Kinijos drakonas nusičiaudėjo: ar tai sukels naują krizę?

Publikuota: 2015-09-02
Atnaujinta 2015-09-02 15:00
Žygimantas Mauricas, banko „Nordea Bank Lietuva ekonomistas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Žygimantas Mauricas, banko „Nordea Bank Lietuva ekonomistas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
 

Pasaulinė ekonomikos krizė mums dar kartą priminė gerai žinomą istorijos pamoką: kai Amerika nusičiaudi, suserga visas pasaulis. Tačiau šį kartą nusičiaudėjo ne Amerika, o Kinija, kuri vos prieš metus aplenkė JAV ir tapo didžiausia ekonomika pasaulyje (skaičiuojant pagal perkamosios galios paritetą).

Kodėl Kinija čiaudi? Kinijos ekonomikos modelis, grįstas eksportu ir investicijomis, nėra tvarus. Tad Kinija planavo iš „pasaulio fabriko“ tapti „pasaulio supermarketu“, tačiau vietoje to tapo pasaulio „statybų aikštele“.

Per pastaruosius penkerius metus užimtųjų skaičius statybų sektoriuje padvigubėjo, o gamyklose – išaugo daugiau nei du kartus, o investicijos tebesudaro daugiau nei 40% visos Kinijos ekonomikos (Kinija suvartoja daugiau nei pusę viso pasaulio plieno ir cemento). Be to, Kinija taip pat praranda tarptautinį konkurencingumą dėl sparčiai augančių atlyginimų ir stiprios valiutos. Vidutinis darbo užmokestis Kinijoje, matuojant eurais, per pastaruosius penkerius metus išaugo daugiau nei dvigubai (nuo 310 Eur iki 680 Eur) ir ženkliai priartėjo prie lietuviškojo.

Nenuostabu, kad Kinija galiausiai nusprendė devalvuoti savo valiutą (mes perspėjome apie šią grėsmę gegužę), kas sukėlė paniką pasaulio finansų rinkose, kuri pasiekė kulminaciją juodąjį pirmadienį (rugpjūčio 24 d.).

Ar pasaulio ekonomika susirgs? Ne, nes „vartojimo lygoje“ Kinija gerokai atsilieka tiek nuo JAV, tiek nuo ES. JAV gyventojai vartoja 4 kartus daugiau nei Kinijos, o viso Vakarų pasaulio – daugiau nei 10 kartų. Be to, Kinijos bankų sektorius vis dar yra labai izoliuotas nuo pasaulinės finansų sistemos, tad priešingai nei 2008-2009 metais užkrato grėsmė į kitų pasaulio valstybių finansų sistemas yra beveik neegzistuojanti.

Taigi, ženklaus Kinijos ekonomikos augimo sulėtėjimo atveju, situacija pasaulyje būtų panaši į 1998-1999 m. ekonominę krizę, o ne į 2008-2009 m. krizę, o JAV net išloštų iš Kinijos ekonomikos smukimo (ypač dėl sumažėjusios naftos kainos). Didžiausi pralaimėtojai dėl Kinijos ekonomikos sulėtėjimo būtų žaliavas eksportuojančios šalys (Rusija, Brazilija, Australija ir Angola) bei šalys, turinčios glaudžius prekybos ir investicijų ryšius su Kinija (Taivanas, Pietų Korėja, Japonija, Malaizija ir Singapūras).

Europa: Pietūs tapo Šiaure, o Šiaurė – Pietumis

Graikijos sprendimas likti euro zonoje ne tik ženkliai sumažino Ispanijos ar Portugalijos pasitraukimo iš euro zonos tikimybę, tačiau ir gerokai sustiprino bei suvienijo ES, o ypač – euro zoną. Vieninga Europa – stipri Europa. Tad artimiausiu metu Senasis žemynas turėtų pažerti nemažai teigiamų siurprizų.

Vienas jų – periferinių Pietų Europos valstybių (Ispanijos, Italijos ir Portugalijos) spartus ekonomikos atsigavimas. Pavyzdžiui, Ispanijos ekonomika jau dabar auga greičiau nei Vokietijos (ir Baltijos šalių), o ekonominių lūkesčių rodiklis yra visų laikų aukštumose, rodantis, kad augimas turėtų dar paspartėti.

Italija taip pat ryžtingai pakilo iš recesijos, ir net Graikija nusprendė, kad gana yra gana ir taip pat nustebino pademonstruodama ekonomikos augimą, nepaisant ekonominio ir politinio nestabilumo.

Prancūzija vis dar velkasi iš paskos, tačiau ekonominių lūkesčių indeksas taip pat tapo teigiamas pirmą kartą nuo 2011 m., suteikdamas viltį, kad reikalingas reformas vilkinantį „Europos ligonį“ į viršų patemps atsigaunantys kaimynai.

Pietų Europos atsigavimas taip pat yra labai gera žinia Vokietijai, kurios eksportuotojai pastaruoju metu buvo vis labiau priklausomi nuo nestabilių Kinijos ir Rusijos rinkų. Spartesnis augimas Pietų Europoje paskatins aukštų technologijų importą iš Vokietijos. Įdomu tai, kad tik viena ES šalis vis dar tebėra recesijoje ir ji, kiek stebėtina, yra Suomija – tai yra svarbus signalas Lietuvai, kad tarptautinio konkurencingumo praradimas ir ekonominė stagnacija nėra vien tik Pietų Europos šalių atributai.

Prognozės Lietuvai

Lietuvos ekonomika stiebiasi į viršų, nežiūrint vis gilėjančios Rusijos ekonominės krizės. Ekonomikos augimą į priekį tempia spartus investicijų (tiek į gyvenamojo būsto statybas, tiek į mašinas ir įrenginius) ir vidaus vartojimo augimas, skatinamas sparčiai kylančio darbo užmokesčio, mažėjančio nedarbo lygio ir žemos infliacijos.

Tačiau prastėjančios Rusijos ekonomikos perspektyvos ir sparčiau, nei prognozuota, krentantis eksportas į šią šalį (mes prognozavome 35%, tačiau tikėtina, kad eksportas šiais metais kris apie 45%), privertė mus šiek tiek sumažinti Lietuvos BVP augimo prognozę 2015 m. Vis dėlto nei Rusijos, nei Kinijos galimas ekonomikos nuosmukis neišstums Lietuvos iš ciklinio augimo vėžių, tad 2016 m. Lietuvai prognozuojame ekonomikos augimo paspartėjimą iki 3,5%.

„Taip, mes galime! Gyventi be Rusijos...“

Lietuvos eksportuotojai į Rusiją šiuo metu susiduria su trimis problemomis: silpnėjančiu rubliu, ekonominėmis sankcijomis bei mažėjančia Rusijos vartotojų perkamąja galia. Augant naftos kainoms, 2009–2013 m. Rusijos gyventojų perkamoji galia stipriai augo: vidutinis darbo užmokestis per ketverius metus kone padvigubėjo ir 2012-2013 m. tapo didesnis nei Lietuvoje. Tad Rusija tapo itin patrauklia eksporto rinka.

Tačiau kritus naftos kainoms, situacija apsivertė aukštyn kojomis: Rusijos gyventojų perkamoji galia krito, o gindama savo ekonomiką, Rusija pradėjo taikyti protekcionistines importą ribojančias priemones. Vertinant tai, kad artimiausius kelerius metus nesitikima ženklaus naftos kainos kilimo, Rusijos rinka artimiausiu metu nebus patraukli eksportuotojams, tad Lietuva neturės kito pasirinkimo, kaip tęsti jau vykstantį struktūrinį eksporto perorientavimą iš Rusijos į Vakarus. Žvelgiant iš istorinės perspektyvos, vykstantys pokyčiai primena padėtį 1998-1999 m. Rusijos ekonominės krizės metu, kai eksporto dalis į Rusiją sumažėjo nuo 20-25% iki vos 5-10%.

Šiame kontekste pagrindinis iššūkis Lietuvos ekonomikai bus surasti naujų konkurencinių pranašumų, nes iš „tilto tarp Rytų ir Vakarų“ Lietuva greitai gali tapti (arba jau tampa) „Europos periferija“, stovinti šalia naujai pastatytos ekonominių sankcijų sienos. Gera žinia yra ta, kad neigiamas poveikis dėl krentančio eksporto į Rusiją Lietuvos ekonomikai bus ribotas, nes, priešingai nei 1998-1999 m., didžioji dalis eksporto (90%) į Rusiją šiuo metu yra mažos pridėtinės vertės Vakarų-Rytų reeksportas.

Nuo darbo vietų trūkumo iki darbuotojų trūkumo

Per metus dirbančių gyventojų skaičius Lietuvoje išaugo 2,1% – daugiausiai, lyginant su kitomis Baltijos šalimis. Atitinkamai per metus darbo užmokestis Lietuvoje išaugo 4,6% – mažiausiai, lyginant su kitomis Baltijos šalimis. Toks sutapimas – neatsitiktinis, nes kuo mažesnės galimybės prisivilioti naujų darbuotojų – tuo didesnis spaudimas kyla esamiems darbuotojams kelti darbo užmokestį. Tad visai nenuostabu, kad būtent Latvijoje, kuri sukūrė mažiausiai naujų darbo vietų, darbo užmokestis augo sparčiausiai – net 7,2%.

Tačiau Lietuvą netrukus ištiks Latvijos likimas, nes potencialiai galinčių įsilieti į darbo rinką gyventojų sparčiai mažėja. Visų pirma dėl emigracijos darbingo amžiaus gyventojų skaičius per penkerius metus sumažėjo 193.000 (nuo 2,154 iki 1,961 mln.), o nuo šių metų darbingo amžiaus gyventojų skaičių pradės mažinti ir demografiniai pokyčiai (iki šiol, priešingai nei yra manoma, demografinės tendencijos dirbančiųjų skaičiaus Lietuvoje nemažino, nes atėjusių į darbo rinką būdavo daugiau nei išeinančių į pensiją).

Be to, tiek bedarbių, tiek neieškančių darbo (t.y. neaktyvių) gyventojų skaičius per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje ženkliai sumažėjo (nuo 860.000 iki 670.000), tad darbuotojų „rezervas“ yra stipriai aptirpęs. Tai puikiai iliustruoja Lietuvoje iki rekordinių aukštumų pakilęs užimtumo lygis (66%), kuris jau viršija ES vidurkį (64%).

Tad pokriziniu laikotarpiu buvusi situacija darbo rinkoje, kai darbdavys „buvo karalius“ gali ilgai nebesugrįžti į Lietuvą. Tai gali skambėti kaip itin gera žinia darbuotojams, tačiau jei darbo užmokestis augs sparčiau nei darbo produktyvumas, Lietuva gali prarasti tarptautinį konkurencingumą. Be to, kaip rodo Latvijos pavyzdys, sparčiai augantis darbo užmokestis nebūtinai padeda sumažinti nedarbą, nes esant žemam investicijų lygiui dalis darbuotojų nesugeba sukurti pakankamai pridėtinės vertės, kad uždirbtų sau vis didėjantį darbo užmokestį (pvz. kastuvu didelės pridėtinės vertės neprikasi).

Tad siekiant palaikyti tvarų darbo užmokesčio augimą būtina sąlyga yra augančios įmonių investicijos į produktyvumo kėlimą. Kitu atveju Lietuva gali papulti į augančio darbo užmokesčio ir neaugančio produktyvumo spąstus, o tai ilgainiui neišeitų į gerą nei darbuotojams, nei darbdaviams, nei viešajam sektoriui.

Vis dėlto yra grėsmė, kad Lietuva gali antrą kartą užlipti ant to paties „išbalansuotos darbo rinkos“ grėblio. Pirmą kartą Lietuva ant jo užlipo pokriziniu laikotarpiu, kai nesugebėjusi rasti abipusiai patrauklaus sprendimo tarp darbdavių ir darbuotojų, leido darbdaviams užimti „darbo rinkos karaliaus“ vaidmenį, o tai lėmė masinius darbuotojų atleidimus ir po to sekančią emigraciją (tikėtasi, kad darbdaviai susitars su darbuotojais dėl darbo mažesnio darbo užmokesčio).

Nesugebėjimas ar nenoras spręsti nūdienos darbo rinkos problemų (sparčiau nei produktyvumas kylančio darbo užmokesčio) gali sąlygoti antrąją emigracijos bangą – tik šį kartą sparnus pakelti gali darbdaviai (pavyzdžiui, dėl augančių darbo kaštų Lietuvą gali palikti IT paslaugų centrai ar pasaulinėje rinkoje konkuruojančios pramonės įmonės, o dėl naujų investicijų mus gali nukonkuruoti Lenkija bei kitos Centrinės Europos šalys). Darbdavių „emigracija“ sukeltų investicijų trūkumą, kuris, kaip rodo Latvijos pavyzdys, neleistų kurti naujų darbo vietų ir sąlygotų ekonominę stagnaciją. Tad neskatindama investicijų plėtros Lietuva rizikuoja įstrigti į sparčiai augančio darbo užmokesčio ir didelio struktūrinio nedarbo bei mažėjančio tarptautinio konkurencingumo spąstus.

Ką daryti? Pirma, reikia nedelsiant mažinti darbo mokesčių naštą mainais į didesnius vartojimo ir turto mokesčius, nes Lietuvoje net 42% darbo jėgos kainos sudaro mokesčiai (išsivysčiusių šalių vidurkis – 36%). Antra, reikia dėti visas pastangas siekiant išlaikyti talentus, turinčius potencialo kurti didelę pridėtinę vertę Lietuvoje (ir jokiu būdu neapmokestinti jų „progresiniais“ mokesčiais – vietoje to, geriau apmokestinti turtą ir vartojimą).

Trečia, reikia skatinti investicijas į aukštųjų paslaugų pramonės ir žinioms imlius paslaugų sektorius (Lietuva smarkiai atsilieka ne tik nuo ES vidurkio, bet ir nuo Baltijos sesių) pritraukiant užsienio investuotojus bei sudarant palankią inovacijoms ir verslui reguliacinę aplinką.

Ketvirta, reikia didinti ilgalaikių bedarbių, senyvo amžiaus bei jaunimo užimtumą bei sudaryti palankias sąlygas įsilieti į darbo rinką kvalifikuotiems atvykėliams iš kitų šalių. Galiausiai, reikia formuoti Lietuvos, kaip atviro inovacijoms, aukštų technologijų ir „eko“, o ne „pigios darbo jėgos“ krašto įvaizdį – juk neveltui angliškai „ličio baterija“, kurią rasime kone kiekviename išmaniajame telefone, kompiuteryje ar elektromobilyje, rašosi „lithium battery“. Kodėl jei jau yra „E-Stonia“ vis dar nėra „Lith-uania“?

 Žygimantas Mauricas yra banko „Nordea“ Lietuvoje ekonomistas.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Sveiki atvykę į darbininkų ir valstiečių valstybę! 82

Valdančiųjų stovykloje – visiškai pakrikusi drausmė: dėliojant taškus mokesčių reformoje, parlamentarai tarsi...

Verslo aplinka
2018.06.22
Ar galime išmokyti Lietuvą „pitch’inti“? 2

Vienas iš mano profesiniame kelyje pasitaikančių užsiėmimų yra startuolių mokymas „pitch’inti“ – savo...

Technologijos
2018.06.21
Akcininkų konfliktas – ką rinktis: veiklos tyrimą ar bankrotą? 1

Lietuvos teismuose kasmet išnagrinėjama keliolika įmonių veiklos tyrimo bylų, kurių pagalba akcininkai...

Finansai
2018.06.21
Pilki keleliai dulka... 10

Susisiekimo ministerijos (SM) ir VĮ „Kelių priežiūra“ atliekamas buvusių regioninių kelių įmonių auditas dar...

Finansai
2018.06.21
Kaip reikia tyliai tyliai uždrausti interneto „memus“ Europoje? 4

„Pasaulis juokingas – tu gali pavirsti archangelu, kvailiu ar nusikaltėliu – niekas nepamatys! Bet jei tau...

Rinkodara
2018.06.20
Laikas - pinigai arba Investicijų gaudyklė 2

Investuotojai, kurių intensyvi “medžioklė” vyksta vis didėjantį pasitikėjimą įgyjančioje Europoje, mini bene...

Finansai
2018.06.20
Baterijų era eina į pabaigą, ir tai daiktų interneto nuopelnas 6

Baterijos ilgą laiką buvo ir vis dar tebėra vienas iš svarbiausių nešiojamų išmaniųjų įrenginių komponentų.

Technologijos
2018.06.19
Sovietinis mentalitetas grįžta 60

Naujojo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus Žydrūno Bartkaus mintys, pasirodžiusios...

Verslo aplinka
2018.06.19
„...Ir pasiuntėme gerą signalą investuotojams“ 15

„...Ir pasiuntėme gerą signalą investuotojams“. Taip pasakė Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas...

Verslo aplinka
2018.06.18
Ar lyja, ar saulė šviečia – ūkininkams vis blogai 32

Sausros užpulti ūkininkai skaičiuoja sumažėsiantį derlių ir būsimus nuostolius, tačiau draudimo išmokų negaus...

Agroverslas
2018.06.18
Perkate ar parduodate verslą? Leidimo gavimo nelaikykite formalumu

Verslui planuojant įsigyti ar parduoti verslą, reikėtų prisiminti Konkurencijos tarybą, nes sandorio...

Rinkos
2018.06.17
Kibernetinis saugumas: kodėl gaisrui svarbu ruoštis iš anksto

Augantis incidentų skaičius, dažnėjantis žalingos programinės įrangos platinimas ir intensyvėjanti...

Technologijos
2018.06.16
Robotai - naujos pramonės šaukliai 2

Lietuvos pramonė, pastaruosius penkerius metus demonstruojanti įspūdingą gamybos augimą, netrukus gali...

Pramonė
2018.06.15
Politinės „virtuvės“ meniu keičiasi 6

Vyriausybės mėginimas antrą kartą bristi į tą pačią upę – įvykdyti struktūrines permainas mokesčių ir pensijų...

Verslo aplinka
2018.06.14
NT mokestis antrajam būstui – smulkiųjų investuotojų į NT diskreditavimas 34

Socialinės nelygybės mažinimas valstybėje yra teigiamas siekis, tačiau ar NT mokestis antrajam gyvenamajam...

Rinkos
2018.06.13
Kokia turi būti pensinio aprūpinimo sistema Lietuvoje? 9

Geriausias sprendimas Lietuvai – kombinuota dviejų pakopų sistema, kurią sudarytų einamųjų įmokų ir išmokų...

Rinkos
2018.06.13
Kiek pirštų iš tiesų nusvilo? 20

Metiniame prezidentės Dalios Grybauskaitės pranešime įvardyta partinės sistemos krizė ir politinės korupcijos...

Verslo aplinka
2018.06.13
Individuali veikla įsibėgėja 14

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) apdorojo gautas gyventojų pajamų deklaracijas ir skelbia: pajamų...

Verslo aplinka
2018.06.12
Kiekvienam darbdaviui – po darbo biržą 13

Iš pradžių palyginkime kelis skaičius: 2007 m. Lietuvoje nedarbo lygis buvo 4,3%, 2018 m. pradžioje nedarbo...

Verslo aplinka
2018.06.11
Neišnaudota galimybė, kurią užgožia kriptovaliuta 7

Susidomėjimas kriptovaliutomis – milžiniškas, Lietuvos startuoliai pasiekia rekordus jomis pritraukdami...

Verslo aplinka
2018.06.10

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau