Išankstinio perspėjimo apie finansus sistema

Publikuota: 2015-09-08
Issei Kato  („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Issei Kato („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
 

Pastaruoju metu besivystančių ir išsivysčiusių valstybių rinkose tvyrantis nepastovumas dar kartą parodė, kaip smarkiai gali klysti reitingų agentūros ir investuotojai, vertindami šalių ekonomikos ir finansų trūkumus. Reitingų agentūros pernelyg ilgai laukia, kol pamato pavojus ir sumažina šalių reitingus, o investuotojai elgiasi tarytum banda – jie dažnai pernelyg ilgai nekreipia dėmesio į besitelkiančią riziką, o tada ūmiai perjungia pavarą ir sukelia išpūstus rinkos svyravimus.

Atsižvelgiant į sąmyšio rinkoje prigimtį, gali būti nelengva sukurti išankstinio perspėjimo apie finansų cunamius sistemą, tačiau pastaruoju metu pasauliui tokios reikia labiau nei kada nors anksčiau. Nedaugelis žmonių numatė 2008-ųjų antrinės būsto paskolų rinkos krizę, įsipareigojimų nevykdymo pavojų euro zonoje arba dabartinius neramumus finansų rinkose visame pasaulyje. Buvo pirštais badoma į politikus, bankus ir viršvalstybines įstaigas. Vis dėlto reitingų agentūros ir analitikai, kurie neteisingai įvertino skolininkų – įskaitant ir valstybes – galimybes grąžinti skolas, išsisuko pernelyg lengvai.

Iš esmės kreditų reitingai grindžiami ankstesnių įsipareigojimų nevykdymo atvejų statistiniais modeliais, tačiau kadangi tik nedaugelis valstybių iš tiesų neįvykdo įsipareigojimų, jų reitingai dažnai nustatomi šališkai. Reitingų agentūrų analitikai seka pokyčius tose valstybėse, už kurias yra atsakingi, ir prireikus į jas keliauja, kad geriau susipažintų su padėtimi.

Taigi darytina išvada, kad reitingai dažnai parodo buvusią padėtį, jie mažinami pavėluotai ir nustatomi iš naujo tada, kai šalyje apsilanko analitikai, o ne įvykus esminiams pokyčiams. Negana to, reitingų agentūroms stinga priemonių nuosekliai fiksuoti svarbiausius veiksnius, pavyzdžiui, socialinės įtraukties, valstybės gebėjimo kurti ir diegti naujoves bei privačiojo sektoriaus balanso rizikos pokyčius.

Ir vis dėlto valstybių reitingai yra be galo svarbūs. Jie lemia tai, kiek sutinka skolinti bankai ir kiek tenka mokėti besivystančioms valstybėms ir jų piliečiams, kad pasiskolintų. Jais grindžiami įmonių sprendimai, su kuo ir kokiomis sąlygomis palaikyti verslo santykius.

Atsižvelgdami į problemas su reitingų agentūromis, investuotojai ir reguliuotojai pripažįsta, kad reikia kitokios metodikos. Investuotojai jau mėgino nustatyti geras alternatyvas, tačiau dažniausiai jiems nepavykdavo. Rizikos vertinimai, pavyzdžiui, pagal valstybių palūkanų normų skirtumus arba kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius, į pokyčius reaguoja greitai (ir dažnai pernelyg stipriai), tačiau kadangi jie parodo tik tai, kaip riziką suvokia rinkos dalyviai, šie metodai nėra sistemingas mechanizmas užslėptiems pavojams atskleisti ir taip išvengti krizės. Iš tikrųjų pastarasis staigus rinkos kintamumo šuolis rodo, kad fiksuoti išankstinio perspėjimo apie bėdą signalus jiems sekasi ne ką geriau negu reitingų agentūroms.

Tuo pat metu reguliuotojai pradeda reikalauti, kad bankai kurtų savus vidaus reitingavimo procesus. Tačiau kyla problema, kad nedaugelis įstaigų turi priemonių ir patirties atlikti šį darbą vienos pačios.

Siekiant atlikti nuodugnų šalies investicijų makrorizikos vertinimą, reikia sistemingai peržiūrėti valstybės sąskaitos atsargas ir srautus bei užfiksuoti visus pavojus, įskaitant glūdinčiuosius finansų sistemoje bei realiojoje ekonomikoje, o kartu ir platesnius rizikos klausimus. Kaip jau pastebėta per pastarųjų metų krizes, prasidėjus krizei, asmeninė rizika ir skolos tampa norma. Todėl netgi tada, kai prieš krizę valstybės biudžeto deficitas ir skola yra nedideli, pratrūkus krizei, jie gali netikėtai šoktelėti. Valstybės, kurios atrodė esančios puikios fiskalinės sveikatos, staiga pasidaro nebemokios.

Kas ketvirtį įvertindami 174 valstybes pagal 200 kiekybinių kintamųjų ir veiksnių, nustatėme šalis, kuriose investuotojai pražiopso ne tik pavojus, bet ir galimybes.

Idealus pavyzdys – Kinija. Šalies statybos bendrovės, vietos valdžios institucijos ir valstybės įmonės yra siaubingai prasiskolinusios. Pagal balansą Kinija turi išteklių jas išgelbėti, tačiau tada valdžios institucijoms tektų rinktis: palaikyti įgyvendinamas reformas arba dar kartą kliautis, kad ekonomiką sužadins finansiniai svertai. Tačiau net jeigu Kinija ir toliau eis antruoju keliu, jai nepavyks pasiekti užsibrėžtų augimo tikslų, ir ilgainiui šalis tik dar labiau nusilps.

Praėjusiais metais Brazilijos reitingas, ekonomikai iš paskutiniųjų grumiantis su didėjančiu fiskaliniu deficitu, visame ūkyje augant skolos naštai ir dar labiau prastėjant jau ir taip silpnai verslo aplinkai, turėjo būti sumažintas žemiau investicinio lygio. Korupcijos skandalas energetikos milžinėje „Petrobras“ galų gale privertė reitingų agentūras iš naujo atlikti Brazilijos vertinimą, tačiau šis sprendimas buvo priimtas per vėlai, ir sumažinti reitingai veikiausiai nebepajėgs atskleisti tikrosios rizikos. Kitos besivystančios rinkos taip pat atrodo silpnos, ir gresia pavojus, kad jų reitingai bus ilgainiui sumažinti.

Jau XX a. paskutinio dešimtmečio pabaigoje euro zonoje šešėliniai kredito reitingai šmėkščiojo raudonomis pavojaus vėliavėlėmis Graikijai ir kitoms periferinėms valstybėms. Pastaruoju metu, po fiskalinės konsolidacijos ir įgyvendintų reformų, geresnio reitingo gali nusipelnyti Airija ir Ispanija. Vis dėlto Graikija, atrodo, ir toliau lieka nepajėgi susitvarkyti. Net įgyvendinusi esmines reformas ir siekdama gerinti šalies augimo galimybes, Graikija niekada nepajėgs sugrąžinti skolų ir jai reikės didelės paramos.

Sistemingi ir duomenimis grįsti šalių kredito rizikos vertinimai galėtų padėti įžvelgti pavojus, apie kuriuos praneša pasaulyje nuolat besikeičiantys priešiniai vėjai. Šia prasme jie suteikia būtent tai, ko dabar reikia pasauliui: metodiką, dėl kurios nebeliktų būtinybės kliautis lėtai krutančiais reitingų agentūrų ad hoc (tam kartui) taikomais metodais ir nuolat kintančiais iš rinkų sklindančiais signalais.

Nourielis Roubinis yra „Roubini Global Economics“ pirmininkas ir Niujorko universiteto Sterno verslo mokyklos ekonomikos profesorius.

Autoriaus teisės priklauso „Project Syndicate“, 2015 m.

project-syndicate.org

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Ar galime išmokyti Lietuvą „pitch’inti“?

Vienas iš mano profesiniame kelyje pasitaikančių užsiėmimų yra startuolių mokymas „pitch’inti“ – savo...

Technologijos
2018.06.21
Akcininkų konfliktas – ką rinktis: veiklos tyrimą ar bankrotą? 1

Lietuvos teismuose kasmet išnagrinėjama keliolika įmonių veiklos tyrimo bylų, kurių pagalba akcininkai...

Finansai
2018.06.21
Pilki keleliai dulka... 9

Susisiekimo ministerijos (SM) ir VĮ „Kelių priežiūra“ atliekamas buvusių regioninių kelių įmonių auditas dar...

Finansai
2018.06.21
Kaip reikia tyliai tyliai uždrausti interneto „memus“ Europoje? 4

„Pasaulis juokingas – tu gali pavirsti archangelu, kvailiu ar nusikaltėliu – niekas nepamatys! Bet jei tau...

Rinkodara
2018.06.20
Laikas - pinigai arba Investicijų gaudyklė 2

Investuotojai, kurių intensyvi “medžioklė” vyksta vis didėjantį pasitikėjimą įgyjančioje Europoje, mini bene...

Finansai
2018.06.20
Baterijų era eina į pabaigą, ir tai daiktų interneto nuopelnas 6

Baterijos ilgą laiką buvo ir vis dar tebėra vienas iš svarbiausių nešiojamų išmaniųjų įrenginių komponentų.

Technologijos
2018.06.19
Sovietinis mentalitetas grįžta 60

Naujojo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus Žydrūno Bartkaus mintys, pasirodžiusios...

Verslo aplinka
2018.06.19
„...Ir pasiuntėme gerą signalą investuotojams“ 15

„...Ir pasiuntėme gerą signalą investuotojams“. Taip pasakė Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas...

Verslo aplinka
2018.06.18
Ar lyja, ar saulė šviečia – ūkininkams vis blogai 32

Sausros užpulti ūkininkai skaičiuoja sumažėsiantį derlių ir būsimus nuostolius, tačiau draudimo išmokų negaus...

Agroverslas
2018.06.18
Perkate ar parduodate verslą? Leidimo gavimo nelaikykite formalumu

Verslui planuojant įsigyti ar parduoti verslą, reikėtų prisiminti Konkurencijos tarybą, nes sandorio...

Rinkos
2018.06.17
Kibernetinis saugumas: kodėl gaisrui svarbu ruoštis iš anksto

Augantis incidentų skaičius, dažnėjantis žalingos programinės įrangos platinimas ir intensyvėjanti...

Technologijos
2018.06.16
Robotai - naujos pramonės šaukliai 2

Lietuvos pramonė, pastaruosius penkerius metus demonstruojanti įspūdingą gamybos augimą, netrukus gali...

Pramonė
2018.06.15
Politinės „virtuvės“ meniu keičiasi 6

Vyriausybės mėginimas antrą kartą bristi į tą pačią upę – įvykdyti struktūrines permainas mokesčių ir pensijų...

Verslo aplinka
2018.06.14
NT mokestis antrajam būstui – smulkiųjų investuotojų į NT diskreditavimas 34

Socialinės nelygybės mažinimas valstybėje yra teigiamas siekis, tačiau ar NT mokestis antrajam gyvenamajam...

Rinkos
2018.06.13
Kokia turi būti pensinio aprūpinimo sistema Lietuvoje? 9

Geriausias sprendimas Lietuvai – kombinuota dviejų pakopų sistema, kurią sudarytų einamųjų įmokų ir išmokų...

Rinkos
2018.06.13
Kiek pirštų iš tiesų nusvilo? 20

Metiniame prezidentės Dalios Grybauskaitės pranešime įvardyta partinės sistemos krizė ir politinės korupcijos...

Verslo aplinka
2018.06.13
Individuali veikla įsibėgėja 14

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) apdorojo gautas gyventojų pajamų deklaracijas ir skelbia: pajamų...

Verslo aplinka
2018.06.12
Kiekvienam darbdaviui – po darbo biržą 13

Iš pradžių palyginkime kelis skaičius: 2007 m. Lietuvoje nedarbo lygis buvo 4,3%, 2018 m. pradžioje nedarbo...

Verslo aplinka
2018.06.11
Neišnaudota galimybė, kurią užgožia kriptovaliuta 7

Susidomėjimas kriptovaliutomis – milžiniškas, Lietuvos startuoliai pasiekia rekordus jomis pritraukdami...

Verslo aplinka
2018.06.10
Kvotos vakuume 9

Vyriausybė pavedė atsakingoms ministerijoms, kitoms suinteresuotoms institucijoms iki 2018 m. spalio 1 d.

Verslo aplinka
2018.06.08

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau