Virtuali konferencija „Fintech Week Lithuania“ subūrė Lietuvos ir pasaulio Fintech ekspertus
Konferencijoje dalyvavo daugiau kaip 100 tarptautinių Fintech ekosistemos ekspertų ir 3.000 dalyvių iš Amerikos, Azijos ir Europos. Užsienio ir Lietuvos pranešėjai dalinosi naujausiomis įžvalgomis finansinių technologijų, duomenų apsaugos ir skaitmeninimo srityse. Pranešimuose ir diskusijose buvo analizuojama, kaip keičiasi žmonių pinigų valdymo įpročiai, finansinių technologijų įtaka mūsų kasdienybei COVID-19 krizės metu bei dirbtinio intelekto ir blokų grandinės (angl. blockchain) technologijos, leidžiančios automatizuoti finansinį sektorių ir užtikrinti jame vykdomų operacijų saugumą. Kita itin svarbi tema – atitiktis teisiniam reguliavimui.
„Šalies atvirumas inovacijoms, greitis, rizikų valdymas, efektyvus visų Fintech ekosistemos dalyvių bendradarbiavimas bei Fintech bendruomenę suburiantys renginiai, kaip pereitą savaitę įvykęs „Fintech Week Lithuania“, lemia spartų šio sektoriaus progresą“, – sako Žygimantas Vaičiūnas, ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas laikinai einantis energetikos ministras.
Asmens duomenys internete – vertingas turtas
Šiuolaikinėje visuomenėje pastebima, kad elektroninė komercija ir su ja susiję skaitmeniniai atsiskaitymai yra kritiškai svarbūs, todėl finansų rinkos pokyčiai yra nuolatos stebimi ir aptarinėjami. Negana to, vienas iš svarbiausių verslo prioritetų šiais laikais yra kibernetinis saugumas, kurio poreikį įvertina vis daugiau įmonių. Konferencijos metu Brittany Kaiser, buvusi didžiųjų duomenų bendrovės „Cambridge Analytica“ verslo plėtros vadovė, kuri daliai žmonių žinoma iš interneto televizijos „Netflix“ dokumentikos „Didysis nulaužimas“ (angl. „The Great Hack“), ragino išlikti budriais bei išmokti apsisaugoti internete.
Anot jos, svarbu suprasti, kokius savo duomenų pėdsakus paliekame naudodamiesi kompiuteriais, mobiliais telefonais ar kitais išmaniaisiais įrenginiais, suprasti, su kuo sutinkame atsiųsdami programėlės ar sutikdami su slapukais (angl. cookies). „Mūsų duomenys internete tampa vertingiausiu turtu, kuriuo gali naudotis technologijų ir duomenų analitikos įmonės, kad paveiktų mūsų sprendimus, pavyzdžiui, apsipirkimus, keliones ar net nuomonę apie politiką“, – teigė B. Kaiser.
Atsigręžti į klientą
„Juodoji gulbė“ (angl. black swan) – terminas, dažniausiai skirtas apibūdinti retus ir negalimus numatyti įvykius, kurie sukelia svarbias neigiamas pasekmes rinkose. Net neabejojama, kad tokiu įvykiu galima vadinti ir COVID-19. Anot Chris‘o Skinner‘io, rinkos nuomonės formuotojo ir vieno įtakingiausių finansinių technologijų ekspertų pasaulyje, pastaruoju metu pasaulinė ekonomika sparčiai keičiasi į skaitmeninę: skaitmeninės paslaugos, skaitmeninė prieiga, skaitmeninės pramogos, skaitmeninė prekyba, skaitmeninė bankininkystė – viskas skaitmeniniu būdu.
„Vienas sėkmingiausių skaitmeninės pertvarkos akcentų – orientacija į klientą. Įmonės ir bankai, siūlantys finansines paslaugas, tampa panašūs į klientų poreikius tenkinančias institucijas, taip keisdami tradicinės bankininkystės supratimą. Bankai turi nuolat išradinėti, ieškoti būdų, kaip tobulinti paslaugas, daryti kasdienines operacijas paprastesnes, investuoti į naujus sprendimus ir bendradarbiauti su Fintech sprendimų kūrėjais“, – pabrėžė knygos „Doing Digital: Lessons From Leaders“ bei populiaraus tinklaraščio „The Finanser“ autorius.
Lietuva pasaulio kontekste
Lietuvos Fintech sektorius – tarp sparčiausiai augančių pasaulyje: nuo 2016 m. šis sektorius padidėjo dvigubai. Šiuo metu šalyje veikia daugiau kaip 200 Fintech įmonių, kuriose dirba per 3.000 savo srities specialistų.
Lietuvos bankas pastebi, kad per š. m. I ketvirtį elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų atliktų mokėjimo operacijų sumos išaugo beveik du kartus – iki 19,2 mlrd. Eur.
Šiuo laikotarpiu Viešajame elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų sąraše buvo užregistruota 117 įstaigų. Pagal licencijuotų šių įstaigų skaičių kontinentinėje Europoje mūsų šalis toliau užima pirmąją vietą ir susidomėjimas neblėsta – vienu metu Lietuvos banke paprastai nagrinėjama apie 40–50 paraiškų dėl vienos ar kitos licencijos išdavimo, konkretus paraiškų skaičius nuolat kinta, o šiuo metu į licencijas pretenduoja 33 elektroninių pinigų ir 13 mokėjimo įstaigų.
Pirmieji Fintech apdovanojimai
Konferencijos pabaigą vainikavo „Lietuvos Fintech apdovanojimai“, skirti ryškiausioms Lietuvos finansinių technologijų įmonėms ir asmenybėms pagerbti. Renginio metu buvo išdalinta net 10 ryškiausių apdovanojimų, kurių laureatai buvo išrinkti iš daugiau nei 100 pretendentų. Vertinimo komisiją sudarė Lietuvos ir tarptautiniai ekspertai.
„Metų Lietuvos Fintech sektoriaus įgalintojas“ – „Lietuvos bankas“. Apdovanojimas skiriamas Lietuvos bankui, šiemet dirbusiam net prie 3 inovacijų: pirmosios pasaulyje skaitmeninės, blokų grandinės technologijos pagrindu sukurtos, kolekcinės monetos LBCOIN, „RegTech“ iniciatyvos optimizuojančios ataskaitų teikimo procedūras, o taip pat konsultacijų ir technologinės platformos „LBChain“.
„Metų Fintech lyderiais“ tapo:
Liudas Kanapienis, kompanijos „Ondato“ įkūrėjas bei vadovas, sėkmingas verslininkas, pradėjęs Fintech verslo vystymą dar 2016 m. kompanijoje „Paysera“. Liudas per šešerius metus užėmė daug vadovaujančių pozicijų Fintech versle, yra aktyvus Fintech bendruomenės narys;
Jekaterina Govina, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorė, įtraukta į Top100 Fintech įtakingiausių pasaulio moterų sąrašą, 2016-2019 metais aktyviai dalyvavo skatinant Fintech industrijos plėtrą, vadovavo Lietuvos banko Inovacijų komitetui, koordinavo Lietuvos Fintech strategiją. Šiuo metu darbą tęsia priežiūros srityje, kurioje taip pat sparčiai diegiami pažangiųjų technologijų sprendimai.
„Metų Fintech augimo istorija“ – kompanija „Finbee Verslui“. Skiriama geriausiai Fintech kompanijai, kuri savo sunkiu darbu ir kūrybiškumu parodė greitą, tačiau stabilų augimą klientų, pajamų ar naujų rinkų srityje 2019–2020 m.
„Fintech metų verslo vadovė“ – Viktorija Vanagė, kompanijos „Profitus“ įkūrėja ir valdybos narė. Šis apdovanojimas skiriamas išskirtinei moteriai už jos vadovavimą Fintech kompanijai, kuri padarė teigiamą įtaką Lietuvos Fintech sektoriaus plėtrai.
„Metų kompanija skaitmeninėje bankininkystėje ir mokėjimuose“ – kompanija „Revolut“. Šis apdovanojimas skiriamas Fintech kompanijai, kuri remiasi inovacijomis ir daro pokyčius mokėjimuose bei skaitmeninėje bankininkystėje.
„Metų kompanija paskolų, investicijų ir P2P srityje“ – kompanija „Neo Finance“. Apdovanojimas skiriamas kompanijai paskolų, investicijų ir P2P srityje, kuri daro pokyčius Fintech sektoriuje ir orientuota į verslo augimą.
„Metų Fintech startuolis“ – startuolis „iDenfy“. Skiriamas augančiam startuoliui, kuris įsikūrė 2019–2020 m. ir pasiekė didžiausią plėtrą inovatyvių produktų ir paslaugų srityje.
„Metų Fintech pagalbos verslui idėja“ – kompanija „Bankera“. Skiriamas Fintech kompanijai, kuri parodė didžiausią solidarumą COVID-19 kontekste ir prisidėjo prie tvarios ateities tikslų įgyvendinimo verslo bendruomenėje.
„Metų Fintech inovatorius“ – kompanija „MANU Analytics“. Skiriamas kompanijai, kuri vysto technologijas dirbtinio intelekto, blokų grandinių, daiktų interneto (IoT), biometrikos, robotikos srityje siekiant sukurti išskirtinį sprendimą.
„Metų Fintech katalizatorius“ – kompanija „Ondato“. Skiriamas B2B kompanijai, kuri inovatyviais sprendimais paskatino žymius pokyčius finansinių paslaugų srityje. Fintech kompanijos iš kibernetinio saugumo, „regtech“, analitikos, didžiųjų duomenų, tapatybės, programinės įrangos ir kitų sričių yra tinkamos šiai kategorijai.
VERSLO TRIBŪNA
Ateinančiais metais Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pristatys naują savitarnos platformą, kuri taps pirmuoju nuosekliai planuojamo skaitmenizacijos proceso etapu. Tam, kad kiekvienam būtų patogiau ir paprasčiau naudotis skirtingomis VMI paslaugomis, naujasis savitarnos portalas kuriamas remiantis vartotojų patirtimi bei atsižvelgiant į gyventojų bei verslo poreikius.
Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinka pastaruoju metu fiksavo įspūdingus skaičius. Vien spalio mėnesį buvo sudaryta rekordinis skaičius – 5 tūkst. – butų ir gyvenamųjų namų sandorių, o per dešimt šių metų mėnesių Lietuvoje sudaryta 31 tūkst. NT sandorių. Dalį jų sudarė investicinis būstas. Ar investicija į NT vis dar atneša didžiausią grąžą, kokios yra alternatyvos ir nuo ko pradėti, „Verslo tribūna“ kalbina „Citadele“ banko Lietuvos filialo vadovą Darių Burdaitį.
2026 m. kovo 26–28 d. VDU Žemės ūkio akademijoje vyks jubiliejinė, 30-oji tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi...“, žyminti reikšmingą Lietuvos agroverslo istorijos etapą. Startavusi kaip gana nedidelė ekspozicija, per tris dešimtmečius įsitvirtino kaip didžiausia Baltijos šalių žemės ūkio inovacijų ir aktualijų platforma, neužleidžianti savo pozicijų ir šiandien. Kasmet parodoje susitinka svarbiausi agrosektoriaus žaidėjai, o pasirengimas renginiui jau dabar vyksta labai intensyviai, vietų parodos ekspozicijose sparčiai mažėja.
Europos Komisijos duomenimis per pastarąjį dešimtmetį informacinių ir ryšių technologijų specialistų dalis Lietuvos darbo rinkoje padvigubėjo ir net pranoko ES vidurkį – 2024 metais šie specialistai sudarė 5,3 proc. visų dirbančiųjų, kai ES vidurkis siekia 5 proc. Lankomiausio darbo portalo CVbankas.lt statistika atskleidžia, kad per pastaruosius metus kandidatų į vieną IT poziciją padaugėjo 9 proc., o lyginant su 2023 metais – net 40 proc. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad ilgus metus apie IT specialistų trūkumą kalbėję darbdaviai dabar galėtų džiaugtis didesniu pasirinkimu, tačiau jie tvirtina, kad tinkamų, specifinius įgūdžius ir kompetencijas turinčių darbuotojų rasti vis dar sunku.
„Džiaugiamės, kad per tokį trumpą laiką pavyko suorganizuoti itin kokybiško turinio renginį, prie kurio prisijungė dalyviai net iš 90 pasaulio šalių, pasakoja Vaiva Amulė, MITA projekto „Fintech LT“ vadovė. – Pritraukėme pasaulinio lygio finansinių technologijų ekspertus, kurie diskutavo aktualiausiosiomis šio sektoriaus temomis: pinigų plovimo prevencija, kibernetinis saugumas, duomenų apsauga ir rinkos prisitaikymas prie pasikeitusių ekonomikos sąlygų.“
„Fintech Week Lithuania“ virtualią konferenciją organizavo Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Finansų ministerija, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA), finansinių technologijų ir tvarių inovacijų centras ROCKIT, „Fintech Lithuania“ ir „Fintech Hub LT“ asociacijos.
