Išankstinio perspėjimo apie finansus sistema

Publikuota: 2015-09-08
Issei Kato  („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Issei Kato („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
 

Pastaruoju metu besivystančių ir išsivysčiusių valstybių rinkose tvyrantis nepastovumas dar kartą parodė, kaip smarkiai gali klysti reitingų agentūros ir investuotojai, vertindami šalių ekonomikos ir finansų trūkumus. Reitingų agentūros pernelyg ilgai laukia, kol pamato pavojus ir sumažina šalių reitingus, o investuotojai elgiasi tarytum banda – jie dažnai pernelyg ilgai nekreipia dėmesio į besitelkiančią riziką, o tada ūmiai perjungia pavarą ir sukelia išpūstus rinkos svyravimus.

Atsižvelgiant į sąmyšio rinkoje prigimtį, gali būti nelengva sukurti išankstinio perspėjimo apie finansų cunamius sistemą, tačiau pastaruoju metu pasauliui tokios reikia labiau nei kada nors anksčiau. Nedaugelis žmonių numatė 2008-ųjų antrinės būsto paskolų rinkos krizę, įsipareigojimų nevykdymo pavojų euro zonoje arba dabartinius neramumus finansų rinkose visame pasaulyje. Buvo pirštais badoma į politikus, bankus ir viršvalstybines įstaigas. Vis dėlto reitingų agentūros ir analitikai, kurie neteisingai įvertino skolininkų – įskaitant ir valstybes – galimybes grąžinti skolas, išsisuko pernelyg lengvai.

Iš esmės kreditų reitingai grindžiami ankstesnių įsipareigojimų nevykdymo atvejų statistiniais modeliais, tačiau kadangi tik nedaugelis valstybių iš tiesų neįvykdo įsipareigojimų, jų reitingai dažnai nustatomi šališkai. Reitingų agentūrų analitikai seka pokyčius tose valstybėse, už kurias yra atsakingi, ir prireikus į jas keliauja, kad geriau susipažintų su padėtimi.

Taigi darytina išvada, kad reitingai dažnai parodo buvusią padėtį, jie mažinami pavėluotai ir nustatomi iš naujo tada, kai šalyje apsilanko analitikai, o ne įvykus esminiams pokyčiams. Negana to, reitingų agentūroms stinga priemonių nuosekliai fiksuoti svarbiausius veiksnius, pavyzdžiui, socialinės įtraukties, valstybės gebėjimo kurti ir diegti naujoves bei privačiojo sektoriaus balanso rizikos pokyčius.

Ir vis dėlto valstybių reitingai yra be galo svarbūs. Jie lemia tai, kiek sutinka skolinti bankai ir kiek tenka mokėti besivystančioms valstybėms ir jų piliečiams, kad pasiskolintų. Jais grindžiami įmonių sprendimai, su kuo ir kokiomis sąlygomis palaikyti verslo santykius.

Atsižvelgdami į problemas su reitingų agentūromis, investuotojai ir reguliuotojai pripažįsta, kad reikia kitokios metodikos. Investuotojai jau mėgino nustatyti geras alternatyvas, tačiau dažniausiai jiems nepavykdavo. Rizikos vertinimai, pavyzdžiui, pagal valstybių palūkanų normų skirtumus arba kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius, į pokyčius reaguoja greitai (ir dažnai pernelyg stipriai), tačiau kadangi jie parodo tik tai, kaip riziką suvokia rinkos dalyviai, šie metodai nėra sistemingas mechanizmas užslėptiems pavojams atskleisti ir taip išvengti krizės. Iš tikrųjų pastarasis staigus rinkos kintamumo šuolis rodo, kad fiksuoti išankstinio perspėjimo apie bėdą signalus jiems sekasi ne ką geriau negu reitingų agentūroms.

Tuo pat metu reguliuotojai pradeda reikalauti, kad bankai kurtų savus vidaus reitingavimo procesus. Tačiau kyla problema, kad nedaugelis įstaigų turi priemonių ir patirties atlikti šį darbą vienos pačios.

Siekiant atlikti nuodugnų šalies investicijų makrorizikos vertinimą, reikia sistemingai peržiūrėti valstybės sąskaitos atsargas ir srautus bei užfiksuoti visus pavojus, įskaitant glūdinčiuosius finansų sistemoje bei realiojoje ekonomikoje, o kartu ir platesnius rizikos klausimus. Kaip jau pastebėta per pastarųjų metų krizes, prasidėjus krizei, asmeninė rizika ir skolos tampa norma. Todėl netgi tada, kai prieš krizę valstybės biudžeto deficitas ir skola yra nedideli, pratrūkus krizei, jie gali netikėtai šoktelėti. Valstybės, kurios atrodė esančios puikios fiskalinės sveikatos, staiga pasidaro nebemokios.

Kas ketvirtį įvertindami 174 valstybes pagal 200 kiekybinių kintamųjų ir veiksnių, nustatėme šalis, kuriose investuotojai pražiopso ne tik pavojus, bet ir galimybes.

Idealus pavyzdys – Kinija. Šalies statybos bendrovės, vietos valdžios institucijos ir valstybės įmonės yra siaubingai prasiskolinusios. Pagal balansą Kinija turi išteklių jas išgelbėti, tačiau tada valdžios institucijoms tektų rinktis: palaikyti įgyvendinamas reformas arba dar kartą kliautis, kad ekonomiką sužadins finansiniai svertai. Tačiau net jeigu Kinija ir toliau eis antruoju keliu, jai nepavyks pasiekti užsibrėžtų augimo tikslų, ir ilgainiui šalis tik dar labiau nusilps.

Praėjusiais metais Brazilijos reitingas, ekonomikai iš paskutiniųjų grumiantis su didėjančiu fiskaliniu deficitu, visame ūkyje augant skolos naštai ir dar labiau prastėjant jau ir taip silpnai verslo aplinkai, turėjo būti sumažintas žemiau investicinio lygio. Korupcijos skandalas energetikos milžinėje „Petrobras“ galų gale privertė reitingų agentūras iš naujo atlikti Brazilijos vertinimą, tačiau šis sprendimas buvo priimtas per vėlai, ir sumažinti reitingai veikiausiai nebepajėgs atskleisti tikrosios rizikos. Kitos besivystančios rinkos taip pat atrodo silpnos, ir gresia pavojus, kad jų reitingai bus ilgainiui sumažinti.

Jau XX a. paskutinio dešimtmečio pabaigoje euro zonoje šešėliniai kredito reitingai šmėkščiojo raudonomis pavojaus vėliavėlėmis Graikijai ir kitoms periferinėms valstybėms. Pastaruoju metu, po fiskalinės konsolidacijos ir įgyvendintų reformų, geresnio reitingo gali nusipelnyti Airija ir Ispanija. Vis dėlto Graikija, atrodo, ir toliau lieka nepajėgi susitvarkyti. Net įgyvendinusi esmines reformas ir siekdama gerinti šalies augimo galimybes, Graikija niekada nepajėgs sugrąžinti skolų ir jai reikės didelės paramos.

Sistemingi ir duomenimis grįsti šalių kredito rizikos vertinimai galėtų padėti įžvelgti pavojus, apie kuriuos praneša pasaulyje nuolat besikeičiantys priešiniai vėjai. Šia prasme jie suteikia būtent tai, ko dabar reikia pasauliui: metodiką, dėl kurios nebeliktų būtinybės kliautis lėtai krutančiais reitingų agentūrų ad hoc (tam kartui) taikomais metodais ir nuolat kintančiais iš rinkų sklindančiais signalais.

Nourielis Roubinis yra „Roubini Global Economics“ pirmininkas ir Niujorko universiteto Sterno verslo mokyklos ekonomikos profesorius.

Autoriaus teisės priklauso „Project Syndicate“, 2015 m.

project-syndicate.org

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Valstybės įmonės vs verslas: vieniems – pranašumai, kitiems – konkurencijos žabangos 2

Valstybės valdomos įmonės (VVĮ) ir savivaldybių valdomos įmonės (SVĮ) ir toliau aktyviai žengia į rinką,...

Chaoso ratas įsuktas – kur stabdžiai? 3

Pakuočių atliekų tvarkymo sistema įstrigo gilioje krizėje: gamintojai ir importuotojai tapo įstatymo spragų...

Lenktynėse nėra vietos silpniesiems 23

Lietuva praranda konkurencingumo pagreitį: mūsų šalis konkurencingumo indekse smuktelėjo dviem laipteliais...

Verslo aplinka
2018.10.18
Kaip ilgai dar džiaugsis smaližiai?

Dietologai ir mitybos ekspertai dėl to, ko gero, nė kiek nesidžiaugia. Ne itin tai džiugina ir cukrinių...

Agroverslas
2018.10.17
Kovoje su skurdu pergalės nematyti 42

Šiandien – Tarptautinė kovos su skurdu diena. Lietuva šios kovos fronte atrodo gana apgailėtinai: beveik 30%...

Finansai
2018.10.17
Europa kratosi plastiko invazijos 20

Europos Parlamentas (EP) ir Europos Komisija (EK) kyla į kovą prieš vienkartinius plastikinius daiktus, kurie...

Pramonė
2018.10.16
ES parama: į plytas ar į ateitį? 17

ES paramos lėšų investavimo srityje Lietuva gali pasigirti ir geromis naujienomis, tačiau jos – jau...

Finansai
2018.10.15
Dabar turime daugiau galimybių nei gebame išnaudoti 9

Dabartiniai gamybos būdai ir technologijos šviesmečiais skiriasi nuo pirmosios pramonės revoliucijos įvykdytų...

Pramonė
2018.10.12
Draudimai – pasakos lengvatikiams 18

Populistiniai valdžios sprendimai gana dažnai duoda daugiau žalos nei pažaduose deklaruoti tikslai. Nemenki...

Biurokratijos sparnai dar neapkarpyti 3

Nors kiekviena Vyriausybė, įskaitant ir Sauliaus Skvernelio vadovaujamą, tarp gausių verslui dalijamų pažadų...

Verslo aplinka
2018.10.11
Pensijų kaupimo sistemos reforma: keturios geros žinios dirbantiesiems 30

Nedaug temų sulaukia tokio visuomenės dėmesio, kaip pensijos, ir reta kuri kita sritis sulaukia tiek...

Finansai
2018.10.10
Ar Vilniaus požemiuose dundės traukiniai? 24

Daug metų brandinta idėja įkurdinti Vilniuje metro, sutelkusi tiek šalininkų, tiek kritikų būrius, tampa...

Transportas
2018.10.10
Aistros dėl lietuviško rąsto 5

Valdantieji patraukė į miškus – Seime pasipylė siūlymai taisyti Miškų įstatymą. Vienas jų – jau seniai...

Pramonė
2018.10.09
Kopūstas – darže ar ant pečių? 3

Gal valdančiuosius reikėtų pagirti – jie galvoja. Galvoja ir prigalvoja visokių idėjų – ką gi dar uždraudus:...

Verslo aplinka
2018.10.08
Komunikacijos tendencijos 2019 m.: „daugiau su mažiau“ scenarijus 7

Komunikacijoje, kaip ir daugelyje kitų sričių, pokyčiai yra neišvengiami, ir čia itin svarbu laiku į juos...

Rinkodara
2018.10.06
Kaip darbuotojų paieškos situaciją „visi pralaimi“ paversti į „laimi visi“ 6

Neseniai klientas iš tarptautinės kompanijos kreipėsi norėdamas pasamdyti didelį darbuotojų skaičių. Jis...

Vadyba
2018.10.05
Jei viskas švaru, ko bijo valdžia? 33

Nieko nematykit, negirdėkit, nelįskit, nieko apie mus nepasakokit – taip dabartinė Lietuvos valdžia norėtų...

Verslo aplinka
2018.10.05
Našiau dirbant, smagiau žvelgti į priekį 3

Lietuva gali pasigirti sparčiai augančiu darbo našumu – Eurostato duomenys rodo, kad 2017 m. jis augo...

Verslo aplinka
2018.10.04
Viešumui ir tiesai – antrankiai? 27

Šlubuojanti e. sveikatos sistema jau prarijo 40 mln. Eur ir dar 2,5 mln. Eur pareikalaus klaidų taisymui.

Verslo aplinka
2018.10.03
Skyrybos be vedybų sutarties 4

Seimas, šią savaitę pailsėjęs nuo plenarinių posėdžių, kitą antradienį vėl grįš (skubos tvarka) prie...

Verslo aplinka
2018.10.02

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau