Socialinis modelis: šviesa tunelio gale ar atvažiuojančio traukinio žibintas?

Publikuota: 2015-09-09
Kęstutis Lisauskas yra asociacijos „Investors‘ Forum“ Mokesčių grupės vadovas, profesinių paslaugų bendrovės EY partneris. Juditos Grigelytės (VŽ)nuotr.
Kęstutis Lisauskas yra asociacijos „Investors‘ Forum“ Mokesčių grupės vadovas, profesinių paslaugų bendrovės EY partneris. Juditos Grigelytės (VŽ)nuotr.
profesinių paslaugų bendrovės EY partneris

Paprašykite bet kurio verslininko, Lietuvoje investuojančios arba veiklos galimybes mūsų šalyje svarstančios užsienio bendrovės vadovo įvardyti svarbiausią kliūtį plėtrai Lietuvoje. Mažiausiai septyniais atvejais iš dešimties pašnekovas pirštu pirmiausiai bes į Darbo kodeksą. Nelankstus, nuo šiuolaikinės rinkos iššūkių nutolęs darbo santykių reguliavimas buvo ir kol kas lieka viena didžiausių smegduobių Lietuvos kelyje tarptautinio konkurencingumo ir ūkio augimo link.

Vyriausybė, atrodo, išgirdo balsus, įspėjančius, kad pigesne darbo jėga konkuruoti dėl investicijų ilgai nebegalėsime. Tačiau stebint kančias ir skausmus, lydinčius naujojo socialinio modelio svarstymą, apima dvejopi jausmai. Ar tik deklaruojamo ryžto iš esmės tobulinti darbo santykius reguliuojančius įstatymus ir vėl neužgesins priešrinkiminio populizmo banga?

Toks pavojus išties realus girdint šių permainų priešininkų, daugiausiai profesinių sąjungų atstovų, argumentus. Tiksliau – gąsdinimus. Esą lankstesni, mažiau suvaržyti darbo santykiai reikš ne ką kita kaip galimybę darbdaviams be įspėjimo ar kompensacijų atsikratyti darbuotojais, versti juos dirbti viršvalandžius, trumpinti atostogas ir apskritai palikti dirbančiuosius be socialinių garantijų, ir taip toliau, ir panašiai. Reikia sutikti, kad tokie emocingi, nors dažniausiai visiškai nepagrįsti teiginiai, yra labai paveikūs. Tačiau tokiose diskusijose kažkodėl dažnai nutylima kita šiuo metu galiojančių įstatymų pusė.

Štai, gąsdinantieji masiniais darbuotojų atleidimais atkakliai nenori pasidairyti į aplinkines valstybes, jau pramynusias kelius lankstesnių darbo santykių link. Pavyzdžiui, Estiją, kur įgyvendinus reformas, nedarbo lygis nukrito iki 7,4%. Tuo tarpu Lietuvoje pernai be darbo buvo kas dešimtas darbingo amžiaus gyventojas. Tarp jaunimo – kas ketvirtas. Kodėl? Todėl, kad mūsų darbo įstatymuose šitiek suvaržymų ir apribojimų, jog daugelis potencialių verslininkų, užuot steigę įmones ir kūrę naujas darbo vietas, į tai paprasčiausiai numoja ranka (pagal darbo salygų lankstumą esame 106 valstybė pasaulyje). Kiti atvirai pripažįsta: „mums labai praverstų nauji darbuotojai, tačiau dabartinė sistema įdarbinimo kaštus ir riziką išaugina taip, kad nelieka nieko kito, kaip tik suktis su turimomis darbo rankomis“.

Gąsdinantieji, kad darbuotojai bus atleidžiami be jokių išeitinių ir įspėjimo iš anksto, nutyli ir tai, kad šiuo metu išeitines išmokas gauna itin mažai – iki 1% iš darbo atleidžiamų žmonių ir tai daugiausiai – viešojo sektoriaus darbuotojai. Tad garantijos išties yra tik „popierinės“. Tiesą sakant, Lietuvoje siūlomais pakeitimais tiek išeitinės išmokos, tiek įspėjimo terminai išlieka, tik jie peržiūrimi atsižvelgiant į kitų, ekonomiškai pažangių šalių patirtį.

Apskritai klausantis pokyčių priešininkų teiginių, susidaro įspūdis, kad įmonių vadovai tik ir laukia progos atsikratyti darbuotojų. Tačiau siūlau lažybas: esu įsitikinęs, kad absoliučiai visi verslininkai ar įmonių vadovai ranką prie širdies pridėję pasakys, kad profesionalūs, kompetentingi ir motyvuoti darbuotojai yra svarbiausia bet kurios įmonės vertybė. Ir vadovybė dės visas pastangas, kad tokius darbuotojus išlaikytų. Dar daugiau paskatų tam atsirastų įteisinus lankstesnius darbo santykius, kurie reikš ir paprastesnį įdarbinimą, o tuo pačiu – didesnį darbuotojų mobilumą ir aštresnę darbdavių konkurenciją dėl darbo rankų.

Argumentus, kodėl Lietuvai reikalingas lankstesnis darbo santykių reguliavimas, ir kuo jis būtų naudingas tiek darbuotojams, tiek darbdaviams, tiek ir valstybei, būtų galima vardyti ir vardyti. Tik kyla nuogąstavimų, kad priešrinkiminiam politiniam sezonui įsibėgėjus ir vėl daugiau bus kalbama emocijų, o ne argumentų kalba. Ir gali paaiškėti kad šviesa, kurią regėjome tunelio gale, valdantiesiems žadant esminę mokesčių ir socialinio draudimo sistemos reformą, buriant specialistų grupes ir rengiant teisės aktų pakeitimus, viso labo tėra atidundančio rinkimų traukinio žibintas.

Belieka tikėtis, kad Seime dar yra politikų, mąstančių ir matančių toliau nei 2016-ųjų spalis ar būtinybė įstatymu įcementuoti 42 miškų urėdijas Lietuvoje. Priešingu atveju, tie penki milijonai mokesčių mokėtojų litų, išleisti lankstesnius darbo santykius kuriančiam modeliui, bus išmesti į balą.

Tik šiuo atveju politikai turėtų gerai pasvarstyti, kiek bebus verti kitąmet vėl pasipilsiantys jų pažadai apie stebuklingu būdu visiems didėsiančius atlyginimus ir pensijas. Patikslinu: augsiantį „Sodros“ biudžeto deficitą ir valstybės skolos santykį su bendruoju vidaus produktu. Visai kaip Graikijoje... O ten, visi žinome, juk labai šilta ir gera gyventi.

Kęstutis Lisauskas yra asociacijos „Investors‘ Forum“ Mokesčių grupės vadovas, profesinių paslaugų bendrovės EY partneris.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Sveiki atvykę į darbininkų ir valstiečių valstybę! 84

Valdančiųjų stovykloje – visiškai pakrikusi drausmė: dėliojant taškus mokesčių reformoje, parlamentarai tarsi...

Verslo aplinka
2018.06.22
Ar galime išmokyti Lietuvą „pitch’inti“? 2

Vienas iš mano profesiniame kelyje pasitaikančių užsiėmimų yra startuolių mokymas „pitch’inti“ – savo...

Technologijos
2018.06.21
Akcininkų konfliktas – ką rinktis: veiklos tyrimą ar bankrotą? 1

Lietuvos teismuose kasmet išnagrinėjama keliolika įmonių veiklos tyrimo bylų, kurių pagalba akcininkai...

Finansai
2018.06.21
Pilki keleliai dulka... 10

Susisiekimo ministerijos (SM) ir VĮ „Kelių priežiūra“ atliekamas buvusių regioninių kelių įmonių auditas dar...

Finansai
2018.06.21
Kaip reikia tyliai tyliai uždrausti interneto „memus“ Europoje? 4

„Pasaulis juokingas – tu gali pavirsti archangelu, kvailiu ar nusikaltėliu – niekas nepamatys! Bet jei tau...

Rinkodara
2018.06.20
Laikas - pinigai arba Investicijų gaudyklė 2

Investuotojai, kurių intensyvi “medžioklė” vyksta vis didėjantį pasitikėjimą įgyjančioje Europoje, mini bene...

Finansai
2018.06.20
Baterijų era eina į pabaigą, ir tai daiktų interneto nuopelnas 6

Baterijos ilgą laiką buvo ir vis dar tebėra vienas iš svarbiausių nešiojamų išmaniųjų įrenginių komponentų.

Technologijos
2018.06.19
Sovietinis mentalitetas grįžta 60

Naujojo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus Žydrūno Bartkaus mintys, pasirodžiusios...

Verslo aplinka
2018.06.19
„...Ir pasiuntėme gerą signalą investuotojams“ 15

„...Ir pasiuntėme gerą signalą investuotojams“. Taip pasakė Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas...

Verslo aplinka
2018.06.18
Ar lyja, ar saulė šviečia – ūkininkams vis blogai 32

Sausros užpulti ūkininkai skaičiuoja sumažėsiantį derlių ir būsimus nuostolius, tačiau draudimo išmokų negaus...

Agroverslas
2018.06.18
Perkate ar parduodate verslą? Leidimo gavimo nelaikykite formalumu

Verslui planuojant įsigyti ar parduoti verslą, reikėtų prisiminti Konkurencijos tarybą, nes sandorio...

Rinkos
2018.06.17
Kibernetinis saugumas: kodėl gaisrui svarbu ruoštis iš anksto

Augantis incidentų skaičius, dažnėjantis žalingos programinės įrangos platinimas ir intensyvėjanti...

Technologijos
2018.06.16
Robotai - naujos pramonės šaukliai 2

Lietuvos pramonė, pastaruosius penkerius metus demonstruojanti įspūdingą gamybos augimą, netrukus gali...

Pramonė
2018.06.15
Politinės „virtuvės“ meniu keičiasi 6

Vyriausybės mėginimas antrą kartą bristi į tą pačią upę – įvykdyti struktūrines permainas mokesčių ir pensijų...

Verslo aplinka
2018.06.14
NT mokestis antrajam būstui – smulkiųjų investuotojų į NT diskreditavimas 34

Socialinės nelygybės mažinimas valstybėje yra teigiamas siekis, tačiau ar NT mokestis antrajam gyvenamajam...

Rinkos
2018.06.13
Kokia turi būti pensinio aprūpinimo sistema Lietuvoje? 9

Geriausias sprendimas Lietuvai – kombinuota dviejų pakopų sistema, kurią sudarytų einamųjų įmokų ir išmokų...

Rinkos
2018.06.13
Kiek pirštų iš tiesų nusvilo? 20

Metiniame prezidentės Dalios Grybauskaitės pranešime įvardyta partinės sistemos krizė ir politinės korupcijos...

Verslo aplinka
2018.06.13
Individuali veikla įsibėgėja 14

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) apdorojo gautas gyventojų pajamų deklaracijas ir skelbia: pajamų...

Verslo aplinka
2018.06.12
Kiekvienam darbdaviui – po darbo biržą 13

Iš pradžių palyginkime kelis skaičius: 2007 m. Lietuvoje nedarbo lygis buvo 4,3%, 2018 m. pradžioje nedarbo...

Verslo aplinka
2018.06.11
Neišnaudota galimybė, kurią užgožia kriptovaliuta 7

Susidomėjimas kriptovaliutomis – milžiniškas, Lietuvos startuoliai pasiekia rekordus jomis pritraukdami...

Verslo aplinka
2018.06.10

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau