NT plėtotojų rankose – žiedinės ekonomikos vystymo potencialas

Reklama publikuota: 2019-12-02
svg svg

Kuriant efektyviai veikiančią žiedinę ekonomiką vienas iš pagrindinių kylančių iššūkių – kaip įmanoma mažinti naujų išteklių naudojimą. Specialistų teigimu, apie šiuolaikinę visuomenę galima daug nuspręsti vien tik pažvelgus, kaip ji tvarkosi su atliekomis, o efektyvus verslo elgesys šioje srityje gali padėti siekti visos šalies tikslų ir prisidėti prie globalaus ekologinio balanso.

Bene didžiausias potencialas čia slypi NT vystytojų rankose. Antrinio panaudojimo procesai Lietuvoje statybų sektoriuje dar tik startuoja, bet siektinų pavyzdžių jau yra. Vienos didžiausių Lietuvoje erdves gyvenimui, darbui ir poilsiui kuriančios bendrovės „Darnu Group“ korporatyvinių reikalų ir rinkodaros direktorė Akvilė Liaudanskienė sako, kad tam itin parankūs konversijos projektai, savo funkcijas praradusias teritorijas prikeliant naujam prasmingam gyvenimui.

„Jau pati konversijos idėja yra gerokai energetiškai efektyvesnė nei statyba plyname lauke, o antrinis statybinių atliekų panaudojimas dar padidina gamtinių išteklių panaudojimo efektyvumą bei sumažina neigiamą poveikį žmogaus aplinkai ir sveikatai. Vienas ryškesnių šios filosofijos pavyzdžių buvo įgyvendintas viename iš didžiausių Lietuvoje gyvenamosios konversijos projektų „Antakalnio terasose“, kur beveik 100 tonų senų pastatų griuvėsių buvo panaudota požeminės automobilių stovėjimo aikštelės statybai ir kelių tiesimui“, – atskleidžia A. Liaudanskienė.  

Anot jos, tokiu sprendimų ilgalaikėje perspektyvoje bus ieškoma vis daugiau, nes puoselėdami žiedinės ekonomikos tikslus socialiai atsakingi NT projektų vystytojai kasmet gali ženkliai prisidėti ne tik prie Lietuvos, bet ir  Europos Sąjungos (ES) iššūkių įgyvendinimo.

Šalies išsivystymo požymis

Jau turimų išteklių antrinis panaudojimas grindžiamas ne tiek taupumu, kiek sąmoningumu, pabrėžia srities specialistai. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybinių medžiagų instituto mokslų daktarė Olga Kizinievič sako, kad kompleksiškai naudojant vietines žaliavas kartu su įvairiomis atliekomis galima išspręsti daugumą aplinkosaugos problemų.

„Žiedinės ekonomikos pagrindiniai principai gali būti pasiekti tik tada, kai bus naudojamos inovatyvios statybinių atliekų perdirbimo technologijos ir efektyvios atliekų realizavimo galimybės. Įvairių atliekų antrinis panaudojimas yra geriausias būdas šaliai tapti tvaresne, pažangesne valstybe ir sukurti pozityvų poveikį ne tik artimiausios aplinkos, bet ir viso regiono ekologiniam balansui“, – akcentuoja O. Kizinievič.

Jos teigimu, efektyvaus statybinių atliekų išnaudojimo mastai įvairiose pasaulio šalyse labai skiriasi. Pagrindiniai faktoriai, lemiantys antrinį panaudojimą, – pačios valstybės požiūris į atliekas, jos išsivystymo lygis bei ekonominiai rodikliai.

Tik iš pirmo žvilgsnio antrinis atliekų panaudojimas gali atrodyti paprasčiausiu lėšų taupymu, nes realybėje gali būti ir priešingai. Norint efektyviai panaudoti įvairias statybines atliekas reikia jas visapusiškai ištirti, o tai – ilgas, sudėtingas ir dažnai brangus procesas. Todėl pažangiose valstybėse antrinis statybinių atliekų panaudojimas ar perdirbimas turėtų būti skatinamas, sako specialistė.

„Statybinių atliekų panaudojimas gali apsunkinti naujų medžiagų gamybos technologinį procesą, neretai reikia panaudoti papildomų priedų, dėl to produkto galutinė kaina gali išaugti. Todėl valstybės, kurios nori sėkmingai užtikrinti pagrindinius žiedinės ekonomikos principus bei prisidėti prie klimato kaitos mažinimo, turi išanalizuoti esamą situaciją bei skatinti verslo atstovus dėl antrinio statybinių atliekų panaudojimo ar perdirbimo“, – pažymi ekspertė.

Didžiausias potencialas – pastatuose

Didelis dėmesys įvairių statybinių atliekų antriniam panaudojimui ir perdirbimui skiriamas išsivysčiusiose valstybėse: Skandinavijos šalyse, Japonijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje. Kaip pastebi O. Kizinievič, Lietuvoje požiūris į atliekų antrinį panaudojimą taip pat keičiasi į gerąją pusę, o didžiausias potencialas slypi senuose pastatuose.

„Visos tinkamai paruoštos ir apdorotos statybinės atliekos gali būti perdirbtos ar pakartotinai panaudotos. Tačiau, mano nuomone, didžiausią panaudojimo potencialą turi morališkai ir konstrukciškai susidėvėjusių pastatų griovimo atliekos: betonas, plytos, čerpės, keramika, medis, stiklas, plastikas, metalas, taip pat reikia atkreipti dėmesį ir į termoizoliacinių gaminių, tapusių atliekomis, perdirbimą“, – pažymi mokslininkė.

O. Kizinievič sako, kad norint užtikrinti statybinių atliekų antrinį panaudojimą ilgalaikėje perspektyvoje, turi būti tinkamai parinkti ir ištobulinti įvairūs technologiniai procesai, nes tik tinkamai išrūšiuotos atliekos gali būti naudojamos naujiems statybos produktams gaminti. Vėliau įvairios atliekos gali būti naudojamos aplinkos tvarkymo reikmėms, tiesiant kelius, naujų statybinių medžiagų gamyboje ir t.t.

„Tokia statybinių atliekų valdymo strategija skatina naujų medžiagų iš perdirbtų žaliavų gamybą, mažina mokesčius už neperdirbtų atliekų šalinimą, transportavimo išlaidas ir pan.“, – pažymi VGTU mokslininkė.

Galimybė prisidėti prie šalies tikslų

A. Liaudanskienės teigimu, didžiosios valstybės statybų sritį vienareikšmiškai sieja su energetinio efektyvumo sprendimais, kurių vienas pagrindinių akcentų – žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimas ir tobulinimas.

„Tokiu būdu sprendžiame ne vien artimiausios aplinkos, kurią paliksime savo vaikams, ateities rūpesčius, tačiau galime prisidėti prie visos šalies tikslų, įgyvendinant įsipareigojimus ES mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas“, – akcentuoja A. Liaudanskienė.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Registrų centre – daugiau atvirų duomenų apie gyventojus ir verslą 1

Regionų geoinformacinės aplinkos žemėlapį (REGIA) papildė statistiniai Registrų centro (RC) duomenys apie...

Technologijos
2021.03.31
Švedijos „Miss Group“, įsigijusi „Interneto viziją“, žvalgosi Latvijoje ir Estijoje Premium 1

Švedijos kapitalo kompanijai „Miss Group“ pernai įsigijus vieną seniausių Lietuvos prieglobos ir susijusių...

Technologijos
2021.03.31
KPMG: pasaulinės investicijos į „fintech“ pernai sumažėjo trečdaliu

COVID-19 pandemija trumpam pristabdė pasaulines investicijas į finansines technologijas („fintech“) – pirmoje...

Technologijos
2021.03.31
BPC baigia perimti greitosios pagalbos skambučius

Bendrasis pagalbos centras (BPC) pranešė nuo antradienio perimantis greitosios medicinos pagalbos tarnybos...

Technologijos
2021.03.30
„Telia“ pradeda prekybą naudotais ir atnaujintais telefonais

„Telia“ Lietuvoje pradeda prekiauti atnaujintais (angl. refurbished) telefonais. Šie mažai naudoti išmanieji,...

Technologijos
2021.03.30
Tyrimas: konkurencingiausias IT sektorius regione – Lenkijoje, Lietuva – dešimtuke Premium

Jungtinėje Karalystėje (JK) įsikūrusios turinio ir analitikos platformos „Emerging Europe“ tyrimas rodo, kad...

Technologijos
2021.03.30
Neįprasta kibernetinė ataka ir negailestinga „Google“ ranka: atjungus nuo platformų, pardavimai krito 90% Premium 2

UAB „Informacinės sistemos ir technologijos“, veikianti su prekės ženklu „BaCloud“, patyrė neįprastą...

Technologijos
2021.03.29
Lietuvos mokslo perlai: investuotojus labiausiai domina biotechnologijos Premium

Lietuvos universitetuose gimsta daugiau atžalinių bendrovių, o kelios Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų...

Technologijos
2021.03.29
IBM „FlashSystem“ 5200 – duomenų saugykla, auganti kartu su verslu Verslo tribūna

„Prieš du dešimtmečius labai talpiu ir solidžiu laikytas 4 TB diskų masyvas užėmė keturias 42 U spintas.

Išmani Lietuva
2021.03.26
Žaliųjų inovacijų vystymui skirti papildomi 4 mln. Eur 

Nacionalinės plėtros įstaigos UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) įgyvendinamai finansinei...

Technologijos
2021.03.26
„AgriFood Lithuania DIH“ tapo EIT FOOD centru Lietuvoje ir kviečia registruotis į tarptautines programas Verslo tribūna

Skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania DIH“ sulaukia vis didesnio tarptautinio pripažinimo. 2020...

Išmani Lietuva
2021.03.26
D. Zaveckas. Neveikiantys muitinės serveriai: agonija ar signalas pokyčiams?  3

Vasaros liūtims nuplovus Registrų centro (RC) sistemas, buvo priimti sveikam protui prieštaraujantys...

Verslo aplinka
2021.03.25
„Continental“ vadovas: vien mums reikės apie 150 inžinierių, o kur dar kiti Premium 20

Kauno regione veikiančios didelės elektronikos komponentų gamybos įmonės, įvertinusios savo plėtros planus ir...

Technologijos
2021.03.25
Muitinė sulaikė masinio naikinimo ir įprastiems ginklams skirtą programinę įrangą 1

Antradienį Lietuvoje sulaikyta programinė įranga, skirta masinio naikinimo ginklams ir įprastai ginkluotei,...

Technologijos
2021.03.24
RRT: didžiausia vidutinė duomenų gavimo sparta – „Telia Lietuva“ tinkle 1

Naujausioje Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) 2020 m. belaidės interneto prieigos paslaugų kokybės įvertinimo...

Technologijos
2021.03.24
NKSC: „CityBee“ duomenys galėjo nutekėti dėl netinkamo debesijos administravimo 3

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) baigė „CityBee“ klientų duomenų vagystės tyrimą ir jo...

Technologijos
2021.03.24
Mokymų startuolis „Turing College“ varžėsi dėl Silicio slėnio investicijų

Lietuvos duomenų mokslo specialistus ruošiantis mokymų startuolis „Turing College“ antradienį nuotoliniu būdu...

Technologijos
2021.03.24
Įspūdingas leidybos šuolis – įmonių pelnas pernai išaugo 1.640% Premium

Statistikos departamento paskelbti praėjusių metų įmonių finansiniai duomenys rodo, kad per pandemiją...

Technologijos
2021.03.24
Tyrimas: startuoliai nesprendžia svarbiausių šių dienų problemų 1

Dauguma greičiausiai augančių Europos ir JAV startuolių kuria patogesnius ir pigesnius transporto ar kelionių...

Technologijos
2021.03.21
A. Milašauskas. Kodėl 73% skaitmenizacijos projektų žlunga

Skaitmeniniai verslai, kuriuose technologijos yra veiklos pagrindas, iki pandemijos atrodė kaip madinga...

Technologijos
2021.03.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku