Ar kapitalizmas kaltas dėl skurdo?

Publikuota: 2015-09-01
Brendano McDermido („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Brendano McDermido („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
 

Pastaruoju metu kapitalizmas kaltinamas dėl daugelio dalykų – skurdo, nedarbo, net pasaulinio atšilimo. Bolivijoje neseniai sakytoje kalboje popiežius Pranciškus pareiškė: „Ši sistema pasidarė nebepakenčiama: jos nebepakelia ūkių darbuotojai, darbininkai, bendruomenės ir žmonės. Pati žemė – mūsų sesuo, Motina Žemė, kaip pasakytų šventasis Pranciškus, – jos nebepakelia.“

Tačiau ar galima sakyti, kad problemos, dėl kurių susisielojo popiežius, yra reiškinio, kurį jis pavadino „nežabotu kapitalizmu“, padarinys? O gal jas veikiau sukėlė stebėtinas kapitalizmo negebėjimas padaryti tai, ko iš jo buvo tikimasi? Taigi ar darbotvarkė, kuria siekiama skatinti socialinį teisingumą, turėtų būti grindžiama kapitalizmo tramdymu, ar kliūčių, trukdančių jo plėtrai, šalinimu?

Akivaizdu, kad Lotynų Amerikoje, Afrikoje, Vidurio Rytuose ir Azijoje renkamasi antrąjį atsakymą. Kad geriau tai suprastume, bus pravartu prisiminti, kaip ateitį įsivaizdavo Karlas Marksas.

Markso manymu, istorinis kapitalizmo vaidmuo yra pertvarkyti gamybą. Dingtų šeimos ūkiai, amatininkų dirbtuvėlės ir „krautuvininkų tauta“ (sakoma, kad taip kadaise Napoleonas niekinamai pavadino Britaniją). Visas šias smulkias buržuazines įmonėles užgožtų šių dienų „Zaros“, „Toytos“, „Airbus“ arba „Walmart“ atitikmenys.

Dėl to gamybos priemonės priklausytų nebe tiems, kurie šį darbą padaro, kaip, pavyzdžiui, šeimos ūkyje arba amatininko dirbtuvėse, o „kapitalui“. Darbuotojams liktų tik jų pačių darbas, kurį jie būtų priversti mainyti į apgailėtiną atlyginimą. Nepaisant to, jiems pasisektų labiau negu „rezervinei bedarbių armijai“ – būriams dykinėjančių darbininkų, kurie būtų tokie dideli, jog įvarytų kitiems baimę netekti darbo, tačiau vis tiek ganėtinai maži, kad papildoma vertė, kurią būtų galima išspausti privertus juos dirbti, nebūtų nuostolinga.

Visas buvusias socialines klases pavertus dirbančiąja klase, o gamybos priemones sutelkus vis labiau besitraukiančios „kapitalo“ savininkų grupelės rankose, proletarų revoliucija atvestų žmoniją į tobulo teisingumo pasaulį – kaip patvirtina ir garsusis Markso posakis: „Iš kiekvieno pagal gebėjimus, kiekvienam pagal poreikius.“

Akivaizdu, kad poetas ir filosofas Paulas Valéry buvo teisus: „Ateitis, kaip ir visa kita, nebe tokia, kokia buvo.“ Bet neturėtume šaipytis iš Markso gerai žinomos prognozavimo klaidos. Kaip taikliai pastebėjo fizikas Nielsas Bohras: „Prognozuoti sunku, o ypač – ateitį.“

Dabar jau žinome, kad jau tuo metu, kai dar džiūvo „Komunistų partijos manifesto“ dažai, Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose prasidėjo atlyginimų kilimas, truksiantis 160 metų. Dėl to darbininkai tapo vidurinės klasės, turinčios automobilių, hipotekos paskolų, gaunančios pensijas ir gyvenančios smulkiais buržuaziniais rūpestėliais, dalimi. Dabartiniai politikai žada kurti naujas darbo vietas – arba, kitaip tariant, suteikti daugiau galimybių kapitalui išnaudoti žmones, o ne perimti gamybos priemones.

Kapitalizmas galėjo pasiekti šį pokytį todėl, kad gamybos pertvarka sudarė sąlygas beprecedenčiam darbo našumo didinimui. Darbo pasidalijimas tiek pačiose įmonėse, tiek tarp jų, kurį kaip varomąją augimo jėgą dar 1776-aisiais numatė Adamas Smithas, leido individams dalytis praktine patirtimi ir visumai žinoti daugiau negu atskiroms jos dalims bei kurti vis didėjančius mainų ir bendradarbiavimo tinklus.

Šiuolaikinėje įmonėje dirba gamybos, dizaino, rinkodaros, pardavimo, finansų, apskaitos, žmogiškųjų išteklių, logistikos, mokesčių, sutarčių ir kitų sričių ekspertai. Šiuolaikinė gamyba yra ne tik Kapitalui priklausančių pastatų ir įrangos, kurią mechaniškai valdo nesunkiai pakeičiami darbuotojai, santalka. Tai koordinuotas žmonių, kuriems priklauso skirtingų rūšių Žmogiškasis kapitalas, tinklas. Išsivysčiusiame pasaulyje kapitalizmas beveik visus žmones pavertė samdomais darbuotojais, tačiau kartu padėjo jiems išbristi iš skurdo ir juos praturtino labiau, negu Marksas galėjo įsivaizduoti.

Tai ne vienintelis dalykas, kurį Marksas suprato neteisingai. Dar labiau stebina tai, kad besivystančiame pasaulyje kapitalistinė gamybos pertvarka baigėsi, ir didžioji dauguma darbo jėgos liko nepavaldi jo kontrolei. Skaičiai tiesiog stulbina. Jeigu Jungtinėse Amerikos Valstijose tik vienas iš devynių žmonių dirba savarankiškai, tai Indijoje tokių yra devyniolika iš dvidešimties. Peru tokiose privačiose įmonėse, kokias galvoje turėjo Marksas, dirba mažiau negu vienas penktadalis darbuotojų, Meksikoje – maždaug vienas iš trijų.

Net pačiose valstybėse gerovės priemonės yra stipriai susijusios su kapitalistinėje gamyboje dirbančių žmonių dalimi. Meksikos Nuevo Leono valstijoje privataus kapitalo įmonėse dirba du trečdaliai žmonių, o Čiapaso valstijoje – tik vienas iš septynių. Tad nenuostabu, kad pajamos vienam gyventojui Nuevo Leone daugiau negu devynis kartus didesnės nei Čiapase. Vienam gyventojui tenkančios pajamos Bogotoje (Kolumbija) keturis kartus didesnės negu tos pačios šalies Maikao mieste. Tačiau tuo nereikėtų stebėtis, juk Bogotoje kapitalistų įmonėse dirba net šešis kartus daugiau žmonių.

Skurdo kamuojamoje Bolivijoje popiežius Pranciškus kritikavo „mentalitetą, kai pelno siekiama bet kokia kaina, nesirūpinant nei socialine atskirtimi, nei gamtos naikinimu“, taip pat „paprastą ir naivų pasitikėjimą gerumu tų, kurių rankose yra ekonominė galia, bei sakralizuotu vyraujančios ekonominės sistemos veikimu“.

Tačiau šis kapitalizmo nesėkmės paaiškinimas visiškai ne vietoje. Pasaulio pelningiausios bendrovės neišnaudoja Bolivijos. Ten jų paprasčiausiai nėra, nes toji šalis joms yra nepelninga. Besivystančio pasaulio pagrindinė bėda ta, kad skurdžiausiose valstybėse ir regionuose kapitalizmas nepertvarkė gamybos, palikdamas didžiumą darbo jėgos už savo veiklos srities ribų.

Rafaelis Di Tella ir Robertas MacCullochas įrodė, kad skurdžiausioms pasaulio valstybėms būdingas ne naivus pasitikėjimas kapitalizmu, o visiškas nepasitikėjimas, kuris lemia stiprų valstybės kišimąsi ir verslo reguliavimą. Tokiomis sąlygomis kapitalizmas negali klestėti, ir valstybės toliau skursta.

Popiežius Pranciškus yra teisus, sutelkdamas dėmesį į neturtingiausių pasaulio gyventojų padėtį. Vis dėlto šių gyventojų kančios – ne nežaboto kapitalizmo, o netinkamai pažaboto kapitalizmo padarinys.

Buvęs Venesuelos planavimo ministras ir Amerikos plėtros banko vyriausiasis ekonomistas Ricardo Hausmannas Harvardo universitete dėsto ekonominės plėtros praktiką ir eina to paties universiteto Tarptautinės plėtros centro direktoriaus pareigas.

Autoriaus teisės priklauso „Project Syndicate“, 2015 m. www.project-syndicate.org

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Vizija: išgelbės spynos ant prekybos centrų 17

Eiliniai tautos „gelbėtojai“ imasi reguliuoti maisto kainas – ar bent jau mano tai padarysiantys. Vienas iš...

Verslo aplinka
2018.08.16
Kiek atliekų tilps į ministro kiemą? 10

Dėl stringančios Bendrosios gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos (GPAIS) kone...

Vienas žingsnis – tik kelio pradžia 2

Vidaus reikalų ministerija (VRM) imasi struktūrinės vidaus pertvarkos, žada atsisakyti perteklinių funkcijų –...

Vadyba
2018.08.13
Rinka lietuviškų ICO žvaigždžių nelepina 8

Sėkmingi lietuvių komandų vieši kriptovaliutų platinimai (angl. initial coin offerings, ICOs) ir milijoninės...

Finansai
2018.08.12
Vidaus auditas – įmonėms, kurioms rūpi jų sveikata

Įprasta, jog įmonėse ir organizacijose, siekiančiose užsibrėžtų tikslų, daugiausia dėmesio skiriama veiklos...

Finansai
2018.08.11
Skyrybų atmosfera kaista 3

Vis labiau artėjant Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinės Karalystės (JK) skyrybų datai, mažėja vilčių, kad...

Verslo aplinka
2018.08.10
Šuolis į valdžią – per Okeaniją 2

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, svarbiems sprendimams nebeprirenkanti Seime reikiamos balsų daugumos,...

Verslo aplinka
2018.08.09
Mano pensija: pakopų lenktynės ar tvirto namo statyba? 10

Kitų metų sausio 1-oji simbolizuos dar vienos naujos ateities būsimiems pensininkams pradžią. Tiesa, nauja...

Finansai
2018.08.08
Ietys atšipo, galąsti nebesirengia 7

Ginklų žvangesys mūšyje dėl teritorijų tarp Klaipėdos miesto ir uosto rimsta: uostamiesčio savivaldybė...

Transportas
2018.08.08
Nepakeliama automobilio mokesčio našta 46

Bet kokia automobilių apmokestinimo idėja Lietuvoje kuriasi taip pat sėkmingai kaip nebe pirmos jaunystės...

Verslo aplinka
2018.08.07
Konsultantams per daug neišlaidauja 1

Šio pusmečio Lietuvos įsigijimų ir susijungimų (angl. mergers and acquisitions, M&A) rinka pralenkė...

Rinkos
2018.08.07
Pavojų įžvelgia, bet tik skėsčioja rankomis 5

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC), prieš kelias dienas rekomendavęs nenaudoti pavėžėjimo...

Verslo aplinka
2018.08.06
„Blockchain“ technologijų įmonėms sąlygos sukurtos, bet konkurencingumui išlaikyti reikia daugiau 4

Pasauliui pradėjus kalbėti apie „blockchain“ (blokų grandinės) technologijų potencialą, Lietuvos institucijos...

Technologijos
2018.08.05
Ką pamirštame kalbėdami apie technologijų proveržį? 7

Diskusijos apie technologijų proveržį, įvairių sričių veiklos skaitmenizavimą pastaruoju metu dominuoja tiek...

Technologijos
2018.08.05
Aplinkos ministerija vs premjeras: kas gudrauja? 8

Iš atostogų grįžęs premjeras Saulius Skvernelis vadinamąjį taršos mažinimo planą sutiko kaip akibrokštą ir...

Transportas
2018.08.03
Pokyčių bankuose daug, Europa inicijavo dar didesnius 5

Inovacijos didiesiems bankams buvo svarbios visuomet, tačiau pastaraisiais metais mūsų šalyje prasidėjo...

Finansai
2018.08.02
Mokesčių pakeitimai: ar apie viską pagalvota?

Seimo valdančioji dauguma, paskutinėmis birželio dienomis suskubusi priimti vadinamosios mokesčių reformos...

Finansai
2018.08.02
Imsis iš esmės ar tik apsišluos? 7

Nekilnojamojo turto (NT) ir statybos sektoriaus dalyviai, imdamiesi vieno ar kito projekto, neretai nėra...

Statyba ir NT
2018.08.01
Kaip bus paveikti finansų, indėlių draudimo ir nemokumo sektoriai?

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) 2018 m. liepos 25 d. byloje Ūkio bankas prieš „Aviabaltika“ priėmė...

Finansai
2018.07.31
Ant pagalvės sėdėti ir minkščiau, ir ramiau 2

Lietuvos Vyriausybė per ekonominį pakilimą taip ir neperorientavo finansų politikos, kad būtų kaupiamas...

Finansai
2018.07.31

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau