Socialinis modelis: šviesa tunelio gale ar atvažiuojančio traukinio žibintas?

Publikuota: 2015-09-09
Kęstutis Lisauskas yra asociacijos „Investors‘ Forum“ Mokesčių grupės vadovas, profesinių paslaugų bendrovės EY partneris. Juditos Grigelytės (VŽ)nuotr.
Kęstutis Lisauskas yra asociacijos „Investors‘ Forum“ Mokesčių grupės vadovas, profesinių paslaugų bendrovės EY partneris. Juditos Grigelytės (VŽ)nuotr.
profesinių paslaugų bendrovės EY partneris

Paprašykite bet kurio verslininko, Lietuvoje investuojančios arba veiklos galimybes mūsų šalyje svarstančios užsienio bendrovės vadovo įvardyti svarbiausią kliūtį plėtrai Lietuvoje. Mažiausiai septyniais atvejais iš dešimties pašnekovas pirštu pirmiausiai bes į Darbo kodeksą. Nelankstus, nuo šiuolaikinės rinkos iššūkių nutolęs darbo santykių reguliavimas buvo ir kol kas lieka viena didžiausių smegduobių Lietuvos kelyje tarptautinio konkurencingumo ir ūkio augimo link.

Vyriausybė, atrodo, išgirdo balsus, įspėjančius, kad pigesne darbo jėga konkuruoti dėl investicijų ilgai nebegalėsime. Tačiau stebint kančias ir skausmus, lydinčius naujojo socialinio modelio svarstymą, apima dvejopi jausmai. Ar tik deklaruojamo ryžto iš esmės tobulinti darbo santykius reguliuojančius įstatymus ir vėl neužgesins priešrinkiminio populizmo banga?

Toks pavojus išties realus girdint šių permainų priešininkų, daugiausiai profesinių sąjungų atstovų, argumentus. Tiksliau – gąsdinimus. Esą lankstesni, mažiau suvaržyti darbo santykiai reikš ne ką kita kaip galimybę darbdaviams be įspėjimo ar kompensacijų atsikratyti darbuotojais, versti juos dirbti viršvalandžius, trumpinti atostogas ir apskritai palikti dirbančiuosius be socialinių garantijų, ir taip toliau, ir panašiai. Reikia sutikti, kad tokie emocingi, nors dažniausiai visiškai nepagrįsti teiginiai, yra labai paveikūs. Tačiau tokiose diskusijose kažkodėl dažnai nutylima kita šiuo metu galiojančių įstatymų pusė.

Štai, gąsdinantieji masiniais darbuotojų atleidimais atkakliai nenori pasidairyti į aplinkines valstybes, jau pramynusias kelius lankstesnių darbo santykių link. Pavyzdžiui, Estiją, kur įgyvendinus reformas, nedarbo lygis nukrito iki 7,4%. Tuo tarpu Lietuvoje pernai be darbo buvo kas dešimtas darbingo amžiaus gyventojas. Tarp jaunimo – kas ketvirtas. Kodėl? Todėl, kad mūsų darbo įstatymuose šitiek suvaržymų ir apribojimų, jog daugelis potencialių verslininkų, užuot steigę įmones ir kūrę naujas darbo vietas, į tai paprasčiausiai numoja ranka (pagal darbo salygų lankstumą esame 106 valstybė pasaulyje). Kiti atvirai pripažįsta: „mums labai praverstų nauji darbuotojai, tačiau dabartinė sistema įdarbinimo kaštus ir riziką išaugina taip, kad nelieka nieko kito, kaip tik suktis su turimomis darbo rankomis“.

Gąsdinantieji, kad darbuotojai bus atleidžiami be jokių išeitinių ir įspėjimo iš anksto, nutyli ir tai, kad šiuo metu išeitines išmokas gauna itin mažai – iki 1% iš darbo atleidžiamų žmonių ir tai daugiausiai – viešojo sektoriaus darbuotojai. Tad garantijos išties yra tik „popierinės“. Tiesą sakant, Lietuvoje siūlomais pakeitimais tiek išeitinės išmokos, tiek įspėjimo terminai išlieka, tik jie peržiūrimi atsižvelgiant į kitų, ekonomiškai pažangių šalių patirtį.

Apskritai klausantis pokyčių priešininkų teiginių, susidaro įspūdis, kad įmonių vadovai tik ir laukia progos atsikratyti darbuotojų. Tačiau siūlau lažybas: esu įsitikinęs, kad absoliučiai visi verslininkai ar įmonių vadovai ranką prie širdies pridėję pasakys, kad profesionalūs, kompetentingi ir motyvuoti darbuotojai yra svarbiausia bet kurios įmonės vertybė. Ir vadovybė dės visas pastangas, kad tokius darbuotojus išlaikytų. Dar daugiau paskatų tam atsirastų įteisinus lankstesnius darbo santykius, kurie reikš ir paprastesnį įdarbinimą, o tuo pačiu – didesnį darbuotojų mobilumą ir aštresnę darbdavių konkurenciją dėl darbo rankų.

Argumentus, kodėl Lietuvai reikalingas lankstesnis darbo santykių reguliavimas, ir kuo jis būtų naudingas tiek darbuotojams, tiek darbdaviams, tiek ir valstybei, būtų galima vardyti ir vardyti. Tik kyla nuogąstavimų, kad priešrinkiminiam politiniam sezonui įsibėgėjus ir vėl daugiau bus kalbama emocijų, o ne argumentų kalba. Ir gali paaiškėti kad šviesa, kurią regėjome tunelio gale, valdantiesiems žadant esminę mokesčių ir socialinio draudimo sistemos reformą, buriant specialistų grupes ir rengiant teisės aktų pakeitimus, viso labo tėra atidundančio rinkimų traukinio žibintas.

Belieka tikėtis, kad Seime dar yra politikų, mąstančių ir matančių toliau nei 2016-ųjų spalis ar būtinybė įstatymu įcementuoti 42 miškų urėdijas Lietuvoje. Priešingu atveju, tie penki milijonai mokesčių mokėtojų litų, išleisti lankstesnius darbo santykius kuriančiam modeliui, bus išmesti į balą.

Tik šiuo atveju politikai turėtų gerai pasvarstyti, kiek bebus verti kitąmet vėl pasipilsiantys jų pažadai apie stebuklingu būdu visiems didėsiančius atlyginimus ir pensijas. Patikslinu: augsiantį „Sodros“ biudžeto deficitą ir valstybės skolos santykį su bendruoju vidaus produktu. Visai kaip Graikijoje... O ten, visi žinome, juk labai šilta ir gera gyventi.

Kęstutis Lisauskas yra asociacijos „Investors‘ Forum“ Mokesčių grupės vadovas, profesinių paslaugų bendrovės EY partneris.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kaip sudominti verslo angelus ir gauti finansavimą 7

Puiki verslo idėja ir verslo planas yra gera pradžia. Bet dar reikia įtikinti investuotojus, kad jūsų...

Technologijos
2018.10.23
Lietuva iš verslo liudijimų jau išaugo 30

Kai kurių paslaugas teikiančių smulkių verslininkų laukia permainos – Finansų ministerija (FM) rengia...

Finansai
2018.10.23
Valstybės įmonės vs verslas: vieniems – pranašumai, kitiems – konkurencijos žabangos 2

Valstybės valdomos įmonės (VVĮ) ir savivaldybių valdomos įmonės (SVĮ) ir toliau aktyviai žengia į rinką,...

Verslo aplinka
2018.10.22
Chaoso ratas įsuktas – kur stabdžiai? 3

Pakuočių atliekų tvarkymo sistema įstrigo gilioje krizėje: gamintojai ir importuotojai tapo įstatymo spragų...

Lenktynėse nėra vietos silpniesiems 23

Lietuva praranda konkurencingumo pagreitį: mūsų šalis konkurencingumo indekse smuktelėjo dviem laipteliais...

Verslo aplinka
2018.10.18
Kaip ilgai dar džiaugsis smaližiai?

Dietologai ir mitybos ekspertai dėl to, ko gero, nė kiek nesidžiaugia. Ne itin tai džiugina ir cukrinių...

Agroverslas
2018.10.17
Kovoje su skurdu pergalės nematyti 42

Šiandien – Tarptautinė kovos su skurdu diena. Lietuva šios kovos fronte atrodo gana apgailėtinai: beveik 30%...

Finansai
2018.10.17
Europa kratosi plastiko invazijos 20

Europos Parlamentas (EP) ir Europos Komisija (EK) kyla į kovą prieš vienkartinius plastikinius daiktus, kurie...

Pramonė
2018.10.16
ES parama: į plytas ar į ateitį? 17

ES paramos lėšų investavimo srityje Lietuva gali pasigirti ir geromis naujienomis, tačiau jos – jau...

Finansai
2018.10.15
Dabar turime daugiau galimybių nei gebame išnaudoti 9

Dabartiniai gamybos būdai ir technologijos šviesmečiais skiriasi nuo pirmosios pramonės revoliucijos įvykdytų...

Pramonė
2018.10.12
Draudimai – pasakos lengvatikiams 18

Populistiniai valdžios sprendimai gana dažnai duoda daugiau žalos nei pažaduose deklaruoti tikslai. Nemenki...

Biurokratijos sparnai dar neapkarpyti 3

Nors kiekviena Vyriausybė, įskaitant ir Sauliaus Skvernelio vadovaujamą, tarp gausių verslui dalijamų pažadų...

Verslo aplinka
2018.10.11
Pensijų kaupimo sistemos reforma: keturios geros žinios dirbantiesiems 30

Nedaug temų sulaukia tokio visuomenės dėmesio, kaip pensijos, ir reta kuri kita sritis sulaukia tiek...

Finansai
2018.10.10
Ar Vilniaus požemiuose dundės traukiniai? 24

Daug metų brandinta idėja įkurdinti Vilniuje metro, sutelkusi tiek šalininkų, tiek kritikų būrius, tampa...

Transportas
2018.10.10
Aistros dėl lietuviško rąsto 5

Valdantieji patraukė į miškus – Seime pasipylė siūlymai taisyti Miškų įstatymą. Vienas jų – jau seniai...

Pramonė
2018.10.09
Kopūstas – darže ar ant pečių? 3

Gal valdančiuosius reikėtų pagirti – jie galvoja. Galvoja ir prigalvoja visokių idėjų – ką gi dar uždraudus:...

Verslo aplinka
2018.10.08
Komunikacijos tendencijos 2019 m.: „daugiau su mažiau“ scenarijus 7

Komunikacijoje, kaip ir daugelyje kitų sričių, pokyčiai yra neišvengiami, ir čia itin svarbu laiku į juos...

Rinkodara
2018.10.06
Kaip darbuotojų paieškos situaciją „visi pralaimi“ paversti į „laimi visi“ 6

Neseniai klientas iš tarptautinės kompanijos kreipėsi norėdamas pasamdyti didelį darbuotojų skaičių. Jis...

Vadyba
2018.10.05
Jei viskas švaru, ko bijo valdžia? 33

Nieko nematykit, negirdėkit, nelįskit, nieko apie mus nepasakokit – taip dabartinė Lietuvos valdžia norėtų...

Verslo aplinka
2018.10.05
Našiau dirbant, smagiau žvelgti į priekį 3

Lietuva gali pasigirti sparčiai augančiu darbo našumu – Eurostato duomenys rodo, kad 2017 m. jis augo...

Verslo aplinka
2018.10.04

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau