Žemės ūkio ateitis – natūraliai atsistatantis ir gyvybingas dirvožemis

Reklama publikuota: 2022-05-11
svg svg

Žemės ūkio sektorius išgyvena permainas, kurias skatina siekiai didinti produktyvumą mažinant poveikį aplinkai, išlaikant platų kokybiškų maisto produktų asortimentą, mažinant trąšų ir pesticidų naudojimą, laikantis tvarumo principų ir išliekant konkurencingiems rinkoje. Kaip tai padeda pasiekti šiuolaikinės technologijos ir tvarus požiūris į augalininkystę, dalinasi bendrovės „Dotnuva Baltic“ vykdantysis direktorius Dangis Valaitis ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) docentas dr. Vytautas Liakas.

Natūraliai atsistatantis dirvožemis – mažesnis trąšų poreikis

Žemės ūkio sprendimus agroverslui kuriančios bendrovės „Dotnuva Baltic“ vykdantysis direktorius D. Valaitis įsitikinęs, kad pokyčiai žemės ūkio sektoriuje tiesiogiai prisideda prie tvarios maisto grandinės visame pasaulyje, todėl itin svarbu, kokias idėjas mūsų ūkininkai siekia įgyvendinti ir kokias priemones gali naudoti jau dabar. „Ūkiai turi teisingai rūpintis dirvožemiu, mažinti dirbimą, leisti dirvožemiui atstatyti savo biologinius ir kitus procesus, tada dirvožemis pats, kaupdamas anglį, tampa derlingesnis ir galime mažinti trąšų kiekį. Vietose, kur taikoma tiesioginė sėja ir minimalus dirbimas, matome tamsesnį sveiką dirvožemį. Jį pakasę giliau randame daug sliekų ir įvairių reikalingų mikrobiologinių organizmų“, – vienu iš galimų būdų, kaip nesutrikdyti dirvožemyje natūraliai vykstančių atsistatymo procesų, leisti jam tapti derlingesniam, švaresniam, tvaresniam ir taip iki minimumo sumažinti trąšų poreikį, dalijasi D. Valaitis. 

Bendrovės „Dotnuva Baltic“ vykdantysis direktorius Dangis Valaitis.
Bendrovės „Dotnuva Baltic“ vykdantysis direktorius Dangis Valaitis.

Žemės ūkio techniką pakeičia sliekai 

Dirvožemis – gyvas organizmas, sudarytas iš daug komponentų, tarp kurių reikėtų stengtis išlaikyti pusiausvyrą, kad rūpinantis viena sritimi nenukentėtų kitos. „Viena iš svarbių derlingo dirvožemio sudedamųjų dalių – humusas. Anot D. Valaičio, Lietuvoje gana žemas jo lygis, lyginant su Vakarų Europos šalimis. Patariama naudoti padedančias humuso kiekį padidinti technologijas, tačiau nereikėtų viso dėmesio nukreipti viena kryptimi. Svarbiausia balansas, tai pasiekti gali padėti teisinga sėjomaina. Europos Sąjungos rekomendacijos – iš dabar įprastos trijų augalų sėjomainos pereiti į šešių – kad augalai grįžtų į tą pačią vietą tik po šešerių metų. Vokiečių ūkininkai juokauja, kad jiems nereikia žemės dirbti, visą darbą padaro sliekai, jie atlieka tai, ką darydavo žemės ūkio technika. Perėjus į tiesioginę sėją, tris kartus sumažinamas kuro kiekis, iki 15 l/ha, keturis kartus mažesnės laiko sąnaudos – 20 min/ha. Visa tai galima atlikti praktiškai turint tik vieną padargą – sėjamąją. Žinoma, nėra viskas taip paprasta – reikia daug žinių ir praktikos siekiant sėkmingo rezultato. Užtrunka, kol dirvožemyje atsistato mikroorganizmų pusiausvyra, anaerobinės bakterijos ir kiti mikroorganizmai, grybai, dirvožemis tampa purus, atsparus suslėgimui, sulaikantis drėgmę, sveikas, gyvybingas“, – apie „gyvo“ dirvožemio galimybes kalba bendrovės „Dotnuva Baltic“ vykdantysis direktorius D. Valaitis. 

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Vienas derlingo sluoksnio centimetras – per šimtą metų 

Siekiant išlaikyti gyvybingą dirvožemį labai svarbus ir žemės dirbimo technologijos pasirinkimas. „Gali būti tradicinė ariminė žemdirbystė, minimalus dirbimas arba tiesioginė sėja, kuri laikoma aukščiausiu lygiu. Tiesioginė sėja – ne panacėja, bet priemonė, leidžianti kuo mažiau judinti dirvožemį ir sudaryti sąlygas augalams atlikti savo darbą. Sideracinių augalų mišiniai, garstyčios, dobilai, facelija ir kiti augdami savo šaknimis puikiai išpurena dirvožemį ir padeda atstatyti natūralią struktūrą. Visos tarpinių augalų liekanos lieka paviršiuje, neleidžia ten susidaryti erozijai ir padeda didinti humuso sluoksnį. Tai ilgas procesas, vienam centimetrui šio sluoksnio užaugti gali prireikti šimto metų“, – apie natūralią dirvožemio regeneraciją pasakoja D. Valaitis ir atkreipia dėmesį, kad žinant Lietuvos dirvožemio situaciją, laukia ilgas paviršinio dirvožemio sluoksnio derlingumo atkūrimo kelias, bet tai turime pradėti kuo greičiau. 

Šiuolaikinės technologijos itin tiksliam tręšimui 

Intensyvios veiklos nualintam dirvožemiui, kol vyksta atsistatymo procesas, gali prireikti pagalbos – tikslaus saikingo tręšimo. Bendrovės „Dotnuva Baltic“ vykdantysis direktorius D. Valaitis pasakoja, kad šiuolaikinės technologijos leidžia trąšas paskirstyti ten, kur lauke jų labiausiai reikia.

„Pagal palydovines nuotraukas galima sukurti kintamos normos žemėlapius, turėdamas tokius duomenis tręštuvas tręšia tikslingai – silpnesniems augalams duodama daugiau trąšų, stipresniems mažiau. Taip išlyginamas laukas ir derlius tampa tolygesnis visame lauko plote. Iki šiol įprastą metodiką, kai trąšų kiekis skaičiuojamas hektarui ir tolygiai paskirstomas, keičia individualus požiūris į skirtingus poreikius turinčias augalų grupes. Taip trąšos pasiekia augalus, kuriems yra labiausiai reikalingos, padavus teisingą kiekį išnaudojamas visas augalo potencialas. Šiandien kalbame apie 10 kvadratinių metrų tikslumą, ateityje galima bus identifikuoti ir dozuoti normas individualiai kiekvienam augalui. Šios technologijos nėra nepasiekiamos, kiekvienas ūkis gali įsigyti tokią techniką, su jos pagalba užtikrinti racionalų resursų naudojimą, kas padeda taupyti kaštus ir mažinti auginamos produkcijos savikainą, tuo pačiu padengiant naujos technikos kaštus“, – apie šiuolaikinės technikos suteikiamas galimybes kalba D. Valaitis. 

Mikrobiologija – tvari cheminių trąšų alternatyva 

VDU Žemės ūkio akademijos doc. dr. V. Liakas džiaugiasi, kad šiuolaikinis agroverslas keičia kryptį. „Auganti žmonių populiacija reikalauja ne tik maisto gausos, bet ir kokybės. Gausesniam derliui pasiekti naudojant daug cheminių elementų gali nukentėti ir užaugintos žaliavos kokybė. Siekiant didesnio pelningumo ir produktyvumo, neracionaliai didinant trąšų normą, didėja ir aplinkos taršos tikimybė. Augalų nepanaudotos trąšos išplaunamos į gruntinius vandenis, upes, ežerus, kur sukelia dumblių augimą ir visą grandinę kitų problemų“, –  apie galimas perteklinio trąšų naudojimo pasekmes kalba doc. dr. V. Liakas.

VDU Žemės ūkio akademijos doc. dr. Vytautas Liakas.
VDU Žemės ūkio akademijos doc. dr. Vytautas Liakas.

Mokslininkas pastebi, kad dalis jaunųjų ūkininkų supranta galimą agrosektoriaus neigiamą poveikį aplinkai ir ieško būdų, kaip pasiekti savo tikslus racionaliai naudojant resursus. „Visus procesus gamtoje vykdo mikroorganizmai – jie veikia mūsų organizme, dirvožemyje, ore. Bakterijos ir grybai per signalus, fermentus valdo augalų mitybą.  Spurtavus chemijos pramonei, sukūrus cheminius elementus patogenų naikinimui, mikrobiologija buvo likusi nuošalyje. Cheminių medžiagų pagalba kontroliuojant mikroorganizmų pasaulį buvo iškreipta pusiausvyra, vienus išstūmus, jų vietą užėmė kiti“, – kalba mokslininkas V. Liakas ir atkreipia dėmesį, kad naudodami chemines trąšas mes maitiname ir mikroorganizmus, tik ne visada tuos, kuriuos naudinga, todėl daugėja augalų ligų ir taip auga kitų pagalbinių cheminių medžiagų poreikis.

VDU Žemės ūkio akademijos doc. dr. V. Liakas pastebi išaugusį susidomėjimą alternatyviomis priemonėmis ir atkreipia dėmesį, kad pagal tai, kiek maistinių medžiagų jau turime sukaupę dirvoje, galime daug metų jas naudoti pasitelkę mikrobiologiją. Mokslininkas atkreipia dėmesį, kad keičiantis – iki minimumo mažinant trąšų naudojimą ar visai jų atsisakant – susidursime su iššūkiais, kuriems mokslas jau yra numatęs sprendimus: racionalų tikslųjį žemės dirbimą mikrobiologiškai aktyvaus dirvožemio išsaugojimui ir kokybišką sėklą. 

Išmani technika pesticidais purškia tik piktžoles 

Siekiant galutiniam vartotojui pasiūlyti saugius maisto produktus, ieškoma galimybių mažinti ne tik trąšų, bet ir pesticidų naudojimą. Europos maisto saugos tarnybos pateiktoje ataskaitoje skelbiama, kad  tiriant maisto produktų užterštumą pesticidų likučiais, Europos Sąjungos vidurkis siekia 4,5 proc., tuo tarpu Lietuvos – tik 1,1 proc.  Žemės ūkio sektoriui siekiant iki minimumo mažinti pesticidų naudojimą „Dotnuva Baltic“ turi unikalų sprendimą, padedantį grįžti prie tvarumo principų. „Rinkai siūlome purkštuvą su 3D kameromis, kurių pagalba stebimos piktžolės. Tai itin tikslus pesticidų paskirstymo metodas, nes naudojami šios minutės duomenys, o ne pagal ankstesnius skenavimus sudaryti žemėlapiai. Jau daugiau nei penkerius metus sėkmingai taikoma pilka–žalia technologija, kai pilkame lauke reikia atpažinti žalią piktžolę ir ją nupurkšti, paskutinius dvejus metus naudojama dar sudėtingesnė žalia–žalia technologija, kai žaliame javų lauke nustatoma piktžolė ir pesticidai purškiami tik ant jos, tiksliai tiek, kiek pagal išsivystymo lygį reikia rezultatui pasiekti. Taip užtikrinamas ne tik racionalus pesticidų naudojimas, bet ir vandens resursų taupymas. Naudojant šią technologiją 6000 ha ūkyje, pavyko sutaupyti iki 100 000 litrų vandens ir net 15 kartų sumažinti pesticidų kiekį“, – apie šiuolaikinių technologijų atveriamas galimybes iki minimumo sumažinti pesticidų naudojimą pasakoja bendrovės „Dotnuva Baltic“ vykdantysis direktorius D. Valaitis.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Bus konsoliduojamos dar 67 įstaigų IT sistemos 1

Vyriausybė trečiadienį pritarė dar 67 institucijų informacinių technologijų (IT) infrastruktūros...

Inovacijos
2022.05.11
Žemės ūkio ateitis – natūraliai atsistatantis ir gyvybingas dirvožemis Verslo tribūna

Žemės ūkio sektorius išgyvena permainas, kurias skatina siekiai didinti produktyvumą mažinant poveikį...

Išmani Lietuva
2022.05.11
Lietuvos paštas grėsmes stebi pasitelkęs kibernetinio saugumo sprendimus Verslo tribūna

Kiek mažiau nei prieš metus Lietuvos paštas priėmė sprendimą maksimaliai išnaudoti turimą Saugumo...

Išmani Lietuva
2022.05.10
„Teltonika“ pro logistinius iššūkius išlaviravo su dvigubu augimu Premium

„Teltonikos“ grupė pernai teigė siekianti per dešimtmetį paaugti 10 kartų. Bent jau kol kas šį planą...

Inovacijos
2022.05.09
Lietuvių CRM kūrėjus „Teamgate“ perka „Xenon Partners“ Verslo tribūna 1

Tarptautinėje rinkoje jau įsitvirtinusius ir nuo 2018 m. prestižiniame „Gartner“ kvadrante pirmaujančius CRM...

Išmani Lietuva
2022.05.06
Talentų grūdų nukrito, bet lietuviška višta jų lesti neskuba Premium 1

Lietuvoje per pastaruosius metus veiklą pradėjo ne viena stambi baltarusiškos kilmės IT įmonė. Jau dabar...

Inovacijos
2022.05.05
Kibernetinio saugumo specialistų patiriamas stresas, tęstinės SOC paslaugos ir kitos tendencijos, turinčios įtakos saugumui Verslo tribūna

Nuo gegužės 17 d. iki birželio 2 d. „Blue Bridge“ kartu partneriais kviečia į nemokamų virtualių seminarų...

Išmani Lietuva
2022.05.05
Tikroji kibernetinio saugumo padėties analizė: 4 dalykai, nuo kurių reikėtų pradėti Verslo tribūna

Bet kuri įmonė, turinti bent 5 kompiuterines darbo vietas, bevielį tinklą, serverį ar viešai prieinamą...

Išmani Lietuva
2022.05.05
Lietuvių startuolis „kevin.“ pritraukė įspūdingą investiciją 6

Mokėjimų sprendimą verslui kuriantis lietuvių startuolis „kevin.“ pritraukė kol kas didžiausią savo rizikos...

Inovacijos
2022.05.04
Sukuri skaitmeninį dvynį – atsiveria klodai naujų galimybių Premium

Išmaniojo miesto terminas viename ar kitame kontekste kartais nuskamba jau kurį laiką. Iš esmės tai apibrėžia...

Inovacijos
2022.05.04
„Telia“ šviesolaidžio spartą didina iki 2 Gb/s

Telekomunikacijų bendrovė „Telia“ pradeda teikti 2 gigabitų per sekundę (Gb/S) spartos šviesolaidinį...

Inovacijos
2022.05.03
„Datalogic commerce“ kūrėjai: nuo IT infrastruktūros priklauso dalis verslo sėkmės Verslo tribūna

Daugiau nei 15 tūkst. užsakymų iš 30 pasaulio valstybių – tokia didmeninei prekybai skirto sprendimo...

Išmani Lietuva
2022.04.29
Misija – atnešti gerą internetą ten, kur jo dar nėra Premium

Gyvenant išsivysčiusių šalių miestuose gali pasirodyti, kad tiek geras fiksuotas, tiek mobilus internetas...

Inovacijos
2022.04.28
„Tereko“ vykdantysis direktorius: sukūrę inovaciją deficitiniam stiklui ruošiamės trigubam augimui Premium

Kiekviena krizė yra kartu ir galimybė, sako UAB „Terekas“ vykdantysis direktorius Gintautas Maksvytis. Bet...

Pramonė
2022.04.27
Kodėl duomenys yra šių laikų auksas Premium

„Duomenys yra naujas auksas“ arba „duomenys yra nauja nafta“ – tokią frazę turbūt yra girdėjęs daugelis.

Inovacijos
2022.04.26
„GoRamp“ pritraukė 1,5 mln. Eur investiciją, plėsis Vakarų Europoje ir JAV

Transporto užsakymų valdymo startuolis „GoRamp“ pritraukė 1,5 mln. Eur investiciją, kurią planuojama...

Inovacijos
2022.04.26
Telecentrui suteikti tarptautinių standartų sertifikatai

Lietuvos radijo ir televizijos centro (Telecentras) informacinių technologijų bei saugumo sistemų valdymui...

Inovacijos
2022.04.26
Žemės ūkio sektoriuje – įkvepianti verslo ir mokslo tyrimų sintezė Verslo tribūna

Šiuolaikiniam žemės ūkio sektoriui vis labiau aktualūs mokslo tyrimų rezultatai, leidžiantys kokybišką derlių...

Išmani Lietuva
2022.04.26
A. Strumskis: kokia šaliai nauda iš vienaragių, ką veikia ir kur investuoja verslo angelai Premium

Arvydas Strumskis, „Verslo angelų fondų“ valdytojas, sako, jog vienaragių atsiradimas yra sveikos šalies...

Inovacijos
2022.04.25
Internetu valdomos biuro erdvės: Lietuvoje įrengtas trečias toks verslo centras Verslo tribūna

Pastarasiais metais sparčiai augant verslo centrų statyboms, biurų modernizavimo sprendimai tapo itin...

Išmani Lietuva
2022.04.22

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku