Išankstinio perspėjimo apie finansus sistema

Publikuota: 2015-09-08
Issei Kato  („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Issei Kato („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
 

Pastaruoju metu besivystančių ir išsivysčiusių valstybių rinkose tvyrantis nepastovumas dar kartą parodė, kaip smarkiai gali klysti reitingų agentūros ir investuotojai, vertindami šalių ekonomikos ir finansų trūkumus. Reitingų agentūros pernelyg ilgai laukia, kol pamato pavojus ir sumažina šalių reitingus, o investuotojai elgiasi tarytum banda – jie dažnai pernelyg ilgai nekreipia dėmesio į besitelkiančią riziką, o tada ūmiai perjungia pavarą ir sukelia išpūstus rinkos svyravimus.

Atsižvelgiant į sąmyšio rinkoje prigimtį, gali būti nelengva sukurti išankstinio perspėjimo apie finansų cunamius sistemą, tačiau pastaruoju metu pasauliui tokios reikia labiau nei kada nors anksčiau. Nedaugelis žmonių numatė 2008-ųjų antrinės būsto paskolų rinkos krizę, įsipareigojimų nevykdymo pavojų euro zonoje arba dabartinius neramumus finansų rinkose visame pasaulyje. Buvo pirštais badoma į politikus, bankus ir viršvalstybines įstaigas. Vis dėlto reitingų agentūros ir analitikai, kurie neteisingai įvertino skolininkų – įskaitant ir valstybes – galimybes grąžinti skolas, išsisuko pernelyg lengvai.

Iš esmės kreditų reitingai grindžiami ankstesnių įsipareigojimų nevykdymo atvejų statistiniais modeliais, tačiau kadangi tik nedaugelis valstybių iš tiesų neįvykdo įsipareigojimų, jų reitingai dažnai nustatomi šališkai. Reitingų agentūrų analitikai seka pokyčius tose valstybėse, už kurias yra atsakingi, ir prireikus į jas keliauja, kad geriau susipažintų su padėtimi.

Taigi darytina išvada, kad reitingai dažnai parodo buvusią padėtį, jie mažinami pavėluotai ir nustatomi iš naujo tada, kai šalyje apsilanko analitikai, o ne įvykus esminiams pokyčiams. Negana to, reitingų agentūroms stinga priemonių nuosekliai fiksuoti svarbiausius veiksnius, pavyzdžiui, socialinės įtraukties, valstybės gebėjimo kurti ir diegti naujoves bei privačiojo sektoriaus balanso rizikos pokyčius.

Ir vis dėlto valstybių reitingai yra be galo svarbūs. Jie lemia tai, kiek sutinka skolinti bankai ir kiek tenka mokėti besivystančioms valstybėms ir jų piliečiams, kad pasiskolintų. Jais grindžiami įmonių sprendimai, su kuo ir kokiomis sąlygomis palaikyti verslo santykius.

Atsižvelgdami į problemas su reitingų agentūromis, investuotojai ir reguliuotojai pripažįsta, kad reikia kitokios metodikos. Investuotojai jau mėgino nustatyti geras alternatyvas, tačiau dažniausiai jiems nepavykdavo. Rizikos vertinimai, pavyzdžiui, pagal valstybių palūkanų normų skirtumus arba kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius, į pokyčius reaguoja greitai (ir dažnai pernelyg stipriai), tačiau kadangi jie parodo tik tai, kaip riziką suvokia rinkos dalyviai, šie metodai nėra sistemingas mechanizmas užslėptiems pavojams atskleisti ir taip išvengti krizės. Iš tikrųjų pastarasis staigus rinkos kintamumo šuolis rodo, kad fiksuoti išankstinio perspėjimo apie bėdą signalus jiems sekasi ne ką geriau negu reitingų agentūroms.

Tuo pat metu reguliuotojai pradeda reikalauti, kad bankai kurtų savus vidaus reitingavimo procesus. Tačiau kyla problema, kad nedaugelis įstaigų turi priemonių ir patirties atlikti šį darbą vienos pačios.

Siekiant atlikti nuodugnų šalies investicijų makrorizikos vertinimą, reikia sistemingai peržiūrėti valstybės sąskaitos atsargas ir srautus bei užfiksuoti visus pavojus, įskaitant glūdinčiuosius finansų sistemoje bei realiojoje ekonomikoje, o kartu ir platesnius rizikos klausimus. Kaip jau pastebėta per pastarųjų metų krizes, prasidėjus krizei, asmeninė rizika ir skolos tampa norma. Todėl netgi tada, kai prieš krizę valstybės biudžeto deficitas ir skola yra nedideli, pratrūkus krizei, jie gali netikėtai šoktelėti. Valstybės, kurios atrodė esančios puikios fiskalinės sveikatos, staiga pasidaro nebemokios.

Kas ketvirtį įvertindami 174 valstybes pagal 200 kiekybinių kintamųjų ir veiksnių, nustatėme šalis, kuriose investuotojai pražiopso ne tik pavojus, bet ir galimybes.

Idealus pavyzdys – Kinija. Šalies statybos bendrovės, vietos valdžios institucijos ir valstybės įmonės yra siaubingai prasiskolinusios. Pagal balansą Kinija turi išteklių jas išgelbėti, tačiau tada valdžios institucijoms tektų rinktis: palaikyti įgyvendinamas reformas arba dar kartą kliautis, kad ekonomiką sužadins finansiniai svertai. Tačiau net jeigu Kinija ir toliau eis antruoju keliu, jai nepavyks pasiekti užsibrėžtų augimo tikslų, ir ilgainiui šalis tik dar labiau nusilps.

Praėjusiais metais Brazilijos reitingas, ekonomikai iš paskutiniųjų grumiantis su didėjančiu fiskaliniu deficitu, visame ūkyje augant skolos naštai ir dar labiau prastėjant jau ir taip silpnai verslo aplinkai, turėjo būti sumažintas žemiau investicinio lygio. Korupcijos skandalas energetikos milžinėje „Petrobras“ galų gale privertė reitingų agentūras iš naujo atlikti Brazilijos vertinimą, tačiau šis sprendimas buvo priimtas per vėlai, ir sumažinti reitingai veikiausiai nebepajėgs atskleisti tikrosios rizikos. Kitos besivystančios rinkos taip pat atrodo silpnos, ir gresia pavojus, kad jų reitingai bus ilgainiui sumažinti.

Jau XX a. paskutinio dešimtmečio pabaigoje euro zonoje šešėliniai kredito reitingai šmėkščiojo raudonomis pavojaus vėliavėlėmis Graikijai ir kitoms periferinėms valstybėms. Pastaruoju metu, po fiskalinės konsolidacijos ir įgyvendintų reformų, geresnio reitingo gali nusipelnyti Airija ir Ispanija. Vis dėlto Graikija, atrodo, ir toliau lieka nepajėgi susitvarkyti. Net įgyvendinusi esmines reformas ir siekdama gerinti šalies augimo galimybes, Graikija niekada nepajėgs sugrąžinti skolų ir jai reikės didelės paramos.

Sistemingi ir duomenimis grįsti šalių kredito rizikos vertinimai galėtų padėti įžvelgti pavojus, apie kuriuos praneša pasaulyje nuolat besikeičiantys priešiniai vėjai. Šia prasme jie suteikia būtent tai, ko dabar reikia pasauliui: metodiką, dėl kurios nebeliktų būtinybės kliautis lėtai krutančiais reitingų agentūrų ad hoc (tam kartui) taikomais metodais ir nuolat kintančiais iš rinkų sklindančiais signalais.

Nourielis Roubinis yra „Roubini Global Economics“ pirmininkas ir Niujorko universiteto Sterno verslo mokyklos ekonomikos profesorius.

Autoriaus teisės priklauso „Project Syndicate“, 2015 m.

project-syndicate.org

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Vizija: išgelbės spynos ant prekybos centrų 17

Eiliniai tautos „gelbėtojai“ imasi reguliuoti maisto kainas – ar bent jau mano tai padarysiantys. Vienas iš...

Verslo aplinka
2018.08.16
Kiek atliekų tilps į ministro kiemą? 10

Dėl stringančios Bendrosios gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos (GPAIS) kone...

Vienas žingsnis – tik kelio pradžia 2

Vidaus reikalų ministerija (VRM) imasi struktūrinės vidaus pertvarkos, žada atsisakyti perteklinių funkcijų –...

Vadyba
2018.08.13
Rinka lietuviškų ICO žvaigždžių nelepina 8

Sėkmingi lietuvių komandų vieši kriptovaliutų platinimai (angl. initial coin offerings, ICOs) ir milijoninės...

Finansai
2018.08.12
Vidaus auditas – įmonėms, kurioms rūpi jų sveikata

Įprasta, jog įmonėse ir organizacijose, siekiančiose užsibrėžtų tikslų, daugiausia dėmesio skiriama veiklos...

Finansai
2018.08.11
Skyrybų atmosfera kaista 3

Vis labiau artėjant Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinės Karalystės (JK) skyrybų datai, mažėja vilčių, kad...

Verslo aplinka
2018.08.10
Šuolis į valdžią – per Okeaniją 2

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, svarbiems sprendimams nebeprirenkanti Seime reikiamos balsų daugumos,...

Verslo aplinka
2018.08.09
Mano pensija: pakopų lenktynės ar tvirto namo statyba? 10

Kitų metų sausio 1-oji simbolizuos dar vienos naujos ateities būsimiems pensininkams pradžią. Tiesa, nauja...

Finansai
2018.08.08
Ietys atšipo, galąsti nebesirengia 7

Ginklų žvangesys mūšyje dėl teritorijų tarp Klaipėdos miesto ir uosto rimsta: uostamiesčio savivaldybė...

Transportas
2018.08.08
Nepakeliama automobilio mokesčio našta 46

Bet kokia automobilių apmokestinimo idėja Lietuvoje kuriasi taip pat sėkmingai kaip nebe pirmos jaunystės...

Verslo aplinka
2018.08.07
Konsultantams per daug neišlaidauja 1

Šio pusmečio Lietuvos įsigijimų ir susijungimų (angl. mergers and acquisitions, M&A) rinka pralenkė...

Rinkos
2018.08.07
Pavojų įžvelgia, bet tik skėsčioja rankomis 5

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC), prieš kelias dienas rekomendavęs nenaudoti pavėžėjimo...

Verslo aplinka
2018.08.06
„Blockchain“ technologijų įmonėms sąlygos sukurtos, bet konkurencingumui išlaikyti reikia daugiau 4

Pasauliui pradėjus kalbėti apie „blockchain“ (blokų grandinės) technologijų potencialą, Lietuvos institucijos...

Technologijos
2018.08.05
Ką pamirštame kalbėdami apie technologijų proveržį? 7

Diskusijos apie technologijų proveržį, įvairių sričių veiklos skaitmenizavimą pastaruoju metu dominuoja tiek...

Technologijos
2018.08.05
Aplinkos ministerija vs premjeras: kas gudrauja? 8

Iš atostogų grįžęs premjeras Saulius Skvernelis vadinamąjį taršos mažinimo planą sutiko kaip akibrokštą ir...

Transportas
2018.08.03
Pokyčių bankuose daug, Europa inicijavo dar didesnius 5

Inovacijos didiesiems bankams buvo svarbios visuomet, tačiau pastaraisiais metais mūsų šalyje prasidėjo...

Finansai
2018.08.02
Mokesčių pakeitimai: ar apie viską pagalvota?

Seimo valdančioji dauguma, paskutinėmis birželio dienomis suskubusi priimti vadinamosios mokesčių reformos...

Finansai
2018.08.02
Imsis iš esmės ar tik apsišluos? 7

Nekilnojamojo turto (NT) ir statybos sektoriaus dalyviai, imdamiesi vieno ar kito projekto, neretai nėra...

Statyba ir NT
2018.08.01
Kaip bus paveikti finansų, indėlių draudimo ir nemokumo sektoriai?

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) 2018 m. liepos 25 d. byloje Ūkio bankas prieš „Aviabaltika“ priėmė...

Finansai
2018.07.31
Ant pagalvės sėdėti ir minkščiau, ir ramiau 2

Lietuvos Vyriausybė per ekonominį pakilimą taip ir neperorientavo finansų politikos, kad būtų kaupiamas...

Finansai
2018.07.31

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau