Debesų kompiuterijos rinkos apžvalga: ar Lietuvoje jaučiame pasaulines tendencijas?

Apie svarbiausias debesų kompiuterijos tendencijas ir jų atgarsius Lietuvos rinkoje, M. Maraulas pasakojo kasmetinėje debesų kompiuterijos konferencijoje „Bridge to Cloud 2019“.

SaaS išlieka svarbiausiu

Debesų kompiuterijos paslaugų naudojimas pasaulyje toliau auga. Tiesa, jau kelerius metus mažesniais šuoliais nei anksčiau. Pavyzdžiui, šiemet, kaip prognozuojama, 85 proc. visų organizacijų naudosis debesija, lyginant su 81 proc. pernai metais. Nors, kaip pastebi M. Maraulas, ši statistika geriausiai atspindi pirmiausia JAV ir Vakarų Europos šalių situaciją, kaip rodo „Blue Bridge“ patirtis, Lietuvoje organizacijų, vienu ar kitu pavidalu naudojančių debesų kompiuterijos paslaugas, procentas panašus.

„Staigmenų neturėtų būti lyginant ir skirtingų debesų kompiuterijos tipų naudojimą Lietuvoje bei svetur. Nepajudinamas lyderis jau seniai yra SaaS (liet. programinė įranga kaip paslauga) paslaugos, į kurias pernai investuota maždaug  95 mln. JAV dolerių, o toliau rikiuojasi daugiau nei dukart mažesnės IaaS (liet.IT infrastruktūra kaip paslauga) ir PaaS (liet. platforma kaip paslauga). Įdomesnė tendencija yra tai, kad pastebimas nemažėjantis PaaS augimas – vis didesniam skaičiui organizacijų prireikia šių paslaugų, tad tikėtina, kad per ateinančius metus matysime ryškesnį jų kreivės augimą“, – pastebi M. Maraulas.

Kokios technologijos augina debesų naudojimą?

Vadovaudamasis „Gartner“ įžvalgomis, pašnekovas iš labiausiai prisidėjusių prie debesų kompiuterijos augimo technologijų išskiria 6: tai įgaliotoji infrastruktūra (angl. edge computing), prie kurios populiarėjimo prisideda daiktų internetas ir didėjantis išmaniųjų įrenginių skaičius; konteinerizacija bei „serverless“ paslaugos, leidžiančios greičiau kurti aplikacijas; atvirojo kodo produktai; mašininis mokymasis ir hibridinis IT infrastruktūros modelis, kurio esminį atsinaujinimą skatina didieji debesų tiekėjai, šiemet pradėję siūlyti savo paslaugas ir turintiesiems nuosavą duomenų centrą.

„Lietuvoje matome aktyvų susidomėjimą keliomis iš šių technologijų. Pirmiausia, vis daugiau organizacijų pradeda konteinerizuoti savo aplikacijas ir jau kelerius metus konteinerių naudojimas sėkmingai auga ir Lietuvos įmonėse. Tikėtina, kad jau po kelerių metų kiekvienoje organizacijoje rasime konteinerizacijos apraiškų ir ši technologija paplis taip, kaip paplito virtualūs serveriai. Kita svarbi tendencija, pasiekusi mūsų rinką – atvirojo kodo produktai. Jeigu anksčiau šiuos sprendimus rinkosi daugiausiai smulkios ir vidutinės įmonės, pasirodžius „enterprise“ versijoms ir gerėjant pačių produktų kokybei, šiuos nemokamus arba iš dalies mokamus produktus vis dažniau pradeda naudoti ir dideli verslai“, – pasakoja „Blue Bridge“ IT paslaugų valdymo skyriaus vadovas.

Rinkos lyderiai nesikeičia

Žvelgiant į didžiausių pasaulinių debesų kompiuterijos tiekėjų reitingus, didesnių pokyčių neįvyko. Visi trys lyderiai – AWS, „Microsoft Azure“ ir „Google Cloud“ tik stiprina savo pozicijas.

„Ypač įdomus „Microsoft Azure“ augimas, nes didžiausią jo dalį, kaip vertinama, sudaro „Office 365“ paslaugos. Skaičiuojama, kad šiemet „Office 365“ paslaugų naudotojų skaičius pasiekė 180 mln., kai pernai jų buvo 155 mln. Lietuvoje šios paslaugos taip pat sparčiai populiarėja. Apskritai, panašu, kad jokių alternatyvų „Office 365“  paslaugoms rinkoje kol kas nėra ir ateinančiais metais nebus“, – sako M. Maraulas.

Pašnekovas pastebi, kad pasaulinės debesijos rinkos žaidėjai stambėja, auga tik didžiausieji, todėl įdomu stebėti mažesnių žaidėjų strategijas: „Pavyzdžiui, intriguoja tai, kokį kelią pasirinks „IBM Cloud“. Panašu, kad artimiausiais metais jie turės apspręsti, ar apleisti debesų kompiuterijos rinką, ar priešingai, – investuoti į naujus įsigijimus“, – komentuoja „Blue Bridge“ atstovas.

Debesų kompiuterijos tiekėjo pasirinkimas

Lietuvoje veikiančios įmonės vis dažniau svarsto apie didžiųjų debesų tiekėjų paslaugas, tačiau neretai pasirinkimą apsunkina aiškesnės informacijos stoka.

„Jeigu kalbėtume apie pasaulinių žaidėjų paslaugas lietuviškame kontekste ir jų lyginimą su vietiniais debesų tiekėjais, galima būtų bent jau sąlyginai pažymėti kelis akcentus. Pavyzdžiui, „Google Cloud“ paslaugas rekomenduočiau rinktis, jeigu kuriate sistemą, susijusią su daiktų internetu, kalbos vertimu, balso atpažinimo technologijomis. Būtent šis tiekėjas gali pasiūlyti labai pažangias ir specializuotas paslaugas tokiems poreikiams. Kita vertus, jeigu turite Web aplikacijas,  kurių naudotojų srautai dideli ir darbui pasitelkiate atvirojo kodo technologijas, tuomet AWS paslaugos galėtų tikti geriausiai. Galiausiai, apie „Microsoft Azure“ paslaugas verta pagalvoti, jeigu dauguma jūsų vidinių sistemų ir įrankių priklauso „Microsoft“ šeimai ir integruojasi su kitais šio gamintojo produktais“, – komentuoja Mindaugas Maraulas.

Lokalių debesų tiekėjų paslaugas optimalu rinktis, jeigu sistemos sudarytos iš virtualių serverių ir yra skirtos aptarnauti Lietuvos rinkai. „Tik vietiniai tiekėjai geriausiai tiks ir tuo atveju, jeigu naudojate nestandartinius sprendimus bei aplikacijas. Didieji žaidėjai siūlo standartines paslaugas, o lokalūs gali sukonstruoti jums individualią paslaugą, galinčią geriau atitikti jūsų poreikius“, – apibendrina pašnekovas.