Ar kapitalizmas kaltas dėl skurdo?

Publikuota: 2015-09-01
Brendano McDermido („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Brendano McDermido („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
 

Pastaruoju metu kapitalizmas kaltinamas dėl daugelio dalykų – skurdo, nedarbo, net pasaulinio atšilimo. Bolivijoje neseniai sakytoje kalboje popiežius Pranciškus pareiškė: „Ši sistema pasidarė nebepakenčiama: jos nebepakelia ūkių darbuotojai, darbininkai, bendruomenės ir žmonės. Pati žemė – mūsų sesuo, Motina Žemė, kaip pasakytų šventasis Pranciškus, – jos nebepakelia.“

Tačiau ar galima sakyti, kad problemos, dėl kurių susisielojo popiežius, yra reiškinio, kurį jis pavadino „nežabotu kapitalizmu“, padarinys? O gal jas veikiau sukėlė stebėtinas kapitalizmo negebėjimas padaryti tai, ko iš jo buvo tikimasi? Taigi ar darbotvarkė, kuria siekiama skatinti socialinį teisingumą, turėtų būti grindžiama kapitalizmo tramdymu, ar kliūčių, trukdančių jo plėtrai, šalinimu?

Akivaizdu, kad Lotynų Amerikoje, Afrikoje, Vidurio Rytuose ir Azijoje renkamasi antrąjį atsakymą. Kad geriau tai suprastume, bus pravartu prisiminti, kaip ateitį įsivaizdavo Karlas Marksas.

Markso manymu, istorinis kapitalizmo vaidmuo yra pertvarkyti gamybą. Dingtų šeimos ūkiai, amatininkų dirbtuvėlės ir „krautuvininkų tauta“ (sakoma, kad taip kadaise Napoleonas niekinamai pavadino Britaniją). Visas šias smulkias buržuazines įmonėles užgožtų šių dienų „Zaros“, „Toytos“, „Airbus“ arba „Walmart“ atitikmenys.

Dėl to gamybos priemonės priklausytų nebe tiems, kurie šį darbą padaro, kaip, pavyzdžiui, šeimos ūkyje arba amatininko dirbtuvėse, o „kapitalui“. Darbuotojams liktų tik jų pačių darbas, kurį jie būtų priversti mainyti į apgailėtiną atlyginimą. Nepaisant to, jiems pasisektų labiau negu „rezervinei bedarbių armijai“ – būriams dykinėjančių darbininkų, kurie būtų tokie dideli, jog įvarytų kitiems baimę netekti darbo, tačiau vis tiek ganėtinai maži, kad papildoma vertė, kurią būtų galima išspausti privertus juos dirbti, nebūtų nuostolinga.

Visas buvusias socialines klases pavertus dirbančiąja klase, o gamybos priemones sutelkus vis labiau besitraukiančios „kapitalo“ savininkų grupelės rankose, proletarų revoliucija atvestų žmoniją į tobulo teisingumo pasaulį – kaip patvirtina ir garsusis Markso posakis: „Iš kiekvieno pagal gebėjimus, kiekvienam pagal poreikius.“

Akivaizdu, kad poetas ir filosofas Paulas Valéry buvo teisus: „Ateitis, kaip ir visa kita, nebe tokia, kokia buvo.“ Bet neturėtume šaipytis iš Markso gerai žinomos prognozavimo klaidos. Kaip taikliai pastebėjo fizikas Nielsas Bohras: „Prognozuoti sunku, o ypač – ateitį.“

Dabar jau žinome, kad jau tuo metu, kai dar džiūvo „Komunistų partijos manifesto“ dažai, Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose prasidėjo atlyginimų kilimas, truksiantis 160 metų. Dėl to darbininkai tapo vidurinės klasės, turinčios automobilių, hipotekos paskolų, gaunančios pensijas ir gyvenančios smulkiais buržuaziniais rūpestėliais, dalimi. Dabartiniai politikai žada kurti naujas darbo vietas – arba, kitaip tariant, suteikti daugiau galimybių kapitalui išnaudoti žmones, o ne perimti gamybos priemones.

Kapitalizmas galėjo pasiekti šį pokytį todėl, kad gamybos pertvarka sudarė sąlygas beprecedenčiam darbo našumo didinimui. Darbo pasidalijimas tiek pačiose įmonėse, tiek tarp jų, kurį kaip varomąją augimo jėgą dar 1776-aisiais numatė Adamas Smithas, leido individams dalytis praktine patirtimi ir visumai žinoti daugiau negu atskiroms jos dalims bei kurti vis didėjančius mainų ir bendradarbiavimo tinklus.

Šiuolaikinėje įmonėje dirba gamybos, dizaino, rinkodaros, pardavimo, finansų, apskaitos, žmogiškųjų išteklių, logistikos, mokesčių, sutarčių ir kitų sričių ekspertai. Šiuolaikinė gamyba yra ne tik Kapitalui priklausančių pastatų ir įrangos, kurią mechaniškai valdo nesunkiai pakeičiami darbuotojai, santalka. Tai koordinuotas žmonių, kuriems priklauso skirtingų rūšių Žmogiškasis kapitalas, tinklas. Išsivysčiusiame pasaulyje kapitalizmas beveik visus žmones pavertė samdomais darbuotojais, tačiau kartu padėjo jiems išbristi iš skurdo ir juos praturtino labiau, negu Marksas galėjo įsivaizduoti.

Tai ne vienintelis dalykas, kurį Marksas suprato neteisingai. Dar labiau stebina tai, kad besivystančiame pasaulyje kapitalistinė gamybos pertvarka baigėsi, ir didžioji dauguma darbo jėgos liko nepavaldi jo kontrolei. Skaičiai tiesiog stulbina. Jeigu Jungtinėse Amerikos Valstijose tik vienas iš devynių žmonių dirba savarankiškai, tai Indijoje tokių yra devyniolika iš dvidešimties. Peru tokiose privačiose įmonėse, kokias galvoje turėjo Marksas, dirba mažiau negu vienas penktadalis darbuotojų, Meksikoje – maždaug vienas iš trijų.

Net pačiose valstybėse gerovės priemonės yra stipriai susijusios su kapitalistinėje gamyboje dirbančių žmonių dalimi. Meksikos Nuevo Leono valstijoje privataus kapitalo įmonėse dirba du trečdaliai žmonių, o Čiapaso valstijoje – tik vienas iš septynių. Tad nenuostabu, kad pajamos vienam gyventojui Nuevo Leone daugiau negu devynis kartus didesnės nei Čiapase. Vienam gyventojui tenkančios pajamos Bogotoje (Kolumbija) keturis kartus didesnės negu tos pačios šalies Maikao mieste. Tačiau tuo nereikėtų stebėtis, juk Bogotoje kapitalistų įmonėse dirba net šešis kartus daugiau žmonių.

Skurdo kamuojamoje Bolivijoje popiežius Pranciškus kritikavo „mentalitetą, kai pelno siekiama bet kokia kaina, nesirūpinant nei socialine atskirtimi, nei gamtos naikinimu“, taip pat „paprastą ir naivų pasitikėjimą gerumu tų, kurių rankose yra ekonominė galia, bei sakralizuotu vyraujančios ekonominės sistemos veikimu“.

Tačiau šis kapitalizmo nesėkmės paaiškinimas visiškai ne vietoje. Pasaulio pelningiausios bendrovės neišnaudoja Bolivijos. Ten jų paprasčiausiai nėra, nes toji šalis joms yra nepelninga. Besivystančio pasaulio pagrindinė bėda ta, kad skurdžiausiose valstybėse ir regionuose kapitalizmas nepertvarkė gamybos, palikdamas didžiumą darbo jėgos už savo veiklos srities ribų.

Rafaelis Di Tella ir Robertas MacCullochas įrodė, kad skurdžiausioms pasaulio valstybėms būdingas ne naivus pasitikėjimas kapitalizmu, o visiškas nepasitikėjimas, kuris lemia stiprų valstybės kišimąsi ir verslo reguliavimą. Tokiomis sąlygomis kapitalizmas negali klestėti, ir valstybės toliau skursta.

Popiežius Pranciškus yra teisus, sutelkdamas dėmesį į neturtingiausių pasaulio gyventojų padėtį. Vis dėlto šių gyventojų kančios – ne nežaboto kapitalizmo, o netinkamai pažaboto kapitalizmo padarinys.

Buvęs Venesuelos planavimo ministras ir Amerikos plėtros banko vyriausiasis ekonomistas Ricardo Hausmannas Harvardo universitete dėsto ekonominės plėtros praktiką ir eina to paties universiteto Tarptautinės plėtros centro direktoriaus pareigas.

Autoriaus teisės priklauso „Project Syndicate“, 2015 m. www.project-syndicate.org

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Sveiki atvykę į darbininkų ir valstiečių valstybę!

Valdančiųjų stovykloje – visiškai pakrikusi drausmė: dėliojant taškus mokesčių reformoje, parlamentarai tarsi...

Ar galime išmokyti Lietuvą „pitch’inti“?

Vienas iš mano profesiniame kelyje pasitaikančių užsiėmimų yra startuolių mokymas „pitch’inti“ – savo...

Technologijos
2018.06.21
Akcininkų konfliktas – ką rinktis: veiklos tyrimą ar bankrotą? 1

Lietuvos teismuose kasmet išnagrinėjama keliolika įmonių veiklos tyrimo bylų, kurių pagalba akcininkai...

Finansai
2018.06.21
Pilki keleliai dulka... 9

Susisiekimo ministerijos (SM) ir VĮ „Kelių priežiūra“ atliekamas buvusių regioninių kelių įmonių auditas dar...

Finansai
2018.06.21
Kaip reikia tyliai tyliai uždrausti interneto „memus“ Europoje? 4

„Pasaulis juokingas – tu gali pavirsti archangelu, kvailiu ar nusikaltėliu – niekas nepamatys! Bet jei tau...

Rinkodara
2018.06.20
Laikas - pinigai arba Investicijų gaudyklė 2

Investuotojai, kurių intensyvi “medžioklė” vyksta vis didėjantį pasitikėjimą įgyjančioje Europoje, mini bene...

Finansai
2018.06.20
Baterijų era eina į pabaigą, ir tai daiktų interneto nuopelnas 6

Baterijos ilgą laiką buvo ir vis dar tebėra vienas iš svarbiausių nešiojamų išmaniųjų įrenginių komponentų.

Technologijos
2018.06.19
Sovietinis mentalitetas grįžta 60

Naujojo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus Žydrūno Bartkaus mintys, pasirodžiusios...

Verslo aplinka
2018.06.19
„...Ir pasiuntėme gerą signalą investuotojams“ 15

„...Ir pasiuntėme gerą signalą investuotojams“. Taip pasakė Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas...

Verslo aplinka
2018.06.18
Ar lyja, ar saulė šviečia – ūkininkams vis blogai 32

Sausros užpulti ūkininkai skaičiuoja sumažėsiantį derlių ir būsimus nuostolius, tačiau draudimo išmokų negaus...

Agroverslas
2018.06.18
Perkate ar parduodate verslą? Leidimo gavimo nelaikykite formalumu

Verslui planuojant įsigyti ar parduoti verslą, reikėtų prisiminti Konkurencijos tarybą, nes sandorio...

Rinkos
2018.06.17
Kibernetinis saugumas: kodėl gaisrui svarbu ruoštis iš anksto

Augantis incidentų skaičius, dažnėjantis žalingos programinės įrangos platinimas ir intensyvėjanti...

Technologijos
2018.06.16
Robotai - naujos pramonės šaukliai 2

Lietuvos pramonė, pastaruosius penkerius metus demonstruojanti įspūdingą gamybos augimą, netrukus gali...

Pramonė
2018.06.15
Politinės „virtuvės“ meniu keičiasi 6

Vyriausybės mėginimas antrą kartą bristi į tą pačią upę – įvykdyti struktūrines permainas mokesčių ir pensijų...

Verslo aplinka
2018.06.14
NT mokestis antrajam būstui – smulkiųjų investuotojų į NT diskreditavimas 34

Socialinės nelygybės mažinimas valstybėje yra teigiamas siekis, tačiau ar NT mokestis antrajam gyvenamajam...

Rinkos
2018.06.13
Kokia turi būti pensinio aprūpinimo sistema Lietuvoje? 9

Geriausias sprendimas Lietuvai – kombinuota dviejų pakopų sistema, kurią sudarytų einamųjų įmokų ir išmokų...

Rinkos
2018.06.13
Kiek pirštų iš tiesų nusvilo? 20

Metiniame prezidentės Dalios Grybauskaitės pranešime įvardyta partinės sistemos krizė ir politinės korupcijos...

Verslo aplinka
2018.06.13
Individuali veikla įsibėgėja 14

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) apdorojo gautas gyventojų pajamų deklaracijas ir skelbia: pajamų...

Verslo aplinka
2018.06.12
Kiekvienam darbdaviui – po darbo biržą 13

Iš pradžių palyginkime kelis skaičius: 2007 m. Lietuvoje nedarbo lygis buvo 4,3%, 2018 m. pradžioje nedarbo...

Verslo aplinka
2018.06.11
Neišnaudota galimybė, kurią užgožia kriptovaliuta 7

Susidomėjimas kriptovaliutomis – milžiniškas, Lietuvos startuoliai pasiekia rekordus jomis pritraukdami...

Verslo aplinka
2018.06.10

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau