Sirija – atgalinis Rusijos bilietas Europon

Publikuota: 2015-09-08
Atnaujinta 2015-09-08 15:30
Rusija skelbia, kad gali siųsti karius į Siriją. Strategiškai Maskvai tai idealus kelias derėtis su Vakarais, nes iš Sirijos galima pristabdyti pabėgėlių srautus, o kovojant su Islamo Valstybe netgi pelnyti Vakarų civilizacijos gelbėtojo aureolę. Agnės Gintautaitės nuotr.
Rusija skelbia, kad gali siųsti karius į Siriją. Strategiškai Maskvai tai idealus kelias derėtis su Vakarais, nes iš Sirijos galima pristabdyti pabėgėlių srautus, o kovojant su Islamo Valstybe netgi pelnyti Vakarų civilizacijos gelbėtojo aureolę. Agnės Gintautaitės nuotr.
 

Paskutinėmis dienomis užderėjo pranešimų iš įvairių pasaulio kampelių, kurie išoriškai lyg ir tarpusavyje nesusiję, tačiau realiai tai – didžiosios politikos dėlionės, pasieksiančios kiekvieną iš mūsų.

Pradėkime nuo ryškiausių. Europa dūsta nuo šimtų tūkstančių migrantų, kurie plūsta iš Sirijos ir kitų karo draskomų valstybių. Netgi atokioje ES provincijoje Lietuvoje jau laužomos ietys, kiek mes galime priimti pabėgėlių, ar visuomenė tam pasirengusi, o gal geriau priglaudžiam vaikus iš globos namų. Kol laužomos ietys, kalbose nuskęsta pranešimai apie organizuotas iki 30.000 žmonių grupes, kurios ir valdo visą pabėgėlių srautą.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande`as pareiškė, kad sankcijos Rusijai turėtų būti persvarstytos, o artimoje ateityje dalis jų galbūt ir atšaukta.

Rusija pradėjo formuoti savo biudžetą. Ten numatyta naftos kaina – 50 USD už barelį. Iki Ukrainos krizės biudžetas buvo skaičiuojamas su didesne nei 100 USD kaina už barelį.

Rusija nepaneigė pranešimų, kad Sirijoje, su kuria tampriai bendradarbiauja jau keletą dešimtmečių, didina savo karinį kontingentą. Apie 50 m., dar nuo gilaus sovietmečio, ten dirbo kariniai patarėjai. Dabar pradėta kalbėti apie karinės bazės plėtrą ir kovinius sausumos bei jūrų dalinius.

Ukrainoje pirmą kartą nuo karo pradžios pradėta realiai laikytis paliaubų.

Gan didelė mozaika iš skirtingų pasaulio taškų, tačiau, jei šie gabalėliai susidėlios į vieną geopolitinį paveikslą, o neliks tik paskiromis pranešimų šukėmis, ji palies kiekvieną iš mūsų. Skamba kaip įžanga į sąmokslo teoriją, tačiau šiandien Rusija – viena iš kelių jėgų, kuri gali apsaugoti Europą nuo didžiojo tautų kraustymosi. Tai yra pabėgėlių. Jei ji suteiks svarią paramą dabartiniam Sirijos lyderiui Basharui al Assadui ir padės jam perlaužti pilietinio karo svarstykles, tai nuramins regioną. Juolab kad karių Assadas turi. Jam reikia profesionalių vadų, instruktorių ir ginklų.

„Islamo valstybė“, siautėjanti Sirijoje ir Irake, nepriimtina nė vienai iš Vakarų valstybių. Tačiau nusileisti ant žemės iš kovinių bepiločių lėktuvų ir pradėti realius kovos veiksmus nenori niekas. Tik Vladimirui Putinui siųsti savo karius į svetimą šalį nebūtų iššūkis. Juolab kad čia ne Ukraina, o tolima šalis, kur galima apsieiti daugiau techninėmis priemonėmis, o ne guldant tūkstančius kovotojų iki skausmo pažįstamose teritorijose ir po to skaitant apie jų žūties aplinkybes socialiniuose tinkluose. Neveltui šiemet Rusijoje priimtas įstatymas, kad kario žūties aplinkybės prilyginamos valstybės paslapčiai.

Iš kitos pusės, Rusija šiandien viena iš nedaugelio valstybių, kuri pajėgi greitai – realiai užtenka Putino noro – išplukdyti laivus į Artimųjų Rytų valstybes supančias jūras ir be gailesčio sukti atgal pabėgėlių kontrabandininkų laivus bei perkirsti režimų nekontroliuojamose teritorijose nusidriekusius bėglių maršrutus.

Pakalbėkime apie naudą Maskvai. Kariuomenė Sirijoje suartintų Maskvą ir Teheraną. Abiejų interesai panašūs – kuo aukštesnė naftos kaina ir regioninio lyderio pozicijos.

Kalbant apie Europą, politkorektiškume paskendę šalių lyderiai bijo imtis ryžtingesnių veiksmų, kad išspręstų pabėgėlių krizę. Visi puikiai supranta, kad vien dabartinių kelių šimtų tūkstančių migrantų apgyvendinimas ir integracija nieko neduos. Prie sienų jų stovi milijonai. Įtampa auga, o atsakyti savo tautoms, kaip elgsis toliau politiniai lyderiai, vengia. Jie puikiai žino, jog bet kuris atsakymas nepatiks rinkėjams. Šiame fone Rusija gali pasirodyti kaip išgelbėtojas, kuris bent pristabdys migrantų srautą. To savo rankomis nenori ir negali daryti Vakarai.

Vakariečių logika paprasta. Sankcijos veikia jau seniai, Maskva ekonomiškai apdaužyta. Jei ji imsis Artimųjų Rytų, daliai vakariečių tai gali būti ypatingai patrauklu. Rusijai taip pat reikia išeitis, nes ji puikiai supranta, kad dar keletas metų riedėjimo žemyn – ir šalyje gali prasidėti nevaldomi socialiniai bei ekonominiai procesai. Juolab kad geriausias draugas – Kinija – patiria ekonominių sunkumų ir atsispirti į Pekino pinigus vargu ar pavyks.

Bendras darbas sprendžiant pabėgėlių krizę gali būti puikus pretekstas suartėti Vakarams ir Rusijai.

O kas bus su Ukraina – greičiausiai, tiesiog dar vienas dūlantis ir bet kada galintis paaštrėti konfliktas. Šalis gaus paramą iš Vakarų, separatistai – iš Rytų. Sprendimų, kurie greitai galėtų pakeisti politinę situaciją, vargu ar bus. Tačiau, tikėkimės, kad bent jau bus sustabdytas kraujo praliejimas.

Jei norite sekti autorių „Facebook“, apsilankykite čia.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Temos:
Kovoje su skurdu pergalės nematyti 30

Šiandien – Tarptautinė kovos su skurdu diena. Lietuva šios kovos fronte atrodo gana apgailėtinai: beveik 30%...

Finansai
06:30
Europa kratosi plastiko invazijos 20

Europos Parlamentas (EP) ir Europos Komisija (EK) kyla į kovą prieš vienkartinius plastikinius daiktus, kurie...

Pramonė
2018.10.16
ES parama: į plytas ar į ateitį? 17

ES paramos lėšų investavimo srityje Lietuva gali pasigirti ir geromis naujienomis, tačiau jos – jau...

Finansai
2018.10.15
Dabar turime daugiau galimybių nei gebame išnaudoti 8

Dabartiniai gamybos būdai ir technologijos šviesmečiais skiriasi nuo pirmosios pramonės revoliucijos įvykdytų...

Pramonė
2018.10.12
Draudimai – pasakos lengvatikiams 18

Populistiniai valdžios sprendimai gana dažnai duoda daugiau žalos nei pažaduose deklaruoti tikslai. Nemenki...

Biurokratijos sparnai dar neapkarpyti 3

Nors kiekviena Vyriausybė, įskaitant ir Sauliaus Skvernelio vadovaujamą, tarp gausių verslui dalijamų pažadų...

Verslo aplinka
2018.10.11
Pensijų kaupimo sistemos reforma: keturios geros žinios dirbantiesiems 29

Nedaug temų sulaukia tokio visuomenės dėmesio, kaip pensijos, ir reta kuri kita sritis sulaukia tiek...

Finansai
2018.10.10
Ar Vilniaus požemiuose dundės traukiniai? 24

Daug metų brandinta idėja įkurdinti Vilniuje metro, sutelkusi tiek šalininkų, tiek kritikų būrius, tampa...

Transportas
2018.10.10
Aistros dėl lietuviško rąsto 5

Valdantieji patraukė į miškus – Seime pasipylė siūlymai taisyti Miškų įstatymą. Vienas jų – jau seniai...

Pramonė
2018.10.09
Kopūstas – darže ar ant pečių? 3

Gal valdančiuosius reikėtų pagirti – jie galvoja. Galvoja ir prigalvoja visokių idėjų – ką gi dar uždraudus:...

Verslo aplinka
2018.10.08
Komunikacijos tendencijos 2019 m.: „daugiau su mažiau“ scenarijus 7

Komunikacijoje, kaip ir daugelyje kitų sričių, pokyčiai yra neišvengiami, ir čia itin svarbu laiku į juos...

Rinkodara
2018.10.06
Kaip darbuotojų paieškos situaciją „visi pralaimi“ paversti į „laimi visi“ 6

Neseniai klientas iš tarptautinės kompanijos kreipėsi norėdamas pasamdyti didelį darbuotojų skaičių. Jis...

Vadyba
2018.10.05
Jei viskas švaru, ko bijo valdžia? 33

Nieko nematykit, negirdėkit, nelįskit, nieko apie mus nepasakokit – taip dabartinė Lietuvos valdžia norėtų...

Verslo aplinka
2018.10.05
Našiau dirbant, smagiau žvelgti į priekį 3

Lietuva gali pasigirti sparčiai augančiu darbo našumu – Eurostato duomenys rodo, kad 2017 m. jis augo...

Verslo aplinka
2018.10.04
Viešumui ir tiesai – antrankiai? 27

Šlubuojanti e. sveikatos sistema jau prarijo 40 mln. Eur ir dar 2,5 mln. Eur pareikalaus klaidų taisymui.

Verslo aplinka
2018.10.03
Skyrybos be vedybų sutarties 4

Seimas, šią savaitę pailsėjęs nuo plenarinių posėdžių, kitą antradienį vėl grįš (skubos tvarka) prie...

Verslo aplinka
2018.10.02
„Rail Baltica“, regis, rūpi tik Briuseliui 14

„Rail Balticos“ projektą visiškai pagrįstai galime vadinti amžiaus projektu – sprendimui tiesti geležinkelio...

Transportas
2018.10.01
TOP 3 gyvenamojo NT projektai Kaune 69

Vis labiau ir labiau į praeitį nugrimzta ironiškas vilniečių pastebėjimas apie tai, kad vienas iš gerų dalykų...

Statyba ir NT
2018.09.30
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas plačiau pravėrė duris arbitražui 1

Kasmet pagrindinėje Lietuvos arbitražo institucijoje – Vilniaus komercinio arbitražo teisme – pradedama nuo...

Verslo aplinka
2018.09.30
Misija – įpėdinis: kaip nesužlugdyti perduodamo verslo 4

Kas yra šeimos verslo perdavimas? Kad ir kokį procesą įsivaizduotume, tai tikrai nėra vien garbingos šeimos...

Finansai
2018.09.29

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau