti prie sudėtingesnės gamybos ir skatinti našumo augimą.

Tačiau, regis, valdžia gan primityviai supranta tokias įžvalgas. Štai 25 Eur – iki 350 Eur – nuo 2016 m. sausio ir vėl keliama minimali mėnesinė alga, užuot pagalvojus apie geresnes verslo sąlygas, mažesnę administracinę naštą, lengviau prieinamą finansavimą mažoms įmonėms bei pradedantiesiems verslams.

Darniai įmonių plėtrai viso to reikia kaip žuviai vandens. O jei bus patrauklios sąlygos investuoti, derama investicinė grąža, atsiras ūpas imtis tos sudėtingesnės gamybos ir mokėti ne lietuviškas, o vakarietiškas algas. Ir be jokių administracinių nurodymų.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Vieno figos lapelio neužteks 2

Kad ir kiek premjeras Saulius Skvernelis ir Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis mėgino...

Žalioji alternatyva Europai: graži kalėdinė pasaka, kuriai (ne)lemta išsipildyti?

Planai, kuriami dešimtmečiams į ateitį, balansuoja ties realybės ir fantazijos riba. Ypač, kai planuojami...

Verslo aplinka
2020.01.22
Problemos, slypinčios paviršiuje 2

Daugiabučių renovacijos procesas pagreičio neįgauna ir toliau slenka vėžlio žingsniu: prieš 15 metų pradėta...

Statyba ir NT
2020.01.22
„Padėkokime“ ir S. Jakeliūnui 25

Lietuvos verslas vis labiau tampa bankų atstumtuoju – skirtingai nei daugumoje ES šalių, paskolų prieinamumas...

Verslo aplinka
2020.01.21
Metas sugriauti pensijų fondų monopolį 13

Šiemet Finansų ministerija planuoja svarstyti vadinamosios investicinės sąskaitos lengvatą. Ji leistų pačiam...

Finansai
2020.01.20
Kaip atpažinti tikrąją socialinę atsakomybę?

Pastaruoju metu Lietuvą krečia skandalai. Jie apnuogina socialinės atsakomybės stoką, požiūrį į aplinkosaugą...

Verslo aplinka
2020.01.19
Vaikų kryžiaus žygis, energetika ir mes Premium

XI–XIII amžiai, Europos feodalų vaikams pradeda trūkti žemių, valstiečiams maisto stinga nuolat, pirmieji...

Verslo klasė
2020.01.17
Personalo valdymo tendencijos 2020

Produktyvumo problema Lietuvoje, su kuria susiduria didelė dalis vadovų, yra ne tik Lietuvos verslo iššūkis.

Vadyba
2020.01.17
Kas būna po itin stiprių metų akcijose

Kaip žinome, 2019 m. buvo itin stiprūs metai finansiniam turtui, nes buvo atstatytas užpernai patirtas...

Rinkos
2020.01.17
Ne režimo permainos, o politinis manevras

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas suformulavo šalies konstitucines reformas ir pasiuntė atsistatydinti...

Verslo aplinka
2020.01.17
Pridususių valdančiųjų pasispardymai 1

Valdantieji antradienį praleido daug lemiantį įvartį į savo vartus – desperatiškas siekis padėti rudenį...

Verslo aplinka
2020.01.16
Pasaulinis vienaragių ūkis: ko tikėtis 2020-aisiais?

„Vinted“ sulaukė savo šlovės valandos ir tapo pirmuoju lietuvišku vienaragiu - taip vadinamos sparčiai...

Finansai
2020.01.15
Kaip socialinė politika gali padėti spręsti dabarties iššūkius

Klimato kaita, mūsų gamtinės aplinkos nykimas ir technologinė plėtra pastaraisiais metais sukėlė beprecedentę...

Verslo aplinka
2020.01.15
Ar baigsis „otkatų“ era? 3

Korupcija išlieka aktuali problema viešųjų pirkimų (VP) srityje. Jos atvejų pasitaiko beveik visose srityse,...

Verslo aplinka
2020.01.15
Grigeogeitas: ekonomistų perspektyva 12

Praėjus keliems metams po VW dyzelgeito sulaukėme lietuviškojo dyzelgeito analogo - Grigeogeito. Šis atvejis...

Verslo aplinka
2020.01.14
Aukščiau pasistiebti nebesugeba 1

Seime šiandien bus sprendžiamas būsimų rinkimų scenarijus – ar patekimo į parlamentą kartelė bus nuleista...

Verslo aplinka
2020.01.14
Klajonės klaidų koridoriais 7

Valdžia, pribūrusi krūvą naujų mokesčių, prinarpliojo ir painiavos, iš kurios pati sunkiai randa kelią.

Finansai
2020.01.13
Lenkija: imigracija kaip gelbėjimo ratas Premium

2019 m. Lenkija priėmė daugiausia legalių imigrantų Europos Sąjungoje (ES). Beveik 150 tūkst. daugiau nei...

Verslo klasė
2020.01.12
Dėl naujo oro uosto statybos būtina nuspręsti skaidriai ir greitai 19

2019 m. birželį iš tuometinio ministro lūpų nuskambėjo netikėta visuomenei žinia, jog Susiekimo ministerija...

Žaliasis kursas Lietuvoje: taisysime batus, bet ne elektroniką?

Prasidėjus 2020-iesiems galėjome pasijusti stovintys ant ypatingo tramplino. Metų pabaigoje Europoje...

Paslaugos
2020.01.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau