Graikijos „ne“ – tai neigiamas atsakymas ir demokratijos pergalei

Publikuota: 2015-07-15
Bernardas-Henri Lévy, Prancūzijos rašytojas, vienas iš Naujųjų filosofų (Nouveaux Philosophes) judėjimo pradininkų.
Bernardas-Henri Lévy, Prancūzijos rašytojas, vienas iš Naujųjų filosofų (Nouveaux Philosophes) judėjimo pradininkų.
 

Demokratijos klausimas referendumu sprendžiamas tik išskirtinėmis aplinkybėmis: kai išrinktiesiems lyderiams pristinga idėjų, kai jie praranda rinkėjų pasitikėjimą arba kai įprasti metodai tampa nebeveiksmingi. Ar taip nutiko ir Graikijai? Ar ministro pirmininko Alexio Tsipro pozicija buvo tokia silpna, kad jam neliko geresnio pasirinkimo, kaip suversti atsakomybę žmonėms, griebiantis ypatingos demokratijos formos – demokratijos per referendumą? Kas nutiktų, jeigu Graikijos partneriai, kaskart susidūrę su sprendimu, kuriam priimti pristinga drąsos, nutrauktų diskusijas ir pareikalautų savaitės, kad už juos galėtų nuspręsti žmonės?

Dažnai (ir teisingai) sakoma, kad Europa perdėm biurokratiška, griozdiška ir pernelyg lėtai priima sprendimus. Švelniai tariant, p. Tsipro metodika šių trūkumų nekompensuoja. (Dar daugiau bus galima pasakyti, jeigu ji įkvėps ispanus priimti rizikingą sprendimą ir išsirinkti vyriausybę, kuriai vadovaus jų pačių prieš taupymą nusiteikusi „Pademos“ partija.)

Tačiau atidėkime tai į šalį. Tarkime, kad sprendimas, su kuriuo susidūrė p. Tsipras, yra toks svarbus ir sudėtingas, kad verta griebtis išskirtinių priemonių ir surengti referendumą. Tokiu atveju įvykis turėjo atskleisti visą reikalo sudėtingumą. Jame turėjo būti nuodugniai ir apgalvotai išsakyta žmonių valia. Jį derėjo organizuoti ir surengti su derama pagarba sprendžiamiems klausimams, o vyriausybė privalėjo pasirūpinti, kad Graikijos žmonėms būtų pateikta užtektinai informacijos.

Užuot taip pasielgus, Graikijoje referendumas buvo sušauktas paskubomis. Iškeltas klausimas buvo neaiškus, o jei atvirai – visiškai nesuvokiamas. Nebuvo surengta renginio pavadinimo verta visuomenės informavimo kampanija. Žmonės buvo nuteikiami balsuoti „ne“, nors niekas nieko nesuprato – pasiūlymų, kuriuos graikai turėjo atmesti, detalės jiems net nebuvo atskleistos.

Senovės graikų kalba žmones galima pavadinti dviem žodžiais: „demos“ (žodžio „demokratija“ sudedamoji dalis) arba „laos“ – minia. Naiviai bandydamas užkrauti padarytų klaidų naštą ir primesti nenorą imtis reformų Graikijos kaimynėms Europoje, p. Tsipras linksta prie antrojo pavyzdžio ir palaiko prasčiausią Graikijos politikos variantą.

Europos Sąjungoje taika įsivyravo būtent pamažu mokantis senąją priešpriešos ir konflikto logiką keisti derybų ir kompromisų logika. Nepaisant trūkumų, ES tapo demokratinių naujovių laboratorija, kurioje pirmąkart per šimtmečius bandoma spręsti nesutarimus ne politiniu karu ir šantažu, bet klau?symusi, dialogu ir skirtingų požiūrių supratimu.

Šiuo atžvilgiu referendumo Graikijoje rezultatas virto įžeidimu aštuoniolikai valstybių, įskaitant ir tas, kurių padėtis ne ką lengvesnė nei Graikijos, tačiau jos vis tiek daug paaukojo, kad vien 2012-aisiais šaliai būtų nurašyta 105 mlrd. Eur skolų, tačiau liko atsakingos savo gyventojams. Koks minties vingis leidžia vadinti tai „atsparumo veiksmu“ arba „demokratijos gynimu“?

Vis dėlto daugelis taip ir pasakė. Išties po referendumo daugelis elgiasi taip, tarytum p. Tsipras būtų paskutinis likęs euro zonos demokratas, tarsi jam būtų tekę susiimti su „totalitarine“ klika (kaip apibūdino Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų pažiūrų partijos politikė Marine Le Pen), prieš kurią jis, kraštutinių kairiųjų pažiūrų politiko Jeano-Luco Mélenchono žodžiais tariant, narsiai „atrėmė puolimus“.

Nekalbėsiu apie p. Tsipro parlamentinį aljansą su sąmokslą įžvelgiančia dešiniosios pakraipos Nepriklausomų graikų partija, kurių lyderiai nevengia lieti tulžies ant homoseksualų, budistų, žydų ir musulmonų. Nestabtelėsiu ir prie to, kad p. Tsipras, telkdamas parlamentarų palaikymą referendumui, nesusilaikė ir taip pat paprašė neonacistinės Auksinės aušros partijos, kurios pagalbą bet kurios kitos Europos valstybės lyderis būtų atmetęs, palaikymo.

Geriau pabrėšiu tai, kad p. Tsipro kolegos kitų Europos valstybių lyderiai yra ne ką mažiau demokratiški ar teisingi nei jis. Vidurio Europos valstybėms, kurios ištvėrė nacių ir sovietų totalitarizmą, nereikia pamokų apie teisėtumą, juolab iš Graikijos ministro pirmininko lūpų. Drąsiosios Baltijos šalys, kurių nepriklausomybės „teisėtumą“, kaip kalbama, nagrinėja Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, dar vienas nemalonus p. Tsipro bičiulis, nepasidavė nei panikai, nei pagundai suversti kitiems savo nelaimes. Jos nesinaudoja patiriamais sunkumais kaip pretekstu išsisukti nuo solidarumo pareigos Graikijai.

Visa tai nereiškia, kad turėtume išbraukti Graikiją iš ES narių sąrašo. Buvo laikai, kai graikai brangiai sumokėjo už neigiamą atsaką nacizmui ir karinei diktatūrai. Liūdniausia būtų, jeigu pamatytume juos mokančius ir už praėjusį sekmadienį ištartą „ne“ – farsą primenantį ankstesnių kilnių gynybos veiksmų pamėgdžiojimą.

Tegu euro zonos lyderiams nepristinga pakantumo pripažinti ydingą „ne“ ir išlikti tikresniais graikais nei patys Graikijos gyventojai. Teveikia jie taip, kad Graikijai niekada netektų akis į akį susidurti su tikrąja tragiška sekmadieninio balsavimo prasme.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Prieblandos zona: lygesni už lygius klesti toliau 19

Suėjus įstatymu numatytam terminui, VĮ Registrų centras (RC) ir vėl sulaukė tik menkos dalies įmonių...

Verslo aplinka
2019.06.17
Pramonė stabdžių nespaudžia 3

Europos ekonomikai lėtėjant, Lietuvos apdirbamosios pramonės padėtis nuteikia gana optimistiškai – ji vis dar...

Pramonė
2019.06.14
Lietuva neįvertina tendencijų ES šilumos ūkyje ir blaškosi 8

Europos Sąjunga (ES) atsigręžė į centralizuotą šilumos bei vėsumos tiekimą, kaip vieną perspektyviausių būdų...

Pramonė
2019.06.13
Kvailą įsakymą reikėtų apskųsti, bet nėra kam 12

Sovietinėje kariuomenėje, o vyresnio amžiaus buvę rekrūtai tos patirties niekuomet nepamirš, buvo galimybė...

Verslo aplinka
2019.06.13
Verslo aplinka gerėja, bet kodėl verslas to nepajunta? 1

Nors skaičiuojama, kad praėjusiais metais administracinė našta verslui buvo sumažinta 103,9 mln. Eur,...

Verslo aplinka
2019.06.12
Klausė, bet „neišgirdo“?

Klausantis politikų vertinimų, kurie nuskambėjo po prezidentės Dalios Grybauskaitės metinio pranešimo,...

Verslo aplinka
2019.06.12
Kirpti tik gerai pamatavus 2

Iš Kinijos, kuri yra viena iš 10 prioritetinių Lietuvos eksporto rinkų, Virginijus Sinkevičius, ekonomikos ir...

Prekyba
2019.06.11
Temperamentingi šokiai aplink valdžios katilą 2

Politinėje erdvėje vykstantys reiškiniai signalizuoja, kad turėsime gana įdomią savaitę, o gal net ir dvi...

Verslo aplinka
2019.06.10
Personalo vadovų kaita: augantis jų vaidmuo įkaitusioje darbo rinkoje

Šiandien verslas vis dažniau susiduria su naujais strateginio lygmens iššūkiais – įkaitusia darbo rinka, kur...

Vadyba
2019.06.09
Lietuva po rinkimų: atjaunėjusi, bet ir išmintingesnė Premium

Penktadienio vakaras. Paskutiniai kandidatų į prezidentus debatai S. Daukanto aikštėje. Klausimų užduoda ir...

Verslo aplinka
2019.06.09
Akcizai: kodėl geri pavyzdžiai neįkvepia? 6

Nors Lietuvos valdžia retai pripažįsta klydusi, dabar pats metas tai padaryti. Kai prieš dvejus metus buvo...

Verslo aplinka
2019.06.08
Bankrotų daugės – kam tai naudinga? 8

Juridinių asmenų nemokumo (JAN) įstatymas, kurį Seimas jau pasirengęs palaiminti, programuoja painiavą,...

Verslo aplinka
2019.06.07
Lietuva užsisėdėjo sename suole 30

Europos Komisija (EK), vakar paskelbusi naujas rekomendacijas mūsų šaliai, iš esmės pakartojo beveik viską,...

Verslo aplinka
2019.06.06
Būsimi autsaideriai tiesia rankas dėl rentos 18

Parlamentarai, sumąstę būdą, kaip pasigerinti gyvenimą likus anapus Seimo slenksčio, gali susidurti su...

Verslo aplinka
2019.06.05
Kiek kainuoja demokratijos vertybės? 2

Nors vakarietiškas gyvenimo lygis yra daugelio Rytų Europos gyventojų svajonė ir politikų rinkimų pažadų...

Verslo aplinka
2019.06.04
Politiniai manevrai ir politikų suktukai 6

Paklydę tarp įsivaizduojamos tikrovės, politiniams lūkesčiams nepaklūstančios realybės ir birių kaip Baltijos...

Verslo aplinka
2019.06.03
Tikslas – skatinti negėrimo kultūrą 5

Naujausia statistika įrodė pastarųjų kelerių metų tendencijas – alkoholio suvartojimas Lietuvoje mažėja. Nuo...

Verslo aplinka
2019.05.31
Seimo taikiklyje – Valstybės kontrolė 11

Nepriklausoma Valstybės kontrolės (VK) institucija – tokia vizija nedžiugina ir neįkvepia Seimo daugumos.

Finansai
2019.05.30
Fiktyvūs kandidatai: skiepų nėra 44

Net neverta gilintis, ar krepšinio žvaigždė Raimondas Šarūnas Marčiulionis nuo pat pradžių žinojo, kad...

Verslo aplinka
2019.05.29
Atlyginimų augimas Lietuvoje – sprintas ar maratonas? 8

Pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius buvo 9,4% didesnis nei prieš metus. Dar...

Vadyba
2019.05.28

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau