Socialinis modelis: šviesa tunelio gale ar atvažiuojančio traukinio žibintas?

Publikuota: 2015-09-09
Kęstutis Lisauskas yra asociacijos „Investors‘ Forum“ Mokesčių grupės vadovas, profesinių paslaugų bendrovės EY partneris. Juditos Grigelytės (VŽ)nuotr.
Kęstutis Lisauskas yra asociacijos „Investors‘ Forum“ Mokesčių grupės vadovas, profesinių paslaugų bendrovės EY partneris. Juditos Grigelytės (VŽ)nuotr.
profesinių paslaugų bendrovės EY partneris

Paprašykite bet kurio verslininko, Lietuvoje investuojančios arba veiklos galimybes mūsų šalyje svarstančios užsienio bendrovės vadovo įvardyti svarbiausią kliūtį plėtrai Lietuvoje. Mažiausiai septyniais atvejais iš dešimties pašnekovas pirštu pirmiausiai bes į Darbo kodeksą. Nelankstus, nuo šiuolaikinės rinkos iššūkių nutolęs darbo santykių reguliavimas buvo ir kol kas lieka viena didžiausių smegduobių Lietuvos kelyje tarptautinio konkurencingumo ir ūkio augimo link.

Vyriausybė, atrodo, išgirdo balsus, įspėjančius, kad pigesne darbo jėga konkuruoti dėl investicijų ilgai nebegalėsime. Tačiau stebint kančias ir skausmus, lydinčius naujojo socialinio modelio svarstymą, apima dvejopi jausmai. Ar tik deklaruojamo ryžto iš esmės tobulinti darbo santykius reguliuojančius įstatymus ir vėl neužgesins priešrinkiminio populizmo banga?

Toks pavojus išties realus girdint šių permainų priešininkų, daugiausiai profesinių sąjungų atstovų, argumentus. Tiksliau – gąsdinimus. Esą lankstesni, mažiau suvaržyti darbo santykiai reikš ne ką kita kaip galimybę darbdaviams be įspėjimo ar kompensacijų atsikratyti darbuotojais, versti juos dirbti viršvalandžius, trumpinti atostogas ir apskritai palikti dirbančiuosius be socialinių garantijų, ir taip toliau, ir panašiai. Reikia sutikti, kad tokie emocingi, nors dažniausiai visiškai nepagrįsti teiginiai, yra labai paveikūs. Tačiau tokiose diskusijose kažkodėl dažnai nutylima kita šiuo metu galiojančių įstatymų pusė.

Štai, gąsdinantieji masiniais darbuotojų atleidimais atkakliai nenori pasidairyti į aplinkines valstybes, jau pramynusias kelius lankstesnių darbo santykių link. Pavyzdžiui, Estiją, kur įgyvendinus reformas, nedarbo lygis nukrito iki 7,4%. Tuo tarpu Lietuvoje pernai be darbo buvo kas dešimtas darbingo amžiaus gyventojas. Tarp jaunimo – kas ketvirtas. Kodėl? Todėl, kad mūsų darbo įstatymuose šitiek suvaržymų ir apribojimų, jog daugelis potencialių verslininkų, užuot steigę įmones ir kūrę naujas darbo vietas, į tai paprasčiausiai numoja ranka (pagal darbo salygų lankstumą esame 106 valstybė pasaulyje). Kiti atvirai pripažįsta: „mums labai praverstų nauji darbuotojai, tačiau dabartinė sistema įdarbinimo kaštus ir riziką išaugina taip, kad nelieka nieko kito, kaip tik suktis su turimomis darbo rankomis“.

Gąsdinantieji, kad darbuotojai bus atleidžiami be jokių išeitinių ir įspėjimo iš anksto, nutyli ir tai, kad šiuo metu išeitines išmokas gauna itin mažai – iki 1% iš darbo atleidžiamų žmonių ir tai daugiausiai – viešojo sektoriaus darbuotojai. Tad garantijos išties yra tik „popierinės“. Tiesą sakant, Lietuvoje siūlomais pakeitimais tiek išeitinės išmokos, tiek įspėjimo terminai išlieka, tik jie peržiūrimi atsižvelgiant į kitų, ekonomiškai pažangių šalių patirtį.

Apskritai klausantis pokyčių priešininkų teiginių, susidaro įspūdis, kad įmonių vadovai tik ir laukia progos atsikratyti darbuotojų. Tačiau siūlau lažybas: esu įsitikinęs, kad absoliučiai visi verslininkai ar įmonių vadovai ranką prie širdies pridėję pasakys, kad profesionalūs, kompetentingi ir motyvuoti darbuotojai yra svarbiausia bet kurios įmonės vertybė. Ir vadovybė dės visas pastangas, kad tokius darbuotojus išlaikytų. Dar daugiau paskatų tam atsirastų įteisinus lankstesnius darbo santykius, kurie reikš ir paprastesnį įdarbinimą, o tuo pačiu – didesnį darbuotojų mobilumą ir aštresnę darbdavių konkurenciją dėl darbo rankų.

Argumentus, kodėl Lietuvai reikalingas lankstesnis darbo santykių reguliavimas, ir kuo jis būtų naudingas tiek darbuotojams, tiek darbdaviams, tiek ir valstybei, būtų galima vardyti ir vardyti. Tik kyla nuogąstavimų, kad priešrinkiminiam politiniam sezonui įsibėgėjus ir vėl daugiau bus kalbama emocijų, o ne argumentų kalba. Ir gali paaiškėti kad šviesa, kurią regėjome tunelio gale, valdantiesiems žadant esminę mokesčių ir socialinio draudimo sistemos reformą, buriant specialistų grupes ir rengiant teisės aktų pakeitimus, viso labo tėra atidundančio rinkimų traukinio žibintas.

Belieka tikėtis, kad Seime dar yra politikų, mąstančių ir matančių toliau nei 2016-ųjų spalis ar būtinybė įstatymu įcementuoti 42 miškų urėdijas Lietuvoje. Priešingu atveju, tie penki milijonai mokesčių mokėtojų litų, išleisti lankstesnius darbo santykius kuriančiam modeliui, bus išmesti į balą.

Tik šiuo atveju politikai turėtų gerai pasvarstyti, kiek bebus verti kitąmet vėl pasipilsiantys jų pažadai apie stebuklingu būdu visiems didėsiančius atlyginimus ir pensijas. Patikslinu: augsiantį „Sodros“ biudžeto deficitą ir valstybės skolos santykį su bendruoju vidaus produktu. Visai kaip Graikijoje... O ten, visi žinome, juk labai šilta ir gera gyventi.

Kęstutis Lisauskas yra asociacijos „Investors‘ Forum“ Mokesčių grupės vadovas, profesinių paslaugų bendrovės EY partneris.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Apie būsimo pramonės parko kainą ir 100 ha sklypo paieškas aplink Vilnių 11

Užsienio investuotojai, pasirengę stambioms pramonės investicijoms greta Vilniaus, dar mažiausiai penkerius...

Pramonė
06:30
Vietovės įvaizdžio kūrimas be bendruomenės indėlio – tik rinkodaros veiksmas 2

Miesto ar gyvenvietės įvaizdis šiuolaikiniame pasaulyje yra svarbus daugeliu aspektų – siekiant pritraukti...

Rinkodara
2018.08.18
Dirbtinis intelektas – jeigu neįdarbinsime mes, įdarbins prieš mus 3

Atrodo, kad nuolat pasikartojančios milžiniškų kiekių duomenų vagystės įsilieja į kasdienį gyvenimą ir...

Vežėjai: didesnių įkainių nuojauta 3

Vienas didžiausių vežėjų Europoje „Girteka Logistics“ (GL) uždavė galvosūkį rinkai: bendrovės išplatintame...

Transportas
2018.08.17
Vizija: išgelbės spynos ant prekybos centrų 17

Eiliniai tautos „gelbėtojai“ imasi reguliuoti maisto kainas – ar bent jau mano tai padarysiantys. Vienas iš...

Verslo aplinka
2018.08.16
Kiek atliekų tilps į ministro kiemą? 10

Dėl stringančios Bendrosios gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos (GPAIS) kone...

Vienas žingsnis – tik kelio pradžia 2

Vidaus reikalų ministerija (VRM) imasi struktūrinės vidaus pertvarkos, žada atsisakyti perteklinių funkcijų –...

Vadyba
2018.08.13
Rinka lietuviškų ICO žvaigždžių nelepina 8

Sėkmingi lietuvių komandų vieši kriptovaliutų platinimai (angl. initial coin offerings, ICOs) ir milijoninės...

Finansai
2018.08.12
Vidaus auditas – įmonėms, kurioms rūpi jų sveikata

Įprasta, jog įmonėse ir organizacijose, siekiančiose užsibrėžtų tikslų, daugiausia dėmesio skiriama veiklos...

Finansai
2018.08.11
Skyrybų atmosfera kaista 3

Vis labiau artėjant Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinės Karalystės (JK) skyrybų datai, mažėja vilčių, kad...

Verslo aplinka
2018.08.10
Šuolis į valdžią – per Okeaniją 2

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, svarbiems sprendimams nebeprirenkanti Seime reikiamos balsų daugumos,...

Verslo aplinka
2018.08.09
Mano pensija: pakopų lenktynės ar tvirto namo statyba? 10

Kitų metų sausio 1-oji simbolizuos dar vienos naujos ateities būsimiems pensininkams pradžią. Tiesa, nauja...

Finansai
2018.08.08
Ietys atšipo, galąsti nebesirengia 7

Ginklų žvangesys mūšyje dėl teritorijų tarp Klaipėdos miesto ir uosto rimsta: uostamiesčio savivaldybė...

Transportas
2018.08.08
Nepakeliama automobilio mokesčio našta 47

Bet kokia automobilių apmokestinimo idėja Lietuvoje kuriasi taip pat sėkmingai kaip nebe pirmos jaunystės...

Verslo aplinka
2018.08.07
Konsultantams per daug neišlaidauja 1

Šio pusmečio Lietuvos įsigijimų ir susijungimų (angl. mergers and acquisitions, M&A) rinka pralenkė...

Rinkos
2018.08.07
Pavojų įžvelgia, bet tik skėsčioja rankomis 5

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC), prieš kelias dienas rekomendavęs nenaudoti pavėžėjimo...

Verslo aplinka
2018.08.06
„Blockchain“ technologijų įmonėms sąlygos sukurtos, bet konkurencingumui išlaikyti reikia daugiau 4

Pasauliui pradėjus kalbėti apie „blockchain“ (blokų grandinės) technologijų potencialą, Lietuvos institucijos...

Technologijos
2018.08.05
Ką pamirštame kalbėdami apie technologijų proveržį? 7

Diskusijos apie technologijų proveržį, įvairių sričių veiklos skaitmenizavimą pastaruoju metu dominuoja tiek...

Technologijos
2018.08.05
Aplinkos ministerija vs premjeras: kas gudrauja? 8

Iš atostogų grįžęs premjeras Saulius Skvernelis vadinamąjį taršos mažinimo planą sutiko kaip akibrokštą ir...

Transportas
2018.08.03
Pokyčių bankuose daug, Europa inicijavo dar didesnius 5

Inovacijos didiesiems bankams buvo svarbios visuomet, tačiau pastaraisiais metais mūsų šalyje prasidėjo...

Finansai
2018.08.02

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau