Ar kapitalizmas kaltas dėl skurdo?

Publikuota: 2015-09-01
Brendano McDermido („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Brendano McDermido („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
 

Pastaruoju metu kapitalizmas kaltinamas dėl daugelio dalykų – skurdo, nedarbo, net pasaulinio atšilimo. Bolivijoje neseniai sakytoje kalboje popiežius Pranciškus pareiškė: „Ši sistema pasidarė nebepakenčiama: jos nebepakelia ūkių darbuotojai, darbininkai, bendruomenės ir žmonės. Pati žemė – mūsų sesuo, Motina Žemė, kaip pasakytų šventasis Pranciškus, – jos nebepakelia.“

Tačiau ar galima sakyti, kad problemos, dėl kurių susisielojo popiežius, yra reiškinio, kurį jis pavadino „nežabotu kapitalizmu“, padarinys? O gal jas veikiau sukėlė stebėtinas kapitalizmo negebėjimas padaryti tai, ko iš jo buvo tikimasi? Taigi ar darbotvarkė, kuria siekiama skatinti socialinį teisingumą, turėtų būti grindžiama kapitalizmo tramdymu, ar kliūčių, trukdančių jo plėtrai, šalinimu?

Akivaizdu, kad Lotynų Amerikoje, Afrikoje, Vidurio Rytuose ir Azijoje renkamasi antrąjį atsakymą. Kad geriau tai suprastume, bus pravartu prisiminti, kaip ateitį įsivaizdavo Karlas Marksas.

Markso manymu, istorinis kapitalizmo vaidmuo yra pertvarkyti gamybą. Dingtų šeimos ūkiai, amatininkų dirbtuvėlės ir „krautuvininkų tauta“ (sakoma, kad taip kadaise Napoleonas niekinamai pavadino Britaniją). Visas šias smulkias buržuazines įmonėles užgožtų šių dienų „Zaros“, „Toytos“, „Airbus“ arba „Walmart“ atitikmenys.

Dėl to gamybos priemonės priklausytų nebe tiems, kurie šį darbą padaro, kaip, pavyzdžiui, šeimos ūkyje arba amatininko dirbtuvėse, o „kapitalui“. Darbuotojams liktų tik jų pačių darbas, kurį jie būtų priversti mainyti į apgailėtiną atlyginimą. Nepaisant to, jiems pasisektų labiau negu „rezervinei bedarbių armijai“ – būriams dykinėjančių darbininkų, kurie būtų tokie dideli, jog įvarytų kitiems baimę netekti darbo, tačiau vis tiek ganėtinai maži, kad papildoma vertė, kurią būtų galima išspausti privertus juos dirbti, nebūtų nuostolinga.

Visas buvusias socialines klases pavertus dirbančiąja klase, o gamybos priemones sutelkus vis labiau besitraukiančios „kapitalo“ savininkų grupelės rankose, proletarų revoliucija atvestų žmoniją į tobulo teisingumo pasaulį – kaip patvirtina ir garsusis Markso posakis: „Iš kiekvieno pagal gebėjimus, kiekvienam pagal poreikius.“

Akivaizdu, kad poetas ir filosofas Paulas Valéry buvo teisus: „Ateitis, kaip ir visa kita, nebe tokia, kokia buvo.“ Bet neturėtume šaipytis iš Markso gerai žinomos prognozavimo klaidos. Kaip taikliai pastebėjo fizikas Nielsas Bohras: „Prognozuoti sunku, o ypač – ateitį.“

Dabar jau žinome, kad jau tuo metu, kai dar džiūvo „Komunistų partijos manifesto“ dažai, Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose prasidėjo atlyginimų kilimas, truksiantis 160 metų. Dėl to darbininkai tapo vidurinės klasės, turinčios automobilių, hipotekos paskolų, gaunančios pensijas ir gyvenančios smulkiais buržuaziniais rūpestėliais, dalimi. Dabartiniai politikai žada kurti naujas darbo vietas – arba, kitaip tariant, suteikti daugiau galimybių kapitalui išnaudoti žmones, o ne perimti gamybos priemones.

Kapitalizmas galėjo pasiekti šį pokytį todėl, kad gamybos pertvarka sudarė sąlygas beprecedenčiam darbo našumo didinimui. Darbo pasidalijimas tiek pačiose įmonėse, tiek tarp jų, kurį kaip varomąją augimo jėgą dar 1776-aisiais numatė Adamas Smithas, leido individams dalytis praktine patirtimi ir visumai žinoti daugiau negu atskiroms jos dalims bei kurti vis didėjančius mainų ir bendradarbiavimo tinklus.

Šiuolaikinėje įmonėje dirba gamybos, dizaino, rinkodaros, pardavimo, finansų, apskaitos, žmogiškųjų išteklių, logistikos, mokesčių, sutarčių ir kitų sričių ekspertai. Šiuolaikinė gamyba yra ne tik Kapitalui priklausančių pastatų ir įrangos, kurią mechaniškai valdo nesunkiai pakeičiami darbuotojai, santalka. Tai koordinuotas žmonių, kuriems priklauso skirtingų rūšių Žmogiškasis kapitalas, tinklas. Išsivysčiusiame pasaulyje kapitalizmas beveik visus žmones pavertė samdomais darbuotojais, tačiau kartu padėjo jiems išbristi iš skurdo ir juos praturtino labiau, negu Marksas galėjo įsivaizduoti.

Tai ne vienintelis dalykas, kurį Marksas suprato neteisingai. Dar labiau stebina tai, kad besivystančiame pasaulyje kapitalistinė gamybos pertvarka baigėsi, ir didžioji dauguma darbo jėgos liko nepavaldi jo kontrolei. Skaičiai tiesiog stulbina. Jeigu Jungtinėse Amerikos Valstijose tik vienas iš devynių žmonių dirba savarankiškai, tai Indijoje tokių yra devyniolika iš dvidešimties. Peru tokiose privačiose įmonėse, kokias galvoje turėjo Marksas, dirba mažiau negu vienas penktadalis darbuotojų, Meksikoje – maždaug vienas iš trijų.

Net pačiose valstybėse gerovės priemonės yra stipriai susijusios su kapitalistinėje gamyboje dirbančių žmonių dalimi. Meksikos Nuevo Leono valstijoje privataus kapitalo įmonėse dirba du trečdaliai žmonių, o Čiapaso valstijoje – tik vienas iš septynių. Tad nenuostabu, kad pajamos vienam gyventojui Nuevo Leone daugiau negu devynis kartus didesnės nei Čiapase. Vienam gyventojui tenkančios pajamos Bogotoje (Kolumbija) keturis kartus didesnės negu tos pačios šalies Maikao mieste. Tačiau tuo nereikėtų stebėtis, juk Bogotoje kapitalistų įmonėse dirba net šešis kartus daugiau žmonių.

Skurdo kamuojamoje Bolivijoje popiežius Pranciškus kritikavo „mentalitetą, kai pelno siekiama bet kokia kaina, nesirūpinant nei socialine atskirtimi, nei gamtos naikinimu“, taip pat „paprastą ir naivų pasitikėjimą gerumu tų, kurių rankose yra ekonominė galia, bei sakralizuotu vyraujančios ekonominės sistemos veikimu“.

Tačiau šis kapitalizmo nesėkmės paaiškinimas visiškai ne vietoje. Pasaulio pelningiausios bendrovės neišnaudoja Bolivijos. Ten jų paprasčiausiai nėra, nes toji šalis joms yra nepelninga. Besivystančio pasaulio pagrindinė bėda ta, kad skurdžiausiose valstybėse ir regionuose kapitalizmas nepertvarkė gamybos, palikdamas didžiumą darbo jėgos už savo veiklos srities ribų.

Rafaelis Di Tella ir Robertas MacCullochas įrodė, kad skurdžiausioms pasaulio valstybėms būdingas ne naivus pasitikėjimas kapitalizmu, o visiškas nepasitikėjimas, kuris lemia stiprų valstybės kišimąsi ir verslo reguliavimą. Tokiomis sąlygomis kapitalizmas negali klestėti, ir valstybės toliau skursta.

Popiežius Pranciškus yra teisus, sutelkdamas dėmesį į neturtingiausių pasaulio gyventojų padėtį. Vis dėlto šių gyventojų kančios – ne nežaboto kapitalizmo, o netinkamai pažaboto kapitalizmo padarinys.

Buvęs Venesuelos planavimo ministras ir Amerikos plėtros banko vyriausiasis ekonomistas Ricardo Hausmannas Harvardo universitete dėsto ekonominės plėtros praktiką ir eina to paties universiteto Tarptautinės plėtros centro direktoriaus pareigas.

Autoriaus teisės priklauso „Project Syndicate“, 2015 m. www.project-syndicate.org

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Prezidento rinkimai: konstruktyvios diskusijos ilgesys 3

Visų šiemet vyksiančių rinkimų kampanijos, ypač prezidento, faktiškai prasidėjo dar prieš gerą pusmetį ir...

Vartojimo kreditai ir paskolos su NT įkeitimu: kas rizikingiau 11

Parašyti šį tekstą mane paskatino neseniai VŽ publikuotas straipsnis „Investicijos į paskolas su NT užstatu:...

Rinkos
2019.01.20
Ant svarstyklių – grėsmės ir pažanga: kas mūsų laukia 2019 m. 

Tarp didžiausią poveikį visuomenei artimiausioje ateityje atnešiančių pokyčių ekspertai išskiria dirbtinio...

Technologijos
2019.01.18
Milijonai iš baudų nieko neparodo 16

Konkurencijos taryba (KT) šią savaitę paviešino, kad 2016–2018 m. iš viso skyrė 15 mln. Eur baudų, o teismams...

Verslo aplinka
2019.01.18
Gordijaus mazgo įkaitai 4

Jungtinės Karalystės (JK) parlamentarai, smogę premjerės Theresos May vyriausybei, „Brexit“ klausimą paliko...

Verslo aplinka
2019.01.17
Penki išbandymai verslui 2019 metais 3

Prasidėję 2019-ieji žymi naują pasiekimą mūsų nepriklausomos šalies istorijoje – dar niekada ekonominė plėtra...

Verslo aplinka
2019.01.16
R. Vilpišauskas: ko nori britai? 13

Kaip ir buvo prognozuota, antradienį dauguma Jungtinės Karalystės (JK) parlamento narių atmetė savo šalies...

Verslo aplinka
2019.01.16
Politikai viešumo kainos mokėti nelinkę 2

Kad ir kiek valstiečių vedlys Ramūnas Karbauskis dievagojasi, esą jokio apynasrio žiniasklaidai mauti...

Rinkodara
2019.01.16
Įvaizdžio nėra, fantazija išlaidauti – be ribų 18

Lietuva neturi įvaizdžio. Nes jo kūrėjai – nieko verti. Metų metais kiekviena Vyriausybė išleidžia šiam...

Rinkodara
2019.01.15
Scenarijai – sunkiai nuspėjami

Lietuvos eksportas 2018 m. pamažu lėtėjo, ši tendencija prognozuojama ir šiems metams, tad kuklesni gali būti...

Verslo aplinka
2019.01.14
3 iliuzijos, kurios klaidina darbuotojų ieškantį verslą 17

Konkurencinę kovą norinčios laimėti bendrovės nekalba apie darbuotojų pritraukimą, jos galvoja, kaip...

Rinkodara
2019.01.13
Kaip išmatuoti atsakingumą? 8

Įsivažiavus ekonomikai, verslo įmonių produktyvumui ir investicijoms, jau keleri metai didžiausias darbdavių...

Vadyba
2019.01.11
Darbuotojų nė su žiburiu nerasi 48

Nors darbdaviai skundžiasi, kad jiems trūksta darbo jėgos, mūsų šalis patenka tarp 11-os didžiausiu nedarbo...

Pramonė
2019.01.11
Opcionams – dalinė „amnestija“ 2

Siekdama gerokai padidinti startuolių skaičių Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM), dar dirbdama po Ūkio...

Finansai
2019.01.10
Jaukas pro šalį sukantiems investuotojams 9

Skaičiuojant į Lietuvą pritrauktas investicijas, retai apsižiūrima, kiek jų aplenkia mūsų šalį ir nukeliauja...

Pramonė
2019.01.09
„Fintech“ pionieriams tenka ne tik laurai 10

Lietuvoje prasidėjus banko licencijų dalyboms, „Verslo žinios“ gruodžio 18 d. redakcijos vedamajame „Bankas...

Finansai
2019.01.08
Valstybės įmonėms lengvina gyvenimą 5

Politikai, prieš Lietuvai stojant į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) pasižadėję...

Finansai
2019.01.07
Praleistos galimybės: kokias 3 skaitmeninės rinkodaros sritis pamiršta B2B verslas 1

Kai elektroninė prekyba B2C sektoriuje išgyvena aukso amžių ir nuolat tobulėjantys internetinės reklamos...

Rinkodara
2019.01.06
Didelių sukrėtimų 2019 m. turėtų pavykti išvengti 5

Lietuvos ekonomikos plėtra lieka neblogai subalansuota ir didelių disbalansų, kurie aiškiai perspėtų apie...

Prekyba
2019.01.05
Praleistos progos patylėti 33

Valdantieji, ir anksčiau liguistai reagavę į bet kokią kritiką, pastarosiomis dienomis tiesiog pratrūko...

Verslo aplinka
2019.01.04

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau