Inovacijų skatinimas perduodamas į vienas rankas: kokia nauda verslui

Publikuota: 2019-02-14
Kęstutis Šetkus, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktorius.
Kęstutis Šetkus, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktorius.

Inovacijos – šiuolaikinės ekonomikos variklis, be jų neįsivaizduojama šalies pažanga. Lietuvoje šiuo metu vykdoma Inovacijų reforma, kuri turėtų išjudinti visus inovacijų ekosistemos dalyvius. Kokie šios inovacijų reformos esminiai žingsniai? Apie permainas pasakoja Kęstutis Šetkus, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktorius.

Lietuvoje per pastaruosius metus inovatyvių įmonių padaugėjo. Kodėl prireikė reformos?

Nors Inovacijų reforma ES kontekste nėra naujovė, tačiau Lietuvai labai svarbu užtikrinti darniai veikiančią šalies technologijų ir inovacijų ekosistemą. Per dešimtmetį padaryta nemaža pažanga – šalies augimas Europos inovacijų švieslentėje siekia daugiau nei 21%, tačiau turime daug dėti pastangų, kad Lietuva būtų matoma pasaulio inovatyviausių valstybių žemėlapyje.

Šia reforma siekiama, kad mokslas ir verslas dirbtų kartu ir kurtų konkurencingus produktus rinkai. Manoma, kad iki šiol buvo per mažai skiriama dėmesio eksperimentinės plėtros ir inovacijų finansavimui, nes buvo finansuojami tik tokie projektai, kuriuose kuriamos mokslo žinios, tad daugiausiai buvo investuojama į mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklas. Šį požiūrį būtina keisti bei skatinti verslo investicijas į įvairių rūšių inovacijas, kad būtų kuriami pasaulinio lygio produktai, o ne tik naujos mokslo žinios.

Kaip bus sprendžiamos šios problemos, kokia Inovacijų reformos esmė?

Pasitelkus ekspertų rekomendacijas, Ekonomikos ir inovacijų ministerija numatė įgyvendinti inovacijų reformą, kuri apima tris sritis: inovacijų sistemos struktūros pertvarką, inovacijų skatinimo sistemos plėtrą ir inovatyvių investicijų pritraukimo sistemos sukūrimą. Iš esmės perskirstomos atsakomybių sritys, atnaujinamos MTEP ir inovacijų sampratos, numatoma įkurti Inovacijų skatinimo fondą, strateginę MTI tarybą ir vieną Inovacijų agentūrą.

Lietuvoje jau kurį laiką veikia įvairios inovacijas skatinančios organizacijos. Kodėl buvo nutarta konsoliduoti paslaugas ir įkurti vieną – Inovacijų agentūrą?

Remiantis Europos Komisijos ekspertų rekomendacijomis, verslą ir inovacijas skatinančių agentūrų Lietuvoje turime per daug. Skiriasi agentūrų veiklos procesai ir metodai, o tai verslui sunkiai suprantama. Verslininkams tereikėtų žinoti, kad inovacijoms skiriamos valstybės ir ES investicijos bei nuspręsti, ar nori jomis pasinaudoti. Bet dabar siekiant gauti finansavimą prasideda kliūtys: į kurią agentūrą kreiptis, nes, kaip ir agentūrų, egzistuoja didelė priemonių ir programų įvairovė. Viena Inovacijų agentūra padės formuoti aiškią Lietuvos viziją ir tikslus inovacijų srityje.

Ar tokio pobūdžio Inovacijų agentūra pasiteisins?

Centralizuotos agentūros jau seniai įkurtos bei sėkmingai veikia pažangiausiose Europos ir pasaulio valstybėse. Pavyzdžiui, Suomijoje įkurta „Business Finland“, kuri skatina verslo augimą globaliu mastu. Paslaugos šioje agentūroje yra teikiamos individualiai kiekvienam klientui – dirba inovacijų vadybininkai, kurie parenka programas ir priemones, o administracinė našta verslui yra minimizuota. Tokia sistema skatina verslą inovuoti bei greičiau pateikti idėjas rinkai. Nauja Inovacijų agentūra Lietuvoje veiks panašiu principu, bus orientuota į klientą ir jų paiešką, dirbs profesionalūs vadybininkai, kurie konsultuos ir patars, kaip verslui realizuoti idėjas.

Ar agentūrų sujungimas į vieną reiškia, kad reikės mažiau žmonių tam pačiam darbui atlikti?

Šiandien šalies agentūrų sistemoje dirba daugybė žmonių, tačiau didžioji dalis agentūrų darbuotojų atsakingi už priemonių administravimą ir finansavimą, o ne verslo konsultavimą. Taigi, reikėtų keisti specialistų darbo pobūdį ir skirti daugiau dėmesio individualiam klientui. Pavyzdžiui, minėtoje Suomijos agentūroje „Business Finland“ vien vadybininkų yra apie 300, jie dirba su konkrečiu verslu, turi daugiau kaip 40 skirtingų biurų užsienio valstybėse ir 20 regioninių biurų Suomijoje. Įgyvendinus reformą tokių specialistų ir Lietuvoje turėtų atsirasti žymiai daugiau.

Teigiate, kad bus keičiamas specialistų darbo pobūdis. Kokiu principu jie dirbs?

Iš esmės inovacijų vadybininko veikla gali būti prilyginama banko konsultanto veiklos modeliui: kiekvienam klientui bankas siūlo įvairius paslaugų paketus ir net jeigu tie paketai kliento dabar netenkina, bankas jo vis tiek nepaleidžia, o apie paslaugas bei pokyčius kas kiek laiko vis primena. Vadybininkas šiuo atveju elgsis panašiai ir stengsis sudominti kuo daugiau verslų, padės parengti paraiškas ir pasidalins rizika. Vadybininkas dirbs ne kaip kontrolierius, o kaip verslo partneris.

Remiantis kitų šalių pavyzdžiu kiekvienas vadybininkas gilinsis į jam priskirtą regioną ir ieškos potencialių klientų. To ypač reikia Lietuvos regionams, kur inovacijų finansavimo paslaugos sunkiau suprantamos. Dabar daugiausiai investicijų galimybėmis pasinaudoja Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos įmonės, nors kiti Lietuvos regionai irgi turi potencialo, matosi spartus jų augimas. Statistikos departamento duomenimis net 47% įmonių Lietuvoje vykdo inovatyvią veiklą, tačiau gaunančių investicijas yra žymiai mažiau. Vadinasi, verslui reikia paskatinimo ir padrąsinimo.

Tačiau bus ir kitų specialistų  – dirbs technologijų skautai, kurių tikslas – naujų technologijų paieška verslui. Jau nuo praeitų metų pradėtos vykdyti iš esmės naujos technologijų paieškos (žvalgybos) paslaugos Lietuvoje: pagal iniciatyvą „InoSpurtas“ jau surasta 19 naujų technologijų. Skautas atlieka tarpininko vaidmenį tarp idėjų autorių ir sprendimų kūrėjų bei jų partnerių ir pirkėjų užsienyje. Jis turi užduotį identifikuoti technologiją, įvertinti jos komercinį potencialą ir surasti galimybes šiai technologijai realizuoti. Ateityje skautai naudosis ne tik iki šiol veikusiu „stūmimo“ metodu („Technology push“), kai pirma ieškoma technologija, o po to jos pritaikymo galimybės rinkoje, bet ir „traukimo“ metodu („Technology pull“), kai įmonė turi problemą ir ieško technologijų jai išspręsti.

Kas bus daroma, kad verslui teikiamos paslaugos būtų patrauklios?

Vienas iš svarbiausių naujos Inovacijų agentūros tikslų – biurokratinės naštos mažinimas ir aptarnavimo kokybės gerinimas. Verslas dažnai sako, kad visas viešų investicijų gavimo mechanizmas yra sudėtingas: daug popierizmo ir laiko gaišimo. Šią sistemą norime iš esmės keisti ir ieškome priemonių, kad, pvz., būtų galima nepildyti popierinių paraiškų, o pristatyti projektą tiesiog žodžiu arba el. būdu, naudojant „Skype“ ir kitas patogias verslui priemones. Galimybė pildyti protokolą ar kitaip užregistruoti žodinę „paraišką“ ir gauti finansavimą būtų pirmas žingsnis užmezgant pasitikėjimą.

Kaip dar verslas pajus Inovacijų reformos naudą?

Manome, kad įgyvendinus reformą verslas galės lengviau atsikvėpti, mat palengvės ne tik dokumentacijos parengimas, bet sumažės ir finansinė našta. Šiandien verslas ganėtinai daug investuoja, kad gautų paramą inovacijoms, ypač iki paraiškos gavimo – samdo konsultantus, rašo verslo planus, kurie iš pirmo karto gali ir nepasiteisinti. Su naujos agentūros inovacijų vadybininkų pagalba ši našta bus gerokai sumažinta.

Inovacijų reformos naudą turėtų pajusti gyventojai, verslas ir valstybė.  Prognozuojama, kad 2020 m. ši reforma sudarys galimybes augti gyventojų atlyginimams šeštadaliu greičiau, tai sudarytų apie 20 Eur per mėnesį. Inovatyvių įmonių padidės iki 53%. Ši reforma turės įtakos Lietuvos ekonomikai: BVP padidės nuo 2,5 iki 3% arba 404 mln. Eur, dvigubai išaugs eksporto apimtys – nuo 5 iki 10%, o tai – apie 1,4 mlrd. Eur.

Planas ir tikslai – ambicingi. Kaip verslui reikėtų ruoštis Inovacijų reformai, kad jos tikslai būtų įgyvendinti?

Tiek verslas, tiek pramonė turi būti atviri naujovėms, orientuotis į aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimą. Jeigu norime spėti į inovacijų traukinį, skaitmenizuotis būtina – tai šiandien bene svarbiausias uždavinys, kurį diktuoja Pramonės 4.0 revoliucija.

Verslas turėtų pasidomėti valstybės prioritetais, aktualiausiomis technologijų ir inovacijų sritimis, pasaulinėmis tendencijomis. Svarbu atkreipti dėmesį ir į Sumanios specializacijos kryptis, pagal kurias šiuo metu skiriamos ES investicijos.

Šiuo metu turime tikslą – skatinti verslo produktų konkurencingumą globaliu mastu. Lietuva jau yra pasaulio lyderė lazerių, gyvybės ir biotechnologijos mokslų srityje, o perspektyviausios inovacijų sritys, atveriančios didžiulį potencialą, – „fintech“, dirbtinis intelektas, skaitmenizacija ir robotizacija.

nuotrauka::1 nocrop

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Lietuviai lazeriais ir ultragarsu apdirbs pačias trapiausias medžiagas

Bendrovės iš Vilniaus lazerinių technologijų klasterio TOOLAS baigia kurti ir netrukus pasiūlys pasaulinei...

KTU su ukrainiečiais imasi kurti naujos kartos neperšaunamas liemenes

Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai kartu su Kijevo nacionaliniu technologijos ir dizaino...

Technologijos
2019.10.22
Vyksta pratybos „Kibernetinis skydas 2019“ 

Lietuvoje prasideda nacionalinės kibernetinio saugumo ir gynybos pratybos „Kibernetinis skydas 2019“, kuriose...

Technologijos
2019.10.22
„LBChain“ technologinės platformos kūrimo finale – IBM ir „Tieto“

Blokų grandinės technologija grįstos eksperimentinės Lietuvos banko (LB) platformos „LBChain“ kūrimo konkurse...

Technologijos
2019.10.22
Kova su klimato kaita – Lietuvos verslo darbotvarkėje Verslo tribūna

Pastaruoju metu į pirmąsias naujienų pozicijas kaip niekada aukštai iškilę klimato kaitos klausimai verčia iš...

Išmani Lietuva
2019.10.21
Kauniečių sukurta žaidimų platforma pritraukė 2,5 mln. Eur investiciją Premium

Kauno UAB „Helis play“ kiek daugiau nei pusmetį vystoma kompiuterinių žaidimų pardavimo platforma „Eneba.com“...

Technologijos
2019.10.21
Įspūdingą energijos kiekį sutaupiusi „Grigeo“ įvertinta „Išmanios Lietuvos“ konferencijoje   Verslo tribūna

Darnios ir konkurencingumą didinančios veiklos vaisius „Verslo žinių“ organizuotoje konferencijoje „Išmani...

Išmani Lietuva
2019.10.18
Laikas atnaujinti terminalus – „Microsoft“ stabdo senų įterptinių sistemų palaikymą Premium 2

„Microsoft“ nuo kitų metų pradžios stabdo bene paskutinės iš senųjų įterptinių operacinių sistemų (OS)...

Technologijos
2019.10.17
Vilniečiai sukūrė lazerį savaeigiui: nykščio dydžio, už 300 Eur Premium 11

Vienus mažiausių ir pigiausių pasaulyje lazerių aplinkai skenuoti gaminanti Vilniaus „Integrated Optics“...

Pramonė
2019.10.16
„Išmani Lietuva“: apie mus ir technologijas 2

Estija praėjusią savaitę pradėjo siūlyti viešąsias paslaugas piliečiams, dar prieš jiems kreipiantis. Apie...

Technologijos
2019.10.15
„Išmanios Lietuvos“ pranešėjas: daugelio atsakymų dar neturime, bet DI nereikia bijoti 9

Dr. Giedrius Buračas, biofizikas ir neurobiologas, vadovaujantis keliems JAV gynybos departamento...

Technologijos
2019.10.11
Lietuvių kriptovaliutų biržoje „suvaikščiojo“ 80 mln. Eur, atėjo naujas akcininkas 8

Lietuvos bendrovė „Bitmarket“, valdanti tarptautinę kriptovaliutų biržą „Btc-exchange.com“, pernai pasiekė...

Rinkos
2019.10.10
Spausdinimo sprendimai: Japonijos milžinai didina apsukas Lietuvoje Premium

Baltijos šalių biuro įrangos ir spausdinimo sprendimų rinkoje šiemet įvyko nemažai pokyčių. Klientams jie...

Paslaugos
2019.10.10
Kas bendro tarp 100 mlrd. Eur, Lietuviškų IoT startuolių ir „Avataro“? Kai Holivudo fantazijos tampa realybe Verslo tribūna 6

Medis, kuris biologiniais jutikliais viską jaučia, o žmonės gali su juo susijungti ir dalintis informacija.

Išmani Lietuva
2019.10.10
MITA imasi skatinti gyvybės mokslų sektorių 6

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) pradeda įgyvendinti naują iniciatyvą „Gyvybės mokslų...

Paslaugos
2019.10.09
Suskaičiavo išlaidas MTEP: įmonės nedaug atsilieka nuo universitetų 1

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, pernai mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP)...

Paslaugos
2019.10.09
Silvana nejuokauja

Švedišku „Oskaru“ apdovanotoje dokumentikoje apie ją pačią Silvana Imam grįžta į vaikystės namus Plungėje.

Verslo klasė
2019.10.08
Latvės JK įkurtam startuoliui Lietuvos bankas suteikė e. pinigų įstaigos licenciją 3

Lietuvos bankas sparčiai augančiai pinigų pervedimo platformai „Opal Transfer“ išdavė elektroninių pinigų...

Paslaugos
2019.10.08
Automatizuoti įrankiai ir jų vystymas IT paslaugų teikime: „Blue Bridge Bond“ patirtis Verslo tribūna

Viena pirmųjų Lietuvoje pradėjusi naudoti automatizuotą kompiuterinių darbo vietų priežiūros įrankį, „Blue...

Išmani Lietuva
2019.10.07
Šimtai mokytojų Lietuvoje pradėjo mokytis dirbti su technologijomis Verslo tribūna 1

Rugsėjo 16 d. prasidėjo mentorystės programos pradinių klasių mokytojams „Technologijų vedliai“ naujas...

Išmani Lietuva
2019.10.03

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau