Tarp Stokholmo ir Pchenjano

Publikuota: 2015-09-01
Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas

Šių metų rugsėjo 1-oji yra neeilinė. Šeimoms, kurių vaikams vietos valstybiniuose darželiuose neliko arba kurios tiesiog savanoriškai tą vietą užleido kitiems, bus skiriama 100 Eur kompensacija. Taip Vilniaus miesto savivaldybė pabandė išspręsti vieną iš daugelio įsisenėjusių problemų – nepakankamo vietų skaičiaus valstybiniuose darželiuose. Tačiau jau pasigirdo nuomonių, kad dėl tokios kompensacijos naudos turės tik turtingos šeimos, kurios ir taip rinktųsi privačius darželius.

Tokio pobūdžio dilema Lietuvoje nenauja. Praeityje nemažai diskutuota, ar valstybė studentui užtikrina galimybę įgyti nemokamą aukštąjį išsilavinimą tik valstybiniuose universitetuose, ar jam paliekama laisvė pačiam rinktis, kur mokytis. Ar valstybės suteikiamus finansinius išteklius pilietis gali naudoti tik valstybinėse gydymo įstaigose, ar turi išlikti galimybė gydymo paslaugas gauti privačioje įstaigoje?

Deja, diskutuojant apie lygybę, neretai „lygios galimybės“ susipina ir susipainioja su „lygiu rezultatu“. Tačiau šios dvi sąvokos iš esmės yra skirtingos. Valstybė, siekianti, kad visi jos vaikai turėtų vienodą galimybę įgyti išsilavinimą, labai skiriasi nuo valstybės, kuri planuoja, kad visi jos vaikai užaugę bus „vienodi“. Kitaip sakant, vienos valstybės stengiasi, kad visi piliečiai gyvenimo „varžybose“ galėtų startuoti iš to paties taško, o kitos siekia, kad visi jie šias varžybas baigtų tame pačiame taške.

Visi Šiaurės Korėjos piliečiai, išskyrus kelis elito narius, nepriklausomai nuo asmeninių gebėjimų ir pastangų, turi lygias galimybes rinktis gyvenamąją vietą, mokytis ką nori ir kur nori, dirbti patinkantį darbą, keliauti po pasaulį. Šios galimybės lygios visiems – t. y. vienodai beveik neegzistuojančios. Panašaus tikslo daug dešimtmečių siekė ir Sovietų Sąjungos lyderiai. Rezultatas irgi buvo labai panašus – visi turėjo vienodai mažai materialinių gėrybių, savirealizacijos galimybių ir pasirinkimo laisvės. O visai netoli vienas didžiausių socialinių garantijų pasaulyje teikianti valstybė, Švedija, įgyvendina visai kitokį lygybės modelį. Valstybė garantuoja kai kurias iš dalies ar visiškai nemokamas viešąsias paslaugas. Ir tai nepriklauso nuo to, kam ir kas – valstybinės ar privačios institucijos – jas teikia.

O ko siekia Lietuva? Suteikti visiems vaikams galimybę lankyti vaikų darželį ar skirstant darželių vietas spręsti pajamų nelygybės klausimą? Kuriuo atveju atsiranda didesnės pajamų nelygybės ir socialinės atskirties rizika – suteikiant kompensaciją visoms vietos valstybiniame darželyje negavusioms šeimoms, taip pat ir turtingoms, ar nesuteikiant kompensacijos jokios vietos negavusioms šeimoms, taip pat ir neturtingoms?

Galiausiai reikia atsiminti, kad vienas pagrindinių veiksnių, slopinančių gimstamumą miestuose, yra būtent didelis neapibrėžtumas dėl galimybių be rūpesčių auginti mažamečius. Darželių, sporto, meno ar kitų laisvalaikio būrelių prieinamumas turi būti visų Lietuvos miestų prioritetas. O kelias tokio tikslo link neturėtų būti nusėtas įvairiausių priežiūros institucijų barjerais. Lygios galimybės neturėti jokių galimybių yra baisi idėja. Imkime pavyzdį iš Stokholmo, o ne iš Pchenjano.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kovoje su skurdu pergalės nematyti 20

Šiandien – Tarptautinė kovos su skurdu diena. Lietuva šios kovos fronte atrodo gana apgailėtinai: beveik 30%...

Finansai
06:30
Europa kratosi plastiko invazijos 20

Europos Parlamentas (EP) ir Europos Komisija (EK) kyla į kovą prieš vienkartinius plastikinius daiktus, kurie...

Pramonė
2018.10.16
ES parama: į plytas ar į ateitį? 17

ES paramos lėšų investavimo srityje Lietuva gali pasigirti ir geromis naujienomis, tačiau jos – jau...

Finansai
2018.10.15
Dabar turime daugiau galimybių nei gebame išnaudoti 8

Dabartiniai gamybos būdai ir technologijos šviesmečiais skiriasi nuo pirmosios pramonės revoliucijos įvykdytų...

Pramonė
2018.10.12
Draudimai – pasakos lengvatikiams 18

Populistiniai valdžios sprendimai gana dažnai duoda daugiau žalos nei pažaduose deklaruoti tikslai. Nemenki...

Biurokratijos sparnai dar neapkarpyti 3

Nors kiekviena Vyriausybė, įskaitant ir Sauliaus Skvernelio vadovaujamą, tarp gausių verslui dalijamų pažadų...

Verslo aplinka
2018.10.11
Pensijų kaupimo sistemos reforma: keturios geros žinios dirbantiesiems 29

Nedaug temų sulaukia tokio visuomenės dėmesio, kaip pensijos, ir reta kuri kita sritis sulaukia tiek...

Finansai
2018.10.10
Ar Vilniaus požemiuose dundės traukiniai? 24

Daug metų brandinta idėja įkurdinti Vilniuje metro, sutelkusi tiek šalininkų, tiek kritikų būrius, tampa...

Transportas
2018.10.10
Aistros dėl lietuviško rąsto 5

Valdantieji patraukė į miškus – Seime pasipylė siūlymai taisyti Miškų įstatymą. Vienas jų – jau seniai...

Pramonė
2018.10.09
Kopūstas – darže ar ant pečių? 3

Gal valdančiuosius reikėtų pagirti – jie galvoja. Galvoja ir prigalvoja visokių idėjų – ką gi dar uždraudus:...

Verslo aplinka
2018.10.08
Komunikacijos tendencijos 2019 m.: „daugiau su mažiau“ scenarijus 7

Komunikacijoje, kaip ir daugelyje kitų sričių, pokyčiai yra neišvengiami, ir čia itin svarbu laiku į juos...

Rinkodara
2018.10.06
Kaip darbuotojų paieškos situaciją „visi pralaimi“ paversti į „laimi visi“ 6

Neseniai klientas iš tarptautinės kompanijos kreipėsi norėdamas pasamdyti didelį darbuotojų skaičių. Jis...

Vadyba
2018.10.05
Jei viskas švaru, ko bijo valdžia? 33

Nieko nematykit, negirdėkit, nelįskit, nieko apie mus nepasakokit – taip dabartinė Lietuvos valdžia norėtų...

Verslo aplinka
2018.10.05
Našiau dirbant, smagiau žvelgti į priekį 3

Lietuva gali pasigirti sparčiai augančiu darbo našumu – Eurostato duomenys rodo, kad 2017 m. jis augo...

Verslo aplinka
2018.10.04
Viešumui ir tiesai – antrankiai? 27

Šlubuojanti e. sveikatos sistema jau prarijo 40 mln. Eur ir dar 2,5 mln. Eur pareikalaus klaidų taisymui.

Verslo aplinka
2018.10.03
Skyrybos be vedybų sutarties 4

Seimas, šią savaitę pailsėjęs nuo plenarinių posėdžių, kitą antradienį vėl grįš (skubos tvarka) prie...

Verslo aplinka
2018.10.02
„Rail Baltica“, regis, rūpi tik Briuseliui 14

„Rail Balticos“ projektą visiškai pagrįstai galime vadinti amžiaus projektu – sprendimui tiesti geležinkelio...

Transportas
2018.10.01
TOP 3 gyvenamojo NT projektai Kaune 69

Vis labiau ir labiau į praeitį nugrimzta ironiškas vilniečių pastebėjimas apie tai, kad vienas iš gerų dalykų...

Statyba ir NT
2018.09.30
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas plačiau pravėrė duris arbitražui 1

Kasmet pagrindinėje Lietuvos arbitražo institucijoje – Vilniaus komercinio arbitražo teisme – pradedama nuo...

Verslo aplinka
2018.09.30
Misija – įpėdinis: kaip nesužlugdyti perduodamo verslo 4

Kas yra šeimos verslo perdavimas? Kad ir kokį procesą įsivaizduotume, tai tikrai nėra vien garbingos šeimos...

Finansai
2018.09.29

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau