„Inopatentas“ padeda apsaugoti intelektinę nuosavybę ir sumažinti finansinę naštą įmonėms

Publikuota: 2019-04-18
UAB „Vildoma“ patentuojama reabilitacinė vaikštynė – universali, kompensuojanti ir treniruojanti mechatroninė įranga, kuri lengvai prisitaiko prie neįgalaus žmogaus poreikių.
UAB „Vildoma“ patentuojama reabilitacinė vaikštynė – universali, kompensuojanti ir treniruojanti mechatroninė įranga, kuri lengvai prisitaiko prie neįgalaus žmogaus poreikių.

Remiantis Europos patentų tarnybos paskelbtais 2018 m. statistiniais duomenimis, pernai, palyginti su 2017 m., Lietuvoje labiausiai iš Europos Sąjungos valstybių išaugo išradimų ir dizaino patentų paraiškų skaičius – net 54,2%, kai kitose Baltijos šalyse – Latvijoje ir Estijoje – jų mažėjo po kiek daugiau nei 14%.

Šis rodiklis iliustruoja, kad lietuviai skiria vis didesnį dėmesį savo kuriamų išradimų patentinei apsaugai Europos rinkose ir naudoja pramoninę nuosavybę savo produktų pridėtinei vertei kurti.

Prie šio augimo prisidėjo ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) administruojama ES investicijų priemonė „Inopatentas“.

nuotrauka::1 right

„Siekiame, kad mokslas ir verslas pasirūpintų intelektinės nuosavybė apsauga ir kurtų konkurencingus rinkoje produktus ir paslaugas, todėl remiame šią veiklą. Vienam išradimui patentuoti ar dizainui registruoti valstybė skiria iki 30.000 arba 75% negrąžinamą subsidiją“, – sako Mantas Biekša, MITA Visuotinės dotacijos skyriaus vedėjas.

Šiuo metu MITA yra sulaukusi 71 paraiškos, o prašoma suma siekia beveik 600.000 Eur. Pagal priemonę „Inopatentas“ 53 išradimams patentuoti ir dizainui registruoti tarptautiniu mastu iš ES investicijų jau skirta daugiau kaip 447.000 Eur. Šia negražinama subsidija juridiniai asmenys gali pasinaudoti iki 2020 m. rugsėjo 30 d., o priemonės biudžetas yra 3 mln. Eur.

Išradimų patentavimas ir dizaino registravimas remiamas 42 pasaulio valstybėse. Išradimas ar dizainas turi turėti komercinį potencialą ir atitikti vieną iš šešių Sumanios specializacijos sričių: energetika ir tvari aplinka, agroinovacijos ir maisto technologijos, transportas ir logistika, informacinės ir ryšių technologijos, sveikatos technologijos ir biotechnologijos, nauji gamybos procesai ir medžiagos bei technologijos, įtrauki ir kūrybinga visuomenė.

Kada verta patentuoti?

Priemonė F„Inopatentas“ skirta palengvinti finansinę naštą toms įmonėms, kurios siekia tarptautiniu mastu užpatentuoti savo išradimus ar įregistruoti dizainą, nes ne paslaptis, kad patentavimas kainuoja brangiai. Išradimo patentavimas yra susijęs su didelėmis  išlaidomis: tai ir oficialios patentų biurų rinkliavos, ir profesionalių atstovų honorarai, ir išduotų patentų palaikymas.

Įvairiais skaičiavimais, patentavimas keliose svarbiausiose rinkose kainuoja dešimtis tūkstančių eurų per pirmuosius 10 metų. Maždaug ketvirtį sumos sudaro patento išdavimo kaštai, o likusią dalį – išduotų patentų palaikymas. Ekspertai teigia, kad iš anksto numatyti šiuos kaštus labai sunku ir dažnai viskas priklauso nuo to, ar sudėtingas yra pats išradimas ir kaip efektyviai pavyks pasirinkti tinkamus patentinius patikėtinius.

MITA specialistai pataria įsigilinti į rinkos aspektus Europos  ar tarptautiniu mastu, įvertinti patentavimo kaštus ir galimą naudą įmonei, pasitarti su profesionalais, ir tik tuomet priimti sprendimą dėl patentavimo ir kreiptis dėl paramos.

Ką patentuoja Lietuvos gyventojai?

Lietuvos gyventojai patentuoja įvairius išradimus: nuo itin praktiškų, pavyzdžiui, reabilitacinės vaikštynės, automatinis kavos ir arbatos virimo aparatas, naujo tipo laikrodžių dirželiai iš vilnos veltinio su nauja tvirtinimo technologija, dviračio parkavimo įrenginiai iki aukštųjų technologijų. Bene daugiausiai patentuoja lazerių ir biotechnologijų kompanijos, kurios investuoja į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, o jų produktai eksportuojami po visą pasaulį, todėl jos suinteresuotos pasirūpinti savo išradimų apsauga.

Išradimų patentavimu domisi ne tik įmonės – rinkos lyderės savo srityse, tačiau ir nauji rinkos žaidėjai, mažos įmonės, o taip pat startuoliai, kurie turi didelį augimo potencialą ir planuoja kurti produktus užsienio rinkoms.

Štai, pavyzdžiui, nedidelė Vilniuje esanti lazerinių sistemų kūrimo ir bandymų laboratorija „Evana Technologies“ modeliuoja procesą ir konstruoja inovatyvius įrenginius, kuriais galima pjaustyti itin kietas medžiagas – safyrą ir silicio karbidą. Jos produkcija yra paklausti net kelių žemynų valstybėse – JAV ir Rytų Azijos (Japonijoje, Kinijoje, Taivane, Pietų Korėjoje). Tačiau tam, kad galėtų pradėti eksportuoti, įmonei pirmiausiai savo išradimus reikėjo užpatentuoti.

„Evana Technologies“ pasinaudojo ES priemone „Inopatentas“ net keliems išradimams patentuoti. Įmonės išradimas „Puslaidininkių gaminių lazerinė skaldymo/padalijimo technologija“ yra susijęs su metodais ir sistemomis, kurie padeda atskirti ar padalinti kietuosius ir trapiuosius puslaidininkius ar integrinius grandynus. Kito patentuojamo išradimo „Lazerio apdirbimo būdas“ pagrindu sukurta technologija ir prietaisas pateikia metodą, kaip apdirbti įvairaus storio didelio kietumo padėklus (safyro ir kt.), ant kurių bus formuojami arba jau suformuoti puslaidininkiai prietaisai. Išradimas siejasi su technologiniu puslaidininkinių prietaisų, tokių kaip lazerinių diodų, didelio šviesio ir ultra didelio šviesio šviestukų gamybos technologija.

Patentuoja vaikštynės konstrukcinius sprendimus

Aktyviai su mokslininkais ir medicinos darbuotojais bendradarbiaujanti sostinės UAB „Vildoma“ yra pateikusi paraišką savo darbuotojų sukurtos reabilitacinės vaikštynės konstrukcinių sprendimams patentuoti tarptautiniu mastu. Bendra projekto vertė daugiau kaip 9.000 Eur.

Inovatyvios reabilitacinės bei sveikatinimo įrangos poreikį rinkoje sąlygoja sparčiai augantis skaičius susirgimų (galvos smegenų insulto, cerebrinio paralyžiaus), kurių pasekmės – judėjimo negalia ir įvairaus laipsnio motorikos, jutimų, pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimai. Šiuo metu Europos Sąjungoje yra apie 10% žmonių, patiriančių judėjimo negalią.

UAB „Vildoma“ patentuojama reabilitacinė vaikštynė – universali, kompensuojanti ir treniruojanti mechatroninė įranga, kuri lengvai prisitaiko prie neįgalaus žmogaus poreikių, leidžia įvairų negalios laipsnį turintiems žmonėms lavinti pusiausvyrą, raumenų koordinaciją, mokytis vaikščioti, tobulinti ėjimo įgūdžius, didinti fizinį aktyvumą ir taip gerinti savijautą bei sveikatą. Įranga gali būti naudojama gydymo ir reabilitacijos įstaigose, neįgaliųjų dienos centruose, ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centruose, neįgaliųjų sporto klubuose, pacientų namuose.

„Priemonę „Inopatentas“ vertiname kaip pagalbą verslui, kuriančiam inovacijas ir norinčiam jas patentuoti. Ši pagalba yra aktuali, jei ryžtamės eiti į tolesnį patentavimo etapą“, – teigia bendrovės „Vildoma“ atstovas.

Jis komentuoja, kad sprendimą patentuoti savo gaminių konstrukcinius sprendimus nulėmė galimybė gauti dalinį finansavimą iš ES investicijų. Kol kas bendrovė į patentavimą investavo savo lėšas ir laukia finansavimo.

Investuoti ES fondų lėšas į tokį projektą verta todėl, kad šio projekto įgyvendinimas prisidės prie sveikatos priežiūros, gydymo ir slaugos išlaidų mažinimo, jis stiprina verslo gebėjimus kuriant ir diegiant sukurtas technologijas, ypatingai tokiose ekonominėse srityse, kaip medicinos prietaisų gamyba, sveikatinimo paslaugos.

Susidomėjimas patentavimu – pasaulio mastu

2018 m. Europos patentų tarnybai pateikta 174.000 patentų paraiškų, tai yra 4,6% daugiau nei 2017 m., iš jų 47% – Europos pareiškėjų, 25% – JAV, 13% – Japonijos. Tad pastebimas didelis Europos verslo sektoriaus ir mokslo įstaigų susidomėjimas pasaulio mastu.

Populiariausios sritys, kuriose buvo patentuojami išradimai – medicinos technologijų, skaitmeninės komunikacijos, kompiuterinių technologijų. Daugiausiai patentuoja tokios kompanijos kaip „Siemens“ (2.493), „Huawei“ (2.485), „Samsung“ (2.449).

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„Swedbank“ rankose „Rise Vilnius“ tampa „Rockit“ Premium 1

„Swedbank“ ir Lietuvą paliekantis „Barclays“ operacijų centras užbaigė sandorį dėl finansinių technologijų...

Paslaugos
13:56
„Rise Vilnius“ tapo „Rockit“

„Swedbank“ ir Lietuvą paliekantis „Barclays“ operacijų centras užbaigė sandorį dėl finansinių technologijų...

Paslaugos
15:47
Permainos „Baltic Amadeus“ tęsiasi: įmonė keičia ir logotipą  8

Informacinių technologijų (IT) bendrovė „Baltic Amadeus“ tęsia pertvarkas. Pasikeitus akcininkams ir...

Paslaugos
2019.06.27
Įmonių įspūdžiai iš parodos: visiems prireikė lietuviškų lazerių Premium 9

Lietuvos lazerių sektoriaus bendrovės, dalyvaujančios Miunchene vykstančioje didžiausioje ir svarbiausioje...

Paslaugos
2019.06.27
Startuolis „Ziticity“ sutarė dėl investicijos ir žengė į Kauną 4

Lietuvių prekių pristatymo startuolis UAB „Miesto logistika“, veikiantis su prekės ženklu „Ziticity“, VŽ...

Paslaugos
2019.06.25
Nyderlandų „DigiState“ žengia į Lietuvą, atidarė biurą Vilniuje

Nyderlandų svetainių prieglobos ir IT infrastruktūros valdymo paslaugų įmonė „DigiState“, anksčiau...

Paslaugos
2019.06.21
Atrinkti skaitmeniniai sprendimai, atstovausiantys Lietuvai Jungtinių Tautų konkurse

„MoQ“,„ChestEye CAD“, „Eddy travels“, „VSight“, „BitDegree“, „Startup Visa Lithuania“, „CHRG Network“,...

Paslaugos
2019.06.20
Izraelio „Simplex“ atidarė biurą Vilniuje 5

Izraelio finansinių technologijų bendrovė „Simplex“ Vilniuje atidarė biurą. Jame šiuo metu dirba 25...

Paslaugos
2019.06.20
„Helis“ po sandorio su „Tesonet“ nėrė į žaidimų rinką Premium 1

Jauna Kauno įmonių grupė „Helis“, maždaug prieš pusmetį pardavusi dalį verslo „Tesonet“ įkūrėjams, baigia...

Paslaugos
2019.06.20
„Innovation Drift 2019“: garsiausi pasaulio inovatoriai Vilnių pavertė ateities inovacijų sostine Verslo tribūna 2

Birželio 13–14 d. „Litexpo“ rūmuose šurmuliavo Vilniaus inovacijų forumas „Innovation Drift 2019“. Čia dvi...

Išmani Lietuva
2019.06.20
Aukščiausiasis Teismas po  5 metų padėjo tašką „PriceOn“ istorijoje 4

Lietuvos Aukščiausiame Teisme išnagrinėta jau apie 5 metus (nuo 2015 m.) trunkanti kainų palyginimo...

Paslaugos
2019.06.18
Svarbiausios kibernetinės grėsmės artimiausių metų perspektyvoje Verslo tribūna

Didėjantis socialinės inžinerijos metodais paremtų atakų skaičius, tinkamai neapsaugoti darbuotojų išmanieji...

Išmani Lietuva
2019.06.17
Daugiausia uždirbti leidžiančių programavimo kalbų Europoje TOP 10 20

Tarptautinės Lenkijos kapitalo programavimo kursų kompanijos „Software Development Academy“ specialistai...

Paslaugos
2019.06.16
Lietuvių „Pixelmator Photo“ laimėjo „Apple“ dizaino apdovanojimą 9

Kasmetiniuose „Apple“ dizaino apdovanojimuose šiemet vėl triumfavo lietuvių bendrovė „Pixelmator Team“ ir jos...

Paslaugos
2019.06.14
Seimas patvirtino startuolio sąvoką, ministerija imasi opcionų 4

Seimas pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos teiktam startuolio apibrėžimui. Smulkiojo ir vidutinio...

Paslaugos
2019.06.13
Kauniečių „Rubbee“ pritraukė 1,6 mln. Eur finansavimą Premium 5

Jauna Kauno UAB „Rubbee“, sukūrusi prie dviračio montuojamą elektrinę pavarą, ir nuo pirmojo modelio...

Paslaugos
2019.06.13
Kaip per dešimtmetį keitėsi prezidentės metiniai pranešimai Premium

Antradienį prezidentė Dalia Grybauskaitė Seime skaitys paskutinį savo metinį pranešimą apie vidaus ir...

Verslo aplinka
2019.06.10
Lietuvos įmonės galės dalyvauti NASA akceleravimo programoje 

Inovatyvios šalies įmonės, kuriančios sprendimus kosmoso industrijai, galės dalyvauti NASA akceleravimo...

Paslaugos
2019.06.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau