Tarp Stokholmo ir Pchenjano

Publikuota: 2015-09-01
Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas

Šių metų rugsėjo 1-oji yra neeilinė. Šeimoms, kurių vaikams vietos valstybiniuose darželiuose neliko arba kurios tiesiog savanoriškai tą vietą užleido kitiems, bus skiriama 100 Eur kompensacija. Taip Vilniaus miesto savivaldybė pabandė išspręsti vieną iš daugelio įsisenėjusių problemų – nepakankamo vietų skaičiaus valstybiniuose darželiuose. Tačiau jau pasigirdo nuomonių, kad dėl tokios kompensacijos naudos turės tik turtingos šeimos, kurios ir taip rinktųsi privačius darželius.

Tokio pobūdžio dilema Lietuvoje nenauja. Praeityje nemažai diskutuota, ar valstybė studentui užtikrina galimybę įgyti nemokamą aukštąjį išsilavinimą tik valstybiniuose universitetuose, ar jam paliekama laisvė pačiam rinktis, kur mokytis. Ar valstybės suteikiamus finansinius išteklius pilietis gali naudoti tik valstybinėse gydymo įstaigose, ar turi išlikti galimybė gydymo paslaugas gauti privačioje įstaigoje?

Deja, diskutuojant apie lygybę, neretai „lygios galimybės“ susipina ir susipainioja su „lygiu rezultatu“. Tačiau šios dvi sąvokos iš esmės yra skirtingos. Valstybė, siekianti, kad visi jos vaikai turėtų vienodą galimybę įgyti išsilavinimą, labai skiriasi nuo valstybės, kuri planuoja, kad visi jos vaikai užaugę bus „vienodi“. Kitaip sakant, vienos valstybės stengiasi, kad visi piliečiai gyvenimo „varžybose“ galėtų startuoti iš to paties taško, o kitos siekia, kad visi jie šias varžybas baigtų tame pačiame taške.

Visi Šiaurės Korėjos piliečiai, išskyrus kelis elito narius, nepriklausomai nuo asmeninių gebėjimų ir pastangų, turi lygias galimybes rinktis gyvenamąją vietą, mokytis ką nori ir kur nori, dirbti patinkantį darbą, keliauti po pasaulį. Šios galimybės lygios visiems – t. y. vienodai beveik neegzistuojančios. Panašaus tikslo daug dešimtmečių siekė ir Sovietų Sąjungos lyderiai. Rezultatas irgi buvo labai panašus – visi turėjo vienodai mažai materialinių gėrybių, savirealizacijos galimybių ir pasirinkimo laisvės. O visai netoli vienas didžiausių socialinių garantijų pasaulyje teikianti valstybė, Švedija, įgyvendina visai kitokį lygybės modelį. Valstybė garantuoja kai kurias iš dalies ar visiškai nemokamas viešąsias paslaugas. Ir tai nepriklauso nuo to, kam ir kas – valstybinės ar privačios institucijos – jas teikia.

O ko siekia Lietuva? Suteikti visiems vaikams galimybę lankyti vaikų darželį ar skirstant darželių vietas spręsti pajamų nelygybės klausimą? Kuriuo atveju atsiranda didesnės pajamų nelygybės ir socialinės atskirties rizika – suteikiant kompensaciją visoms vietos valstybiniame darželyje negavusioms šeimoms, taip pat ir turtingoms, ar nesuteikiant kompensacijos jokios vietos negavusioms šeimoms, taip pat ir neturtingoms?

Galiausiai reikia atsiminti, kad vienas pagrindinių veiksnių, slopinančių gimstamumą miestuose, yra būtent didelis neapibrėžtumas dėl galimybių be rūpesčių auginti mažamečius. Darželių, sporto, meno ar kitų laisvalaikio būrelių prieinamumas turi būti visų Lietuvos miestų prioritetas. O kelias tokio tikslo link neturėtų būti nusėtas įvairiausių priežiūros institucijų barjerais. Lygios galimybės neturėti jokių galimybių yra baisi idėja. Imkime pavyzdį iš Stokholmo, o ne iš Pchenjano.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Vartojimo kreditai ir paskolos su NT įkeitimu: kas rizikingiau 9

Parašyti šį tekstą mane paskatino neseniai VŽ publikuotas straipsnis „Investicijos į paskolas su NT užstatu:...

Rinkos
2019.01.20
Ant svarstyklių – grėsmės ir pažanga: kas mūsų laukia 2019 m. 

Tarp didžiausią poveikį visuomenei artimiausioje ateityje atnešiančių pokyčių ekspertai išskiria dirbtinio...

Technologijos
2019.01.18
Milijonai iš baudų nieko neparodo 16

Konkurencijos taryba (KT) šią savaitę paviešino, kad 2016–2018 m. iš viso skyrė 15 mln. Eur baudų, o teismams...

Verslo aplinka
2019.01.18
Gordijaus mazgo įkaitai 4

Jungtinės Karalystės (JK) parlamentarai, smogę premjerės Theresos May vyriausybei, „Brexit“ klausimą paliko...

Verslo aplinka
2019.01.17
Penki išbandymai verslui 2019 metais 3

Prasidėję 2019-ieji žymi naują pasiekimą mūsų nepriklausomos šalies istorijoje – dar niekada ekonominė plėtra...

Verslo aplinka
2019.01.16
R. Vilpišauskas: ko nori britai? 13

Kaip ir buvo prognozuota, antradienį dauguma Jungtinės Karalystės (JK) parlamento narių atmetė savo šalies...

Verslo aplinka
2019.01.16
Politikai viešumo kainos mokėti nelinkę 2

Kad ir kiek valstiečių vedlys Ramūnas Karbauskis dievagojasi, esą jokio apynasrio žiniasklaidai mauti...

Rinkodara
2019.01.16
Įvaizdžio nėra, fantazija išlaidauti – be ribų 18

Lietuva neturi įvaizdžio. Nes jo kūrėjai – nieko verti. Metų metais kiekviena Vyriausybė išleidžia šiam...

Rinkodara
2019.01.15
Scenarijai – sunkiai nuspėjami

Lietuvos eksportas 2018 m. pamažu lėtėjo, ši tendencija prognozuojama ir šiems metams, tad kuklesni gali būti...

Verslo aplinka
2019.01.14
3 iliuzijos, kurios klaidina darbuotojų ieškantį verslą 17

Konkurencinę kovą norinčios laimėti bendrovės nekalba apie darbuotojų pritraukimą, jos galvoja, kaip...

Rinkodara
2019.01.13
Kaip išmatuoti atsakingumą? 8

Įsivažiavus ekonomikai, verslo įmonių produktyvumui ir investicijoms, jau keleri metai didžiausias darbdavių...

Vadyba
2019.01.11
Darbuotojų nė su žiburiu nerasi 48

Nors darbdaviai skundžiasi, kad jiems trūksta darbo jėgos, mūsų šalis patenka tarp 11-os didžiausiu nedarbo...

Pramonė
2019.01.11
Opcionams – dalinė „amnestija“ 2

Siekdama gerokai padidinti startuolių skaičių Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM), dar dirbdama po Ūkio...

Finansai
2019.01.10
Jaukas pro šalį sukantiems investuotojams 9

Skaičiuojant į Lietuvą pritrauktas investicijas, retai apsižiūrima, kiek jų aplenkia mūsų šalį ir nukeliauja...

Pramonė
2019.01.09
„Fintech“ pionieriams tenka ne tik laurai 10

Lietuvoje prasidėjus banko licencijų dalyboms, „Verslo žinios“ gruodžio 18 d. redakcijos vedamajame „Bankas...

Finansai
2019.01.08
Valstybės įmonėms lengvina gyvenimą 5

Politikai, prieš Lietuvai stojant į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) pasižadėję...

Finansai
2019.01.07
Praleistos galimybės: kokias 3 skaitmeninės rinkodaros sritis pamiršta B2B verslas 1

Kai elektroninė prekyba B2C sektoriuje išgyvena aukso amžių ir nuolat tobulėjantys internetinės reklamos...

Rinkodara
2019.01.06
Didelių sukrėtimų 2019 m. turėtų pavykti išvengti 5

Lietuvos ekonomikos plėtra lieka neblogai subalansuota ir didelių disbalansų, kurie aiškiai perspėtų apie...

Praleistos progos patylėti 33

Valdantieji, ir anksčiau liguistai reagavę į bet kokią kritiką, pastarosiomis dienomis tiesiog pratrūko...

Verslo aplinka
2019.01.04
Bankų transformacija: nuo pinigų išdavimo langelio iki paslaugų „butiko“ 6

Plėtra elektroninėje erdvėje, sąnaudų mažinimas ir reguliavimo klausimai išlieka pagrindiniais Europos bankų...

Technologijos
2019.01.03

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau