Kas tai? Eksperto įžvalgos

Vidaus auditas plečiasi – jis tampa verslo rizikų valdymo paslauga

Publikuota: 2019-10-10
„Grant Thornton Baltic“ finansų konsultacijų vadovas Vaidas Repečka.
„Grant Thornton Baltic“ finansų konsultacijų vadovas Vaidas Repečka.

Veikiausiai, dėl ankstesnių laikų santvarkos, „vidaus auditas“ asocijavosi su N. Gogolio pjese „Revizorius“ – įmonės darbuotojai buvo bauginami kažkuo, kas ateis iš išorės ir juos nubaus. Tačiau situacija keičiasi – auditas pradėtas sieti su verslo tobulinimo bei valdymo įrankiu. Apie tai, kuo svarbus vidaus auditas ir kodėl jį profesionaliau atliks auditorius iš šalies, pasakoja audito, apskaitos ir konsultacijų įmonės „Grant Thornton Baltic“ finansų konsultacijų vadovas Vaidas Repečka.

Audito funkcija – vertinti ir konsultuoti

Verslo esmė – kartoti tuos procesus, kurie neša įmonei naudą ir nekartoti nuostolingų klaidų bei saugotis grėsmių. Regis, viskas paprasta, tačiau kai įmonėje yra daug darbuotojų ir vyksta daug procesų, atsiranda taisyklių, procedūrų ir panašių dokumentų poreikis. Tai vienas iš būdų, kaip darbuotojams perteikti įmonės patirtį arba vadovams įsivertinti veiklos riziką.

„Kiekviena įmonė yra patyrusi sėkmių ir praradimų ir kiekviena įmonė stengiasi suvaldyti verslo rizikas. Todėl kiekviena įmonė turi savo taisykles. Kai kurios yra rašytinės, kai kurios – egzistuoja vadovų galvose ir perduodamos darbuotojams žodžiu. Įmonei didėjant, taisyklių skaičius auga, jos sudėtingėja, persipina, todėl, natūralu, kad reikalingi specialistai, kurie tas taisykles peržiūrėtų ir įvertintų. Vidaus auditas, visų pirma, stengiasi išanalizuoti įmonės taisykles – ar jos pilnai apibrėžia ir aprašo įmonės veiklą bei rizikas“, – pasakojo V. Repečka.

Taigi, pirmas vidaus auditoriaus žingsnis – peržvelgti įmonės taisykles. Kitas žingsnis – stebėti, ar šių taisyklių yra laikomasi. Ir trečias – įvertinti, ar įmonėje vyksta nuoseklus rizikų stebėjimas, naujų rizikų nustatymas bei jų valdymas.

„Visos rizikos yra susijusios su ateitimi, su nežinomybe – kaip ir potencialios galimybės. Ir geriausiai tai gali žinoti bei numatyti įmonės darbuotojai. Mes gi galime pastebėti tas temas ar sferas, kurioms įmonė neskiria dėmesio ir pasiūlyti metodiką, kaip jas laiku iškelti, analizuoti, priimti sprendimus ir sekti sprendimų įgyvendinimą“, – pridūrė pašnekovas.

Kaip įvertinti riziką?

Gali kilti klausimas, kaip gi ta rizika yra vertinama. Anot pašnekovo, visų pirma, verslui svarbu rizikas palyginti – tam, kad nustatytų prioritetus, suprastų, kaip jas valdyti, nes visko išspręsti ar nuo visko apsisaugoti yra neįmanoma.

Taigi, norint palyginti rizikas, reikia suskaičiuoti rodiklį, kurs yra lygus dviejų faktorių sandaugai:

„Pirmas faktorius – tai rizikos dydis, jo poveikis finansiniams rezultatams, reputacijai arba ateities perspektyvoms. Antras faktorius – tikimybė, kad ta rizika įvyks. Pavyzdžiui, bus pagamintas produktas, kuris bus kenksmingas žmonių sveikatai. Tai rizikos faktorius, kurio įtaka finansiniams rezultatams bus labai didelė. Tačiau, jei yra numatytas tinkamas kontrolės mechanizmas, įranga nuolat tikrinama, gamybos procesas stebimas, tai tokio įvykio tikimybė yra labai maža. Todėl atliekant vidaus auditą, mes stebime, ar šios rizikos yra įvardintos ir kaip jos vertinamos. Deja, dažnai nutinka, kad taisyklės yra, tačiau niekas nekreipia į jas dėmesio, todėl reikia tikrinti ir apie tai informuoti vadovus“, – sakė V. Repečka.

Vidaus audito galutinis rezultatas – rekomendacijos, kaip galima būtų patobulinti tiek organizacijos, tiek rizikų, vidaus kontrolės sistemų valdymą. Išgirdę rekomendacijas, užsakovai patys renkasi, kokius sprendimus, remiantis jomis, reikėtų priimti.

Taikant sistemingą, disciplinuotą požiūrį į rizikos valdymą, kontrolės ir valdymo procesų efektyvumo vertinimą ir gerinimą, gali būti įgyvendinti didieji organizacijos strateginiai tikslai.

Siūlo žvilgsnį iš šalies

Vidaus auditą gali atlikti tiek įmonės darbuotojas (arba komanda), tiek ir samdoma išorinė įmonė. Stebint užsakymų tendencijas, išorinis „vidaus“ auditas tampa vis populiaresnis dėl vertės – kainos santykio bei platesnio požiūrio į vidaus auditą.

„Vieni iš svarbiausių vidaus audito aspektų yra nepriklausomumas ir objektyvumas. Mes iš išorės atsinešame švarų požiūrį į kompanijos rizikas ir nesame niekaip susiję su įmonės tradicijomis bei vidaus santykiais. Tuo pačiu galime perduoti ir savo vidaus audito patirtį, kuri didėja su kiekvienu nauju projektu“, – sakė ekspertas.

Keičiasi tiek darbuotojų, tiek vadovų požiūris

Pasak pašnekovo, požiūris į vidaus auditą tiek tarp įmonės darbuotojų, tiek tarp vadovų palaipsniui keičiasi.

„Anksčiau žodis „auditas“ keldavo neigiamas darbuotojų nuotaikas, nes jis, visų pirma, asocijuodavosi su tikrinimo ir baudimo funkcija. Mūsų veiklos tikslas – peržiūrėti taisykles, įsitikinti, ar jos vykdomos, patikrinti rizikų valdymą ir pateikti rekomendacijas. Mes nesikišame į įmonės valdymą ir neateiname ieškoti „kaltų“, – sakė V. Repečka.

Teigiamos tendencijos pastebimos ir vadovybės požiūryje į vidaus auditą.

„Jei mes nustatome „raudonas zonas“ ir pateikiame rekomendacijas, kaip jas įveikti, tai dažnai sukelia diskusijų audrą tarp vadovų, darbuotojų ir mūsų. Ir per šias diskusijas galima įvertinti rizikos keliamą mastą bei jos tikimybę. Ir čia prasideda rizikų valdymas“, – tikino ekspertas.

Anot „Grant Thornton Baltic“ atstovo, vidaus auditas turi ir pašalinę, bet labai svarbią funkciją – vidaus kultūros keitimą.

„Įmonėje visada susiklosto neformalūs santykiai, tradicijos. Deja, ne visada teigiamos. Pavyzdžiui, jei įmonėje prastai organizuotas tiekimo procesas, jis nėra kontroliuojamas, paliktas savieigai, tai galiu lažintis iš savo kaklaraiščio, kad pirkimų darbuotojai pradės sudarinėti sandorius su tiekėjais ne visada naudingus įmonei. Kai kiti darbuotojai tai pastebės, jie pradės galvoti: „Gal ir mums taip galima elgtis?“. Ir dalis darbuotojų irgi taps mažiau lojalūs įmonei. Sniego kamuolys didės, nešdamas įmonei vis didesnius nuostolius ir reikalaudamas vis daugiau taisyklių, vadovų laiko bei kontrolės. Ir čia vadovas turės nuspręsti, ar pačiam užsiimti pirkimų procesu (ir prarasti fokusą kitoms įmonės problemoms), ar sukurti taisykles, kurios būtų aiškios, įgyvendinamos ir patikrinamos. Tai sukels kai kurių darbuotojų nepasitenkinimą arba pasipriešinimą, bet argi bendra įmonės vidaus kultūra nėra svarbiau?“, – teigė V. Repečka.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau