„Agromaisto forumas 2022“ apie krizes, jų sprendimo būdus, galimybes ir maisto užtikrinimą visiems

Reklama publikuota: 2022-11-22
Nuotr.  Olgos Posaškovos.
svg svg
Nuotr. Olgos Posaškovos.

Lapkričio mėnesį Vilniuje įvyko tradicinė didžiausia tarptautinė Baltijos šalyse žemės ūkio ir maisto sektoriaus konferencija – „Agromaisto forumas 2022“. Šių metų forumo, jungiančio mokslo, verslo, politikos, socialinių partnerių lyderius, tema – „Taika maistui“ (ang. „Peace for Food“). Beveik du šimtai kviestinių svečių, ne mažiau nei 2 300 unikalių žiūrovų internetu, aktualios ir ateitį brėžiančios temos, didelė tarpsektorinė įtrauka ir gausus būrys užsienio svečių. Taip atrodė Vilniuje vykusi konferencija, kuri per vieną dieną pasiūlė net 1 000 minučių įtraukių pranešimų bei diskusijų.

„Agromaisto forumas“ vyksta jau daugiau nei penkerius metus, o pats jį aktyviai stebiu pastaruosius trejus. Jei praėjusiais metais norėdamas apibūdinti forumą vienu sakiniu būčiau sakęs, jog tvarus agromaisto sektorius yra visos visuomenės strateginis tikslas, o jį įgyvendinti įmanoma tik nusibrėžus aiškią ilgalaikę kryptį ir suvokiant skirtingų sektorių bendradarbiavimo neišvengiamybę. Šįmet galima teigti, kad skirtingi sektoriai puikiai supranta ir atranda bendradarbiavimo galimybes, o netoleruotini Rusijos karo veiksmai Ukrainoje privertė pasaulį į maisto klausimą žiūrėti kaip į nacionalinio saugumo svarbos prioritetą.

Šių metu „Agromaisto forume“ didelis dėmesys buvo skiriamas nepateisinamo karo Ukrainoje poveikiui maisto tiekimo sistemoms ir būdams kurti sveikesnes, teisingesnes, tvaresnes ir atsparesnes maisto sistemas, kurios užtikrintų įperkamo kokybiško maisto prieinamumą kiekvienam. Taip pat diskutuota apie galimybes vystyti bei diegti technologijas, kurti startuolius, kurie galėtų prisidėti prie šių tikslų įgyvendinimo. Be to, kalbėta apie naujus pažangius ūkininkavimo būdus bei vartotojų lūkesčius ir jų reikšmę maisto sistemoje. Galiausiai, „Agromaisto forumo“ metu įvyko pirmasis Europoje Europos skaitmeninių inovacijų centrų (ESIC), orientuotų į agromaisto sektorių, susitikimas. Jo metu centrai sutarė dėl unikalaus geriausių ESIC bendradarbiavimo modelio, kuris išplės šių maisto sistemos veikėjų, galinčių turėti didžiausią įtaką skaitmeninėje transformacijoje, veiklos kryptį nuo nacionalinio iki tarptautinio lygmens.

AgriFood Lithuania direktore Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė.
AgriFood Lithuania direktore Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Apibendrindama forumą renginio organizatorė „AgriFood Lithuania“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė teigė, kad šių metų forume dažniausiai girdimos frazės buvo karas, klimato kaita, energetika, maisto tiekimo grandinės ir krizė. Anot K. Šermukšnytės-Alešiūnienės, visos šios minimos krizės daro tiesioginę įtaką agromaisto sektoriui ir visų jų akivaizdoje yra būtinas maisto sistemos atsparumo didinimas. Tam, anot ekspertės, reikalinga sektoriaus transformacija ir inovacijų diegimas. Be to, privalu skirti daugiau dėmesio jaunimo ir moterų įtraukimui ir suprasti, kad norimo rezultato galima pasiekti tik kartu. Kaip forumo uždarymo metu teigė „AgriFood Lithuania“ direktorė, būtina taikyti inovatyvų požiūrį ir siekti diegti pažangius sprendimus tiek mažuose, tiek dideliuose ūkiuose.

„Parama inovacijoms ir pokyčiams, neatsilikimas nuo tendencijų, atsparumo didinimas ir siekis kurti tinklų tinklus turi būti visų bendradarbiavimo rezultatas. Labai tikiuosi, kad kitų metų lapkritį susirinkus Vilniuje būsime ramūs dėl taikos maistui ir galėsime kalbėti apie veiksmus, kurių kontrolė ir įgyvendinimas priklausys tik nuo mūsų pačių pastangų“, – teigė „Agromaisto forumo“ organizatorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė.

Seimo Pirmininkė: Žemės ūkis svarbus Lietuvos BVP

Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen „Agromaisto forume“ Vilniaus rotušėje daug dėmesio skyrė Rusijos veiksniui, žemės ūkio ir maisto sektoriaus indėliui į Lietuvos ekonomiką bei atsirandančioms galimybėms, kurias būtina išnaudoti, jei norima kokybinio šuolio.

Anot Lietuvos parlamento vadovės, Rusija labai aiškiai ir ne mažiau skaudžiai parodė, ką reiškia nuolaidžiavimas demokratiniams principams, virš jų iškėlus pragmatinius sumetimus, ir kokie pavojai slypi, kai po merkantilizmo kilimu sušluojamos vertybinės nuostatos. Kaip teigė Seimo Pirmininkė, dalis Europos šalių ilgą laiką gyveno galima sakyti neleistinai patogiai ar net tingiai. Suprasdamos, bet ignoruodamos grėsmes, kurias kelia priklausomybė nuo autoritarinių režimų malonės, įvairiausiais pjūviais. Tarp kurių ir žemės ūkio sektorius,  o per tai ir visai maisto pramonei gyvybiškai svarbios trąšos. Tiek tiesiogiai, tiek per energetikos išteklius, reikalingus gamybai.

„Šiemet Rusija ginklu pavertė ir maistą. Mus apgaubusios grėsmės suteikia ir unikalių galimybių, kurios, jomis sumaniai pasinaudojus, gali lemti Lietuvos kokybinį šuolį. Taip, šiandieninė realybė neretai verčia dažniau galvoti apie išgyvenimą, o ne perspektyvas. Nors augančios sąnaudos privertė ūkininkus susiimti už galvų, tačiau tai paskatino dar didesnį domėjimąsi technologijomis, leidžiančiomis ūkininkauti tiek tausojant dirvožemį, tiek mažinant kaštus. Ir visa tai būtų neįmanoma be išmaniųjų technologijų. Žemės ūkyje bei maisto pramonėje išmanumas tai nebe ateitis, o kasdienybė, be kurios neįmanoma efektyvi veikla, užtikrinanti konkurencingumą, taigi, ir perspektyvas. Išmanumas yra vienareikšmiai vienintelis Lietuvos kelias, galintis mus pastatyti greta šalių, kurios savo gerove bei pragyvenimo lygiu lyderiauja, nes sumaniai naudojasi turimais resursais“, – „Agromaisto forume 2022“ teigė Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/1769?placement=

Kaip vėliau pridūrė Lietuvos parlamento vadovė, žvelgiant į 2022 metų BVP dinamiką, mes matome, kad gerus BVP augimo rezultatus Lietuvoje trečią ketvirtį užtikrino geri žemės ūkio ir .... IT sektoriaus rodikliai. Todėl dabar privalu (visų pirma politikams) ir toliau kurti sąlygas, kurios nestabdytų technologinio proveržio, o jį skatintų. Taip dar po kelerių metų galėtume sakyti, jog Lietuvos BVP augimą užtikrina ne vien atskirai dirbantys žemės ūkio, maisto pramonės ir IT sektoriai, o jų efektyvi sinergija. 

Žemės ūkio ministras: Maistas – nacionalinio saugumo klausimas

„Agromaisto forume 2022“ kalbėjęs Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigė, kad anksčiau gal kiek nerimtai skambėjusi šių metų forumo tema „Taika maistui“ šiemet tapo ypač aktuali ir rimta visam pasauliui.

„Pirmosiomis karo Ukrainoje dienomis buvo nusitaikyta į grūdų saugyklas ir maistą perdirbančias įmones. Niekas negalėjo patikėti, kad gali būti uždaryti Juodosios jūros uostai. Tai iškėlė grūdų kainas visoje Europoje ir pasaulyje. Neatsitiktinai ir mes keliame šį klausimą, norėdami įtraukti maistą į strateginio saugumo sąrašą. Be to, maisto švaistymo problema tampa ne tuščiais žodžiais, o konkrečiu socialiniu aspektu“, – stebintiems forumą žiūrovams dėstė Žemės ūkio ministras.

Anot ministro K. Navicko, Lietuvai būnant priklausomai nuo energijos išteklių, trąšų kainų, žemdirbiams būtina diegti išmanias technologijas, kurios tausotų gamtą ir padėtų taupyti ūkininkų finansinius resursus. Kaip teigė ministras, dabar siūloma inovacijų pasiūla tą išties leidžia daryti. Be to, jis siūlė dažniau diegti biotechnologijas, nes tokiu būdu būtų išsaugomas derlius ir dirvožemio derlingumas, o tai prisidėtų prie saugaus maisto politikos.

Žemės ūkio ministro mintims pritarė EBPO Prekybos ir žemės ūkio direktorato direktorė Marion Jansen. Anot vienintelės forumo viešnios, dalyvavusios nuotoliniu būdu, dėl karo išprovokuotos grūdų blokados Juodojoje jūroje kviečių kainos pavasarį paaugo apie 60 proc. Tai įrodo, kad ryšys tarp maisto ir taikos yra be galo aktualus, nes maisto trūkumas skatina neramumus šalyse, kur to maisto trūksta“, – akcentavo EBPO  Prekybos ir žemės direktorato direktorė. 

Ekonomikos ir inovacijų ministrė: „FoodTech keičia pasaulį ir mes pasiruošę jam padėti“

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė juokaudama teigė, kad vienintelis stabilus dalykas šiandien Europoje yra tai, kad viskas nuolatos keičiasi, todėl visi turėtų būti su tuo susitaikę ir pasiruošę nuolatos keistis. Anot jos, maisto technologijos yra svarbi biotechnologijų dalis ir Vyriausybė yra pasiruošusi šiam sektoriui padėti tiek, kiek tik galės.

„Kada mes reflektuojame apie agromaisto sektoriaus ateitį, naujovės, inovacijos, skaitmenizacija yra neatsiejama to dalis. Maisto technologijos, kurios yra biotechnologijų dalis, turi ateitį Lietuvoje. Tam didžiulį dėmesį skiria ir Izraelis bei JAV, tai naujas puslapis, kurį verčiame ir Lietuvoje. Mes, Vyriausybė, esame pasiruošę Jums padėti, kiek galėsime. Turime galvoti ne tik apie išgyvenimą, bet ir apie naujus sprendimus, produktus, skaitmenizaciją ir moksliniai tyrimai bei inovacijos tą gali pasiūlyti“ – forume agromaisto sektoriaus bendruomenei teigė Ekonomikos ir inovacijų ministrė.  

Inovacijos – raktas į sėkmę 

Didžiausios ir įtakingiausios Europos maisto inovacijų iniciatyvos generalinis direktorius Dr. Andy Zynga iškėlė klausimą, ką mes kaip visuomenė, verslas ir mokslas turėtume daryti šios daugiasluoksnės krizės žemės ūkio ir maisto sektoriuje metu. Pagrindinis atsakymas yra aiškus – inovacijos, inovacijos ir dar kartą inovacijos.

EIT Food generalinis direktorius Dr. Andy Zynga ir Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Nuotr.  Olgos Posaškovos.
EIT Food generalinis direktorius Dr. Andy Zynga ir Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Nuotr.  Olgos Posaškovos.

„Turime skubiai padidinti tvarumą, tačiau taip pat privalome sukurti atsparumą tam, kad galėtume reaguoti į daugelį rimtų iššūkių, su kuriais susiduriame dabar. Mes turime investuoti į pagrindines inovacijas ir sprendimus, kurie paskatintų perėjimą prie neutralumo klimatui. Tačiau taip pat turime suprasti, kad maisto sistemos tvarumo ir atsparumo didinimas nėra tai, ką mes galime padaryti vieni. Visos pusės turi bendradarbiauti ir veikti kartu bei suprasti, kokį poveikį kiekvienas priimtas sprendimas daro kitiems veikėjams. Kiekvienas iš mūsų yra svarbi maisto sistemos dalis“, – žinutę susirinkusiems pasiuntė „EIT Food“ vadovas Dr. Andy Zynga.

Taip pat pagrindinis forumo pranešėjas atkreipė dėmesį į tai, kad vos 11 proc. ūkininkų Europoje yra iki 40 m. amžiaus, todėl jaunų žmonių pritraukimas ūkininkauti yra didžiulis iššūkis, kuris turės būti įveiktas. Be to, „EIT Food“ vadovas pabrėžė lyčių nelygybės klausimą sektoriuje.

„Pradinėse pozicijose agromaisto sektoriuje moterys sudaro 60 proc. dirbančiųjų, tačiau vadovaujančio rango pozicijose priklausomai nuo maisto tiekimo grandies dalies šis skaičius siekia tarp 9 ir 25 proc. Tai rodo, jog moterų įtraukimas į verslo kūrimą šiame sektoriuje yra per mažas ir tai turės keistis. Puikus to skatinimo pavyzdys yra „EIT Food“ EWA programa Lietuvoje, kurią koordinuoja „AgriFood Lithuania“. Tai suteikia įkvėpimo, nes mes matome, kaip programos dalyvės pasibaigus programai toliau vysto savo verslo idėjas. Praėjusių metų programos alumni pavyzdžiai tą įrodo“ – apie būtinybę labiau įtraukti moteris į verslo kūrimą pasakojo „EIT Food“ vadovas Dr. Andy Zynga. 

Prieš bendrus priešus turime kovoti drauge

Neįprastos formos pranešimas forume nuskambėjo iš agromaisto verslo angelo ir inovacijų dirbtuvių „ART21“ savininko Augusto Alešiūno. Kostiumą iškeitęs į neformalią aprangą A. Alešiūnas pristatė daugiausiai diskusijų sukėlusį pranešimą. Replikuodamas į šiandien vykstančius karinius konfliktus, verslininkas pabrėžė kiekvieno veikėjo svarbą ir daug dėmesio skyrė pokyčiams, įvykusiems pasaulyje per pastaruosius metus.

„Šiandien krizes ar net karo eigą sprendžia nebetik valstybės – į jas reaguoja ir daugybė kitų veikėjų, kurie tampa šių įvykių dalimi. Jie stengiasi prieš bendrą priešą apginti bendras išsivysčiusios visuomenes vertybes nepaisant savo išsilavinimo patirties ar įsitikinimo. O kas yra bendri agromaisto sektoriaus priešai?“ – tokį klausimą pranešimo metu iškėlė verslo angelas.

Anot A. Alešiūno, tai užterštumas, sutrūkinėjusios tiekimo grandinės ir maisto kainos. Kaip pranešimo „Bendruomenė, kuriai priklausome. Gyvenimas be protokolų“ metu teigė verslo angelas: „Laikas visiems mažiems tinklams susivienyti ir sukurti didelį bendrą tinklą, bendrą „kariuomenę“, pamiršti protokolus, nusirengti švarkus, pasiraitoti rankoves ir pradėti bendrai iš tiesų, o ne formaliai kovoti su šiais agromaisto sektoriaus bendrais priešais“, – susirinkusius „Agromaisto forumo“ dalyvius įkvėpti bandė Augustas Alešiūnas. 

„Agromaisto forumo“ metu įvyko Biomaisto ir EU4BCC diskusijų sesija

„Agromaisto forumo“ metu įvyko ir speciali sesija „ES ir Rytų partnerystės bendradarbiavimas biomaisto sektoriuje: galimybės ir iššūkiai“. Šių diskusijų iniciatoriai buvo Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai, kurie vykdo „EUROCHAMBERS“ projektą ,,EU4Business: Connecting Companies”.

Šios sesijos metu buvo diskutuojama apie naujų investicijų pritraukimą, darbo vietų kūrimą, eksporto\importo, maisto ir ūkio pramonės sektorius, taip pat siekius padidinti Rytų partnerystės ekologiškų produktų sektoriaus konkurencingumą, ES ir EAP bendradarbiavimo didinimo galimybes, Rusijos pradėjo karo poveikį EU4BCC BioMaisto konsorciumo iniciatyvoms ir šio projekto metu pasiektus rezultatus.

Kaip pasakojo pranešimą pristačiusi Carmen Fernandez, net 95 proc. įmonių, veikiančių biomaisto sektoriuje Rytų Partnerystės šalyse, yra priskiriamos MVĮ kategorijai. Tokios įmonės yra pagrindinė šių šalių varomoji ekonominė jėga, todėl yra būtina užtikrinti lygias konkurencingumo sąlygas tokiose valstybėse.

Anot EK pareigūnės K. Dyja, ateityje yra būtina vykdyti daugiafunkcinę permainų politiką, kuri apimtų kelis sektorius ir nebūtų fokusuota tik į vieno iš jų vystymą. Pasak jos, naujasis Bendrosios žemės ūkio politikos planas susideda iš trijų pagrindinių žodžių – sąžiningesnis, žalesnis ir socialiai tvarus.

Forumo organizatoriai

Daugiau informacijos apie įvykusias diskusijas galėsite rasti „AgriFood Lithuania“ internetiniame puslapyje bei „Facebook“, „LinkedIn“ ir „YouTube“ paskyrose.

Šių metų forumą kartu su „AgriFood Lithuania“ organizavo „Business at OECD“, Lietuvos pramoninkų konfederacija, „EUROCHAMBERS“, „EIT Food“, „Smart Agri Hubs“. Renginio partneriais buvo – „Vadasiga“, „Akvilė“, „Žemės ūkio rūmai“, „Paulig Pro“, „Bijola“, „Lašai“, „Vilnius Go“, Žemės ūkio rūmai.  

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
„Teltonika Telematics“ vadovas A. Šegžda: nėra tikslo vien bėgti į priekį Premium

Aukštųjų technologijų grupės „Teltonika“ telematikos įrangos gamybos UAB „Teltonika Telematics“ pernai,...

Inovacijos
05:45
Saugumo technologijų ekspertas: Baltijos šalys dar niekada nepatyrė tokio didelio atakų skaičiaus Verslo tribūna

Rusijos agresija prieš Ukrainą ir kintanti geopolitinė situacija atsispindi ir Baltijos šalių kibernetinėje...

Išmani Lietuva
2022.11.25
Paaiškėjo „EIT Food“ EWA moterų verslumo programos nugalėtojos Verslo tribūna

Baigėsi penkis mėnesius trukusi dešimties moterų ir jas lydėjusių patyrusių mentorių verslo pradžios kūrimo...

Išmani Lietuva
2022.11.24
VU biochemikas gavo 1,2 mln. Eur dotaciją, skirtą tobulinti genų redagavimo metodus

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) biochemikui Stephenui Knoxui Jonesui jaunesniajam ir...

Inovacijos
2022.11.22
„Kilo Health“ plėtra: įregistravo dvi naujas įmones Premium

Sveikatingumo sprendimus kuriantis startuolis „Kilo Health“ (UAB „Kilo grupė“) lapkritį įregistravo dvi...

Inovacijos
2022.11.22
Latvijos programinės įrangos bendrovė „TestDevLab“ Vilniuje įdarbins 25 inžinierius

Latvijos programinės įrangos kokybės sprendimų teikėja „TestDevLab“ atidarė biurą Vilniuje, kur planuoja...

Inovacijos
2022.11.22
„Agromaisto forumas 2022“ apie krizes, jų sprendimo būdus, galimybes ir maisto užtikrinimą visiems Verslo tribūna

Lapkričio mėnesį Vilniuje įvyko tradicinė didžiausia tarptautinė Baltijos šalyse žemės ūkio ir maisto...

Išmani Lietuva
2022.11.22
Lietuviškas pėdsakas, įspaustas 720.000 darbuotojų kompanijoje Premium

Tarptautinė IT paslaugų kompanija „Accenture“, kurios būstinė yra Airijos sostinėje Dubline, iš viso samdo...

Inovacijos
2022.11.17
Agromaisto forumas 2022 (tiesioginė transliacija) Verslo tribūna

Šiandien Vilniuje vyksta didžiausias Baltijos šalyse tarptautinis „Agromaisto forumas 2022”. Šių metų...

Išmani Lietuva
2022.11.15
„HCL Technologies“ Lietuvoje atleidžia 200 darbuotojų Premium 32

2019 m. pabaigoje biurą Vilniuje atidariusi tarptautinė IT paslaugų bendrovė iš Indijos „HCL Technologies“,...

Inovacijos
2022.11.15
Išrinktas „Lietuvos Metų CTO“: šiemet juo tapo „Kongsberg NanoAvionics“ technologijų vadovas Ernestas Kalabuckas Verslo tribūna

Antrus metus iš eilės vykstančių „Lietuvos Metų CTO“ rinkimų komisija išrinko geriausią Lietuvos technologijų...

Išmani Lietuva
2022.11.10
Agromaisto forume politikos ir verslo lyderiai ieškos sprendimų apsirūpinimui kokybišku maistu Verslo tribūna

Daugiau nei 2 000 žiūrovų iš visos Europos kasmet sutraukiantis didžiausias tarptautinis „Agromaisto forumas“...

Išmani Lietuva
2022.11.08
Pirmoji Taivano fondo investicija: lazerių startuolis „Litilit“ pritraukė 3,7 mln. Eur Premium 1

Ultratrumpų impulsų lazerius gaminanti UAB „Litilit“ A finansavimo etape pritraukė 3,7 mln. Eur iš Taivano...

Inovacijos
2022.11.07
Paskelbti 5 stipriausi Lietuvos technologijų vadovai Verslo tribūna

Antrus metus iš eilės organizuojamų „Lietuvos Metų CTO“ rinkimų komisija sudarė stipriausių technologijų...

Išmani Lietuva
2022.11.03
Lietuvos lazeriai po Kinijos smūgio: auga lėčiau, laukia žinių iš Taivano Premium

Lietuvos lazerių įmonės, nepaisant apriboto Kinijos importo lietuviškai produkcijai, šįmet ketina augti ir...

Inovacijos
2022.11.03
Buvęs uždaras elitinis IT klubas veržiasi skaitmenizuoti Lietuvą Premium 6

Lietuvos IT profesionalų asociacija cio.lt neformaliai veikė nuo 2015-ųjų – kaip uždaras klubas su gana...

Inovacijos
2022.11.01
Inovatyvios švietimo technologijos: kaip jos įgalina ugdyti ateities kūrėją Verslo tribūna

Švietimas yra visko pradžių pradžia, o geriausia investicija, kurią žmogus plačiąja prasme padaro, yra į...

Išmani Lietuva
2022.10.31
Kaip tiksliosios ūkininkystės technologijos padės išsaugoti miškus? Verslo tribūna

Miškų išsaugojimas tampa opia pasaulio problema. Kiekvieną vasarą girdime apie siaubingus miškų gaisrus,...

Išmani Lietuva
2022.10.27
„Bitė“ įjungė 5G ryšį: kol kas – tik namų internetui 18

„Bitė“ antradienį paskelbė savo tinkle, praėjusį mėnesį pasibaigusiuose aukcionuose užsitikrintuose radijo...

Inovacijos
2022.10.25
eSIM telefonuose jungia ir „Tele2“

Mobiliojo ryšio bendrovė „Tele2“ paskelbė, kad operatoriaus klientai nuo šiol gali naudotis eSIM paslauga ir...

Inovacijos
2022.10.24

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku