Inovacijų skatinimas perduodamas į vienas rankas: kokia nauda verslui

Publikuota: 2019-02-14
Kęstutis Šetkus, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktorius.
Kęstutis Šetkus, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktorius.

Inovacijos – šiuolaikinės ekonomikos variklis, be jų neįsivaizduojama šalies pažanga. Lietuvoje šiuo metu vykdoma Inovacijų reforma, kuri turėtų išjudinti visus inovacijų ekosistemos dalyvius. Kokie šios inovacijų reformos esminiai žingsniai? Apie permainas pasakoja Kęstutis Šetkus, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktorius.

Lietuvoje per pastaruosius metus inovatyvių įmonių padaugėjo. Kodėl prireikė reformos?

Nors Inovacijų reforma ES kontekste nėra naujovė, tačiau Lietuvai labai svarbu užtikrinti darniai veikiančią šalies technologijų ir inovacijų ekosistemą. Per dešimtmetį padaryta nemaža pažanga – šalies augimas Europos inovacijų švieslentėje siekia daugiau nei 21%, tačiau turime daug dėti pastangų, kad Lietuva būtų matoma pasaulio inovatyviausių valstybių žemėlapyje.

Šia reforma siekiama, kad mokslas ir verslas dirbtų kartu ir kurtų konkurencingus produktus rinkai. Manoma, kad iki šiol buvo per mažai skiriama dėmesio eksperimentinės plėtros ir inovacijų finansavimui, nes buvo finansuojami tik tokie projektai, kuriuose kuriamos mokslo žinios, tad daugiausiai buvo investuojama į mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklas. Šį požiūrį būtina keisti bei skatinti verslo investicijas į įvairių rūšių inovacijas, kad būtų kuriami pasaulinio lygio produktai, o ne tik naujos mokslo žinios.

Kaip bus sprendžiamos šios problemos, kokia Inovacijų reformos esmė?

Pasitelkus ekspertų rekomendacijas, Ekonomikos ir inovacijų ministerija numatė įgyvendinti inovacijų reformą, kuri apima tris sritis: inovacijų sistemos struktūros pertvarką, inovacijų skatinimo sistemos plėtrą ir inovatyvių investicijų pritraukimo sistemos sukūrimą. Iš esmės perskirstomos atsakomybių sritys, atnaujinamos MTEP ir inovacijų sampratos, numatoma įkurti Inovacijų skatinimo fondą, strateginę MTI tarybą ir vieną Inovacijų agentūrą.

Lietuvoje jau kurį laiką veikia įvairios inovacijas skatinančios organizacijos. Kodėl buvo nutarta konsoliduoti paslaugas ir įkurti vieną – Inovacijų agentūrą?

Remiantis Europos Komisijos ekspertų rekomendacijomis, verslą ir inovacijas skatinančių agentūrų Lietuvoje turime per daug. Skiriasi agentūrų veiklos procesai ir metodai, o tai verslui sunkiai suprantama. Verslininkams tereikėtų žinoti, kad inovacijoms skiriamos valstybės ir ES investicijos bei nuspręsti, ar nori jomis pasinaudoti. Bet dabar siekiant gauti finansavimą prasideda kliūtys: į kurią agentūrą kreiptis, nes, kaip ir agentūrų, egzistuoja didelė priemonių ir programų įvairovė. Viena Inovacijų agentūra padės formuoti aiškią Lietuvos viziją ir tikslus inovacijų srityje.

Ar tokio pobūdžio Inovacijų agentūra pasiteisins?

Centralizuotos agentūros jau seniai įkurtos bei sėkmingai veikia pažangiausiose Europos ir pasaulio valstybėse. Pavyzdžiui, Suomijoje įkurta „Business Finland“, kuri skatina verslo augimą globaliu mastu. Paslaugos šioje agentūroje yra teikiamos individualiai kiekvienam klientui – dirba inovacijų vadybininkai, kurie parenka programas ir priemones, o administracinė našta verslui yra minimizuota. Tokia sistema skatina verslą inovuoti bei greičiau pateikti idėjas rinkai. Nauja Inovacijų agentūra Lietuvoje veiks panašiu principu, bus orientuota į klientą ir jų paiešką, dirbs profesionalūs vadybininkai, kurie konsultuos ir patars, kaip verslui realizuoti idėjas.

Ar agentūrų sujungimas į vieną reiškia, kad reikės mažiau žmonių tam pačiam darbui atlikti?

Šiandien šalies agentūrų sistemoje dirba daugybė žmonių, tačiau didžioji dalis agentūrų darbuotojų atsakingi už priemonių administravimą ir finansavimą, o ne verslo konsultavimą. Taigi, reikėtų keisti specialistų darbo pobūdį ir skirti daugiau dėmesio individualiam klientui. Pavyzdžiui, minėtoje Suomijos agentūroje „Business Finland“ vien vadybininkų yra apie 300, jie dirba su konkrečiu verslu, turi daugiau kaip 40 skirtingų biurų užsienio valstybėse ir 20 regioninių biurų Suomijoje. Įgyvendinus reformą tokių specialistų ir Lietuvoje turėtų atsirasti žymiai daugiau.

Teigiate, kad bus keičiamas specialistų darbo pobūdis. Kokiu principu jie dirbs?

Iš esmės inovacijų vadybininko veikla gali būti prilyginama banko konsultanto veiklos modeliui: kiekvienam klientui bankas siūlo įvairius paslaugų paketus ir net jeigu tie paketai kliento dabar netenkina, bankas jo vis tiek nepaleidžia, o apie paslaugas bei pokyčius kas kiek laiko vis primena. Vadybininkas šiuo atveju elgsis panašiai ir stengsis sudominti kuo daugiau verslų, padės parengti paraiškas ir pasidalins rizika. Vadybininkas dirbs ne kaip kontrolierius, o kaip verslo partneris.

Remiantis kitų šalių pavyzdžiu kiekvienas vadybininkas gilinsis į jam priskirtą regioną ir ieškos potencialių klientų. To ypač reikia Lietuvos regionams, kur inovacijų finansavimo paslaugos sunkiau suprantamos. Dabar daugiausiai investicijų galimybėmis pasinaudoja Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos įmonės, nors kiti Lietuvos regionai irgi turi potencialo, matosi spartus jų augimas. Statistikos departamento duomenimis net 47% įmonių Lietuvoje vykdo inovatyvią veiklą, tačiau gaunančių investicijas yra žymiai mažiau. Vadinasi, verslui reikia paskatinimo ir padrąsinimo.

Tačiau bus ir kitų specialistų  – dirbs technologijų skautai, kurių tikslas – naujų technologijų paieška verslui. Jau nuo praeitų metų pradėtos vykdyti iš esmės naujos technologijų paieškos (žvalgybos) paslaugos Lietuvoje: pagal iniciatyvą „InoSpurtas“ jau surasta 19 naujų technologijų. Skautas atlieka tarpininko vaidmenį tarp idėjų autorių ir sprendimų kūrėjų bei jų partnerių ir pirkėjų užsienyje. Jis turi užduotį identifikuoti technologiją, įvertinti jos komercinį potencialą ir surasti galimybes šiai technologijai realizuoti. Ateityje skautai naudosis ne tik iki šiol veikusiu „stūmimo“ metodu („Technology push“), kai pirma ieškoma technologija, o po to jos pritaikymo galimybės rinkoje, bet ir „traukimo“ metodu („Technology pull“), kai įmonė turi problemą ir ieško technologijų jai išspręsti.

Kas bus daroma, kad verslui teikiamos paslaugos būtų patrauklios?

Vienas iš svarbiausių naujos Inovacijų agentūros tikslų – biurokratinės naštos mažinimas ir aptarnavimo kokybės gerinimas. Verslas dažnai sako, kad visas viešų investicijų gavimo mechanizmas yra sudėtingas: daug popierizmo ir laiko gaišimo. Šią sistemą norime iš esmės keisti ir ieškome priemonių, kad, pvz., būtų galima nepildyti popierinių paraiškų, o pristatyti projektą tiesiog žodžiu arba el. būdu, naudojant „Skype“ ir kitas patogias verslui priemones. Galimybė pildyti protokolą ar kitaip užregistruoti žodinę „paraišką“ ir gauti finansavimą būtų pirmas žingsnis užmezgant pasitikėjimą.

Kaip dar verslas pajus Inovacijų reformos naudą?

Manome, kad įgyvendinus reformą verslas galės lengviau atsikvėpti, mat palengvės ne tik dokumentacijos parengimas, bet sumažės ir finansinė našta. Šiandien verslas ganėtinai daug investuoja, kad gautų paramą inovacijoms, ypač iki paraiškos gavimo – samdo konsultantus, rašo verslo planus, kurie iš pirmo karto gali ir nepasiteisinti. Su naujos agentūros inovacijų vadybininkų pagalba ši našta bus gerokai sumažinta.

Inovacijų reformos naudą turėtų pajusti gyventojai, verslas ir valstybė.  Prognozuojama, kad 2020 m. ši reforma sudarys galimybes augti gyventojų atlyginimams šeštadaliu greičiau, tai sudarytų apie 20 Eur per mėnesį. Inovatyvių įmonių padidės iki 53%. Ši reforma turės įtakos Lietuvos ekonomikai: BVP padidės nuo 2,5 iki 3% arba 404 mln. Eur, dvigubai išaugs eksporto apimtys – nuo 5 iki 10%, o tai – apie 1,4 mlrd. Eur.

Planas ir tikslai – ambicingi. Kaip verslui reikėtų ruoštis Inovacijų reformai, kad jos tikslai būtų įgyvendinti?

Tiek verslas, tiek pramonė turi būti atviri naujovėms, orientuotis į aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimą. Jeigu norime spėti į inovacijų traukinį, skaitmenizuotis būtina – tai šiandien bene svarbiausias uždavinys, kurį diktuoja Pramonės 4.0 revoliucija.

Verslas turėtų pasidomėti valstybės prioritetais, aktualiausiomis technologijų ir inovacijų sritimis, pasaulinėmis tendencijomis. Svarbu atkreipti dėmesį ir į Sumanios specializacijos kryptis, pagal kurias šiuo metu skiriamos ES investicijos.

Šiuo metu turime tikslą – skatinti verslo produktų konkurencingumą globaliu mastu. Lietuva jau yra pasaulio lyderė lazerių, gyvybės ir biotechnologijos mokslų srityje, o perspektyviausios inovacijų sritys, atveriančios didžiulį potencialą, – „fintech“, dirbtinis intelektas, skaitmenizacija ir robotizacija.

nuotrauka::1 nocrop

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

ESO Pažangios energijos klubo dirbtuvėse – efektyvumo sprendimai Verslo tribūna

„Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) įsteigtas Pažangios energijos klubas, bendradarbiaudamas su „Verslo...

 Populiarėjantis pastatų BREEAM standartas – keliama kartelė vystytojams Verslo tribūna 2

Mūsų šalyje BREEAM standartu įvertintų pastatų kol kas – vienetai. Vis dėlto specialistai teigia, kad šis...

Išmani Lietuva
2019.04.16
Pirmame gynybos hakatone triumfavo kompiuterinės regos sprendimų kūrėjai 1

Rukloje savaitgalį vykusios pirmosios Lietuvoje gynybos technologijų kūrybos stovyklos (hakatono) pagrindinį,...

Paslaugos
2019.04.16
Populiariausi socialinės inžinerijos būdai ir kaip nuo jų apsisaugoti? Verslo tribūna 1

Per pastarąjį dešimtmetį kibernetinio saugumo kontekste vis daugiau dėmesio sulaukianti socialinė inžinerija...

Išmani Lietuva
2019.04.16
Lietuva neužleidžia lyderio pozicijų lazerių srityje Verslo tribūna

Lazerinių ir inžinerinių technologijų klasterio (LITEK) nariai vieningai tvirtina, kad LITEK ypač svarbus ir...

Išmani Lietuva
2019.04.16
V. Bumelio įmonė su 50 mln. Eur investicija įsitvirtins 70 mlrd. USD rinkoje Premium 12

Verslininko Vlado Algirdo Bumelio netiesiogiai kontroliuojama gamtos mokslų ir genų inžinerijos mokslinių...

Pramonė
2019.04.16
„Startup Visa“ rezultatai gerėja, panaši programa ruošiama ir darbuotojams 1

Per pirmus tris šių metų mėnesius leidimą Lietuvoje įkurti 18 startuolių gavo 45 užsienio piliečiai,...

Paslaugos
2019.04.13
Vilniuje įsikūrė CERN gimęs startuolis „ProtonMail“ 7

„ProtonMail“, viena žymiausių kibernetinio saugumo kompanijų, atvėrusių savo biuro duris Vilniuje. Šis...

Paslaugos
2019.04.11
„Ford“ irgi siūlys gamyklinę telematikos sistemą Premium

Koncernas „Ford“ Amsterdame neseniai vykusiame renginyje paskelbė apie jau šiemet Europoje pradedamus siūlyti...

Paslaugos
2019.04.11
„Bitė“ plečia savo tarptautinį tinklą, nuo šiol turės kabelį į Ukrainą 1

Informacijos ir komunikacijos technologijų bendrovė „Bitė Lietuva“ stiprina savo tarptautinių jungčių tinklą.

Paslaugos
2019.04.11
VMG akcininkas S. Paulauskas: teko išbraukti projektų už pusę milijardo eurų Premium 21

Sigitas Paulauskas, Vakarų medienos grupės (VMG) akcininkas ir verslo plėtros konsultantas apie tramdomą...

Pramonė
2019.04.11
Nevalyva dirbtinio intelekto strategija 11

Turbūt iš tikrųjų niekas jau seniai neskaito jokių oficialių dokumentų. Tikriausiai daugelis jau pamiršo...

Išmani Lietuva
2019.04.11
Specialistai įvertino Vilniaus senamiestį: kokybiškų biurų trūkumą didins ir Lietuvą atrandantys „fintech“ startuoliai Verslo tribūna 3

Nekilnojamojo turto plėtotojams pastaraisiais metais fiksuojant augantį žmonių norą įsikurti arčiau Vilniaus...

Išmani Lietuva
2019.04.10
Lietuvos paštui licencinio turto įvertinimas leido sumažinti išlaidas Verslo tribūna 4

Beveik 2500 kompiuterizuotų darbo vietų turinčiam Lietuvos paštui „Microsoft“ licencinio turto įvertinimas...

Išmani Lietuva
2019.04.09
Daugiau jokių adatų: lietuviai sukūrė jutiklį, gebantį atlikti kraujo tyrimus Premium 21

Bendrovė „Brolis Semiconductors“ kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkais sukūrė...

Paslaugos
2019.04.09
Moksliniam tyrimui pristatyti – 3 minutės

2019 m. „Trijų minučių disertacijos“ konkursą Vilniaus universiteto Mokslinės komunikacijos ir informacijos...

Verslo klasė
2019.04.06
Interviu su Nobelio premijos laureatu: lazeriai gali išspręsti ir vėžio, ir branduolinių atliekų problemą Premium

Lietuvoje neseniai viešėjęs 2018 m. fizikos srities Nobelio premijos laureatas prancūzas Gerard‘as Mourou...

Paslaugos
2019.04.05
Ir vietinių, ir pasaulinių debesijos tiekėjų klientų skaičius Lietuvoje auga Verslo tribūna 2

Debesų kompiuterijos giganto „Amazon Web Services” (AWS) atstovai Baltijos šalyse „Cloudvisor“ skaičiuoja,...

Išmani Lietuva
2019.04.05
Pirmoje „Startup Wise Guys Lietuva“ programoje – 12 startuolių Premium

Estijos jauno verslo akseleravimo bendrovė „Startup Wise Guys“, vasarį pradėjusi veiklą Lietuvoje, į 3...

Paslaugos
2019.04.04
Vilniaus inovacijų forumas „Innovation Drift 2019“ pasiryžęs ateitį kurti, o ne prognozuoti Verslo tribūna

Technologijų ir inovacijų rodikliai Lietuvoje auga kasmet – tą puikiai parodo ir tarptautinis pripažinimas,...

Išmani Lietuva
2019.04.01

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau