Žaliajai elektrai reikia aiškių žaidimo taisyklių

Publikuota: 2015-07-21
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Kai Seimas pernai priėmė Atsinaujinančių išteklių įstatymo pataisą, kuri numato galimybę tapti gaminančiais elektros vartotojais, ne vienam verslininkui sužibo akys: ant nuosavo namo stogo galima įsirengti nedidelę saulės elektrinę su dviguba apskaita, dieną pagamintos elektros perteklių atiduoti į elektros tinklus, o vėliau tą patį kiekį nemokamai susigrąžinti.

Iš pasigamintos ar susigrąžintos elektros galima būtų maitinti namų geoterminę šildymo sistemą, o gal net elektromobilį, svaigo kai kurie, vartydami saulės modulius montuojančių bendrovių interneto puslapius, kur nurodytos konkrečios tokių sistemų kainos.

Jos nemažos. Tarkime, 5 kW galios sistema kainuoja apie 10.500 Eur. Tačiau elektros mainų galimybė teikė vilties, kad tokia investicija kada nors atsipirks – gal po 10, gal po 15 metų.

Ne veltui skirstomųjų tinklų operatorė LESTO jau sulaukė daugiau kaip 300 vartotojų, norinčių gaminti saulės elektrą, paraiškų: žmonės užsiėmė eilę dar nesulaukę žinių, kiek gaminantiems vartotojams teks mokėti LESTO už elektros pasaugojimą. Tačiau jų lūkesčiai neišsipildė.

Praeitą savaitę Kainų komisija pagaliau patvirtino metodiką, pagal kurią bus suskaičiuota, kiek saulės jėgainės savininkas turės mokėti LESTO. Tarifas dar nežinomas, tačiau ekspertai netruko apskaičiuoti, kad paslauga kainuos apie 4 euro centus už kiekvieną pasaugotą kilovatvalandę.

Turint galvoje, kad neinvestavę tūkstančių į jokias jėgaines iš LESTO elektrą gyventojai perka maždaug už 12 euro centų, t. y. vos 3 kartus brangiau, galima manyti, kad iš tų 300 pareiškėjų investuos vos vienas kitas. Tie, kurie neskaičiuoja, o saulės žaliąja energija žavisi tiesiog iš įsitikinimų.

Suprantamas LESTO ir kainų komisijos noras į kainą saulininkams įskaičiuoti visas tinklų sąnaudas, kurias jie patiria teikdami paslaugas gaminantiems vartotojams – kodėl likę LESTO klientai turėtų jas dengti? Kita vertus, iki nukritimo vyko ginčai, ar LESTO sąnaudos yra suskaičiuotos teisingai. Lietuvos saulės energetikos asociacija laikosi nuomonės, esą LESTO išlaidos sudarytų tik cento dalis, be to, tinklai ir taip finansiškai išloš, nes dieną pagaminta ir suvartota elektra, kurią į tinklą tiektų saulininkai, brangesnė nei naktinė, kurią jie pasiimtų atgal.

Esminis klausimas, matyt, turėtų būti ne į vieną ar kitą pusę priskaičiuoti centai, o strateginė kryptis. Ar šiandien Lietuvai reikia daugiau atsinaujinančios energijos, ypač dabar, kai europinės energetikos žalinimo užduotys, keliamos Lietuvai iki 2020 m., šiandien įvykdytos su kaupu, o tradicinis organinis kuras atpigo tiek, kad vėl į madą grįžta dujiniai šildymo katilai.

Gal išties verta dėl jos plėtros palūkėti, kol Lietuva ir jos vartotojai praturtės tiek, kad neskausmingai ir entuziastingai galėtų ją remti. Arba saulės elektros sistemos ir akumuliatoriai atpigs ir įsigyti tokį komplektą kiekvienam apsimokės be jokių subsidijų ar mainų.

Reikia tikėtis, kad atnaujinama energetikos strategija pateiks aiškų atsakymą, ar reikia atsinaujinančių išteklių plėtros, kokio masto ji turi būti, kaip žalioji energetika turėtų būti remiama, kad netaptų našta likusiems vartotojams.

Verslui ir žmonėms svarbu, kad tikslai ir priemonės būtų prognozuojami. Kad nepasikartotų prieš keletą metų kilęs saulės elektros bumas, kai, nustačius kosminį jos supirkimo tarifą, pusė Lietuvos užsimojo imtis jėgainių statybų, o vėliau valstybės reikalavo atlyginti patirtus nuostolius. Arba nenutiktų taip, kaip dabar greičiausiai nutiks su gaminančiais vartotojais, – įstatymas leidžia ir skatina, o papildomos sąlygos sudėliotos taip, kad niekas nenorės.

Kita vertus, EK šiandien kaip niekada garsiai kalba, kad ne jungtys ar elektrinės, o aktyvūs – t. y. žaliąją energiją gaminantys – elektros vartotojai yra ES energetikos politikos smaigalyje, kad jie turi būti palaikomi ir skatinami. Tikėtina, kad tokie reikalavimai ES netruks virsti teisės aktais ir atsiris iki Lietuvos. O kai gamintoju galės būti kiekvienas, IKEA centre nusipirkęs pigų saulės modulių komplektą, elektros sistemų ir tinklų laukia fundamentalūs pokyčiai, kuriems jie turėtų ruoštis jau šiandien.

Didelė kaina už elektros pasaugojimą gali atsigręžti prieš patį LESTO. Dėl mažo gaminančių vartotojų skaičiaus bendrovė neturės rimtos paskatos aktyviai diegti technologinius išmaniojo tinklo sprendimus, kurti decentralizuotos, patikimos ir gaminantiems vartotojams draugiškos sistemos. Pasigedę kokybiškų paslaugų šie vartotojai gali nutarti investuoti į tobulinamas ir pingančias akumuliatorių sistemas. Tinklų paslaugų jiems nebereikėtų.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Vertybė – ne NPD, o įstatymų stabilumas 1

Prognozuojami įstatymai, ekonomikos stabilumas ir lūkesčiai, kad verslo reguliavimas nesikeis, verslui yra...

Finansai
2019.11.14
„Ignitis grupė“ elgiasi teisingai (bet yra papildomų sąlygų) 13

Pastarąsias dienas netyla triukšmas dėl „Ignitis“ grupės planų įgyvendinti savanoriškus oficialius AB...

Rinkos
2019.11.13
Stambios prekybos mokestis kvepia stambiais nemalonumais 2

Jei dar neskaitėte stambios prekybos mokesčio įstatymo projekto, kuris šiuo metu svarstomas Seime,...

Finansai
2019.11.13
Į šipulius sumaltas pasitikėjimas 19

„Ignitis grupės“ planai išbraukti savo valdomų akcinių bendrovių akcijas iš akcijų biržos smogia ne tik...

Rinkos
2019.11.13
Pramonės transformacija neišvengiama

Pasauliniame pramonės sektoriuje vis dažniau kalbama apie tvarumą, dėmesį aplinkai, vartojimo išsivysčiusiose...

Pramonė
2019.11.12
Viešas laiškas nuo akcinės bendrovės Lietuvos pašto nepriklausomų buvusios valdybos narių 3

Pranešame, kad šiandien, lapkričio 11 d., AB Lietuvos pašto nepriklausomi buvusios Valdybos nariai informavo...

Verslo aplinka
2019.11.11
„Brexit“ kampanija atvėrė Pandoros skrynią – kas laukia Lietuvos rinkėjų 1

2016 m. Jungtinėje Karalystėje vykęs „Brexit“ referendumas paliko net ne pėdsaką, o gilų randą Europos bei...

Verslo aplinka
2019.11.11
Apsispręskime, kiek atliekų mums reikia: daugiau ar mažiau 2

Šių metų rudenį pavadinčiau simptomišku ne tik elektronikos įrangos gamintojams ir importuotojams, bet ir...

Verslo aplinka
2019.11.10
Moterys Lietuvos kino industrijoje. Kokia problema? Premium 1

Jei skaitote šio straipsnio pavadinimą ir jus ima šioks toks irzuliukas, kad šis tekstas apskritai...

Verslo klasė
2019.11.09
Padangų gaisro Alytuje pamokos kovoje su kibernetiniais išpuoliais 1

„Sunku pratybose, lengva kare“, – sako viena karybos taisyklių. Taigi ir praėjusios savaitės nacionalinės...

Verslo aplinka
2019.11.09
Kas generuoja chaosą valstybėje? 14

Tokios skylėtos Vyriausybės, tokio pakrikimo valstybės valdyme, ko gero, neteko regėti per beveik trisdešimt...

Verslo aplinka
2019.11.08
Padovanokime valdžiai ekonomikos vadovėlius 17

Susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus, dar gerai nespėjusio šiame poste apšilti kojų, (ne)veikla jau...

Verslo aplinka
2019.11.07
Visuomenės poreikiai ir valstybės interesai „Lietuvos pašte“ 2

Praėjusią savaitę Susisiekimo ministerija pranešė, jog atleidžia „Lietuvos pašto“ valdybą, kurioje daugumą...

Verslo aplinka
2019.11.06
Verslą tebelaiko užribyje 6

Naikinant valstybės įmonių vidaus sandorius, savivaldybės išlaikė šią privilegiją, tiesa, su kai kuriomis...

Verslo aplinka
2019.11.06
Pilnesni grūdų augintojų aruodai nereiškia, kad pilnės ir piniginės 3

Nors šių metų grūdinių kultūrų ir rapsų derlius Lietuvoje buvo gausesnis negu pernai, didesnio finansinės...

Pramonė
2019.11.05
Nuo galimybių atitrūkę norai 6

Apetitas auga bevalgant – Seimo nariai, pradėję narstyti 2020 m. valstybės biudžetą, regis, apetito pagreitį...

Verslo aplinka
2019.11.05
Renčia užtvanką reformai

Senoji parlamentarų gvardija, prieš porą metų nesugebėjusi pasipriešinti miškų ūkio reformai, likvidavusiai...

Pramonė
2019.11.04
43% Lietuvos įmonių nedaro nieko, kad išvengtų vėluojančių mokėjimų

Įmonės visoje Europoje, ne išimtis ir Lietuva, susiduria su vėlavimu apmokėti sąskaitas, todėl joms tampa...

Finansai
2019.11.03
Kaip sukurti verslo santykius: dykumoje išmoktos pamokos

Kodėl ir kur asmeniniai ryšiai gali būti gyvybiškai svarbūs sėkmingam verslui? Ar įmanoma integruotis...

Verslo klasė
2019.11.02
Gausiųjų duomenų potencialas didžiulis, bet kas trukdo jį iš tiesų išnaudoti?

Gausieji duomenys, duomenimis grįsti sprendimai, duomenų analitika ir duomenimis „varomos“ kompanijos (angl.

Vadyba
2019.11.02

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau