Socialinis modelis: šviesa tunelio gale ar atvažiuojančio traukinio žibintas?

Publikuota: 2015-09-09
Kęstutis Lisauskas yra asociacijos „Investors‘ Forum“ Mokesčių grupės vadovas, profesinių paslaugų bendrovės EY partneris. Juditos Grigelytės (VŽ)nuotr.
Kęstutis Lisauskas yra asociacijos „Investors‘ Forum“ Mokesčių grupės vadovas, profesinių paslaugų bendrovės EY partneris. Juditos Grigelytės (VŽ)nuotr.
profesinių paslaugų bendrovės EY partneris

Paprašykite bet kurio verslininko, Lietuvoje investuojančios arba veiklos galimybes mūsų šalyje svarstančios užsienio bendrovės vadovo įvardyti svarbiausią kliūtį plėtrai Lietuvoje. Mažiausiai septyniais atvejais iš dešimties pašnekovas pirštu pirmiausiai bes į Darbo kodeksą. Nelankstus, nuo šiuolaikinės rinkos iššūkių nutolęs darbo santykių reguliavimas buvo ir kol kas lieka viena didžiausių smegduobių Lietuvos kelyje tarptautinio konkurencingumo ir ūkio augimo link.

Vyriausybė, atrodo, išgirdo balsus, įspėjančius, kad pigesne darbo jėga konkuruoti dėl investicijų ilgai nebegalėsime. Tačiau stebint kančias ir skausmus, lydinčius naujojo socialinio modelio svarstymą, apima dvejopi jausmai. Ar tik deklaruojamo ryžto iš esmės tobulinti darbo santykius reguliuojančius įstatymus ir vėl neužgesins priešrinkiminio populizmo banga?

Toks pavojus išties realus girdint šių permainų priešininkų, daugiausiai profesinių sąjungų atstovų, argumentus. Tiksliau – gąsdinimus. Esą lankstesni, mažiau suvaržyti darbo santykiai reikš ne ką kita kaip galimybę darbdaviams be įspėjimo ar kompensacijų atsikratyti darbuotojais, versti juos dirbti viršvalandžius, trumpinti atostogas ir apskritai palikti dirbančiuosius be socialinių garantijų, ir taip toliau, ir panašiai. Reikia sutikti, kad tokie emocingi, nors dažniausiai visiškai nepagrįsti teiginiai, yra labai paveikūs. Tačiau tokiose diskusijose kažkodėl dažnai nutylima kita šiuo metu galiojančių įstatymų pusė.

Štai, gąsdinantieji masiniais darbuotojų atleidimais atkakliai nenori pasidairyti į aplinkines valstybes, jau pramynusias kelius lankstesnių darbo santykių link. Pavyzdžiui, Estiją, kur įgyvendinus reformas, nedarbo lygis nukrito iki 7,4%. Tuo tarpu Lietuvoje pernai be darbo buvo kas dešimtas darbingo amžiaus gyventojas. Tarp jaunimo – kas ketvirtas. Kodėl? Todėl, kad mūsų darbo įstatymuose šitiek suvaržymų ir apribojimų, jog daugelis potencialių verslininkų, užuot steigę įmones ir kūrę naujas darbo vietas, į tai paprasčiausiai numoja ranka (pagal darbo salygų lankstumą esame 106 valstybė pasaulyje). Kiti atvirai pripažįsta: „mums labai praverstų nauji darbuotojai, tačiau dabartinė sistema įdarbinimo kaštus ir riziką išaugina taip, kad nelieka nieko kito, kaip tik suktis su turimomis darbo rankomis“.

Gąsdinantieji, kad darbuotojai bus atleidžiami be jokių išeitinių ir įspėjimo iš anksto, nutyli ir tai, kad šiuo metu išeitines išmokas gauna itin mažai – iki 1% iš darbo atleidžiamų žmonių ir tai daugiausiai – viešojo sektoriaus darbuotojai. Tad garantijos išties yra tik „popierinės“. Tiesą sakant, Lietuvoje siūlomais pakeitimais tiek išeitinės išmokos, tiek įspėjimo terminai išlieka, tik jie peržiūrimi atsižvelgiant į kitų, ekonomiškai pažangių šalių patirtį.

Apskritai klausantis pokyčių priešininkų teiginių, susidaro įspūdis, kad įmonių vadovai tik ir laukia progos atsikratyti darbuotojų. Tačiau siūlau lažybas: esu įsitikinęs, kad absoliučiai visi verslininkai ar įmonių vadovai ranką prie širdies pridėję pasakys, kad profesionalūs, kompetentingi ir motyvuoti darbuotojai yra svarbiausia bet kurios įmonės vertybė. Ir vadovybė dės visas pastangas, kad tokius darbuotojus išlaikytų. Dar daugiau paskatų tam atsirastų įteisinus lankstesnius darbo santykius, kurie reikš ir paprastesnį įdarbinimą, o tuo pačiu – didesnį darbuotojų mobilumą ir aštresnę darbdavių konkurenciją dėl darbo rankų.

Argumentus, kodėl Lietuvai reikalingas lankstesnis darbo santykių reguliavimas, ir kuo jis būtų naudingas tiek darbuotojams, tiek darbdaviams, tiek ir valstybei, būtų galima vardyti ir vardyti. Tik kyla nuogąstavimų, kad priešrinkiminiam politiniam sezonui įsibėgėjus ir vėl daugiau bus kalbama emocijų, o ne argumentų kalba. Ir gali paaiškėti kad šviesa, kurią regėjome tunelio gale, valdantiesiems žadant esminę mokesčių ir socialinio draudimo sistemos reformą, buriant specialistų grupes ir rengiant teisės aktų pakeitimus, viso labo tėra atidundančio rinkimų traukinio žibintas.

Belieka tikėtis, kad Seime dar yra politikų, mąstančių ir matančių toliau nei 2016-ųjų spalis ar būtinybė įstatymu įcementuoti 42 miškų urėdijas Lietuvoje. Priešingu atveju, tie penki milijonai mokesčių mokėtojų litų, išleisti lankstesnius darbo santykius kuriančiam modeliui, bus išmesti į balą.

Tik šiuo atveju politikai turėtų gerai pasvarstyti, kiek bebus verti kitąmet vėl pasipilsiantys jų pažadai apie stebuklingu būdu visiems didėsiančius atlyginimus ir pensijas. Patikslinu: augsiantį „Sodros“ biudžeto deficitą ir valstybės skolos santykį su bendruoju vidaus produktu. Visai kaip Graikijoje... O ten, visi žinome, juk labai šilta ir gera gyventi.

Kęstutis Lisauskas yra asociacijos „Investors‘ Forum“ Mokesčių grupės vadovas, profesinių paslaugų bendrovės EY partneris.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Penki išbandymai verslui 2019 metais 2

Prasidėję 2019-ieji žymi naują pasiekimą mūsų nepriklausomos šalies istorijoje – dar niekada ekonominė plėtra...

Verslo aplinka
2019.01.16
R. Vilpišauskas: ko nori britai? 10

Kaip ir buvo prognozuota, antradienį dauguma Jungtinės Karalystės (JK) parlamento narių atmetė savo šalies...

Verslo aplinka
2019.01.16
Politikai viešumo kainos mokėti nelinkę 1

Kad ir kiek valstiečių vedlys Ramūnas Karbauskis dievagojasi, esą jokio apynasrio žiniasklaidai mauti...

Rinkodara
2019.01.16
Įvaizdžio nėra, fantazija išlaidauti – be ribų 16

Lietuva neturi įvaizdžio. Nes jo kūrėjai – nieko verti. Metų metais kiekviena Vyriausybė išleidžia šiam...

Rinkodara
2019.01.15
Scenarijai – sunkiai nuspėjami

Lietuvos eksportas 2018 m. pamažu lėtėjo, ši tendencija prognozuojama ir šiems metams, tad kuklesni gali būti...

Verslo aplinka
2019.01.14
3 iliuzijos, kurios klaidina darbuotojų ieškantį verslą 17

Konkurencinę kovą norinčios laimėti bendrovės nekalba apie darbuotojų pritraukimą, jos galvoja, kaip...

Rinkodara
2019.01.13
Kaip išmatuoti atsakingumą? 7

Įsivažiavus ekonomikai, verslo įmonių produktyvumui ir investicijoms, jau keleri metai didžiausias darbdavių...

Vadyba
2019.01.11
Darbuotojų nė su žiburiu nerasi 48

Nors darbdaviai skundžiasi, kad jiems trūksta darbo jėgos, mūsų šalis patenka tarp 11-os didžiausiu nedarbo...

Pramonė
2019.01.11
Opcionams – dalinė „amnestija“ 2

Siekdama gerokai padidinti startuolių skaičių Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM), dar dirbdama po Ūkio...

Finansai
2019.01.10
Jaukas pro šalį sukantiems investuotojams 9

Skaičiuojant į Lietuvą pritrauktas investicijas, retai apsižiūrima, kiek jų aplenkia mūsų šalį ir nukeliauja...

Pramonė
2019.01.09
„Fintech“ pionieriams tenka ne tik laurai 10

Lietuvoje prasidėjus banko licencijų dalyboms, „Verslo žinios“ gruodžio 18 d. redakcijos vedamajame „Bankas...

Finansai
2019.01.08
Valstybės įmonėms lengvina gyvenimą 5

Politikai, prieš Lietuvai stojant į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) pasižadėję...

Finansai
2019.01.07
Praleistos galimybės: kokias 3 skaitmeninės rinkodaros sritis pamiršta B2B verslas 1

Kai elektroninė prekyba B2C sektoriuje išgyvena aukso amžių ir nuolat tobulėjantys internetinės reklamos...

Rinkodara
2019.01.06
Didelių sukrėtimų 2019 m. turėtų pavykti išvengti 5

Lietuvos ekonomikos plėtra lieka neblogai subalansuota ir didelių disbalansų, kurie aiškiai perspėtų apie...

Praleistos progos patylėti 33

Valdantieji, ir anksčiau liguistai reagavę į bet kokią kritiką, pastarosiomis dienomis tiesiog pratrūko...

Verslo aplinka
2019.01.04
Bankų transformacija: nuo pinigų išdavimo langelio iki paslaugų „butiko“ 6

Plėtra elektroninėje erdvėje, sąnaudų mažinimas ir reguliavimo klausimai išlieka pagrindiniais Europos bankų...

Technologijos
2019.01.03
Galvokime savo galva 12

Ar kada susimąstėme, kur slypi Naujųjų metų sutikimo džiugaus jaudulio priežastis? Juk kasmet susiduriame su...

Verslo aplinka
2019.01.03
Kaip atrodys ateities bankas: trys pokyčių scenarijai 2

Bankų veiklos esmė – padėti klientams pasiekti savo finansinių tikslų. Nuo jų atsiradimo finansinės...

Finansai
2019.01.02
Metai, neleisiantys nuobodžiauti

Peržengus 2019-ųjų slenkstį pranašauti galima daug ką, tačiau tik laikas iš tikrųjų patvirtina arba paneigia...

Verslo aplinka
2019.01.02
Galvosūkius narpliosime patys

Į istorijos puslapius netrukus atgulsiantys 2018-ieji jau gerą pusmetį kurstė aistras dėl (ne)galimos krizės...

Verslo aplinka
2018.12.31

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau