Tyrimas atskleidė, kaip dirbsime po epidemijos: tik kas ketvirtas sutiktų visiškai atsisakyti fizinės darbo vietos

Publikuota: 2021-01-19
svg svg

Tik kas ketvirtas nuotolinį darbą išbandęs lietuvis ateityje norėtų ir toliau dirbti tik tokiu būdu. Namuose nuo pernai lapkričio karantine gyvenantys lietuviai džiaugiasi, kad dirbdami namuose negaišta laiko kelionei į darbą, sutaupo pinigų ir gali ilgiau pamiegoti. Vis tik pusė dirbančių per atstumą jaučiasi taip, tarsi „dirbtų visą laiką“, rodo dirbančių Lietuvos gyventojų apklausa.

„Karantinas atneš ilgalaikių pokyčių – šiek tiek kitaip dirbsime, greičiausiai, susidursime ir su sveikatos problemomis, ypač emocinės sveikatos srityje, tačiau bent jau tikrai būsime išmanesni“, – teigia sociologas Ignas Zokas, tyrimą atlikusios bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas. 

„Aiški karantino naujovė – gimstantis poreikis dalį darbo atlikti namie, dalį – biure. Tokį norą išreiškė pusė visų apklaustųjų, todėl akivaizdu, kad laimės bendrovės, pasiryžusios priimti naują realybę ir darbuotojams suteikti daugiau laisvės“, – ilgalaikius pandemijos pokyčius apibendrina Eglė Staniulionė, „Bitė Lietuva“ žmonių ambasados vadovė.

Džiaugiasi negaišdami kelionei į darbą ir galintys pamiegoti

Daugiausiai apklaustųjų per antrąją karantino bangą dirbo iš įprastinės darbo vietos (33 proc.), nuotoliniu būdu –  29 proc., o dar 16 proc. apklaustųjų dirbo hibridiniu būdu – dalį iš namų, dalį – iš įprastos darbo vietos, rodo gruodį „Bitės“ užsakymu atlikta Lietuvos gyventojų apklausa apie darbą per antrąjį karantiną.

„Nors karantino metu rekomenduojama dirbti nuotoliniu būdu, tą padaryti galėjo ne visi:  medicinos, prekybos, telekomunikacijų, logistikos, gamybos ir kai kurių kitų sektorių darbuotojai dirbti nuotoliniu būdu negalėjo dėl darbo specifikos. Daugiausiai per atstumą dirbo 26-55 m. respondentai, aukščiausio išsimokslinimo ir didesnių pajamų grupės atstovai – tie, kurie įprastai darbą atlieka biuruose“, – teigia I. Zokas.

Lietuvių norą ateityje bent iš dalies dirbti nuotoliniu būdu skatina keletas šio darbo būdo privalumų.

„Daugiausiai respondentų – 66 proc. – privalumu įvardino sutaupytą laiką kelionėms į darbą, 59 proc. – galimybę nesipuošti ir dirbti dėvint laisvalaikio rūbus, 47 proc. – galimybę ilgiau pamiegoti dirbant iš namų, 43 proc. – sutaupyti pinigų. Be to, 41 proc. apklaustųjų teigimu, darbas namuose jiems sukelia ir mažiau streso“, – pasakoja E. Staniulionė.

Laiko sutaupymo privalumą dažniau įvardijo aukščiausio išsimokslinimo ir gaunantys didžiausias  pajamas, o kad dirbant iš namų nereikia puoštis – moterys. Tuo tarpu galimybe ilgiau pamiegoti labiausiai džiaugiasi jauniausi – 18-35 m. amžiaus – didmiesčių gyventojai.

Jaučiasi tarsi dirbtų visada, pasiilgsta kolegų

Nuotolinis darbas lietuviams suteikia ne tik džiaugsmo, bet ir sukelia nemažai rūpesčių. Pusė apklaustųjų skundžiasi tuo, kad diena nebeturi aiškios struktūros ir jaučiasi taip, tarsi dirbtų visą laiką. Be to, dauguma dirbančiųjų namuose teigia, kad jiems trūksta bendrumo jausmo su kolegomis.

Anot E. Staniulionės, dėl šių priežasčių beveik 80 proc. nuotoliniu būdu dirbančių lietuvių ateityje greičiausiai vis tik norėtų nuolatos ar bent dalį laiko dirbti įprastinėje darbo vietoje.

Nors darbuotojai ir vertina nuotolinio darbo privalumus, ne visiems pavyksta susidoroti su šio darbo būdo iššūkiais. Į tai turėtų atkreipti dėmesį darbdaviai ir darbuotojams ištiesti pagalbos ranką.

„Jau per pirmąją karantino bangą mūsų vadovai dalinosi su komanda patiriamais emociniais ir net buities iššūkiais bei žmogiškais patarimais kaip juos spręsti. Su darbuotojais nuolat bendravo ir aukščiausio lygio vadovai, taip pat organizavome nemokamas psichologų konsultacijas. Tokios tarsi „minkštosios“ priemonės vertinamos darbuotojų, nes leidžia suprasti, kad su panašiais iššūkiais susiduriame visi, todėl jas tęsiame ir antrojo karantino metu“, – pasakoja E. Staniulionė.

nuotrauka::1 nocrop

Mažas aktyvumas bus rūpesčiu rytoj, šiandien – slegia buitis

Darbuotojams nerimą kelia ir tai, kad nors karantinas tęsiasi mažiau nei keletą mėnesių, net ketvirtadalis lietuvių jau skundžiasi suprastėjusia fizine ir emocine sveikata.

„Deja, vos kas dešimtas dirbantysis namuose teigia daugiau laiko leidžiantis aktyviai – sportuodamas ar vaikščiodamas. Tai rodo, kad apribojus judėjimą, dalis žmonių judėjimo atsisakė apskritai, o tai gali sugrįžti „bumerangu“ per įvairius sveikatos sutrikimus ateityje“, – pasakoja E. Staniulionė.

Iššūkių per karantiną lietuviams kelia ir vaikai: net 55 proc. dirbančių nuotoliniu būdu ir turinčių vaikų apklaustųjų nurodė, kad jiems rūpesčių kelia išaugęs vaikų laiko praleidimas prie ekranų, beveik pusė apklaustųjų skundžiasi sumažėjusiu vaikų užimtumu, taip pat vaikų reikalaujamu dėmesiu visą dieną leidžiant namie.

„Buities rūpesčiai labiau slegia ne dirbančius namuose, tačiau dirbančius įprastinėje darbo vietoje. Tai galima aiškinti tuo, kad namuose tarp darbų dažnas ir „apsidirbame“, o dirbantys kaip visada, turi dar ir „žongliruoti“ tarp darbo ir įsipareigojimų įprastiems ūkio reikalams, kurių tvarkymas dėl karantino ribojimų – nemenkas iššūkis“, – spėja I. Zokas.    

Vis tik įdomu tai, pastebi sociologas, kad statistiškai reikšmingas skirtumas stebimas tarp vyrų ir moterų: buities rūpesčiai dažniau trukdo susikaupti vyrams. Tą galima būtų aiškinti tuo, kad moterims Lietuvoje, remiantis įvairių kitų tyrimų duomenimis, tenka gerokai didesnė rūpesčių buityje našta, o šeimos nariams laiką leidžiant namuose, ta našta labiau dalijamasi. Todėl gali būti, kad kitas ilgalaikis karantino efektas gali būti ir šioks toks pareigų namuose perskirstymas.

Darbdaviai praranda istorinį šansą

Karantinas daugeliui lietuvių davė postūmį išmokti naudotis technologijomis arba pagilinti žinias: negalėdami apsipirkti parduotuvėse lietuviai pradėjo naudoti maisto užsakymo programėles ar bendrauti per „Teams“, „Zoom“ ir kitas platformas. Nauji technologiniai įgūdžiai ir ateityje pasitarnaus žmonėms norint pasilengvinti gyvenimą, taupyti laiką bei išvengti dalies nebūtinų kelionių.

„Absoliuti dauguma, net 67 proc. nuotoliniu būdu dirbančių lietuvių nurodė, kad per pandemiją jiems gyvenimą lengvino kokybiškas interneto ryšys, dar 34 proc. apklaustųjų padėjo galimybė į namus prekių užsisakyti internetu“, – pasakoja I. Zokas.

Nepaisant pozityvių technologinio raštingumo pokyčių, tyrimas rodo, kad didžioji dalis nuotoliniu būdu dirbančių lietuvių per karantiną vis dar pasigenda pagalbos iš darbdavių. Paklausti, kas labiausiai lengvino kasdienybę, darbdavio rūpestį įvardino tik 9 proc. apklaustųjų.

„Dalis darbdavių vis dar vadovaujasi nuostata, kad darbuotojams reikia griežtos kontrolės. Daugelis vadovų nė nesusimąsto, kad karantinas yra jų istorinis šansas pasirūpinti darbuotojais ir sukurti ilgalaikį lojalumą su darbdaviu“, – sako E. Staniulionė.

Reprezentatyvią apklausą apie darbą per antrąjį karantiną 2020 m. gruodžio 10-20 d. „Bitės“ užsakymu atliko „Spinter tyrimai“. Jo metu apklausti 877 18-63 metų Lietuvos gyventojai.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
„Paysera“ įkūrė įmonę Ispanijoje 1

Lietuviško kapitalo elektroninių mokėjimų tinklas „Paysera“ plečiasi į Ispaniją. Valensijos mieste įkurta...

Technologijos
2021.01.20
Tyrimas atskleidė, kaip dirbsime po epidemijos: tik kas ketvirtas sutiktų visiškai atsisakyti fizinės darbo vietos Verslo tribūna

Tik kas ketvirtas nuotolinį darbą išbandęs lietuvis ateityje norėtų ir toliau dirbti tik tokiu būdu. Namuose...

Išmani Lietuva
2021.01.19
Esminis patarimas startuoliams: nesilaikykite įsikabinę savo idėjos Premium

Nors teisinga idėja yra pusė darbo, tačiau sėkmingi tik tie startuoliai, kurie yra lankstūs – sugeba laiku...

Gazelė
2021.01.18
Kompiuterių pardavimai pernai – geriausi nuo 2008-ųjų Premium

Dėl šimtų milijonų žmonių, dirbančių ir besimokančių iš namų COVID-19 pandemijos įkarštyje, kompiuterių...

Technologijos
2021.01.15
Lietuvos mokslininkai: 6G technologijos prototipas – jau po 4 metų Premium 1

Baltijos pažangių technologijų instituto (BPTI) mokslininkai dalyvauja tarptautiniame, ES finansuojamame...

Technologijos
2021.01.14
JK bendrovė „Yapily“ kuriasi Vilniuje 1

Londono finansinių technologijų startuolis „Yapily“ skelbia apie planus įsikurti Vilniuje. Tai bus trečiasis...

Technologijos
2021.01.14
Priežastys, kurios sužlugdo startuolius

Pasaulinė statistika rodo, kad 9 iš 10 startuolių žlunga net neišvystę savo idėjų: 20% jų veiklą baigia dar...

Gazelė
2021.01.12
Lietuviškų vitaminų startuolis pritraukė 0,5 mln. Eur 2

Lietuvių startuolis „Nature Labs“, kuriantis vitaminų programas kartu su Lietuvos sveikatos mokslų...

Gazelė
2021.01.11
Lietuviška „CUJO AI“ nurungė „Symantec“ ir sukirto rankomis su „Comcast“ 2

Lietuvių įkurta kibernetinio saugumo įmonė „CUJO AI“ nuo šių metų pradžios tapo vienintele saugumo...

Technologijos
2021.01.11
„Tele2“ renkasi „Nokia“ 5G įrangą 3

Mobiliojo ryšio bendrovė „Tele2“ pasirinko partnerį centrinei 5G tinklo daliai (angl. core) Baltijos šalyse...

Technologijos
2021.01.11
Startuolis „Biomatter Designs“ pritraukė 0,5 mln. Eur investicijų

Baltymų inžinerijos startuolis „Biomatter Designs“ pritraukė 0,5 mln. Eur investicijų iš rizikos kapitalo...

Gazelė
2021.01.11
Baltarusijos verslas migruoja: ar padarėme pakankamai, kad padėtume jiems ir sau? Premium 1

Baltarusijos IT įmonės jau kuris laikas atidarinėja padalinius kitose šalyse, kad galėtų ten perkelti nuo...

Technologijos
2021.01.08
Verslo angelai Lietuvoje: startuoliai prieinami ir su 5.000 Eur Premium 1

Į startuolius investuojančių verslo angelų bendruomenė Lietuvoje pernai plėtėsi narių skaičiumi ir...

Rinkos
2021.01.07
„Paysera“ padidino įstatinį kapitalą keturiais milijonais eurų

Lietuviško kapitalo „fintech“ bendrovė „Paysera LT“, siūlanti e. mokėjimų surinkimo ir atsiskaitymo...

Technologijos
2021.01.06
Naujas fondas rems mokslinius tyrimus ir inovacinę veiklą 3

Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Finansų ministerija bei UAB „Investicijų ir verslo garantijos“...

Technologijos
2021.01.05
A++ statybos reikalavimas tapo verslo idėja Premium 1

Nuo šių metų naujai statomi pastatai privalo atitikti A++ energinės klasės reikalavimus. Tai reiškia, kad per...

Technologijos
2021.01.05
Norvegijos apskaitos paslaugų bendrovė „Norian“ plečiasi Vilniuje

Norvegijos kapitalo bendrovė „Norian“ skelbia apie tolesnę plėtrą Vilniaus kompetencijų centre. Šiemet...

Technologijos
2021.01.05
MITA pradeda atranką į antrąjį „TechHub“ pre-akceleratoriaus ciklą 2

Vasarį prasideda antrasis projekto „TechHub“ pre-akceleratoriaus ciklas. Mentorių patarimų ir pagalbos...

Gazelė
2021.01.04
Sutelktinė kompiuterija: kai superkompiuteriai nė iš tolo neprilygsta telefonams Premium

Norint prisidėti prie mokslo pažangos tereikia išmaniojo telefono. Galite paaukoti savo įrenginio...

Technologijos
2021.01.04
Lietuva turėtų išlikti patraukli fintech bendrovėms ir po „Brexit“

Jungtinei Karalystei (JK) pasitraukus iš Europos Sąjungos bendrosios rinkos ir muitų sąjungos, Lietuva turėtų...

Technologijos
2021.01.04

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus