Kaip kuriame inovatyvią Lietuvą ir kokie iššūkiai laukia ateityje

Reklama publikuota: 2020-03-19
Kęstutis Šetkus, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros direktorius: „Kalbantis su įmonių vadovais džiugina pasikeitęs požiūris, nes inovacijos pradedamos suprasti kaip svarbus konkurencingumo variklis ir tampa įmonių strategijų dalimi.“
svg svg
Kęstutis Šetkus, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros direktorius: „Kalbantis su įmonių vadovais džiugina pasikeitęs požiūris, nes inovacijos pradedamos suprasti kaip svarbus konkurencingumo variklis ir tampa įmonių strategijų dalimi.“

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) jau šiemet minės 10-metį, kuomet dirbant kartu viešajam, privačiam sektoriui ir mokslo institucijoms Lietuvoje kuriama tvari inovacijų ekosistema. Per paskutiniuosius ketverius metus įvyko svarbių pokyčių, kurie žingsnis po žingsnio veda mus inovatyvios valstybės link. Apie tai, kokie svarbiausi darbai nuveikti ir kokie įvykiai turėjo reikšmės mūsų šalies progresui, kalbamės su kadenciją baigiančiu MITA direktoriumi Kęstučiu Šetkumi.

Kaip vertinti Lietuvos inovacijų lygį šalies, Europos ar pasaulio mastu?

Lietuvoje kas antra įmonė (45 %) diegia inovacijas. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, inovacinę veiklą vykdo 83 % didelių (250 ir daugiau darbuotojų), 61 % vidutinių (nuo 50 iki 249 darbuotojų) ir 40 % mažų įmonių. Kalbantis su įmonių vadovais jau džiugina pasikeitęs požiūris, nes inovacijos pradedamos suprasti kaip svarbus konkurencingumo variklis ir tampa įmonių strategijų dalimi.

Kad Lietuva – inovacijų šalis, sutinka 72 % šalies gyventojų – tai rodo Finansų ministerijos 2019 m. atliktas Lietuvos gyventojų tyrimas apie ES investicijas. Palyginti su 2018 m., gyventojų dalis, sutinkančių, kad Lietuva yra inovacijų šalis, per pastaruosius metus nuosekliai auga (2019 m. – 72 %, 2018 m. – 69 %).

Lietuvos augimas yra didžiausias inovacijų srityje Europos regione ir siekia apie 20 % per paskutinį dešimtmetį, tačiau privalome dar labiau pasistengti, nes globalizacijos bei Pramonė 4.0 kontekste mums ant kulnų lipa ir kitos šalys.

Žvelgiant į metinius Europos ir pasaulio valstybių reitingus mūsų šalies pozicija nėra tokia aukšta, tačiau turi potencialo pakilti aukštyn. Tai priklauso ir nuo vertinimo metodikų, ir nuo investicijų inovacijoms bei daugelio kitų ekonominių ir socialinių aspektų ar net išorės veiksnių (Europos inovacijų švieslentė – 21 vieta, „Bloomberg“ inovacijų indeksas – 37 vieta, Pasaulio inovacijų indeksas – 38 vieta, Pasaulio konkurencingumo indeksas – 39 vieta, 2019 m. duomenys). Turime aukštus įvertinimus draugiškos inovacijų aplinkos, aukšto išsilavinimo, IRT pasiekiamumo srityse, naujų ar patobulintų produktų įmonių pardavimo struktūroje, marketingo ir proceso inovacijų srityje, tačiau reikia pasitempti patentų, mokslo žinių komercinimo, žinioms imlių paslaugų eksporto srityse ir kituose rodikliuose.

Tačiau išsiskiria šalies lyderystė „fintech“ srityje pasaulio mastu. Vilnius pagal paskutinius reitingus yra tarp 4 geriausių „fintech“ centrų visame pasaulyje. Mūsų sėkmės raktas yra vieningas tarpinstitucinis strateginis požiūris ir bendri koordinuoti veiksmai visuose „fintech“ ekosistemos lygiuose. MITA prisideda prie šios industrijos plėtros, ypač daug dėmesio skirdama pagalbai inovatyviems startuoliams ir pažangioms įmonėms įgyvendindama didžiausią iniciatyvą „Fintech LT“, kuris vienija visus ekosistemos dalyvius. Šiemet rugsėjo 15–16 d. organizuosime jau 5-ąją jubiliejinę tarptautinę konferenciją „Fintech Inn 2020“, kuri suburs rinkos lyderius iš viso pasaulio.

Inovacijų reforma – postūmis inovatyviai veiklai. Kuo ji svarbi?

Svarbiausias šios reformos atspirties taškas – susitelkimas į mokslo žinių virtimą komercializuotais produktais, didesnį mokslo potencialo ir mokslo infrastruktūros išnaudojimą verslo poreikiams, aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimą – visa tai svarbu šiandien ir rytoj Lietuvos ekonomikos progresui.

Šios reformos kontekste numatyta ir už inovacijas atsakingų įstaigų pertvarka. Pavyzdžiui, yra numatyta, kad MITA, kuri dabar yra valstybinė institucija, bus reorganizuojama į VšĮ „Inovacijų agentūrą“, kuri, tikiu, ateityje galės veikti dar efektyviau, labiau orientuotis į klientų poreikius ir kurti patrauklų inovatyvios šalies įvaizdį.

Inovatyvios įmonės statusas. Kokia tai naujovė?

Inovatyvios įmonės statusas – tai naujovė ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, kuri atveria įmonėms kelius į inovatyvios veiklos pripažinimą, patogesnį ir greitesnį mokslinių tyrimų ar eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklų identifikavimą, kuomet šią veiklą įmonės galės atlikti savarankiškai. Šis statusas suteikiamas įmonei tuomet, kai joje dirbantys bent 2 darbuotojai įtraukiami į MITA ekspertų bazę. Inovatyvios įmonės statusas reiškia, kad įmonė turi gebėjimus savarankiškai identifikuoti MTEP veiklas ir atskirti jas nuo kitų susijusių įmonės veiklų. Tai taikoma tik siekiant pasinaudoti pelno mokesčio lengvatomis.

Kuo svarbi MITA vykdoma ekspertinė veikla?

MITA turi išskirtinį jai patikėtą vaidmenį visoje inovacijų ekosistemoje – organizuoti ekspertinį MTEP ir inovacijų projektų bei ataskaitų vertinimą, padėti identifikuoti verslui jų vykdomas MTEP veiklas. Šią ekspertinę veiklą vykdo technologinės plėtros komitetas, 3 ekspertų tarybos – Biomedicinos ir žemės ūkio, Fizinių ir technologijos mokslų ir Socialinių mokslų – bei atrinkti ir registruoti vidinėje bazėje išorės ekspertai.

Mūsų apimtys yra išties didelės. Per ketverius metus MITA įvertino virš 1.470 dokumentų (paraiškų, ataskaitų), pateikė klientams daugiau nei 4.650 ekspertinių išvadų. Buvo organizuoti 284 ekspertų grupių ir tarybų posėdžiai. Siekiant užtikrinti objektyvumą, nešališkumą, vienam projektui vertinti pasitelkiama iki trijų išorės ekspertų, jų išvados svarstomos tarybose ir ekspertų grupėse, idėjų iniciatoriai kviečiami pristatyti projektus, tokiu būdu padedami atrinkti perspektyviausi inovacijų projektai, kuriems skiriamas finansavimas. Svarbu, kad MITA ekspertine veikla naudojasi ne tik pati organizacija, bet ir kitos ministerijos, INVEGA, rizikos kapitalo fondai, Lietuvos verslo paramos agentūra. Visa tai nauja Lietuvoje. Taip pat ekspertinė pagalba verslui teikiama nemokamai.

Kokia lengvatų nauda?

Lietuvoje yra numatytos dvi mokesčių lengvatos įmonėms, kurios investuoja į MTEP bei viena lengvata įmonėms, kurios siekia technologinio atsinaujinimo. Lengvatų nauda – mažinamas pelno mokestis. Praktika rodo, kad daugelis įmonių Lietuvoje užsiima MTEP veikla, tačiau nepasinaudoja galimybe sutaupyti. Pelno mokesčio lengvata gali pasinaudoti bet kurioje srityje dirbančios įmonės – gamybos, statybos, paslaugų įmonės, logistikos kompanijos, transporto įmonės, IT įmonės ir kitos.

Mokesčių inspekcijos duomenimis, 2015–2018 m. dėl MTEP darbų sąnaudų lengvatų gautos 716 deklaracijos, pasinaudojo 360 įmonių, o lengvatų suma sudaro daugiau kaip 240 mln. Eur.

Kaip vertinate ES investicijų poveikį inovacijoms?

ES investicijos MTEP ir inovacijų veiklai neabejotinai turi reikšmingą poveikį, kurį pajusime po kelerių metų ir tai atsispindės šuoliu įvairiose tarptautiniuose šalies reitinguose, nes daugelis ES projektų jau įsibėgėjo, kuriamos naujos technologijos ir inovatyvūs produktai, bendradarbiaujama su mokslininkais. Šie metai yra paskutiniai, kuomet verslas dar gali suspėti į šį traukinį bei pasirašyti sutartis.

MITA kuruojamos ES investicijų priemonės „Inočekiai“, „Inopatentas“, „Inostartas“ ir „MTEP rezultatų komercininimo ir  tarptautiškumo skatinimas“ sulaukia vis didesnio klientų populiarumo, nes gali pasinaudoti tiek startuoliai, tiek pažangios įmonės, rinkos senbuvės. Per paskutinius ketverius metus MITA finansavo 616 projektų. Buvo paskelbta 16 kvietimų teikti paraiškas.

Džiaugiamės, kad pavyko reikšmingai padidinti projektų maksimalias finansavimo sumas, pvz. „Inočekių“ brandžiųjų inovatorių – net 10 kartų, iki 76.000 Eur. „Inopatento“ kvietimas nebus stabdomas, tik atnaujintos sąlygos ir pridedamas papildomas apie 500.000 Eur biudžetas. „Inostartas“ mus stebina savo rezultatais, nes jame dalyvauja rinkos naujokai, kurių idėjos yra itin perspektyvios: dirbtinis intelektas, skaitmenizacija, nanojutikliai, 3D inžinerija, funkcinis maistas. Kaip rodo praktika, šie startuoliai drąsiai žengia pirmyn, vysto veiklą ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir regionuose, pritraukia papildomų investicijų iš verslo angelų ir rizikos kapitalo fondų.

Kokius prognozuojate iššūkius ateityje?

Pasibaigus 2014–2020 ES investicijų laikotarpiui verslas turės įvertinti savo galimybes ir būti pasirengęs ieškoti alternatyvių finansavimo šaltinių. Nemažai galimybių siūlys naujoji ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos Horizontas“, kurios gairės bus pristatomos šių metų pabaigoje. Lietuvos verslas turi užsiauginti raumenis ir nebijoti konkuruoti tarptautiniu mastu savo inovatyviomis idėjomis, aktyviau rengti paraiškas anglų kalba ir teikti jas Europos Komisijai, domėtis ir įvairiomis kitomis tarptautinėmis programomis.

Lietuva turi imtis lyderystės vaidmens inovacijų srityje ir nuo to priklauso, kaip mes būsime matomi ir vertinami tarptautiniame kontekste. Aktyvus vaidmuo ne tik „fintech“ sektoriuje, bet ir kitose pažangiose srityse, tokiose kaip dirbtinio intelekto, gyvybės mokslų ir biotechnologijų, kosmoso, gynybos pramonės ar net švarių technologijų, klimato kaitos turi tapti mūsų prioritetu. Turime susitelkti – padėti verslui vystyti technologijas, pristatyti jas pasaulinėms rinkoms ir nuolat komunikuoti apie tai, kas kuriama Lietuvoje.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Hostinger“ pritraukė investuotojus iš Vokietijos ir didina plėtros tempą Premium

Investuotojų grupė, kurios priešakyje yra nemažai patirties svetainių prieglobos srityje sukaupę vokiečių...

MTTC pardavimai augo 44% – pandemijos netektis atsvėrė plėtra Lenkijoje Premium

Mobiliųjų įrenginių remonto ir priežiūros paslaugų bendrovės MTTC konsoliduotos pajamos pernai sudarė 41,9...

Palydovinės televizijos paslaugas teikianti „Home3“ jungiasi prie „Bitės“ Verslo tribūna 3

Skaitmeninės palydovinės televizijos paslaugas teikusi bendrovė prisijungs prie telekomunikacijų bendrovės...

Išmani Lietuva
2021.04.01
Registrų centre – daugiau atvirų duomenų apie gyventojus ir verslą 1

Regionų geoinformacinės aplinkos žemėlapį (REGIA) papildė statistiniai Registrų centro (RC) duomenys apie...

Technologijos
2021.03.31
Švedijos „Miss Group“, įsigijusi „Interneto viziją“, žvalgosi Latvijoje ir Estijoje Premium 1

Švedijos kapitalo kompanijai „Miss Group“ pernai įsigijus vieną seniausių Lietuvos prieglobos ir susijusių...

Technologijos
2021.03.31
KPMG: pasaulinės investicijos į „fintech“ pernai sumažėjo trečdaliu

COVID-19 pandemija trumpam pristabdė pasaulines investicijas į finansines technologijas („fintech“) – pirmoje...

Technologijos
2021.03.31
BPC baigia perimti greitosios pagalbos skambučius

Bendrasis pagalbos centras (BPC) pranešė nuo antradienio perimantis greitosios medicinos pagalbos tarnybos...

Technologijos
2021.03.30
„Telia“ pradeda prekybą naudotais ir atnaujintais telefonais

„Telia“ Lietuvoje pradeda prekiauti atnaujintais (angl. refurbished) telefonais. Šie mažai naudoti išmanieji,...

Technologijos
2021.03.30
Tyrimas: konkurencingiausias IT sektorius regione – Lenkijoje, Lietuva – dešimtuke Premium

Jungtinėje Karalystėje (JK) įsikūrusios turinio ir analitikos platformos „Emerging Europe“ tyrimas rodo, kad...

Technologijos
2021.03.30
Neįprasta kibernetinė ataka ir negailestinga „Google“ ranka: atjungus nuo platformų, pardavimai krito 90% Premium 2

UAB „Informacinės sistemos ir technologijos“, veikianti su prekės ženklu „BaCloud“, patyrė neįprastą...

Technologijos
2021.03.29
Lietuvos mokslo perlai: investuotojus labiausiai domina biotechnologijos Premium

Lietuvos universitetuose gimsta daugiau atžalinių bendrovių, o kelios Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų...

Technologijos
2021.03.29
IBM „FlashSystem“ 5200 – duomenų saugykla, auganti kartu su verslu Verslo tribūna

„Prieš du dešimtmečius labai talpiu ir solidžiu laikytas 4 TB diskų masyvas užėmė keturias 42 U spintas.

Išmani Lietuva
2021.03.26
Žaliųjų inovacijų vystymui skirti papildomi 4 mln. Eur 

Nacionalinės plėtros įstaigos UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) įgyvendinamai finansinei...

Technologijos
2021.03.26
D. Zaveckas. Neveikiantys muitinės serveriai: agonija ar signalas pokyčiams?  3

Vasaros liūtims nuplovus Registrų centro (RC) sistemas, buvo priimti sveikam protui prieštaraujantys...

Verslo aplinka
2021.03.25
„Continental“ vadovas: vien mums reikės apie 150 inžinierių, o kur dar kiti Premium 20

Kauno regione veikiančios didelės elektronikos komponentų gamybos įmonės, įvertinusios savo plėtros planus ir...

Technologijos
2021.03.25
Muitinė sulaikė masinio naikinimo ir įprastiems ginklams skirtą programinę įrangą 1

Antradienį Lietuvoje sulaikyta programinė įranga, skirta masinio naikinimo ginklams ir įprastai ginkluotei,...

Technologijos
2021.03.24
RRT: didžiausia vidutinė duomenų gavimo sparta – „Telia Lietuva“ tinkle 1

Naujausioje Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) 2020 m. belaidės interneto prieigos paslaugų kokybės įvertinimo...

Technologijos
2021.03.24
NKSC: „CityBee“ duomenys galėjo nutekėti dėl netinkamo debesijos administravimo 3

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) baigė „CityBee“ klientų duomenų vagystės tyrimą ir jo...

Technologijos
2021.03.24

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku