Sudėtingesnės gamybos su jokia MMA neprišauksi

Publikuota: 2015-09-21
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Pramonės įmonės, kelerius metus balansavusios ant pajėgumo ribos, regis, pagaliau imasi drąsiau investuoti į plėtrą.

Įmonių investicijos į mašinas, įrenginius ir transportą šių metų I pusmetį, palyginti su 2014 m. sausiu–birželiu, išaugo 11,4%, iki 998 mln. Eur. Suaktyvėjimas nestebina ekspertų. Investuoti įmones į pajėgumą skatina spartus eksporto augimas bei atsigaunantis vartojimas vidaus rinkoje. Laukiama, kad investuojama bus dar sparčiau, kai įmones pasieks ES parama.

Įmones drąsiau investuoti taip pat skatina išaugęs pelnas. Per šių metų I pusmetį šalies įmonės gavo 2,2 mlrd. Eur, arba penktadaliu didesnį ikimokestinį pelną nei pernai tuo pačiu metu. Taip pat pirmą metų pusmetį išaugo įmonių vidutinis pelningumas iki 6,6% – nuo 5,7% 2014 m. sausį–birželį.

Tad nieko nestebina, kad įmonės plėtrai ir toliau naudoja pirmiausia savo šaltinius. Tik jei tų lėšų trūksta, tuomet ima kreditus ir naudoja ES paramą – tai mažina projektų riziką.

Pinigai mėgsta keliauti ten, kur galima uždirbti daugiau, tad tikėtina, kad tos investicijos toliau augs ten, kur ir pelningumas didžiausias. Sunkiau būtų tikėtis didesnių investicijų į sferas, akcininkams generuojančias nuostolį.

Kurios sritys šiuo metu patraukliausios? Statistikos departamento duomenimis, tarp pelningiausių veiklų patenka vaistų ir farmacijos preparatų gamyba, jos pelningumas siekė 51% ir per metus padvigubėjo (2014 m. I pusmetį – 26,2%). Vargu ar senėjanti visuomenė sirgs mažiau, tad ir sektoriaus augimo perspektyvos yra ilgalaikės. Išliekantis aukštas NT operacijų pelningumas (24,7%) siunčia gerą signalą ir šios veiklos įmones aptarnaujančiam statybų sektoriui, kad užsakymų bus.

O per pusmetį stipriai susitraukęs miškininkystės ir medienos įmonių pelningumas (nuo 12% iki 1%) yra smukusios medienos kainų ir paklausos Skandinavijoje, kitose užsienio rinkose atspindys. Tarp nuostolingiausių š. m. I pusmečio veiklų patenka žvejybos ir akvakultūros bei vandens transporto įmonių veikla, jų pelningumo rodikliai atitinkamai siekė -21,1% ir -8,7%. Bankroto tiesiąją pasiekusi VĮ Lietuvos jūrų laivininkystė – veikiau nepalankios verslo aplinkos išdava, tad jos gelbėjimas mokesčių mokėtojų pinigais tėra dar viena valdančiųjų afera artėjant Seimo rinkimams: globaliems krovinių gabenimo įkainiams, „The Economist“ duomenimis, mušant trijų dešimtmečių žemumas sunku tikėtis, kad paliegusi įmonė sugebės atsitiesti ir plėtoti pelningą veiklą.

Ekonomistai randa progą pasidžiaugti, kad lenkiančiais vidurkį tempais augo investicijos į kertinius ūkio sektorius – apdirbamąją gamybą, energetiką, statybą, viešbučius ir restoranus, finansinę ir draudimo veiklą. Nemaža dalis tų investicijų yra ne kiekybinės, o kokybinės – skirtos įrengimams ir technologijoms gerinti, o tai, svarbiausia, didina verslo konkurencingumą, vadinasi, ir jo galimybes parduoti ir kurti pelną.

Christophas Klingenas, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos Lietuvoje vadovas, nurodo, kad pagrindinis iššūkis Lietuvos valdžiai yra toliau artinti gyventojų pajamas prie Vakarų Europos lygio, o tam pasiekti šaliai kaip būdą jis nurodo būtinybę pereiti prie sudėtingesnės gamybos ir skatinti našumo augimą.

Tačiau, regis, valdžia gan primityviai supranta tokias įžvalgas. Štai 25 Eur – iki 350 Eur – nuo 2016 m. sausio ir vėl keliama minimali mėnesinė alga, užuot pagalvojus apie geresnes verslo sąlygas, mažesnę administracinę naštą, lengviau prieinamą finansavimą mažoms įmonėms bei pradedantiesiems verslams.

Darniai įmonių plėtrai viso to reikia kaip žuviai vandens. O jei bus patrauklios sąlygos investuoti, derama investicinė grąža, atsiras ūpas imtis tos sudėtingesnės gamybos ir mokėti ne lietuviškas, o vakarietiškas algas. Ir be jokių administracinių nurodymų.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Po nauju rūbu – sena idee fixe 9

Valdantieji garsiai nebekalba apie ketinimą steigti valstybinį banką, tačiau kita jų iniciatyva nedaug nutolo...

Finansai
2018.11.15
Didieji – arčiau „žarijų duobės“ 1

Nuo naujųjų metų įsigaliosiančiuose Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimuose numatyta naujovė – patikimo...

Finansai
2018.11.14
Šių metų eksportas banguoja – kas laukia toliau?

Eksportas ir toliau yra reikšmingas šalies ekonomikos variklis, tačiau prognozuojama, kad 2019 m. jis augs...

Finansai
2018.11.13
Verslo perdavimas: kelias – ilgas, bet rezultatas gali atnešti palengvėjimą ir sėkmę 1

Verslo perdavimo būdų yra tiek daug ir įvairių, kiek ir patys verslai yra skirtingi, o verslo perdavimo...

Vadyba
2018.11.13
Investavimas į auksą Lietuvoje: kas ir kodėl perka 16

Auksas yra antra pagal populiarumą po nekilnojamojo turto investicija Lietuvoje.

Rinkos
2018.11.13
Distancijos vidurys: atsipūsti nėra laiko 3

Valdžia nuėjo pusę jai skirto kelio – rytoj sukanka dveji metai, kai pradėjo dirbti dabartinis Seimas, po...

Verslo aplinka
2018.11.13
„Pramonė 4.0“: aušta robotų era

Tarptautinės robotikos federacijos (TRF) duomenimis, robotų paklausa Lietuvoje per 2016 m. augo apie...

Pramonė
2018.11.12
Nedideli biurai nuomai kaip investavimo idėja

Mikrobiurai jau kuris laikas yra viena iš investavimo į nekilnojamąjį turtą krypčių Lietuvoje, ypač aktuali...

Rinkos
2018.11.11
Šviesti ir mokyti ar veikti ir mokytis? Premium 3

Prieš kurį laiką į „YouTube“ tinklalapį įkeltą 10 minučių filmuką apie Lietuvą kasdien pažiūri...

Verslo klasė
2018.11.09
Perbėgėliai liko ant ledo 27

Žlugo „valstiečių“ planas apdovanoti mokesčių mokėtojų pinigais prie jų prisišliejusius perbėgėlius iš...

Finansai
2018.11.09
Merai brangina ramybės užutėkį 7

Kuriamas receptas, kuris galėtų „išgydyti“ savivaldybes nuo vangumo ir abejingumo investicijų medžioklėje.

Verslo aplinka
2018.11.08
Trečią ketvirtį lūkesčiai, kad būstas toliau brangs, didėjo 14

Priešingai negu ankstesniais ketvirčiais, šių metų trečiąjį ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie tikisi, kad...

Statyba ir NT
2018.11.07
Skvernelio laiškas, įveikęs laiką ir logiką 28

Premjeras Saulius Skvernelis šiandien pasigyrė, kad į jo laišką atsiliepė ir strategiją keisti apsisprendė...

Virš Lietuvos – sidabrinio cunamio banga 7

Metafora „sidabrinis cunamis“, nusakanti pasaulinį žmonių populiacijos senėjimo fenomeną, plačiai naudojama...

Finansai
2018.11.07
Kai velnias slypi detalėse 4

Valdantiesiems ir vėl nepavyko sulaukti pritarimo laikinosios tyrimo komisijos dėl LRT veiklos išvadoms – po...

Rinkodara
2018.11.07
„Nord Stream 2“ ir atviras laiškas A. Merkel  – pakeiskite kryptį! 8

Tiesiai šviesiai – įsivardinkim dujotiekio „Nord Stream 2“ perspektyvą bei pasekmes Lietuvai, Baltijos jūros...

Verslo aplinka
2018.11.06
Kovoje su kainomis – popieriniai ginklai 14

Valdantieji, pasišovę (ar bent pažadėję) kovoti su augančiomis maisto prekių kainomis, blaškosi nuo vieno...

Grįžtantieji rašo sėkmės istorijas 35

Tebedūsaudami, neretai – jau iš įpročio, dėl tuštėjančios Lietuvos ir nesiliaujančio emigrantų srauto, regis,...

Verslo aplinka
2018.11.05
Verslas buksuoja, kai žmonės dirba ne savo darbą 14

Ryte atėjęs į darbą direktorius visiems darbuotojams padaro kavos. Tuomet išnešioja korespondenciją, sutaiso...

Vadyba
2018.11.03
Reklamuoti Lietuvą pasauliui: niekam neįdomu, ar mums įdomu 4

Pripažinkime, turime du kompleksus: savinieką ir kompleksą dėl saviniekos.

Rinkodara
2018.11.03

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau