Klasteriai: nuo nacionalinio link tarptautinio bendradarbiavimo

Reklama publikuota: 2019-11-15
Vladimiro Ivanovo/„Verslo žinios“ nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo/„Verslo žinios“ nuotr.

Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau kaip 50 klasterių, o  Europos klasterių analizės sekretoriatas (ESCA) 10-tį  iš jų yra įvertinęs bronzinėmis žymomis, liudijančiomis brandą ir meistriškumą. Nors europiniame kontekste Lietuva atrodo gana solidžiai klasterizacijos procese, tačiau akcentuojama, kad įmonės – yra verslas, o klasteris – tik parama įmonių plėtrai, todėl ateities uždavinys – tiek aktyvesnis nacionalinis, tiek ir tarptautinis klasterių bendradarbiavimas.

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) jau trejus metus koordinuojamas projektas „ClusterFY“, kurį finansuoja „Interreg Europe“ programa, šiais metais užbaigs pirmąjį etapą. Projekto tikslas – pagerinti nacionalinius ir regioninius politikos instrumentus, padėsiančius suintensyvinti klasterizacijos procesus.

Gerosios praktikos pritaikymas regionuose

Projekte dalyvauja 8 šalys: Lietuva, Olandija, Švedija, Rumunija, Graikija, Slovakija, Lenkija ir Ispanija, kurių parteriai – nacionalinės bei regioninės inovacijas skatinančios agentūros, universitetai, tyrimų centrai bei regioninė savivaldybė – skatina klasterių tarptautinį bendradarbiavimą bei integraciją į inovatyvias vertės grandines.

nuotrauka::1 right

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„Baigėsi pirmasis projekto etapas, kurio metu diskutavome su ekspertais klasterių plėtros klausimais, dalinomės gerąja patirtimi atskirame regione, kas vyksta klasterių plėtros politikoje. Paskutinis projekto susitikimas vyko Slovakijoje, kuriame teko susipažinti ir pamatyti, kaip didelio poveikio technologijos (angl. Key Enabling Technologies) gali būti pritaikomos ir tradiciniuose, ir naujai atsirandančiuose sektoriuose bei padėti spęsti socialinius iššūkius. Šiame projekte ypatingas dėmesys yra skiriamas, kaip padėti mažoms ir vidutinėms įmonėms pasinaudoti tomis technologijomis“, – pasakojo Rima Dijkstra, „ClusterFY“ projekto vadovė.

Europos Komisija yra išskyrusi tokias didelio poveikio technologijas: pažangios gamybos technologijos, gyvybės mokslų technologijos, medžiagos ir nanotechnologijos, fotonika ir mikro/nano elektronika. Minėtos sritys nesenai papildytos dar itin aktualiomis: dirbtinis intelektas ir skaitmeninis saugumas bei pasiekiamumas.

Didelio poveikio technologijos gali būti pritaikomos ir tradiciniuose, ir naujai atsirandančiuose sektoriuose: transporto, aplinkos, maisto, telekomunikacijų, aerokosmoso, sveikatos apsaugos, pramogų, energetikos, namų automatizavimo, gynybos ir kitose. Jos padeda spręsti europinius socialinius iššūkius.

Atviras inovacijų kvietimas

Projekto dalyvių aktyvaus 2,5 m. trunkančio bendradarbiavimo pasiekimas – parengtos bendros politikos rekomendacijos, kuriomis tikimasi pasidalinti nacionaliniu bei Europiniu mastu. Lietuva, rengdama rekomendacijas, atkreipė dėmesį į Šiaurės Olandijos regioną. Klasteriai ten nebėra remiami, tai – praeitas etapas, tačiau visas fokusas yra skirtas atvirų inovatyvių projektų finansavimui ir parama teikiama atviriems konsorciumams, kurie susideda iš įvairių dalyvių: klasterių, mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ), universitetų, viešojo sektoriaus ir pan. Skelbiami kvietimai atvirų inovacijų paramai, kuomet remiami ne sektoriai, o inovatyvūs sprendimai geriausiai padedantys spręsti socialinius iššūkius, su kuriais susiduria regionas, pvz., regionas turi keturias kryptis, o viena iš jų – sveikas senėjimas.

„Jie visiškai neriboja konkurse dalyvaujančiųjų organizacijų statuso ar skaičiaus. Svarbiausia yra pateikti problemos sprendinius. Mums tai pasirodė įdomu, nes iki šiol Lietuvoje mes griežtai šį procesą ribojame. Mūsų siūlymas – leisti klasteriams patiems pasirinkti, kaip ir su kuo jie nori įgyvendinti tikslus: ar su kitais klasteriais, ar su įmonėmis, kurioms yra aktualus bendros problemos sprendinių ieškojimas. Atviras inovacijų kvietimas – geroji praktika, kurią norėtumėme pritaikyti mūsų šalyje“, –pasakojo R. Dijkstra.

Pagalba mažiesiems klasterių nariams

Taip pat svarbus projekto pasiekimas – parengti nacionalinių ir regioninių klasterių politikos veiksmų planai. Anot pašnekovės, svarbu, kad klasterio nariai padėtų vienas kitam, ypa蠖 MVĮ, kurios dėl savo dydžio, finansinių ar žmogiškųjų išteklių negali konkuruoti rinkoje, nes tiesiog yra per mažos.

„Skatiname, kad įmonės, kurios naudojasi didelio poveikio technologijomis, dalintųsi patirtimi, rengtų bendrus projektus. Siūloma yra pagerinti klasterių aplinką, kurioje būtų galima bendradarbiauti ne tik Europos lygiu, bet ir už jos ribų. Taip pat siūlome parengti paramos instrumentus, padedančius įsijungti į tarptautinius inovacijų tinklus. Siekiant atsiliepti į socialinius iššūkius Europoje. Vienas svarbių veiksnių, kad klasterių nariai ir įmonės galėtų įsijungti į tarptautines pridėtinės vertės kūrimo grandines“, – kalbėjo „ClusterFY“ projekto vadovė.

1,8 mln. Eur vertės „ClusterFY“ projekto pirmasis etapas bus baigtas šiemet, tačiau laukia antrasis, kuris tęsis dar pora metų.

„Pirmasis etapas buvo labai aktyvus, daug susitikimų, bendravimo su projekto nariais, daug gerosios praktikos pavyzdžių apsikeitimo, išsamių ir naudingų diskusijų. Antrasis etapas bus skirtas monitoringui ir tęsis iki 2021 m. pabaigos. Stebėsime, kaip veiksmų planas veikia. Bendradarbiavimas vyks, tačiau ne toks intensyvus kaip iki šiol“, – pasakojo R. Dijkstra.

Klasterizacija – jau ir savaiminis procesas

R. Dijkstra pažymi, kad klasterizacija nuo 2009 m., kuomet skatinimo buvo sulaukta iš „viršaus“, pakito: šiuo metu procesas vyksta savarankiškai, nes verslas pamatė klasterių teikiamą naudą.

Nors Lietuvoje registruota daugiau pusšimtis klasterių, tačiau vieni yra labiau aktyvesni, kiti – mažiau, nes tiesiog yra per maži, kad galėtų būti globalūs žaidėjai rinkoje. Būtent todėl vis garsiau kalbama ir akcentuojama, kad norint Lietuvai užsiauginti šiek tiek „raumenų“ ir būti konkurencingai būtinas ir šalies klasterių tarpusavio bendradarbiavimas.

„Palyginti su kitomis projekto šalimis dalyvėmis, Lietuvos klasterių politika yra panaši su Slovakijos, tačiau esame galva aukštesni ir pažangesni už Rumuniją ar kaimyninę Lenkiją. Būtent pastarųjų šalių ekspertai rengė veiksmų planus, remdamiesi Lietuvos gerąja praktika, atsižvelgiant į taikomas finansavimo priemones ir remiantis aktyviai veikiančiais klasterių pavyzdžiais“, – pasakoja „ClusterFY“ projekto vadovė.

Beje, Lietuva siekia būtų atstovaujama Europos klasterių aljanse. Todėl spalio 2 d. MITA renginyje „Klasterių forumas“ buvo pasirašyta nauja Lietuvos klasterių tinklo „Klaster.LT“ steigimo iniciatyva. Į ją įsijungia devyni geriausi Lietuvos klasteriai, turintys bronzinę meistriškumo žymą. Šis tinklas – tai vartai į Europos klasterių aljansą, kurį šiuo metu sudaro 10 įvairių šalių klasterių asociacijų.

Geroji Lietuvos klasterių praktika

„Lietuvoje tarp klasterių turime daug geros praktikos pavyzdžių. Vienas tokių – Lazerinių ir inžinerinių technologijų klasteris (LITEK), vienijantis 17 įmonių, kurios savo išradimais ir gaminiais garsina Lietuvą visame pasaulyje“, – pasakojo „ClusterFY“ projekto vadovė.14 m. gyvuojantis klasteris – puikus pavyzdys, kad klasterizacijos puoselėjimas ir stiprinimas yra svarbi investicija dėl aibės priežasčių, bet daugiausiai – dėl jų kuriamo inovacijų potencialo. Negana to, ryšiai su LITEK nariais yra daugialypiai – tarp jų yra ir narių produkcijos pirkėjų, ir tiekėjų, ir bendrų projektų vykdytojų, todėl vyksta nuolatinis bendradarbiavimas.

Tarp aktyvių klasterių, kurie ne tik aktyviai reiškiasi, bet ir yra įvertini pasaulio rinkose, būtų galima išskirti Lietuvos plastikų klasterį (LINPRA), sveikatingumo klasterį „iVita“, Vilniaus kino klasterį (VKK), „Smart Food“ klasterį, Lietuvos autodalių gamintojų ir eksportuotojų asociaciją (LAuGEA), Nacionalinis maisto ūkio klasterį ar Garso ir vaizdo pramonės klasteris „Nebula“.

„Lietuvos klasteriams reikėtų aktyviau bendradarbiauti tarpusavyje, o mums, kaip politikos formuotojams, reikėtų paremti tokį bendradarbiavimą ir panaudoti klasterius kaip tarpines organizacijas norint, kad mūsų šalies verslas ir įmonės plėtotųsi“, – teigė R. Dijkstra.

Beje, net 10 MITA kuruojamų klasterių įteiktos jų brandą ir meistriškumą liudijančios bronzinės žymos. Klasterius vertino ir žymas teikė ESCA. Šios žymos – tai vadybos kokybės žymos, skiriančios tikrus klasterius nuo klasterio iniciatyvų (angl. look-alike cluster). Klasteris, siekiantis gauti bronzinę žymą, yra vertinamas pagal daugybę kriterijų: bendradarbiavimo tarp klasterio narių aktyvumą, kuriamas bendras inovacijas, įgyvendinamus edukacinius ar eksporto veiklas skatinančius projektus ir kt.

8 klasteriai dalyvauja, o 2 konsultuojami pagal de minimis susitarimą MITA projekte „Inovacijų tinklaveikos skatinimas ir plėtra (InoLink)“, kurio tikslas – skatinti įmonių jungimąsi į klasterius, didinti klasterių brandą, skatinti augimą bei tarptautinį bendradarbiavimą. Gruodžio 10 d. į MITA organizuojamą Kalėdinį klasterių forumą, kuris vyks sostinėje, Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO, susirinks gausi Lietuvos klasterių bendruomenė, kuriame bus pristatomi ir iniciatyvos „ClusterFY“ pasiekti rezultatai.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rekordiniai Lietuvos žaidimų industrijos metai: naujos galimybės ir senos problemos Premium

Lietuvos žaidimų industrija pernai stiebėsi į viršų – plėtėsi vietos įmonės, taip pat atvyko naujų, kurios...

Inovacijos
2022.06.30
Darbo aplinka keičiasi iš esmės: „Xerox“ žengia permainų priešakyje Verslo tribūna

Skaitmeninimo iniciatyvos versle, ypač paskatino prigijęs hibridinio ar nuotolinio darbo modelis, ragina...

Išmani Lietuva
2022.06.30
Švedų tyliai nupirkta Kauno žaidimų kūrėja „Tutotoons“ pelną augino 15 kartų Premium 1

Kauno mobiliųjų žaidimų kūrėjai „Tutotoons“ karantinas leido pasiekti rekordinį pelną ir apyvartą. Be to,...

Inovacijos
2022.06.27
Tiksliosios technologijos tvariai užaugintam kokybiškam maistui – Lietuvos ūkių dabartis Verslo tribūna

Neįtikėtinu greičiu tobulėjančios šiuolaikinės technologijos ir inovatyvūs sprendimai keičia Lietuvos...

Išmani Lietuva
2022.06.27
Robotai, „atimsiantys jūsų darbą“ – ne toks jau ir baubas Premium

Robotizacija ir, kalbant plačiau, DI, tebėra daugybės mitų gaubiamos technologijos ir tendencijos. Galima...

Inovacijos
2022.06.26
P. Kuisys: ruošiamės blogiausiam, o tikimės geresnio Premium

Nors ekonominės krizės – galbūt pageidaujamas reiškinys, į jas reikėtų žiūrėti kaip į savotišką gydymą – per...

Inovacijos
2022.06.23
50 mln. Eur investicija Klaipėdoje – galimybė pramonei nebemindžikuoti ties inovacijų slenksčiu Premium 1

Jau šį rudenį planuojama baigti statyti 21.000 kv. m ploto pramonės inovacijų parką „VMG Technics R&D Park“,...

Vadyba
2022.06.23
Bizūnas dar neišgąsdino: kriptoįmonės Lietuvoje toliau dygsta kaip grybai po lietaus Premium

Vyriausybė kriptopaslaugų tiekėjų reguliavimo sugriežtinimui pritarė anksčiau birželį. Dabar svarstymai...

Inovacijos
2022.06.22
Naujasis „Bitė Lietuvos“ vadovas – G. Butėnas

Naujuoju UAB „Bitė Lietuva“ vadovu paskirtas Gintas Butėnas, ilgametis bendrovės darbuotojas, pastaruoju metu...

Inovacijos
2022.06.21
„Money 20/20“: „fintech“ reguliavimas toliau eis saugumo keliu

Birželio 7–9 d. Amsterdame vyko didžiausias Europoje „fintech“ renginys „Money 20/20“, kuriame pirmą kartą...

Inovacijos
2022.06.19
Tyrimas: kas penktas Lietuvos gyventojas norėtų keisti karjerą į IT 7

Kas antras suaugęs Lietuvos gyventojas – 52% – mano, kad jo ar jos skaitmeninių įgūdžių ir žinių lygis yra...

Vadyba
2022.06.18
Kompiuterijos ateitis – gali tekti pajudėti prie krašto Premium 1

Technologijų tyrimų ir konsultacijų bendrovė „Gartner“ skaičiuoja, kad iki 2025 m. net 75% duomenų verslai...

Inovacijos
2022.06.17
Norime daugiau turtingų žmonių? Sumažinkime opcionų biurokratiją Premium

Nors skatinimas opcionais – teisė darbuotojams įgyti dalį įmonės, kurioje jie dirba, nuosavybės – Vakaruose...

Inovacijos
2022.06.16
Metų verslumo pedagogė: mokome susikurti pagalvę ir skaudžiai nekristi Premium

Poreikiai yra neriboti, o ištekliai – riboti, – toks vienas iš principų ir sąvokų, kurių siekta mokiniams...

Gazelė
2022.06.16
Neišvengiama, bet komplikuota tvarių vilkikų perspektyva Lietuvoje Premium

Jau nuo 2035-ųjų ES bus visiškai sustabdyta prekyba naujomis anglies dvideginį išmetančiomis transporto...

Logistika
2022.06.16
Kas bendro tarp juostų ir AI bei kaip duomenų saugykla gali apsaugoti nuo „Ransomware“ ? Verslo tribūna

Atsakymai į visus šiuos klausimus – neseniai pristatytose IBM naujienose, susijusiose ir su programine...

Išmani Lietuva
2022.06.16
5G inovacijoms ir pritaikymui Lietuvoje – „smėlio dėžė“

Susisiekimo ministerija trečiadienį pristatė bandomosios 5G inovacijų ir pritaikymo skatinimo aplinkos –...

Inovacijos
2022.06.15
Kaip vadovauti komandai, kuri nori augti? Verslo tribūna

Kiekviena organizacija susiduria su darbuotojų pritraukimo, išlaikymo ir motyvavimo iššūkiais. Ne vienas...

Išmani Lietuva
2022.06.15
Ruošiamasi atverti didelės vertės duomenis

Ekonomikos ir inovacijų ministerija teigia, jog viešojo sektoriaus institucijos turėtų pradėti rengtis...

Inovacijos
2022.06.13
Lietuvoje kuriasi Izraelio „fintech“ bendrovė „UNIPaaS“

Izraelio finansinių technologijų („fintech“) sprendimų bendrovė „UNIPaaS“ Lietuvoje įsteigė padalinį „UNIPaaS...

Inovacijos
2022.06.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku