Ar kapitalizmas kaltas dėl skurdo?

Publikuota: 2015-09-01
Brendano McDermido („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Brendano McDermido („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
 

Pastaruoju metu kapitalizmas kaltinamas dėl daugelio dalykų – skurdo, nedarbo, net pasaulinio atšilimo. Bolivijoje neseniai sakytoje kalboje popiežius Pranciškus pareiškė: „Ši sistema pasidarė nebepakenčiama: jos nebepakelia ūkių darbuotojai, darbininkai, bendruomenės ir žmonės. Pati žemė – mūsų sesuo, Motina Žemė, kaip pasakytų šventasis Pranciškus, – jos nebepakelia.“

Tačiau ar galima sakyti, kad problemos, dėl kurių susisielojo popiežius, yra reiškinio, kurį jis pavadino „nežabotu kapitalizmu“, padarinys? O gal jas veikiau sukėlė stebėtinas kapitalizmo negebėjimas padaryti tai, ko iš jo buvo tikimasi? Taigi ar darbotvarkė, kuria siekiama skatinti socialinį teisingumą, turėtų būti grindžiama kapitalizmo tramdymu, ar kliūčių, trukdančių jo plėtrai, šalinimu?

Akivaizdu, kad Lotynų Amerikoje, Afrikoje, Vidurio Rytuose ir Azijoje renkamasi antrąjį atsakymą. Kad geriau tai suprastume, bus pravartu prisiminti, kaip ateitį įsivaizdavo Karlas Marksas.

Markso manymu, istorinis kapitalizmo vaidmuo yra pertvarkyti gamybą. Dingtų šeimos ūkiai, amatininkų dirbtuvėlės ir „krautuvininkų tauta“ (sakoma, kad taip kadaise Napoleonas niekinamai pavadino Britaniją). Visas šias smulkias buržuazines įmonėles užgožtų šių dienų „Zaros“, „Toytos“, „Airbus“ arba „Walmart“ atitikmenys.

Dėl to gamybos priemonės priklausytų nebe tiems, kurie šį darbą padaro, kaip, pavyzdžiui, šeimos ūkyje arba amatininko dirbtuvėse, o „kapitalui“. Darbuotojams liktų tik jų pačių darbas, kurį jie būtų priversti mainyti į apgailėtiną atlyginimą. Nepaisant to, jiems pasisektų labiau negu „rezervinei bedarbių armijai“ – būriams dykinėjančių darbininkų, kurie būtų tokie dideli, jog įvarytų kitiems baimę netekti darbo, tačiau vis tiek ganėtinai maži, kad papildoma vertė, kurią būtų galima išspausti privertus juos dirbti, nebūtų nuostolinga.

Visas buvusias socialines klases pavertus dirbančiąja klase, o gamybos priemones sutelkus vis labiau besitraukiančios „kapitalo“ savininkų grupelės rankose, proletarų revoliucija atvestų žmoniją į tobulo teisingumo pasaulį – kaip patvirtina ir garsusis Markso posakis: „Iš kiekvieno pagal gebėjimus, kiekvienam pagal poreikius.“

Akivaizdu, kad poetas ir filosofas Paulas Valéry buvo teisus: „Ateitis, kaip ir visa kita, nebe tokia, kokia buvo.“ Bet neturėtume šaipytis iš Markso gerai žinomos prognozavimo klaidos. Kaip taikliai pastebėjo fizikas Nielsas Bohras: „Prognozuoti sunku, o ypač – ateitį.“

Dabar jau žinome, kad jau tuo metu, kai dar džiūvo „Komunistų partijos manifesto“ dažai, Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose prasidėjo atlyginimų kilimas, truksiantis 160 metų. Dėl to darbininkai tapo vidurinės klasės, turinčios automobilių, hipotekos paskolų, gaunančios pensijas ir gyvenančios smulkiais buržuaziniais rūpestėliais, dalimi. Dabartiniai politikai žada kurti naujas darbo vietas – arba, kitaip tariant, suteikti daugiau galimybių kapitalui išnaudoti žmones, o ne perimti gamybos priemones.

Kapitalizmas galėjo pasiekti šį pokytį todėl, kad gamybos pertvarka sudarė sąlygas beprecedenčiam darbo našumo didinimui. Darbo pasidalijimas tiek pačiose įmonėse, tiek tarp jų, kurį kaip varomąją augimo jėgą dar 1776-aisiais numatė Adamas Smithas, leido individams dalytis praktine patirtimi ir visumai žinoti daugiau negu atskiroms jos dalims bei kurti vis didėjančius mainų ir bendradarbiavimo tinklus.

Šiuolaikinėje įmonėje dirba gamybos, dizaino, rinkodaros, pardavimo, finansų, apskaitos, žmogiškųjų išteklių, logistikos, mokesčių, sutarčių ir kitų sričių ekspertai. Šiuolaikinė gamyba yra ne tik Kapitalui priklausančių pastatų ir įrangos, kurią mechaniškai valdo nesunkiai pakeičiami darbuotojai, santalka. Tai koordinuotas žmonių, kuriems priklauso skirtingų rūšių Žmogiškasis kapitalas, tinklas. Išsivysčiusiame pasaulyje kapitalizmas beveik visus žmones pavertė samdomais darbuotojais, tačiau kartu padėjo jiems išbristi iš skurdo ir juos praturtino labiau, negu Marksas galėjo įsivaizduoti.

Tai ne vienintelis dalykas, kurį Marksas suprato neteisingai. Dar labiau stebina tai, kad besivystančiame pasaulyje kapitalistinė gamybos pertvarka baigėsi, ir didžioji dauguma darbo jėgos liko nepavaldi jo kontrolei. Skaičiai tiesiog stulbina. Jeigu Jungtinėse Amerikos Valstijose tik vienas iš devynių žmonių dirba savarankiškai, tai Indijoje tokių yra devyniolika iš dvidešimties. Peru tokiose privačiose įmonėse, kokias galvoje turėjo Marksas, dirba mažiau negu vienas penktadalis darbuotojų, Meksikoje – maždaug vienas iš trijų.

Net pačiose valstybėse gerovės priemonės yra stipriai susijusios su kapitalistinėje gamyboje dirbančių žmonių dalimi. Meksikos Nuevo Leono valstijoje privataus kapitalo įmonėse dirba du trečdaliai žmonių, o Čiapaso valstijoje – tik vienas iš septynių. Tad nenuostabu, kad pajamos vienam gyventojui Nuevo Leone daugiau negu devynis kartus didesnės nei Čiapase. Vienam gyventojui tenkančios pajamos Bogotoje (Kolumbija) keturis kartus didesnės negu tos pačios šalies Maikao mieste. Tačiau tuo nereikėtų stebėtis, juk Bogotoje kapitalistų įmonėse dirba net šešis kartus daugiau žmonių.

Skurdo kamuojamoje Bolivijoje popiežius Pranciškus kritikavo „mentalitetą, kai pelno siekiama bet kokia kaina, nesirūpinant nei socialine atskirtimi, nei gamtos naikinimu“, taip pat „paprastą ir naivų pasitikėjimą gerumu tų, kurių rankose yra ekonominė galia, bei sakralizuotu vyraujančios ekonominės sistemos veikimu“.

Tačiau šis kapitalizmo nesėkmės paaiškinimas visiškai ne vietoje. Pasaulio pelningiausios bendrovės neišnaudoja Bolivijos. Ten jų paprasčiausiai nėra, nes toji šalis joms yra nepelninga. Besivystančio pasaulio pagrindinė bėda ta, kad skurdžiausiose valstybėse ir regionuose kapitalizmas nepertvarkė gamybos, palikdamas didžiumą darbo jėgos už savo veiklos srities ribų.

Rafaelis Di Tella ir Robertas MacCullochas įrodė, kad skurdžiausioms pasaulio valstybėms būdingas ne naivus pasitikėjimas kapitalizmu, o visiškas nepasitikėjimas, kuris lemia stiprų valstybės kišimąsi ir verslo reguliavimą. Tokiomis sąlygomis kapitalizmas negali klestėti, ir valstybės toliau skursta.

Popiežius Pranciškus yra teisus, sutelkdamas dėmesį į neturtingiausių pasaulio gyventojų padėtį. Vis dėlto šių gyventojų kančios – ne nežaboto kapitalizmo, o netinkamai pažaboto kapitalizmo padarinys.

Buvęs Venesuelos planavimo ministras ir Amerikos plėtros banko vyriausiasis ekonomistas Ricardo Hausmannas Harvardo universitete dėsto ekonominės plėtros praktiką ir eina to paties universiteto Tarptautinės plėtros centro direktoriaus pareigas.

Autoriaus teisės priklauso „Project Syndicate“, 2015 m. www.project-syndicate.org

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Valstybės įmonės vs verslas: vieniems – pranašumai, kitiems – konkurencijos žabangos 2

Valstybės valdomos įmonės (VVĮ) ir savivaldybių valdomos įmonės (SVĮ) ir toliau aktyviai žengia į rinką,...

Chaoso ratas įsuktas – kur stabdžiai? 3

Pakuočių atliekų tvarkymo sistema įstrigo gilioje krizėje: gamintojai ir importuotojai tapo įstatymo spragų...

Lenktynėse nėra vietos silpniesiems 23

Lietuva praranda konkurencingumo pagreitį: mūsų šalis konkurencingumo indekse smuktelėjo dviem laipteliais...

Verslo aplinka
2018.10.18
Kaip ilgai dar džiaugsis smaližiai?

Dietologai ir mitybos ekspertai dėl to, ko gero, nė kiek nesidžiaugia. Ne itin tai džiugina ir cukrinių...

Agroverslas
2018.10.17
Kovoje su skurdu pergalės nematyti 42

Šiandien – Tarptautinė kovos su skurdu diena. Lietuva šios kovos fronte atrodo gana apgailėtinai: beveik 30%...

Finansai
2018.10.17
Europa kratosi plastiko invazijos 20

Europos Parlamentas (EP) ir Europos Komisija (EK) kyla į kovą prieš vienkartinius plastikinius daiktus, kurie...

Pramonė
2018.10.16
ES parama: į plytas ar į ateitį? 17

ES paramos lėšų investavimo srityje Lietuva gali pasigirti ir geromis naujienomis, tačiau jos – jau...

Finansai
2018.10.15
Dabar turime daugiau galimybių nei gebame išnaudoti 9

Dabartiniai gamybos būdai ir technologijos šviesmečiais skiriasi nuo pirmosios pramonės revoliucijos įvykdytų...

Pramonė
2018.10.12
Draudimai – pasakos lengvatikiams 18

Populistiniai valdžios sprendimai gana dažnai duoda daugiau žalos nei pažaduose deklaruoti tikslai. Nemenki...

Biurokratijos sparnai dar neapkarpyti 3

Nors kiekviena Vyriausybė, įskaitant ir Sauliaus Skvernelio vadovaujamą, tarp gausių verslui dalijamų pažadų...

Verslo aplinka
2018.10.11
Pensijų kaupimo sistemos reforma: keturios geros žinios dirbantiesiems 30

Nedaug temų sulaukia tokio visuomenės dėmesio, kaip pensijos, ir reta kuri kita sritis sulaukia tiek...

Finansai
2018.10.10
Ar Vilniaus požemiuose dundės traukiniai? 24

Daug metų brandinta idėja įkurdinti Vilniuje metro, sutelkusi tiek šalininkų, tiek kritikų būrius, tampa...

Transportas
2018.10.10
Aistros dėl lietuviško rąsto 5

Valdantieji patraukė į miškus – Seime pasipylė siūlymai taisyti Miškų įstatymą. Vienas jų – jau seniai...

Pramonė
2018.10.09
Kopūstas – darže ar ant pečių? 3

Gal valdančiuosius reikėtų pagirti – jie galvoja. Galvoja ir prigalvoja visokių idėjų – ką gi dar uždraudus:...

Verslo aplinka
2018.10.08
Komunikacijos tendencijos 2019 m.: „daugiau su mažiau“ scenarijus 7

Komunikacijoje, kaip ir daugelyje kitų sričių, pokyčiai yra neišvengiami, ir čia itin svarbu laiku į juos...

Rinkodara
2018.10.06
Kaip darbuotojų paieškos situaciją „visi pralaimi“ paversti į „laimi visi“ 6

Neseniai klientas iš tarptautinės kompanijos kreipėsi norėdamas pasamdyti didelį darbuotojų skaičių. Jis...

Vadyba
2018.10.05
Jei viskas švaru, ko bijo valdžia? 33

Nieko nematykit, negirdėkit, nelįskit, nieko apie mus nepasakokit – taip dabartinė Lietuvos valdžia norėtų...

Verslo aplinka
2018.10.05
Našiau dirbant, smagiau žvelgti į priekį 3

Lietuva gali pasigirti sparčiai augančiu darbo našumu – Eurostato duomenys rodo, kad 2017 m. jis augo...

Verslo aplinka
2018.10.04
Viešumui ir tiesai – antrankiai? 27

Šlubuojanti e. sveikatos sistema jau prarijo 40 mln. Eur ir dar 2,5 mln. Eur pareikalaus klaidų taisymui.

Verslo aplinka
2018.10.03
Skyrybos be vedybų sutarties 4

Seimas, šią savaitę pailsėjęs nuo plenarinių posėdžių, kitą antradienį vėl grįš (skubos tvarka) prie...

Verslo aplinka
2018.10.02

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau