Išankstinio perspėjimo apie finansus sistema

Publikuota: 2015-09-08
Issei Kato  („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Issei Kato („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
 

Pastaruoju metu besivystančių ir išsivysčiusių valstybių rinkose tvyrantis nepastovumas dar kartą parodė, kaip smarkiai gali klysti reitingų agentūros ir investuotojai, vertindami šalių ekonomikos ir finansų trūkumus. Reitingų agentūros pernelyg ilgai laukia, kol pamato pavojus ir sumažina šalių reitingus, o investuotojai elgiasi tarytum banda – jie dažnai pernelyg ilgai nekreipia dėmesio į besitelkiančią riziką, o tada ūmiai perjungia pavarą ir sukelia išpūstus rinkos svyravimus.

Atsižvelgiant į sąmyšio rinkoje prigimtį, gali būti nelengva sukurti išankstinio perspėjimo apie finansų cunamius sistemą, tačiau pastaruoju metu pasauliui tokios reikia labiau nei kada nors anksčiau. Nedaugelis žmonių numatė 2008-ųjų antrinės būsto paskolų rinkos krizę, įsipareigojimų nevykdymo pavojų euro zonoje arba dabartinius neramumus finansų rinkose visame pasaulyje. Buvo pirštais badoma į politikus, bankus ir viršvalstybines įstaigas. Vis dėlto reitingų agentūros ir analitikai, kurie neteisingai įvertino skolininkų – įskaitant ir valstybes – galimybes grąžinti skolas, išsisuko pernelyg lengvai.

Iš esmės kreditų reitingai grindžiami ankstesnių įsipareigojimų nevykdymo atvejų statistiniais modeliais, tačiau kadangi tik nedaugelis valstybių iš tiesų neįvykdo įsipareigojimų, jų reitingai dažnai nustatomi šališkai. Reitingų agentūrų analitikai seka pokyčius tose valstybėse, už kurias yra atsakingi, ir prireikus į jas keliauja, kad geriau susipažintų su padėtimi.

Taigi darytina išvada, kad reitingai dažnai parodo buvusią padėtį, jie mažinami pavėluotai ir nustatomi iš naujo tada, kai šalyje apsilanko analitikai, o ne įvykus esminiams pokyčiams. Negana to, reitingų agentūroms stinga priemonių nuosekliai fiksuoti svarbiausius veiksnius, pavyzdžiui, socialinės įtraukties, valstybės gebėjimo kurti ir diegti naujoves bei privačiojo sektoriaus balanso rizikos pokyčius.

Ir vis dėlto valstybių reitingai yra be galo svarbūs. Jie lemia tai, kiek sutinka skolinti bankai ir kiek tenka mokėti besivystančioms valstybėms ir jų piliečiams, kad pasiskolintų. Jais grindžiami įmonių sprendimai, su kuo ir kokiomis sąlygomis palaikyti verslo santykius.

Atsižvelgdami į problemas su reitingų agentūromis, investuotojai ir reguliuotojai pripažįsta, kad reikia kitokios metodikos. Investuotojai jau mėgino nustatyti geras alternatyvas, tačiau dažniausiai jiems nepavykdavo. Rizikos vertinimai, pavyzdžiui, pagal valstybių palūkanų normų skirtumus arba kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius, į pokyčius reaguoja greitai (ir dažnai pernelyg stipriai), tačiau kadangi jie parodo tik tai, kaip riziką suvokia rinkos dalyviai, šie metodai nėra sistemingas mechanizmas užslėptiems pavojams atskleisti ir taip išvengti krizės. Iš tikrųjų pastarasis staigus rinkos kintamumo šuolis rodo, kad fiksuoti išankstinio perspėjimo apie bėdą signalus jiems sekasi ne ką geriau negu reitingų agentūroms.

Tuo pat metu reguliuotojai pradeda reikalauti, kad bankai kurtų savus vidaus reitingavimo procesus. Tačiau kyla problema, kad nedaugelis įstaigų turi priemonių ir patirties atlikti šį darbą vienos pačios.

Siekiant atlikti nuodugnų šalies investicijų makrorizikos vertinimą, reikia sistemingai peržiūrėti valstybės sąskaitos atsargas ir srautus bei užfiksuoti visus pavojus, įskaitant glūdinčiuosius finansų sistemoje bei realiojoje ekonomikoje, o kartu ir platesnius rizikos klausimus. Kaip jau pastebėta per pastarųjų metų krizes, prasidėjus krizei, asmeninė rizika ir skolos tampa norma. Todėl netgi tada, kai prieš krizę valstybės biudžeto deficitas ir skola yra nedideli, pratrūkus krizei, jie gali netikėtai šoktelėti. Valstybės, kurios atrodė esančios puikios fiskalinės sveikatos, staiga pasidaro nebemokios.

Kas ketvirtį įvertindami 174 valstybes pagal 200 kiekybinių kintamųjų ir veiksnių, nustatėme šalis, kuriose investuotojai pražiopso ne tik pavojus, bet ir galimybes.

Idealus pavyzdys – Kinija. Šalies statybos bendrovės, vietos valdžios institucijos ir valstybės įmonės yra siaubingai prasiskolinusios. Pagal balansą Kinija turi išteklių jas išgelbėti, tačiau tada valdžios institucijoms tektų rinktis: palaikyti įgyvendinamas reformas arba dar kartą kliautis, kad ekonomiką sužadins finansiniai svertai. Tačiau net jeigu Kinija ir toliau eis antruoju keliu, jai nepavyks pasiekti užsibrėžtų augimo tikslų, ir ilgainiui šalis tik dar labiau nusilps.

Praėjusiais metais Brazilijos reitingas, ekonomikai iš paskutiniųjų grumiantis su didėjančiu fiskaliniu deficitu, visame ūkyje augant skolos naštai ir dar labiau prastėjant jau ir taip silpnai verslo aplinkai, turėjo būti sumažintas žemiau investicinio lygio. Korupcijos skandalas energetikos milžinėje „Petrobras“ galų gale privertė reitingų agentūras iš naujo atlikti Brazilijos vertinimą, tačiau šis sprendimas buvo priimtas per vėlai, ir sumažinti reitingai veikiausiai nebepajėgs atskleisti tikrosios rizikos. Kitos besivystančios rinkos taip pat atrodo silpnos, ir gresia pavojus, kad jų reitingai bus ilgainiui sumažinti.

Jau XX a. paskutinio dešimtmečio pabaigoje euro zonoje šešėliniai kredito reitingai šmėkščiojo raudonomis pavojaus vėliavėlėmis Graikijai ir kitoms periferinėms valstybėms. Pastaruoju metu, po fiskalinės konsolidacijos ir įgyvendintų reformų, geresnio reitingo gali nusipelnyti Airija ir Ispanija. Vis dėlto Graikija, atrodo, ir toliau lieka nepajėgi susitvarkyti. Net įgyvendinusi esmines reformas ir siekdama gerinti šalies augimo galimybes, Graikija niekada nepajėgs sugrąžinti skolų ir jai reikės didelės paramos.

Sistemingi ir duomenimis grįsti šalių kredito rizikos vertinimai galėtų padėti įžvelgti pavojus, apie kuriuos praneša pasaulyje nuolat besikeičiantys priešiniai vėjai. Šia prasme jie suteikia būtent tai, ko dabar reikia pasauliui: metodiką, dėl kurios nebeliktų būtinybės kliautis lėtai krutančiais reitingų agentūrų ad hoc (tam kartui) taikomais metodais ir nuolat kintančiais iš rinkų sklindančiais signalais.

Nourielis Roubinis yra „Roubini Global Economics“ pirmininkas ir Niujorko universiteto Sterno verslo mokyklos ekonomikos profesorius.

Autoriaus teisės priklauso „Project Syndicate“, 2015 m.

project-syndicate.org

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Prezidento rinkimai: konstruktyvios diskusijos ilgesys 3

Visų šiemet vyksiančių rinkimų kampanijos, ypač prezidento, faktiškai prasidėjo dar prieš gerą pusmetį ir...

Vartojimo kreditai ir paskolos su NT įkeitimu: kas rizikingiau 11

Parašyti šį tekstą mane paskatino neseniai VŽ publikuotas straipsnis „Investicijos į paskolas su NT užstatu:...

Rinkos
2019.01.20
Ant svarstyklių – grėsmės ir pažanga: kas mūsų laukia 2019 m. 

Tarp didžiausią poveikį visuomenei artimiausioje ateityje atnešiančių pokyčių ekspertai išskiria dirbtinio...

Technologijos
2019.01.18
Milijonai iš baudų nieko neparodo 16

Konkurencijos taryba (KT) šią savaitę paviešino, kad 2016–2018 m. iš viso skyrė 15 mln. Eur baudų, o teismams...

Verslo aplinka
2019.01.18
Gordijaus mazgo įkaitai 4

Jungtinės Karalystės (JK) parlamentarai, smogę premjerės Theresos May vyriausybei, „Brexit“ klausimą paliko...

Verslo aplinka
2019.01.17
Penki išbandymai verslui 2019 metais 3

Prasidėję 2019-ieji žymi naują pasiekimą mūsų nepriklausomos šalies istorijoje – dar niekada ekonominė plėtra...

Verslo aplinka
2019.01.16
R. Vilpišauskas: ko nori britai? 13

Kaip ir buvo prognozuota, antradienį dauguma Jungtinės Karalystės (JK) parlamento narių atmetė savo šalies...

Verslo aplinka
2019.01.16
Politikai viešumo kainos mokėti nelinkę 2

Kad ir kiek valstiečių vedlys Ramūnas Karbauskis dievagojasi, esą jokio apynasrio žiniasklaidai mauti...

Rinkodara
2019.01.16
Įvaizdžio nėra, fantazija išlaidauti – be ribų 18

Lietuva neturi įvaizdžio. Nes jo kūrėjai – nieko verti. Metų metais kiekviena Vyriausybė išleidžia šiam...

Rinkodara
2019.01.15
Scenarijai – sunkiai nuspėjami

Lietuvos eksportas 2018 m. pamažu lėtėjo, ši tendencija prognozuojama ir šiems metams, tad kuklesni gali būti...

Verslo aplinka
2019.01.14
3 iliuzijos, kurios klaidina darbuotojų ieškantį verslą 17

Konkurencinę kovą norinčios laimėti bendrovės nekalba apie darbuotojų pritraukimą, jos galvoja, kaip...

Rinkodara
2019.01.13
Kaip išmatuoti atsakingumą? 8

Įsivažiavus ekonomikai, verslo įmonių produktyvumui ir investicijoms, jau keleri metai didžiausias darbdavių...

Vadyba
2019.01.11
Darbuotojų nė su žiburiu nerasi 48

Nors darbdaviai skundžiasi, kad jiems trūksta darbo jėgos, mūsų šalis patenka tarp 11-os didžiausiu nedarbo...

Pramonė
2019.01.11
Opcionams – dalinė „amnestija“ 2

Siekdama gerokai padidinti startuolių skaičių Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM), dar dirbdama po Ūkio...

Finansai
2019.01.10
Jaukas pro šalį sukantiems investuotojams 9

Skaičiuojant į Lietuvą pritrauktas investicijas, retai apsižiūrima, kiek jų aplenkia mūsų šalį ir nukeliauja...

Pramonė
2019.01.09
„Fintech“ pionieriams tenka ne tik laurai 10

Lietuvoje prasidėjus banko licencijų dalyboms, „Verslo žinios“ gruodžio 18 d. redakcijos vedamajame „Bankas...

Finansai
2019.01.08
Valstybės įmonėms lengvina gyvenimą 5

Politikai, prieš Lietuvai stojant į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) pasižadėję...

Finansai
2019.01.07
Praleistos galimybės: kokias 3 skaitmeninės rinkodaros sritis pamiršta B2B verslas 1

Kai elektroninė prekyba B2C sektoriuje išgyvena aukso amžių ir nuolat tobulėjantys internetinės reklamos...

Rinkodara
2019.01.06
Didelių sukrėtimų 2019 m. turėtų pavykti išvengti 5

Lietuvos ekonomikos plėtra lieka neblogai subalansuota ir didelių disbalansų, kurie aiškiai perspėtų apie...

Prekyba
2019.01.05
Praleistos progos patylėti 33

Valdantieji, ir anksčiau liguistai reagavę į bet kokią kritiką, pastarosiomis dienomis tiesiog pratrūko...

Verslo aplinka
2019.01.04

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau