Skaitmeninės jūros konferencijoje – mėlynosios ekonomikos perspektyvos ir skaitmenizacija Lietuvoje

Reklama publikuota: 2021-06-29
Dainius Kreivys, energetikos ministras ir „AgriFood Lithuania DIH“ ir Lietuvos klasterių tinklo direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė.
svg svg
Dainius Kreivys, energetikos ministras ir „AgriFood Lithuania DIH“ ir Lietuvos klasterių tinklo direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė.

Mėlynosios ekonomikos reikšmė Europos Sąjungoje auga: didėja jos indėlis į valstybių biudžetus, auga sukuriamų darbo vietų skaičius ir ryškėja tvarios akvakultūros svarba gamtai, žmogui bei jo mitybos grandinei. Be to, mėlynoji energija iš jūros yra didžiulis neišnaudotas energijos potencialas, kuris artimiausiu metu susilauks daugybės investicijų, kurs didelę ekonominę grąžą visuomenei, padės apsaugoti aplinką bei stiprins energetinę nepriklausomybę. Apie efektyvius skaitmeninius sprendimus įgalinant Lietuvos mėlynąją ekonomiką liepos 8 d. politikos ir verslo lyderiai diskutuos „Skaitmeninės jūros“ konferencijoje. Dalyvavimas konferencijoje yra nemokamas, tačiau dėl riboto galinčių prisijungti žmonių skaičiaus būtina išankstinė registracija.

Tema aktuali visoje Europoje

Tai bus pirmoji Lietuvos istorijoje išskirtinė aukščiausio lygio tarptautinė konferencija apie iššūkius ir skaitmenines galimybes, esančias jūroje, dvejopos transformacijos kontekste. Be to, ši konferencija yra vienintelis mūsų šalyje ir vienas iš nedaugelio Vidurio ir Šiaurės Europoje renginių, gavusių teisę būti Europos Komisijos iniciatyvos „Europos jūros diena“ (angl. European Maritime Day) dalimi. Kaip teigia renginio organizatoriai „AgriFood Lithuania DIH“, ši konferencija yra puiki galimybė Lietuvai įvertinti turimus iššūkius, išteklius ir galimybes Baltijos jūroje bei ištransliuoti aiškią žinutę visos Europos visuomenei, verslui ir sprendimų priėmėjams.

„Akvakultūra yra be reikalo užmirštama svarbi maisto sektoriaus dalis, mėlynosios ekonomikos reikšmė sparčiai auga ir neketina sustoji, o Baltijos jūroje slepiasi daugybė iššūkių, kuriuos reikia spręsti. Vis dėlto, mes pernelyg mažai kalbame apie jūroje egzistuojančias skaitmenines galimybes dvejopos transformacijos kontekste. Apie esamų skaitmeninių galimybių jūroje įgalinimą bei pavertimą nauda ir bus tarptautinė „Skaitmeninė jūros“ konferencija”, – teigė „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė.

Renginio organizatoriai tikisi, kad Lietuvos verslo ir politikos lyderių siunčiama žinutė pasieks platų Europos klausytojų ratą. Konferencija, kuri vyks DFDS kelte Klaipėdoje, bus tiesiogiai transliuojama partnerių platformose bei verčiama į anglų ir lietuvių kalbas. Be to, vienas iš konferencijos organizacinių partnerių yra pirmaujanti Europos maisto inovacijų iniciatyva „EIT Food“. „Nepaisant daugybės problemų, su kuriomis susiduria akvakultūros pramonė, ji reikšmingai prisidės prie baltymų diversifikacijos, padės rasti mėlynosios ekonomikos taršą mažinančių sprendimų ir skatins ekosistemų apsaugą. Europos akvakultūros sektorius turi erdvės augti ir kurti tvarų verslą “ – mintimis dalijosi konsorciumo „EIT Food“ vadovė ir „EIT Food CLC North-East” direktorė Marja-Liisa Meurice.

Baltijos jūra gali būti tvari

Mokslininkų duomenys skelbia, kad Baltijos jūra yra ketvirta pagal užterštumą pasaulyje, ja transportuojama apie 15 proc. visų pasaulio krovinių. Be to, ji stipriai paveikta cheminių medžiagų ir eutrofikacijos, prie kurios labiausiai prisideda žemės ūkio veiklos tarša ir netinkamai valomos nuotekos. Tyrimai rodo, kad beveik 97 % Baltijos jūros yra eutrofikuota, didėja bedeguonių dugno zonų plotas, dabar užimantis apie 17 % jūros dugno (prieš 150 metų tokių tokie plotai neegzistavo), todėl būtini efektyvūs koordinuoti veiksmai, kurie padėtų sumažinti taršą ir padidinti Baltijos jūros atsparumą neigiamam maistinių medžiagų poveikiui. Kitu atveju Baltijos jūra virs tiesiog užpelkėjusia kūdra. Be to, susiduriama su iššūkiais dėl Klaipėdos uosto keliamos taršos, netyla diskusijos, ką daryti su Baltijos jūros dugne esančiais cheminiais ginklais.

Apie šių iššūkių pažangius sprendimus diskutuos aplinkos ministras Simonas Gentvilas,  Ministrės Pirmininkės patarėjas Dalius Krinickas, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštėbei Klaipėdos miesto savivaldybės meras Vytautas Grubliauskas.

Jūra – neišnaudotas elektros energijos potencialas

Kaip teigia aplinkos ministras Simonas Gentvilas, vien energijos importui Lietuva kasmet išleidžia 2,5 milijardo eurų. Kyla klausimas, ar jūrinė energetika gali padėti šiuos pinigus išlaikyti Lietuvoje? Anot organizatorių, ši tema bus viena iš tų, kurios tikrai bus paliestos konferencijos metu. Europos Komisija yra išsikėlusi uždavinį iki 2030 m. atsinaujinančios energijos kiekį, gaunamą iš jūros, padidinti iki 5 kartų, o iki 2050 m. – net iki 25 kartų. Klausimas yra tik toks, ar Lietuva yra tam pasiruošusi? Jei taip, kaip planuojama išnaudoti atsiveriančias naujas galimybes?

Konferencijoje pranešimą pristatysiančio ir diskusijoje dalyvausiančio energetikos ministro Dainiaus Kreivio teigimu kovai su klimato kaita tampant vienu svarbiausių prioritetų pasaulyje, tai visapusiškai keičia energijos gamybą, pramonę ir namų ūkius, todėl spartus žaliosios energijos gamybos augimas yra vienas svarbiausių valstybės tikslų. Lietuva yra pasiryžusi siekti ES Žaliojo susitarimo tikslų ir jau 2030 m. pusę elektros generuoti iš atsinaujinančių šaltinių. „Sėkmingas vėjo jūroje „įdarbinimas“ vietinei generacijai yra vienas svarbiausių Lietuvos žaliosios transformacijos atraminių polių. Planuojamas 700 MW galios vėjo jėgainių parkas Baltijos jūroje pagamintų apie 25 proc. dabartinio šalies elektros energijos poreikio“, – sako D. Kreivys.

Kitas neišvengiamas energetinis iššūkis – didžiuliai elektrifikacijos pokyčiai, laukiantys jūrinio transporto. „Contrarian Ventures“ įkūrėjo ir generalinio direktoriaus Roko Pečiulaičio teigimu, pasaulyje yra apie 50 tūkst. krovininių laivų, kurie kasmet į atmosferą išmeta daugiau nei 900 mln. metrinių tonų CO2 emisijų bei kitų teršalų. Anot būsimos diskusijos dalyvio, turime aiškiai suprasti mąstą, kad 15 didžiausių konteinerinių laivų išmeta daugiau natrio ir sieros oksidų bei kitų teršalų nei visame pasaulyje esantys automobiliai kartu sudėjus. „Tai yra aiški problema ir technologinis iššūkis, kaip per trumpą laiką elektrifikuoti visą pasaulio krovininį laivyną ir taip ne tik apsaugoti gamtą, bet ir sutaupyti operacinius kaštus“, – pasakoja „Contrarian Ventures“ įkūrėjas ir generalinis direktoriaus Rokas Pečiulaitis.

Konferencijoje taip pat bus diskutuojama apie logistikos iššūkius ir galimybes išnaudojant jūrinį kelią bei skaitmeninių inovacijų sprendimus ateities jūros kūrime. Tarp konferencijos pranešėjų – aplinkos ministras Simonas Gentvilas, energetikos ministras Dainius Kreivys, susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė, Energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė, Ministrės Pirmininkės patarėjas Dalius Krinickas, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė, „AgriFood Lithuanai DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė, „Versli Lietuva“ generalinė direktorė Daina Kleponė, „Linas Agro Group“ valdybos pirmininko pavaduotojas Andrius Pranckevičius, „ART21” generalinis direktorius ir įkūrėjas Augustas Alešiūnas, VDU rektorius Juozas Augutis, „EIT FOOD“ inovacijų programos kuratorė Mercedes Groba, „Contrarian Ventures“ įkūrėjas ir generalinis direktoriaus Rokas Pečiulaitis bei kt. Užsiregistruoti į renginį ir susipažinti su detalesne informacija galite konferencijos internetiniame puslapyje www.digitalsea.lt

nuotrauka::1 nocrop

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
„Teledema“ vėl auga, ateitį sieja su „eSIM“ technologija Premium

Mobiliojo ryšio bendrovė „Teledema“ pernai, po kelių gana lėtų metų, fiksavo dviženklį pardavimo pajamų...

Inovacijos
10:10
„Cogastro“ įkūrėja darbą IT įmonėje paliko dėl vabzdžių verslo ir nesigaili Premium

Norėdama išmaitinti sparčiai augančią populiaciją, žmonija turės pereiti prie tvaresnių mitybos šaltinių.

Inovacijos
2021.07.19
„IDenfy“ siūlo valstybei nelegalių migrantų identifikavimo sprendimą 2

Vaiva Amulė, „Fintech Hub LT“ asociacijos vadovė, Užsienio reikalų ministerijai perdavė finansinių...

Inovacijos
2021.07.19
Tarptautinėje fizikos olimpiadoje Vilniuje varžysis gabiausi pasaulio moksleiviai

Šeštadienį Vilniuje prasideda ir visą savaitę tęsis Tarptautinė fizikos olimpiada (IPhO). Joje nuotoliniu...

Inovacijos
2021.07.17
„Telia“ skundžia teismo sprendimą dėl „Bitei“ perleistų „Mezon“ dažnių

Bendrovė „Telia Lietuva“ skundžia birželį teismo priimtą nutarimą, kuriuo atmestas įmonės skundas dėl Ryšių...

Inovacijos
2021.07.16
5 naujos technologijos, kurios mūsų gyvenimą padarys lengvesnį Verslo tribūna

Pastaraisiais metais Lietuvoje ir kitose moderniose valstybėse įsitvirtino ne viena pažangi ryšio...

Išmani Lietuva
2021.07.15
Programišių grupuotė „REvil“ staiga dingo iš interneto 1

„REvil“, programišių grupuotė, kuri šiemet nureketavo didžiausią mėsos perdirbėją JAV – „JBS Foods“ – ir...

Inovacijos
2021.07.14
„Skaitmeninės jūros“ konferencijoje – aktyvus tarpsektorinių lyderių įsitraukimas Verslo tribūna

Karštą vasaros ketvirtadienį DFDS kelte „Athena“ Klaipėdos centriniame jūrų uosto terminale įvyko hibridinė...

Išmani Lietuva
2021.07.13
Ministerija siūlo operatoriams 5G dažnius naudoti bendrai, Konkurencijos taryba prieštarauja

Lietuvai siekiant užtikrinti sklandžią naujos kartos (5G) ryšio plėtrą, Konkurencijos taryba teigia...

Inovacijos
2021.07.12
Saulėtekio slėnio skaitmeninių inovacijų centras: šalies verslui – dar daugiau pagalbos spartinant skaitmenizaciją Verslo tribūna

Saulėtekio slėnio skaitmeninių inovacijų centras (SSSIC) nuo šiol padės dar sparčiau diegti skaitmeninimo...

Išmani Lietuva
2021.07.09
Konferencijoje „Skaitmeninė jūra“ – siekis brėžti mėlynosios ekonomikos viziją Lietuvoje Verslo tribūna

Ar kada įsivaizdavote politikos, verslo, valstybinių įmonių bei mokslo lyderius drauge diskutuojančius laive...

Išmani Lietuva
2021.07.07
Startuolis „Nanoenergija“ elektros energijos gavybai pakinkė vibracijas Premium

Su prekių ženklu „Viezo“ veikiantis lietuvių startuolis UAB „Nanoenergija“ save vadina pirmąja bendrove...

Inovacijos
2021.07.07
Žaliųjų technologijų startuolių Lietuvoje gausėja, bet dauguma idėjų užgęsta Premium

Europos ir Lietuvos dėmesys žaliosioms technologijoms paskatino kurtis šio sektoriaus startuolius – per...

Inovacijos
2021.07.01
Apie „posūkį į kairę“ ir individualizuotą kompiuterių priežiūrą Verslo tribūna

Siekis priartinti IT paslaugas arčiau galutinio naudotojo ir įgalinti jį pačiam pasirūpinti savimi...

Išmani Lietuva
2021.07.01
Startuolio „Eddy Travels“ dirbtinio intelekto sistema integruota Lietuvos oro uostuose

Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose įdiegta startuolio „Eddy Travels“ kurta dirbtinio intelekto (DI)...

Inovacijos
2021.06.30
Skaitmeninės jūros konferencijoje – mėlynosios ekonomikos perspektyvos ir skaitmenizacija Lietuvoje Verslo tribūna

Mėlynosios ekonomikos reikšmė Europos Sąjungoje auga: didėja jos indėlis į valstybių biudžetus, auga...

Išmani Lietuva
2021.06.29
Saulės energetikos programinę įrangą kuriantis startuolis „PVcase“ per 5 m. planuoja tapti vienaragiu Premium 1

Saulės elektrinių projektavimą automatizuojantį įrankį siūlantis startuolis „PVcase“ per artimiausius...

Inovacijos
2021.06.25
Startuolių ekosistema subrendo: rekordinės pritrauktos lėšos ir potencialūs nauji vienaragiai Premium

Lietuvos startuolių ekosistema po dešimties metų sunkaus darbo perėjo į spartesnio augimo etapą ir atsidūrė...

Inovacijos
2021.06.23
Lenkijos „Resource Partners“ įsigijo išmaniųjų sonarų žvejybai gamintojo „Deeper“ akcijas 6

Lenkijos privataus kapitalo įmonė „Resource Partners“ iš išmaniųjų sonarų žvejybai gamintojos UAB „Deeper“...

Inovacijos
2021.06.23
„Paysera“ 2020 m.: rekordinės pajamos ir pelnas 4

„Fintech“ bendrovei „Paysera“ šešioliktieji veiklos metai buvo rekordiniai. Pasaulinei prekybai dėl karantino...

Inovacijos
2021.06.18

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku