Kas bendro tarp 100 mlrd. Eur, Lietuviškų IoT startuolių ir „Avataro“? Kai Holivudo fantazijos tampa realybe

Publikuota: 2019-10-10
Rolandas Dranseika, UAB „Monimoto“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų: „Šios motociklų signalizacijos nereikia įjungti ar išjungti, ji šeimininką atpažįsta pagal jo turimą raktą.“ Juditos Grigelytės / „Verslo žinios“ nuotr.
Rolandas Dranseika, UAB „Monimoto“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų: „Šios motociklų signalizacijos nereikia įjungti ar išjungti, ji šeimininką atpažįsta pagal jo turimą raktą.“ Juditos Grigelytės / „Verslo žinios“ nuotr.

Medis, kuris biologiniais jutikliais viską jaučia, o žmonės gali su juo susijungti ir dalintis informacija. Tai režisieriaus Jameso Camerono fantazija, kuri sukūrė Eywa medį „Avatare“. Žiūrėdami šį filmą greičiausiai net nepagalvojote, kad šios kūrėjo idėjos – susijusios su kintančia realybe. Apie ką mes čia? Apie daiktų internetą, IoT (angl. Internet of Things). Kuo dėtas Holivudo režisierius? Jis puikiai atspindėjo, kur juda mūsų pasaulis.

Kas tas daiktų internetas?

Pradėkime nuo pačio IoT. Nors terminas sukurtas jau prieš du dešimtmečius, dar ir dabar toli gražu ne visi jį žino, o dar rečiau – supranta, ką jis reiškia. Nekapstant labai giliai, kur prasideda debesijos ir rūko kompiuterijos (angl. cloud computing ir fog computing) sudėtingumai, IoT galima paaiškinti gana paprastai. Beveik viskas jūsų namuose, ką galima pavadinti išmaniu daiktu, yra IoT dalis. Įvairūs prietaisai, seniau buvę „kvaili“, šiandien pradeda kalbėtis tarpusavyje, jų surinkta informacija be žmogaus įsikišimo yra perduodama į internetą ir tuomet yra apdorojama, panaudojama arba kaupiama.

Grįžtame prie Eywa. Ji gali prisijungti prie galybės jutiklių, kurie realiu laiku teikia informaciją apie žmones, aplinką, resursus ir t. t. Be jutiklių ir be šitos informacijos Eywa būtų tiesiog paprastas medis.

Jutikliai yra ir IoT šerdis. Apie trilijonas jutiklių visame pasaulyje – realiame mūsų pasaulyje, ne filmuose – tampa vis labiau sujungti tarpusavyje ir perduoda vis daugiau informacijos.

Ketvirtoji pramonės revoliucija

Mes, kasdieniai vartotojai, tiesiog džiaugiamės tobulėjančiais prietaisais, tačiau iš tiesų IoT – ketvirtosios pramonės revoliucijos pranašas. „IoT Analytics“ skaičiuoja, kad dabar yra bent 7 mlrd. IoT prietaisų, ir prognozuoja, kad 2025 m. jų bus bent 22 mlrd. IoT vartotojų rinkos vertė? 104,4 mlrd. USD iki 2023 m.

Tokį nesvietišką rinkos augimą lemia geriau gyvenanti visuomenė. Vis daugiau žmonių naudojasi internetu ir išmaniaisiais prietaisais, labiau rūpinamės sveikata, turime daugiau „laisvų“ pinigų (taip pat ir besivystančiose šalyse), siekiame daugiau patogumo, o valstybės pamažu pradeda reikalauti, kad IoT prietaisų kūrėjai užtikrintų jų saugumą (2018 m. Kalifornijos valstija pirmoji priėmė įstatymą, kuriuo IoT gamintojai įpareigojami užtikrinti savo prietaisų kibernetinį saugumą).

IoT augimo kryptis

Vystant dirbtinio intelekto ir kompiuterio mokymo (angl. machine learning) galimybes, tobulėja ir pati technologija, IoT darosi vis protingesni. Esminius pokyčius ateityje matysime būtent IoT gebėjime mokytis. Šiandien daugelį IoT prietaisų vis dar reikia įjungti ir kontroliuoti pačiam, junginėjant per dešimtis įvairių programėlių mobiliajame telefone. Taip, kai kuriuos prietaisus galite valdyti balsu arba per vieną iš balsu valdomų pagalbininkų („Amazon Echo“, „Google Home“ ar pan.), bet juos turintys puikiai žino, kad, jei ir pavyks sukonfigūruoti taip, kad viskas veiktų, tai užtruks visą amžinybę. Todėl IoT plėtrai labai svarbu, kad prietaisai taptų vis protingesni, patys analizuotų žmogaus įpročius, sekas, pomėgius ir dirbtų autonomiškai be trikdžių.

Taip, technologija dar nėra tobula, trūksta visapusės technologinių sprendimų integracijos (kartais atrodo, kad kai kurios technologijos dar tiesiog per ankstyvos, nes pačios savaime yra puikios, bet tiesiog trūksta jas paremiančių technologinių sprendimų, kad viskas veiktų taip, kaip numatyta), dar nepakanka nuoseklaus vystymo. Tačiau akivaizdu tai, kad IoT įrenginių tik daugės, o naudojimasis jais bus vis prieinamesnis ir patogesnis.

IoT galimybės

Net jei ir nežinosite IoT termino, su IoT prietaisais susidursite kasdien. Įsivaizduokite, pvz., išmanųjį prietaisą-asistentą, kuris žino jūsų poreikius. Jo darbas – atvykus į viešbučio kambarį sureguliuoti šviesą, klimatą, muziką būtent taip, kaip jūs mėgstate. Jis žinotų jūsų apsipirkimo poreikius, sveikatos būklę ir automatiškai viską reguliuotų taip, kaip reikia. Neįtikėtina, tiesa?

Kitas pavyzdys – pokyčiai mūsų sveikatos priežiūroje. Vaistų dėžutės žinos, ar buvo atidarytos ir kiek tablečių kada gerta, kojinės skaičiuos mūsų žingsnius, pagalvės matuos mūsų miego kokybę, lipdukais seksime kūno temperatūrą. Visą šių, ateityje būsiančių sukurtų daiktų, sukauptą informaciją gaus jūsų daktaras (apdorotą, žinoma) ir pastebėjęs neatitikimus galės reaguoti. Dar geriau, kad reikia reaguoti, jį informuos jo turimas išmanusis prietaisas. Žodžiu, gyvenimas darysis saugesnis ir paprastesnis.

nuotrauka::1 right

IoT Lietuvoje

Ir jeigu jums atrodo, kad visa tai ten, kažkur toli, tai apsižvalgykite aplinkui. IoT rinkoje aktyviai dalyvauja Lietuvos gyventojai – ir kaip kūrėjai, ir kaip potencialą įžvelgiantys investuotojai. Keli įkvepiantys lietuvių pavyzdžiai: echolotas „Deeper“, trintuvas MILLO, išmanius transporto stebėjimo ir kontrolės sprendimus kurianti „Ruptela“, GPS signalizacija ir sekimo įrenginys „Monimoto“, išmanieji laikrodžiai vaikams su GPS sekimu „Gudrutis“ ir kt.

„Monimoto“ kūrėjai tikina, kad IoT, prasidėjęs labiau iš būtinybės sutaupyti automatizuojant ir optimizuojant įvairius įrenginius, šiandien iš tiesų ateina į kiekvieno namus, nes mažėja ir įrenginių, ir ryšio kaina. Apsauga, gedimų fiksavimas, įvairių parametrų matavimas – tokios IoT įrenginių funkcijos sprendžia realias kasdienio gyvenimo problemas ir palengvina žmonių buitį.

Kurdami GPS signalizaciją ir sekimo įrenginį, skirtą motociklams, jie pirmiausiai ir galvojo apie patogumą. „Monimoto“ nuo konkurentų skiriasi tuo, kad jį paruošti naudojimui užtrunka vos keletą minučių. Taip pat nereikia signalizacijos įjungti ar išjungti, ji atpažįsta šeimininką pagal raktą, kurį jis nešiojasi,“ – pasakoja Rolandas Dranseika, „Monimoto“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų.

„Monimoto“ yra ganėtinai išmanus, kad būtų savarankiškas ir atpažintų pavojų, taip pat tiesiogiai perduoda informaciją apie savo būseną, ryšį, baterijos lygį serveriui, o šis, savo ruožtu, klientui – dėl to tikrai gali būti klasifikuojamas kaip IoT įrenginys.

Kiti lietuviai kuria inovaciją, kuria tikina pakeisiantys virtuvės prietaisų rinką. Tai naujos koncepcijos MILLO trintuvas, kuris gali būti valdomas ir per mobiliojo telefono programėlę.

„Pagrindinis intensyviu tempu gyvenančio šiuolaikinio žmogaus reikalavimas visiems prietaisams – jie privalo būti patogūs naudoti. Kurdami MILLO trintuvą atsižvelgėme į visus tokio poreikio aspektus, – pasakoja Ruslanas Trakšelis, „Millo Appliances“ įkūrėjas bei vadovas. – Tarp jų yra ir galimybė valdyti MILLO specialia išmaniąja programėle, pvz., nurodyti trintuvo darbo režimą, sužinoti jo įkrovimo lygį, sutrintų kokteilių skaičių ir panašiai. Taip pat išmanusis trintuvas galės pats atpažinti į indelį sudėtus ingredientus, parinkti tinkamiausią veikimo būdą bei laiką. Tačiau tai – tik dalis to, ką vartotojas dabar suvokia kaip patogumą.“

Tarp kitų MILLO privalumų R. Trakšelis vardija itin tylų veikimą, kurį užtikrina jo paties išrasta ir patentuota magnetinės pavaros technologija „AirDrive“, galimybę jį pakrauti ir taip susiplakti iki dešimties kokteilių be įjungimo į elektros tinklą, patogų naudojimą virtuvėje ir minimalistinį dizainą, kuris leidžia išmaniajam trintuvui įsilieti į bet kurių namų interjerą. Kartu su valdymu per mobiliąją programėlę, atveriančiu plačias IoT galimybes, trintuvas bus valdomas ir rankiniu būdu – tiesa, ne mygtukų ar rankenėlių pagalba, o naudojant lietimui jautrų paviršių.

Investicijos į IoT

Investuotojai taip pat vis drąsiau žvalgosi į IoT įrenginius, nes, panašu, rinka stabilizavosi, nebėra aukso karštinės jausmo, technologijos kaštai mažėja, o IoT technologijos tampa vis plačiau pritaikomos. 2018 m. į IoT įrenginius investuoti apie 3,3 mlrd. USD.

„Džiugu, kad ir Lietuvoje rizikos kapitalo fondai jau padeda augti ir stiprėti startuolių ekosistemai. Rizikos kapitalo investicijos yra labai svarbus inovacijų skatinimo mechanizmas, nes kartu su reikalingomis lėšomis jaunos, inovatyvios įmonės gauna ir papildomų žinių, konsultacijų bei kontaktų, leidžiančių joms augti“, – teigia Gintas Kimtys, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros direktoriaus pavaduotojas.

Lietuvių rizikos kapitalo fondas „Iron Wolf Capital“ investuodamas taip pat prioretizuoja IoT – ne tik dėl globalių tendencijų, bet ir dėl istorinių aplinkybių. Jų teigimu, lietuviai garsėja inžinerine kompetencija, todėl investuoti į jų kuriamus produktus atrodo tiesiog logiška.

nuotrauka::2 left

„IoT sprendimams sukurti reikalingos multidisciplininės komandos, didelė dalis vertės dažnai patentuojamos pačiuose įrenginiuose, kuriems sukurti reikia elektronikos, mechanikos, robotikos žinių, bei aplikacijose ir duomenų analitikoje, kur naudojama kompiuterinė inžinerija ML/AI. Galutiniai produktai daug sunkiau kopijuojami ir unikalūs. Taigi, svarbiausia yra komandos gebėjimai – atidžiai susipažįstame su produktų kūrėjais ir, įvertinę jų pasirengimą bei kompetenciją, sprendžiame – investuoti ar ne,“ – tikina Kasparas Jurgelionis, „Iron Wolf Capital“ vykdomasis partneris.

Daugiau laiko tam, kas svarbu

Ateityje, greičiausiai, vis daugiau IoT prietaisų matysime mūsų kasdieniame gyvenime ir smagu, kad apie daugybę nuostabių būdų, kaip jie palengvins mūsų buitį, dar net nenutuokiame.

K. Jurgelionis tikina, kad IoT plėsis eksponentiškai ir ne tik mūsų buitis, bet ir miestai, šalys, visas pasaulis darysis protingesni: „Mūsų įsitikinimu, jau dabar infrastruktūros kaštai bei paplitimas, pirmiausia jutiklių, debesijos, duomenų perdavimo tinklų, didžiausiose pasaulio rinkose yra pakankamo lygio, kad IoT sprendimai turėtų masinio įsisavinimo galimybes ir jos tik didės. Duomenų surinkimas realiu laiku ir analizė turi neišsemiamų panaudojimo galimybių ir buityje, ir versle. Pastarajam užduotys yra apčiuopiamesnės, todėl verslo lyderiai, taupydami kaštus, optimizuodami tiekimo grandines, gerindami saugumą ir produktų kokybę, jau seniai koncentruojasi į Pramonė 4.0, kurios didelė dalis yra IoT. Kasdieniniam gyvenime IoT taip pat jau padeda taupyti laiką priimant ir įgyvendinant sprendimus, padeda pasiekti paslaugas realiu laiku.“

Taigi, IoT iš tiesų yra investicija į mūsų laiką. Vis mažiau mūsų laiko suvalgys monotoniškos užduotys, buities darbai, laukimas eilėse, slauga, pasirinkimų svėrimas ir visi kiti nemalonūs, tačiau neišvengiami užsiėmimai. Vis daugiau laiko turėsime tam, kam jį norėsime, o ne turėsime skirti. Daugiau laiko tam, kas iš tiesų svarbu.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Seimas parlamentarams iš „Telios“ nupirko 180 „prekybos terminalų“ Premium 3

Beveik tris Seimo kadencijas atlaikiusius posėdžių salės „IBM ThinkPad X60“ kompiuterius „Telia“, kuri...

Paslaugos
2019.11.22
„Agaras“ gamybos atliekas paverčia šiluma ir elektra Verslo tribūna

Pasaulyje vykstant diskusijoms dėl klimato kaitos ir aplinkos tausojimo UAB „Agaras“, siekdama mažinti įmonės...

Išmani Lietuva
2019.11.21
Biurų darbuotojus sportuoti skatinantis „OnePass“ pritraukė 160.000 Eur investiciją 1

Viena narystė – visi sporto klubai. Tokią idėją siekiantis įgyvendinti startuolis „OnePass“ (UAB „Sporto...

Paslaugos
2019.11.21
Lietuvos lazerių įmonės žengia gilyn į pramonės sektorių Premium 2

Pastarosiomis dienomis kelios Lietuvos lazerių bendrovės pranešė apie bebaigiamus pramoninių inovacijų...

Technologijos
2019.11.21
Kuo nustebins „Fintech Inn 2019“? Verslo tribūna 3

Lapkričio 27–28 d. Vilniuje ketvirtus metus iš eilės vyks didžiausia Šiaurės Europos ir Baltijos šalyse...

Išmani Lietuva
2019.11.21
Vilniaus universitete bus dėstoma kibernetinė sauga

Vilniaus universitetas (VU), bendradarbiaudamas su Izraelio kibernetinio saugumo bendrove „Check Point“,...

Paslaugos
2019.11.20
Apžvalga: Lietuvos startuolių ekosistema auga sparčiau už latvių ir estų

Tarp 3 Baltijos šalių Lietuvoje rizikos kapitalo investicijų augimas yra didžiausias – Estiją lenkiame 47%, o...

Paslaugos
2019.11.20
Į kokias „Office 365“ programas pataria atkreipti dėmesį IT sprendimų kūrėjai? Verslo tribūna

Dalis aplikacijų, įeinančių į „Microsoft Office 365“ paslaugas, gerai pažįstamos iš klasikinės darbo vietos...

Išmani Lietuva
2019.11.20
„Proptech“ startuolis iš „70Ventures“ pritraukė 300.000 Eur investiciją  2

Lietuvoje įkurtas nekilnojamojo turto technologijų (angl. property technology, proptech) startuolis „uNTu“...

Statyba ir NT
2019.11.19
„Debesys“ ir valstybė: JEDI kontrakto patirtis Verslo tribūna

Prieš metus, pirmą kartą rašydamas apie jau tuomet garsiai aptarinėjamus JAV Gynybos departamento (Pentagono)...

Išmani Lietuva
2019.11.18
Klasteriai: nuo nacionalinio link tarptautinio bendradarbiavimo Verslo tribūna

Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau kaip 50 klasterių, o  Europos klasterių analizės sekretoriatas (ESCA)...

Išmani Lietuva
2019.11.15
Papildytosios realybės akiniai grįžta, bet tik į verslo sektorių Premium

Kartu su pirma „Google Glass“ versija prieš keletą metų vos nenumirusi papildytosios realybės akinių...

Technologijos
2019.11.14
Brolių Steponavičių spektroskopų gamybos „Sprana“ pritraukė 0,6 mln. investiciją Premium

Rizikos kapitalo fondas „Iron Wolf Capital“ investavo 570.000 Eur į brolių Mindaugo ir Raimundo Steponavičių...

Technologijos
2019.11.14
„Altechna R&D“ vairą iš Alfredo Šlekio perima Martynas Mažeika

Lazerių bendrovė „Altechna R&D“, veikianti su prekės ženklu „Workshop of Photonics“, turi naują vadovą.

Paslaugos
2019.11.11
Aviacijos technologijų išradimai sudomino ir kariuomenę, ir verslą

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Antano Gustaičio aviacijos instituto (AGAI) mokslininkai,...

Technologijos
2019.11.11
„Baltic Amadeus“ trijų ketvirčių rezultatai žada rekordines metų pajamas 1

Per tris šių metų ketvirčius IT sprendimų bendrovės „Baltic Amadeus“ pajamos perkopė 8 mln. Eur ir buvo 80%...

Paslaugos
2019.11.11
„SAI Global“ atidaro Kompetencijų centrą Vilniuje

Tarptautinė integruotus rizikos valdymo sprendimus ir turto valdymo paslaugas teikianti kompanija „SAI...

Paslaugos
2019.11.11
Dr. G. Buračas: dirbtinio intelekto nereikia bijoti  Premium

Daktaras Giedrius Buračas gyvena ir dirba Jungtinėse Valstijose. Jis vadovauja JAV gynybos departamento...

Verslo klasė
2019.11.10
Moterys „fintech“ labirintuose: iššūkiai ir perspektyvos Verslo tribūna

Finansinių technologijų sektorius – pasaulyje sparčiai auganti verslo niša, kasmet pritraukianti gausias...

Išmani Lietuva
2019.11.07
„HumansApp“ keičia pavadinimą į „Qoorio“ 5

Žinių dalijimosi programėlė „HumansApp“ tampa „Qoorio“. Šiemet pritraukę 540.000 Eur investiciją produkto...

Paslaugos
2019.11.04

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau