Klasteriai: nuo nacionalinio link tarptautinio bendradarbiavimo

Publikuota: 2019-11-15
Vladimiro Ivanovo/„Verslo žinios“ nuotr.
Vladimiro Ivanovo/„Verslo žinios“ nuotr.

Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau kaip 50 klasterių, o  Europos klasterių analizės sekretoriatas (ESCA) 10-tį  iš jų yra įvertinęs bronzinėmis žymomis, liudijančiomis brandą ir meistriškumą. Nors europiniame kontekste Lietuva atrodo gana solidžiai klasterizacijos procese, tačiau akcentuojama, kad įmonės – yra verslas, o klasteris – tik parama įmonių plėtrai, todėl ateities uždavinys – tiek aktyvesnis nacionalinis, tiek ir tarptautinis klasterių bendradarbiavimas.

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) jau trejus metus koordinuojamas projektas „ClusterFY“, kurį finansuoja „Interreg Europe“ programa, šiais metais užbaigs pirmąjį etapą. Projekto tikslas – pagerinti nacionalinius ir regioninius politikos instrumentus, padėsiančius suintensyvinti klasterizacijos procesus.

Gerosios praktikos pritaikymas regionuose

Projekte dalyvauja 8 šalys: Lietuva, Olandija, Švedija, Rumunija, Graikija, Slovakija, Lenkija ir Ispanija, kurių parteriai – nacionalinės bei regioninės inovacijas skatinančios agentūros, universitetai, tyrimų centrai bei regioninė savivaldybė – skatina klasterių tarptautinį bendradarbiavimą bei integraciją į inovatyvias vertės grandines.

nuotrauka::1 right

„Baigėsi pirmasis projekto etapas, kurio metu diskutavome su ekspertais klasterių plėtros klausimais, dalinomės gerąja patirtimi atskirame regione, kas vyksta klasterių plėtros politikoje. Paskutinis projekto susitikimas vyko Slovakijoje, kuriame teko susipažinti ir pamatyti, kaip didelio poveikio technologijos (angl. Key Enabling Technologies) gali būti pritaikomos ir tradiciniuose, ir naujai atsirandančiuose sektoriuose bei padėti spęsti socialinius iššūkius. Šiame projekte ypatingas dėmesys yra skiriamas, kaip padėti mažoms ir vidutinėms įmonėms pasinaudoti tomis technologijomis“, – pasakojo Rima Dijkstra, „ClusterFY“ projekto vadovė.

Europos Komisija yra išskyrusi tokias didelio poveikio technologijas: pažangios gamybos technologijos, gyvybės mokslų technologijos, medžiagos ir nanotechnologijos, fotonika ir mikro/nano elektronika. Minėtos sritys nesenai papildytos dar itin aktualiomis: dirbtinis intelektas ir skaitmeninis saugumas bei pasiekiamumas.

Didelio poveikio technologijos gali būti pritaikomos ir tradiciniuose, ir naujai atsirandančiuose sektoriuose: transporto, aplinkos, maisto, telekomunikacijų, aerokosmoso, sveikatos apsaugos, pramogų, energetikos, namų automatizavimo, gynybos ir kitose. Jos padeda spręsti europinius socialinius iššūkius.

Atviras inovacijų kvietimas

Projekto dalyvių aktyvaus 2,5 m. trunkančio bendradarbiavimo pasiekimas – parengtos bendros politikos rekomendacijos, kuriomis tikimasi pasidalinti nacionaliniu bei Europiniu mastu. Lietuva, rengdama rekomendacijas, atkreipė dėmesį į Šiaurės Olandijos regioną. Klasteriai ten nebėra remiami, tai – praeitas etapas, tačiau visas fokusas yra skirtas atvirų inovatyvių projektų finansavimui ir parama teikiama atviriems konsorciumams, kurie susideda iš įvairių dalyvių: klasterių, mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ), universitetų, viešojo sektoriaus ir pan. Skelbiami kvietimai atvirų inovacijų paramai, kuomet remiami ne sektoriai, o inovatyvūs sprendimai geriausiai padedantys spręsti socialinius iššūkius, su kuriais susiduria regionas, pvz., regionas turi keturias kryptis, o viena iš jų – sveikas senėjimas.

„Jie visiškai neriboja konkurse dalyvaujančiųjų organizacijų statuso ar skaičiaus. Svarbiausia yra pateikti problemos sprendinius. Mums tai pasirodė įdomu, nes iki šiol Lietuvoje mes griežtai šį procesą ribojame. Mūsų siūlymas – leisti klasteriams patiems pasirinkti, kaip ir su kuo jie nori įgyvendinti tikslus: ar su kitais klasteriais, ar su įmonėmis, kurioms yra aktualus bendros problemos sprendinių ieškojimas. Atviras inovacijų kvietimas – geroji praktika, kurią norėtumėme pritaikyti mūsų šalyje“, –pasakojo R. Dijkstra.

Pagalba mažiesiems klasterių nariams

Taip pat svarbus projekto pasiekimas – parengti nacionalinių ir regioninių klasterių politikos veiksmų planai. Anot pašnekovės, svarbu, kad klasterio nariai padėtų vienas kitam, ypa蠖 MVĮ, kurios dėl savo dydžio, finansinių ar žmogiškųjų išteklių negali konkuruoti rinkoje, nes tiesiog yra per mažos.

„Skatiname, kad įmonės, kurios naudojasi didelio poveikio technologijomis, dalintųsi patirtimi, rengtų bendrus projektus. Siūloma yra pagerinti klasterių aplinką, kurioje būtų galima bendradarbiauti ne tik Europos lygiu, bet ir už jos ribų. Taip pat siūlome parengti paramos instrumentus, padedančius įsijungti į tarptautinius inovacijų tinklus. Siekiant atsiliepti į socialinius iššūkius Europoje. Vienas svarbių veiksnių, kad klasterių nariai ir įmonės galėtų įsijungti į tarptautines pridėtinės vertės kūrimo grandines“, – kalbėjo „ClusterFY“ projekto vadovė.

1,8 mln. Eur vertės „ClusterFY“ projekto pirmasis etapas bus baigtas šiemet, tačiau laukia antrasis, kuris tęsis dar pora metų.

„Pirmasis etapas buvo labai aktyvus, daug susitikimų, bendravimo su projekto nariais, daug gerosios praktikos pavyzdžių apsikeitimo, išsamių ir naudingų diskusijų. Antrasis etapas bus skirtas monitoringui ir tęsis iki 2021 m. pabaigos. Stebėsime, kaip veiksmų planas veikia. Bendradarbiavimas vyks, tačiau ne toks intensyvus kaip iki šiol“, – pasakojo R. Dijkstra.

Klasterizacija – jau ir savaiminis procesas

R. Dijkstra pažymi, kad klasterizacija nuo 2009 m., kuomet skatinimo buvo sulaukta iš „viršaus“, pakito: šiuo metu procesas vyksta savarankiškai, nes verslas pamatė klasterių teikiamą naudą.

Nors Lietuvoje registruota daugiau pusšimtis klasterių, tačiau vieni yra labiau aktyvesni, kiti – mažiau, nes tiesiog yra per maži, kad galėtų būti globalūs žaidėjai rinkoje. Būtent todėl vis garsiau kalbama ir akcentuojama, kad norint Lietuvai užsiauginti šiek tiek „raumenų“ ir būti konkurencingai būtinas ir šalies klasterių tarpusavio bendradarbiavimas.

„Palyginti su kitomis projekto šalimis dalyvėmis, Lietuvos klasterių politika yra panaši su Slovakijos, tačiau esame galva aukštesni ir pažangesni už Rumuniją ar kaimyninę Lenkiją. Būtent pastarųjų šalių ekspertai rengė veiksmų planus, remdamiesi Lietuvos gerąja praktika, atsižvelgiant į taikomas finansavimo priemones ir remiantis aktyviai veikiančiais klasterių pavyzdžiais“, – pasakoja „ClusterFY“ projekto vadovė.

Beje, Lietuva siekia būtų atstovaujama Europos klasterių aljanse. Todėl spalio 2 d. MITA renginyje „Klasterių forumas“ buvo pasirašyta nauja Lietuvos klasterių tinklo „Klaster.LT“ steigimo iniciatyva. Į ją įsijungia devyni geriausi Lietuvos klasteriai, turintys bronzinę meistriškumo žymą. Šis tinklas – tai vartai į Europos klasterių aljansą, kurį šiuo metu sudaro 10 įvairių šalių klasterių asociacijų.

Geroji Lietuvos klasterių praktika

„Lietuvoje tarp klasterių turime daug geros praktikos pavyzdžių. Vienas tokių – Lazerinių ir inžinerinių technologijų klasteris (LITEK), vienijantis 17 įmonių, kurios savo išradimais ir gaminiais garsina Lietuvą visame pasaulyje“, – pasakojo „ClusterFY“ projekto vadovė.14 m. gyvuojantis klasteris – puikus pavyzdys, kad klasterizacijos puoselėjimas ir stiprinimas yra svarbi investicija dėl aibės priežasčių, bet daugiausiai – dėl jų kuriamo inovacijų potencialo. Negana to, ryšiai su LITEK nariais yra daugialypiai – tarp jų yra ir narių produkcijos pirkėjų, ir tiekėjų, ir bendrų projektų vykdytojų, todėl vyksta nuolatinis bendradarbiavimas.

Tarp aktyvių klasterių, kurie ne tik aktyviai reiškiasi, bet ir yra įvertini pasaulio rinkose, būtų galima išskirti Lietuvos plastikų klasterį (LINPRA), sveikatingumo klasterį „iVita“, Vilniaus kino klasterį (VKK), „Smart Food“ klasterį, Lietuvos autodalių gamintojų ir eksportuotojų asociaciją (LAuGEA), Nacionalinis maisto ūkio klasterį ar Garso ir vaizdo pramonės klasteris „Nebula“.

„Lietuvos klasteriams reikėtų aktyviau bendradarbiauti tarpusavyje, o mums, kaip politikos formuotojams, reikėtų paremti tokį bendradarbiavimą ir panaudoti klasterius kaip tarpines organizacijas norint, kad mūsų šalies verslas ir įmonės plėtotųsi“, – teigė R. Dijkstra.

Beje, net 10 MITA kuruojamų klasterių įteiktos jų brandą ir meistriškumą liudijančios bronzinės žymos. Klasterius vertino ir žymas teikė ESCA. Šios žymos – tai vadybos kokybės žymos, skiriančios tikrus klasterius nuo klasterio iniciatyvų (angl. look-alike cluster). Klasteris, siekiantis gauti bronzinę žymą, yra vertinamas pagal daugybę kriterijų: bendradarbiavimo tarp klasterio narių aktyvumą, kuriamas bendras inovacijas, įgyvendinamus edukacinius ar eksporto veiklas skatinančius projektus ir kt.

8 klasteriai dalyvauja, o 2 konsultuojami pagal de minimis susitarimą MITA projekte „Inovacijų tinklaveikos skatinimas ir plėtra (InoLink)“, kurio tikslas – skatinti įmonių jungimąsi į klasterius, didinti klasterių brandą, skatinti augimą bei tarptautinį bendradarbiavimą. Gruodžio 10 d. į MITA organizuojamą Kalėdinį klasterių forumą, kuris vyks sostinėje, Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO, susirinks gausi Lietuvos klasterių bendruomenė, kuriame bus pristatomi ir iniciatyvos „ClusterFY“ pasiekti rezultatai.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Startuolis „Lympo“ sukirto rankomis su Pietų Korėjos biofarmacijos milžine

Lietuvos startuolis „Lympo“ ir Pietų Korėjos biofarmacijos milžinė „GC Pharma“ (anksčiau „Green Cross...

Paslaugos
2019.12.31
Lietuvos startuoliai žengia į JAV rinką Verslo tribūna

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) pirmą kartą organizuota akceleravimo programa JAV sulaukė...

Išmani Lietuva
2019.12.31
Kuo inovacijų pasauliui buvo įsimintini 2019-ieji? Verslo tribūna 1

Lietuvos inovacijų ekosistema šiais metais augo ir stiprėjo, inovacijas diegė kas antra įmonė, startuolių...

Išmani Lietuva
2019.12.31
„Eddy Travels“ pritraukė beveik 0,5 mln. USD investiciją Premium

„Eddy Travels“, lietuvių startuolis, vystantis dirbtinio intelekto pagrindu veikiantį skaitmeninį kelionių...

Technologijos
2019.12.31
Lietuvos IT metų apžvalga: „Linkomanijos“ blokavimas ir apskaičiuotas bankų atvirumas Premium 3

Nors svarbiausi ir daugiausia įtakos pasaulio raidai turintys dalykai vyksta kiek tolėliau nuo mūsų mažo...

Verslo klasė
2019.12.28
Stagnuojančioje rinkoje – inovatyvi „Veikos“ technologija

Stiprėjant individualizuotų sprendimų poreikiui stagnuojančioje tradicinių tapetų rinkoje UAB „Veika“ siūlo...

Pramonė
2019.12.25
„Nordcurrent Group“ susitarė dėl nuomos verslo centre „Wave“

Žaidimų kūrimo UAB „Nordcurrent Group“ susitarė su nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrove „M.M.M.

Statyba ir NT
2019.12.23
Svarbiausios 2019-ųjų IT tendencijos: dirbtinis intelektas IT sektoriuje, nauja tinklo valdymo koncepcija ir kylantis DevOps poreikis Verslo tribūna

Metams artėjant prie pabaigos, IT įmonės „Blue Bridge“ komanda pasidalijo savo įžvalgomis apie įtakingiausias...

Išmani Lietuva
2019.12.23
KTU sukurtas diržas nėščiosioms – geriausia medicinos inovacija Silicio slėnio konkurse

Kauno technologijos universiteto (KTU) studentų komanda „BeltaMom” sukūrė diržą nėščiosioms, kuris seka...

Paslaugos
2019.12.21
Kviečia mokslininkus išradimus paversti įmonėmis ir žada po 100.000 Eur

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ragina...

Paslaugos
2019.12.20
Automatizuota įrankių nuoma dėl pyrago dalies turės pakovoti Premium

Startuoja vokiečių ir lietuvių kurta dalijimosi įrankiais platforma „kurts“. Visiškai automatizuotų nedidelių...

Paslaugos
2019.12.19
Pasauliniame inovacijų konkurse – du nugalėtojai iš Lietuvos 1

Tarp šių metų „World Summit Awards“ (WSA) konkurso nugalėtojų – du sprendimai iš Lietuvos.

Paslaugos
2019.12.19
Augantis duomenų kiekis, duomenų kopijavimo būdai ir IT veiklos atkūrimo planas Verslo tribūna

Iki 2025 m. pasaulyje bus sukurta per 90 zetabaitų duomenų ir vienaip ar kitaip su jais kiekvieną minutę...

Išmani Lietuva
2019.12.19
Taupyti energiją biure tamsiausiais metų mėnesiais – misija įmanoma Verslo tribūna

Pasaulyje garsiai kalbant apie klimato kaitą ir verdant diskusijoms apie tai, kaip prie klimato šiltėjimo...

Išmani Lietuva
2019.12.19
Linas Savickas. Išryškėję specialistų poreikiai – aiškios 2020-ųjų gairės darbdaviams Verslo tribūna

Ir gyventi, ir dirbti vilniečiai norėtų arčiau geriausiai išvystytos ir greičiausiai pasiekiamos plataus...

Šalies klasterių bendruomenė metus baigė tarptautiniu forumu Verslo tribūna

Gausi 57 veikiančių šalies klasterių bendruomenė, kurią sudaro 777 įmonės, klasterių koordinatoriai, nariai...

Išmani Lietuva
2019.12.19
Palankesnės opcionų sąlygos padės išlaikyti startuolius Lietuvoje Premium

Seimui šiemet pritarus Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pakeitimui, nustatančiam aiškesnes ir...

Paslaugos
2019.12.19
Sociologai: šventinį stresą patiria 93 proc. lietuvių, jį įveikti padeda išmanūs sprendimai ir patarimai Verslo tribūna

Kalėdų periodas daugeliui reiškia ne vien dovanas ir laiką su artimaisiais, bet ir stresą – net 93 proc.

Išmani Lietuva
2019.12.18
Kas vis dar trukdo gauti iš CRM maksimalią naudą? Verslo tribūna 1

CRM (klientų valdymo sistema) daugeliui gerai pažįstamas ir plačiai naudojamas įrankis. Vis dėlto dažnai jis...

Išmani Lietuva
2019.12.18
Europos inovacijų ir technologijos institutas didina paramą inovatoriams

2020 m. Europos inovacijų ir technologijos institutas (EIT) investuos 500 mln. Eur į žinių ir inovacijų...

Paslaugos
2019.12.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau