Kas bendro tarp 100 mlrd. Eur, Lietuviškų IoT startuolių ir „Avataro“? Kai Holivudo fantazijos tampa realybe

Publikuota: 2019-10-10
Rolandas Dranseika, UAB „Monimoto“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų: „Šios motociklų signalizacijos nereikia įjungti ar išjungti, ji šeimininką atpažįsta pagal jo turimą raktą.“ Juditos Grigelytės / „Verslo žinios“ nuotr.
Rolandas Dranseika, UAB „Monimoto“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų: „Šios motociklų signalizacijos nereikia įjungti ar išjungti, ji šeimininką atpažįsta pagal jo turimą raktą.“ Juditos Grigelytės / „Verslo žinios“ nuotr.

Medis, kuris biologiniais jutikliais viską jaučia, o žmonės gali su juo susijungti ir dalintis informacija. Tai režisieriaus Jameso Camerono fantazija, kuri sukūrė Eywa medį „Avatare“. Žiūrėdami šį filmą greičiausiai net nepagalvojote, kad šios kūrėjo idėjos – susijusios su kintančia realybe. Apie ką mes čia? Apie daiktų internetą, IoT (angl. Internet of Things). Kuo dėtas Holivudo režisierius? Jis puikiai atspindėjo, kur juda mūsų pasaulis.

Kas tas daiktų internetas?

Pradėkime nuo pačio IoT. Nors terminas sukurtas jau prieš du dešimtmečius, dar ir dabar toli gražu ne visi jį žino, o dar rečiau – supranta, ką jis reiškia. Nekapstant labai giliai, kur prasideda debesijos ir rūko kompiuterijos (angl. cloud computing ir fog computing) sudėtingumai, IoT galima paaiškinti gana paprastai. Beveik viskas jūsų namuose, ką galima pavadinti išmaniu daiktu, yra IoT dalis. Įvairūs prietaisai, seniau buvę „kvaili“, šiandien pradeda kalbėtis tarpusavyje, jų surinkta informacija be žmogaus įsikišimo yra perduodama į internetą ir tuomet yra apdorojama, panaudojama arba kaupiama.

Grįžtame prie Eywa. Ji gali prisijungti prie galybės jutiklių, kurie realiu laiku teikia informaciją apie žmones, aplinką, resursus ir t. t. Be jutiklių ir be šitos informacijos Eywa būtų tiesiog paprastas medis.

Jutikliai yra ir IoT šerdis. Apie trilijonas jutiklių visame pasaulyje – realiame mūsų pasaulyje, ne filmuose – tampa vis labiau sujungti tarpusavyje ir perduoda vis daugiau informacijos.

Ketvirtoji pramonės revoliucija

Mes, kasdieniai vartotojai, tiesiog džiaugiamės tobulėjančiais prietaisais, tačiau iš tiesų IoT – ketvirtosios pramonės revoliucijos pranašas. „IoT Analytics“ skaičiuoja, kad dabar yra bent 7 mlrd. IoT prietaisų, ir prognozuoja, kad 2025 m. jų bus bent 22 mlrd. IoT vartotojų rinkos vertė? 104,4 mlrd. USD iki 2023 m.

Tokį nesvietišką rinkos augimą lemia geriau gyvenanti visuomenė. Vis daugiau žmonių naudojasi internetu ir išmaniaisiais prietaisais, labiau rūpinamės sveikata, turime daugiau „laisvų“ pinigų (taip pat ir besivystančiose šalyse), siekiame daugiau patogumo, o valstybės pamažu pradeda reikalauti, kad IoT prietaisų kūrėjai užtikrintų jų saugumą (2018 m. Kalifornijos valstija pirmoji priėmė įstatymą, kuriuo IoT gamintojai įpareigojami užtikrinti savo prietaisų kibernetinį saugumą).

IoT augimo kryptis

Vystant dirbtinio intelekto ir kompiuterio mokymo (angl. machine learning) galimybes, tobulėja ir pati technologija, IoT darosi vis protingesni. Esminius pokyčius ateityje matysime būtent IoT gebėjime mokytis. Šiandien daugelį IoT prietaisų vis dar reikia įjungti ir kontroliuoti pačiam, junginėjant per dešimtis įvairių programėlių mobiliajame telefone. Taip, kai kuriuos prietaisus galite valdyti balsu arba per vieną iš balsu valdomų pagalbininkų („Amazon Echo“, „Google Home“ ar pan.), bet juos turintys puikiai žino, kad, jei ir pavyks sukonfigūruoti taip, kad viskas veiktų, tai užtruks visą amžinybę. Todėl IoT plėtrai labai svarbu, kad prietaisai taptų vis protingesni, patys analizuotų žmogaus įpročius, sekas, pomėgius ir dirbtų autonomiškai be trikdžių.

Taip, technologija dar nėra tobula, trūksta visapusės technologinių sprendimų integracijos (kartais atrodo, kad kai kurios technologijos dar tiesiog per ankstyvos, nes pačios savaime yra puikios, bet tiesiog trūksta jas paremiančių technologinių sprendimų, kad viskas veiktų taip, kaip numatyta), dar nepakanka nuoseklaus vystymo. Tačiau akivaizdu tai, kad IoT įrenginių tik daugės, o naudojimasis jais bus vis prieinamesnis ir patogesnis.

IoT galimybės

Net jei ir nežinosite IoT termino, su IoT prietaisais susidursite kasdien. Įsivaizduokite, pvz., išmanųjį prietaisą-asistentą, kuris žino jūsų poreikius. Jo darbas – atvykus į viešbučio kambarį sureguliuoti šviesą, klimatą, muziką būtent taip, kaip jūs mėgstate. Jis žinotų jūsų apsipirkimo poreikius, sveikatos būklę ir automatiškai viską reguliuotų taip, kaip reikia. Neįtikėtina, tiesa?

Kitas pavyzdys – pokyčiai mūsų sveikatos priežiūroje. Vaistų dėžutės žinos, ar buvo atidarytos ir kiek tablečių kada gerta, kojinės skaičiuos mūsų žingsnius, pagalvės matuos mūsų miego kokybę, lipdukais seksime kūno temperatūrą. Visą šių, ateityje būsiančių sukurtų daiktų, sukauptą informaciją gaus jūsų daktaras (apdorotą, žinoma) ir pastebėjęs neatitikimus galės reaguoti. Dar geriau, kad reikia reaguoti, jį informuos jo turimas išmanusis prietaisas. Žodžiu, gyvenimas darysis saugesnis ir paprastesnis.

nuotrauka::1 right

IoT Lietuvoje

Ir jeigu jums atrodo, kad visa tai ten, kažkur toli, tai apsižvalgykite aplinkui. IoT rinkoje aktyviai dalyvauja Lietuvos gyventojai – ir kaip kūrėjai, ir kaip potencialą įžvelgiantys investuotojai. Keli įkvepiantys lietuvių pavyzdžiai: echolotas „Deeper“, trintuvas MILLO, išmanius transporto stebėjimo ir kontrolės sprendimus kurianti „Ruptela“, GPS signalizacija ir sekimo įrenginys „Monimoto“, išmanieji laikrodžiai vaikams su GPS sekimu „Gudrutis“ ir kt.

„Monimoto“ kūrėjai tikina, kad IoT, prasidėjęs labiau iš būtinybės sutaupyti automatizuojant ir optimizuojant įvairius įrenginius, šiandien iš tiesų ateina į kiekvieno namus, nes mažėja ir įrenginių, ir ryšio kaina. Apsauga, gedimų fiksavimas, įvairių parametrų matavimas – tokios IoT įrenginių funkcijos sprendžia realias kasdienio gyvenimo problemas ir palengvina žmonių buitį.

Kurdami GPS signalizaciją ir sekimo įrenginį, skirtą motociklams, jie pirmiausiai ir galvojo apie patogumą. „Monimoto“ nuo konkurentų skiriasi tuo, kad jį paruošti naudojimui užtrunka vos keletą minučių. Taip pat nereikia signalizacijos įjungti ar išjungti, ji atpažįsta šeimininką pagal raktą, kurį jis nešiojasi,“ – pasakoja Rolandas Dranseika, „Monimoto“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų.

„Monimoto“ yra ganėtinai išmanus, kad būtų savarankiškas ir atpažintų pavojų, taip pat tiesiogiai perduoda informaciją apie savo būseną, ryšį, baterijos lygį serveriui, o šis, savo ruožtu, klientui – dėl to tikrai gali būti klasifikuojamas kaip IoT įrenginys.

Kiti lietuviai kuria inovaciją, kuria tikina pakeisiantys virtuvės prietaisų rinką. Tai naujos koncepcijos MILLO trintuvas, kuris gali būti valdomas ir per mobiliojo telefono programėlę.

„Pagrindinis intensyviu tempu gyvenančio šiuolaikinio žmogaus reikalavimas visiems prietaisams – jie privalo būti patogūs naudoti. Kurdami MILLO trintuvą atsižvelgėme į visus tokio poreikio aspektus, – pasakoja Ruslanas Trakšelis, „Millo Appliances“ įkūrėjas bei vadovas. – Tarp jų yra ir galimybė valdyti MILLO specialia išmaniąja programėle, pvz., nurodyti trintuvo darbo režimą, sužinoti jo įkrovimo lygį, sutrintų kokteilių skaičių ir panašiai. Taip pat išmanusis trintuvas galės pats atpažinti į indelį sudėtus ingredientus, parinkti tinkamiausią veikimo būdą bei laiką. Tačiau tai – tik dalis to, ką vartotojas dabar suvokia kaip patogumą.“

Tarp kitų MILLO privalumų R. Trakšelis vardija itin tylų veikimą, kurį užtikrina jo paties išrasta ir patentuota magnetinės pavaros technologija „AirDrive“, galimybę jį pakrauti ir taip susiplakti iki dešimties kokteilių be įjungimo į elektros tinklą, patogų naudojimą virtuvėje ir minimalistinį dizainą, kuris leidžia išmaniajam trintuvui įsilieti į bet kurių namų interjerą. Kartu su valdymu per mobiliąją programėlę, atveriančiu plačias IoT galimybes, trintuvas bus valdomas ir rankiniu būdu – tiesa, ne mygtukų ar rankenėlių pagalba, o naudojant lietimui jautrų paviršių.

Investicijos į IoT

Investuotojai taip pat vis drąsiau žvalgosi į IoT įrenginius, nes, panašu, rinka stabilizavosi, nebėra aukso karštinės jausmo, technologijos kaštai mažėja, o IoT technologijos tampa vis plačiau pritaikomos. 2018 m. į IoT įrenginius investuoti apie 3,3 mlrd. USD.

„Džiugu, kad ir Lietuvoje rizikos kapitalo fondai jau padeda augti ir stiprėti startuolių ekosistemai. Rizikos kapitalo investicijos yra labai svarbus inovacijų skatinimo mechanizmas, nes kartu su reikalingomis lėšomis jaunos, inovatyvios įmonės gauna ir papildomų žinių, konsultacijų bei kontaktų, leidžiančių joms augti“, – teigia Gintas Kimtys, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros direktoriaus pavaduotojas.

Lietuvių rizikos kapitalo fondas „Iron Wolf Capital“ investuodamas taip pat prioretizuoja IoT – ne tik dėl globalių tendencijų, bet ir dėl istorinių aplinkybių. Jų teigimu, lietuviai garsėja inžinerine kompetencija, todėl investuoti į jų kuriamus produktus atrodo tiesiog logiška.

nuotrauka::2 left

„IoT sprendimams sukurti reikalingos multidisciplininės komandos, didelė dalis vertės dažnai patentuojamos pačiuose įrenginiuose, kuriems sukurti reikia elektronikos, mechanikos, robotikos žinių, bei aplikacijose ir duomenų analitikoje, kur naudojama kompiuterinė inžinerija ML/AI. Galutiniai produktai daug sunkiau kopijuojami ir unikalūs. Taigi, svarbiausia yra komandos gebėjimai – atidžiai susipažįstame su produktų kūrėjais ir, įvertinę jų pasirengimą bei kompetenciją, sprendžiame – investuoti ar ne,“ – tikina Kasparas Jurgelionis, „Iron Wolf Capital“ vykdomasis partneris.

Daugiau laiko tam, kas svarbu

Ateityje, greičiausiai, vis daugiau IoT prietaisų matysime mūsų kasdieniame gyvenime ir smagu, kad apie daugybę nuostabių būdų, kaip jie palengvins mūsų buitį, dar net nenutuokiame.

K. Jurgelionis tikina, kad IoT plėsis eksponentiškai ir ne tik mūsų buitis, bet ir miestai, šalys, visas pasaulis darysis protingesni: „Mūsų įsitikinimu, jau dabar infrastruktūros kaštai bei paplitimas, pirmiausia jutiklių, debesijos, duomenų perdavimo tinklų, didžiausiose pasaulio rinkose yra pakankamo lygio, kad IoT sprendimai turėtų masinio įsisavinimo galimybes ir jos tik didės. Duomenų surinkimas realiu laiku ir analizė turi neišsemiamų panaudojimo galimybių ir buityje, ir versle. Pastarajam užduotys yra apčiuopiamesnės, todėl verslo lyderiai, taupydami kaštus, optimizuodami tiekimo grandines, gerindami saugumą ir produktų kokybę, jau seniai koncentruojasi į Pramonė 4.0, kurios didelė dalis yra IoT. Kasdieniniam gyvenime IoT taip pat jau padeda taupyti laiką priimant ir įgyvendinant sprendimus, padeda pasiekti paslaugas realiu laiku.“

Taigi, IoT iš tiesų yra investicija į mūsų laiką. Vis mažiau mūsų laiko suvalgys monotoniškos užduotys, buities darbai, laukimas eilėse, slauga, pasirinkimų svėrimas ir visi kiti nemalonūs, tačiau neišvengiami užsiėmimai. Vis daugiau laiko turėsime tam, kam jį norėsime, o ne turėsime skirti. Daugiau laiko tam, kas iš tiesų svarbu.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Kova su klimato kaita – Lietuvos verslo darbotvarkėje Verslo tribūna

Pastaruoju metu į pirmąsias naujienų pozicijas kaip niekada aukštai iškilę klimato kaitos klausimai verčia iš...

Kauniečių sukurta žaidimų platforma pritraukė 2,5 mln. Eur investiciją Premium

Kauno UAB „Helis play“ kiek daugiau nei pusmetį vystoma kompiuterinių žaidimų pardavimo platforma „Eneba.com“...

Įspūdingą energijos kiekį sutaupiusi „Grigeo“ įvertinta „Išmanios Lietuvos“ konferencijoje   Verslo tribūna

Darnios ir konkurencingumą didinančios veiklos vaisius „Verslo žinių“ organizuotoje konferencijoje „Išmani...

Išmani Lietuva
2019.10.18
Laikas atnaujinti terminalus – „Microsoft“ stabdo įterptinių sistemų palaikymą Premium 2

„Microsoft“ nuo kitų metų pradžios stabdo bene paskutinės iš senųjų įterptinių operacinių sistemų (OS)...

Technologijos
2019.10.17
Vilniečiai sukūrė lazerį savaeigiui: nykščio dydžio, už 300 Eur Premium 11

Vienus mažiausių ir pigiausių pasaulyje lazerių aplinkai skenuoti gaminanti Vilniaus „Integrated Optics“...

Pramonė
2019.10.16
„Išmani Lietuva“: apie mus ir technologijas 2

Estija praėjusią savaitę pradėjo siūlyti viešąsias paslaugas piliečiams, dar prieš jiems kreipiantis. Apie...

Technologijos
2019.10.15
„Išmanios Lietuvos“ pranešėjas: daugelio atsakymų dar neturime, bet DI nereikia bijoti 9

Dr. Giedrius Buračas, biofizikas ir neurobiologas, vadovaujantis keliems JAV gynybos departamento...

Technologijos
2019.10.11
Lietuvių kriptovaliutų biržoje „suvaikščiojo“ 80 mln. Eur, atėjo naujas akcininkas 8

Lietuvos bendrovė „Bitmarket“, valdanti tarptautinę kriptovaliutų biržą „Btc-exchange.com“, pernai pasiekė...

Rinkos
2019.10.10
Spausdinimo sprendimai: Japonijos milžinai didina apsukas Lietuvoje Premium

Baltijos šalių biuro įrangos ir spausdinimo sprendimų rinkoje šiemet įvyko nemažai pokyčių. Klientams jie...

Paslaugos
2019.10.10
Kas bendro tarp 100 mlrd. Eur, Lietuviškų IoT startuolių ir „Avataro“? Kai Holivudo fantazijos tampa realybe Verslo tribūna 6

Medis, kuris biologiniais jutikliais viską jaučia, o žmonės gali su juo susijungti ir dalintis informacija.

Išmani Lietuva
2019.10.10
MITA imasi skatinti gyvybės mokslų sektorių 6

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) pradeda įgyvendinti naują iniciatyvą „Gyvybės mokslų...

Paslaugos
2019.10.09
Suskaičiavo išlaidas MTEP: įmonės nedaug atsilieka nuo universitetų 1

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, pernai mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP)...

Paslaugos
2019.10.09
Silvana nejuokauja

Švedišku „Oskaru“ apdovanotoje dokumentikoje apie ją pačią Silvana Imam grįžta į vaikystės namus Plungėje.

Verslo klasė
2019.10.08
Latvės JK įkurtam startuoliui Lietuvos bankas suteikė e. pinigų įstaigos licenciją 3

Lietuvos bankas sparčiai augančiai pinigų pervedimo platformai „Opal Transfer“ išdavė elektroninių pinigų...

Paslaugos
2019.10.08
Automatizuoti įrankiai ir jų vystymas IT paslaugų teikime: „Blue Bridge Bond“ patirtis Verslo tribūna

Viena pirmųjų Lietuvoje pradėjusi naudoti automatizuotą kompiuterinių darbo vietų priežiūros įrankį, „Blue...

Išmani Lietuva
2019.10.07
Šimtai mokytojų Lietuvoje pradėjo mokytis dirbti su technologijomis Verslo tribūna 1

Rugsėjo 16 d. prasidėjo mentorystės programos pradinių klasių mokytojams „Technologijų vedliai“ naujas...

Išmani Lietuva
2019.10.03
Dirbtinis intelektas – jau ir savitarnos kasose Premium 5

Prekybos technologijų bendrovė „StrongPoint“ pristatė ir Estijoje įdiegė pirmąsias savitarnos kasas su...

Technologijos
2019.10.03
„Bitė Lietuva“ startuoja su eSIM 19

„Bitė Lietuva“ pradeda siūlyti virtualios SIM kortelės (eSIM) paslaugą, fizines SIM korteles leidžia pakeisti...

Paslaugos
2019.10.02
Alytuje kuriama unikali uolienas perdirbanti įmonė: 5 mln. Eur investicija, 70 darbo vietų Premium 14

Drauge su mokslininkais sukūrusi unikalią technologiją, praėjusiais metais įsteigta UAB MS LT01 Alytuje...

Pramonė
2019.10.02
Krizė IT sektoriui gali išeiti į naudą 11

Jau kurį laiką netyla kalbos apie ekonominę krizę: tik kol kas nėra aišku, kokio pobūdžio ji bus. Ar krizė...

Technologijos
2019.09.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau