Vidurinis mokslas – su smegduobėmis

Publikuota: 2018-04-26
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Švietimo kokybės žemėlapis atskleidė nemalonią, nors ir nuspėjamą situaciją – tarp mokinių pasiekimų skirtingose savivaldybėse yra didžiuliai skirtumai, kitur – net praraja. Tie skirtumai yra vieni didžiausių ne tik Europoje: prastai atrodome ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos tyrime dalyvavusių 72 šalių kontekste – čia taip pat velkamės kompanijos uodegoje. Siekiant pagerinti švietimo būklę šalies mokyklose maksimaliai turi pasistengti savivaldybės – mokyklų steigėjos.

Kai kurie skaičiai išties verčia griebtis už galvos – daugiau kaip pusėje šalies savivaldybių kas penktas dešimtokas nepasiekia net patenkinamo matematikos lygio. Pernai tokiais prastais matematikos rezultatais pasižymėjo Elektrėnų, Birštono, Akmenės, Šven­čionių, Ignalinos rajonų mokyklos. O mes dar stebimės, kad abiturientai nenoriai renkasi studijuoti informacinių technologijų, inžinerinius aukštuosius mokslus... Norėti galima, tik potenci­jos nėra. Tyrimai rodo, kad šiuo me­tu kaimo vaikams pasivyti Vilniaus mokinių pasiekimų vidurkį papildomai reikėtų dvejų mokslo metų.

„Pedagogai paprastai kaip prastų mokinių pasiekimų priežastis nurodo menką mokinių motyvaciją, nepalankią ugdymui socialinę šeimų aplinką. Tačiau vienos mokyklos tomis pačiomis sąlygomis pasiekia gerų rezultatų, kitos – ne. Lemia ir mokytojų, mokyklos vadovo kompetencija ir savivaldybės požiūris“, – kalbėjo Jurgita Petrauskienė, švietimo ir mokslo ministrė, vakar su premjeru Sauliumi Skverneliu ir šalies savivaldybių atstovais aptarusi švietimo kokybę savivaldybėse. Pasak jos, itin prasti rezultatai – rimtas signalas šių savivaldybių administracijoms, kurios turi dėti visas pastangas, kad užtikrintų švietimo kokybę. Daugiau kaip pusėje savivaldybių veikia mokyklų, kurių 5–8 klasių mokiniai mokosi jungtinėse klasėse. Tokios klasės formuojamos mažose mokyklose – jose jungtinėse klasėse kartu mokosi, pvz., penktokai su aštuntokais. Dėl klasių jungimo labiausiai kenčia mokiniai, nes jų pasiekimai dar labiau prastėja.

Šalies švietimo sistemos pertvarkai artimiausiu metu planuojama skirti 169 mln. Eur, didelė šių lėšų dalis nukeliaus viduriniam išsilavinimui. Norėdama mažinti šiuos skirtumus, Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) yra pasiryžusi įgyvendinti keletą skirtingų priemonių. Tiesa, kol kas konstatuoti problemas jai sekasi pastebimai geriau, nei imtis konkretesnių sprendimų. ŠMM atstovai yra sakę, kad kiekvienos mokyklos poreikiai gali būti skirtingi – nuo aprūpinimo įvairia technika iki žmogiškosios pagalbos ar konsultacijų.

Tačiau Audrius Jurgelevičius, Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas, vieną ministerijos iniciatyvų – aprūpinti mokyklas įvairia technika – vadina mįslingu projektu, kuris greičiausiai yra skirtas iki 2020-ųjų Lietuvai skirtiems ES pinigams tiesiog „įsisavinti“. Šiandien VŽ puslapiuose jis teigia, kad ministerija visiškai nekalba apie švietimo vadybą, nors mokyklų vadovai ir savivaldybių specialistai dažnai yra pagrindinė problema.

Ekonomistai siūlo pažvelgti Kinijos pusėn: ten iš centrų į atsilikusias mokyklas siunčiami stiprūs mokytojai, kad jie pakeltų tokių mokyklų lygį. Kodėl Lietuvoje negalima tokiu būdu padėti atsilikėliams? Kita vertus, negalima numoti ranka į „sustabarėjusius“ mokytojus – jei jie netobulins savo gebėjimų, nesisems naujų žinių, bet kokios reformos praras prasmę ir nepasieks tikslo.

VŽ nuomone, viskas prasideda nuo mokyklos: kokį turinį ji sukraus į mokinio bagažą, su tokiu jis ir galės rinktis tolesnį kelią, profesiją, ateitį. Kol kas rezultatai pernelyg nuviliantys. Turint omenyje, kad žmonių Lietuvoje mažėja, išsilavinusi darbo jėga turi tapti tikru šalies ekonomikos „aukso fondu“.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Žinote, ką norite žinoti?
Užsisakykite personalizuotą naujienlaiškį.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Idėja iš Londono: lietuviai sukūrė sporto klubus vienijančią interneto platformą Premium

Aktyvi dviejų vaikų mama Greta Šidlauskienė su broliu Laurynu Gružinsku sukūrė sporto klubus vienijančią...

Paslaugos
2019.04.18
„Telecentras“ ir „LG Electronics“ bendradarbiaus Lietuvoje diegdami hibridinę TV 8

AB Lietuvos radijo ir televizijos centras („Telecentras“) ir PIetų Korėjos bendrovė „LG Electronics“ sutarė...

Paslaugos
2019.04.18
„Inopatentas“ padeda apsaugoti intelektinę nuosavybę ir sumažinti finansinę naštą įmonėms Verslo tribūna 1

Remiantis Europos patentų tarnybos paskelbtais 2018 m. statistiniais duomenimis, pernai, palyginti su 2017...

Išmani Lietuva
2019.04.18
Kviečia paminėti pasaulinę intelektinės nuosavybės dieną Verslo tribūna

Balandžio 26 d. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kviečia į kasmetinį renginį „Intelektinės...

Išmani Lietuva
2019.04.18
ESO Pažangios energijos klubo dirbtuvėse – efektyvumo sprendimai Verslo tribūna

„Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) įsteigtas Pažangios energijos klubas, bendradarbiaudamas su „Verslo...

Išmani Lietuva
2019.04.17
Populiariausi socialinės inžinerijos būdai ir kaip nuo jų apsisaugoti? Verslo tribūna 2

Per pastarąjį dešimtmetį kibernetinio saugumo kontekste vis daugiau dėmesio sulaukianti socialinė inžinerija...

Išmani Lietuva
2019.04.16
 Populiarėjantis pastatų BREEAM standartas – keliama kartelė vystytojams Verslo tribūna 2

Mūsų šalyje BREEAM standartu įvertintų pastatų kol kas – vienetai. Vis dėlto specialistai teigia, kad šis...

Išmani Lietuva
2019.04.16
Pirmame gynybos hakatone triumfavo kompiuterinės regos sprendimų kūrėjai 1

Rukloje savaitgalį vykusios pirmosios Lietuvoje gynybos technologijų kūrybos stovyklos (hakatono) pagrindinį,...

Paslaugos
2019.04.16
Lietuva neužleidžia lyderio pozicijų lazerių srityje Verslo tribūna

Lazerinių ir inžinerinių technologijų klasterio (LITEK) nariai vieningai tvirtina, kad LITEK ypač svarbus ir...

Išmani Lietuva
2019.04.16
V. Bumelio įmonė su 50 mln. Eur investicija įsitvirtins 70 mlrd. USD rinkoje Premium 12

Verslininko Vlado Algirdo Bumelio netiesiogiai kontroliuojama gamtos mokslų ir genų inžinerijos mokslinių...

Pramonė
2019.04.16
„Startup Visa“ rezultatai gerėja, panaši programa ruošiama ir darbuotojams 1

Per pirmus tris šių metų mėnesius leidimą Lietuvoje įkurti 18 startuolių gavo 45 užsienio piliečiai,...

Paslaugos
2019.04.13
Vilniuje įsikūrė CERN gimęs startuolis „ProtonMail“ 7

„ProtonMail“, viena žymiausių kibernetinio saugumo kompanijų, atvėrusių savo biuro duris Vilniuje. Šis...

Paslaugos
2019.04.11
„Ford“ irgi siūlys gamyklinę telematikos sistemą Premium

Koncernas „Ford“ Amsterdame neseniai vykusiame renginyje paskelbė apie jau šiemet Europoje pradedamus siūlyti...

Paslaugos
2019.04.11
„Bitė“ plečia savo tarptautinį tinklą, nuo šiol turės kabelį į Ukrainą 1

Informacijos ir komunikacijos technologijų bendrovė „Bitė Lietuva“ stiprina savo tarptautinių jungčių tinklą.

Paslaugos
2019.04.11
VMG akcininkas S. Paulauskas: teko išbraukti projektų už pusę milijardo eurų Premium 21

Sigitas Paulauskas, Vakarų medienos grupės (VMG) akcininkas ir verslo plėtros konsultantas apie tramdomą...

Pramonė
2019.04.11
Nevalyva dirbtinio intelekto strategija 11

Turbūt iš tikrųjų niekas jau seniai neskaito jokių oficialių dokumentų. Tikriausiai daugelis jau pamiršo...

Išmani Lietuva
2019.04.11
Specialistai įvertino Vilniaus senamiestį: kokybiškų biurų trūkumą didins ir Lietuvą atrandantys „fintech“ startuoliai Verslo tribūna 3

Nekilnojamojo turto plėtotojams pastaraisiais metais fiksuojant augantį žmonių norą įsikurti arčiau Vilniaus...

Išmani Lietuva
2019.04.10
Lietuvos paštui licencinio turto įvertinimas leido sumažinti išlaidas Verslo tribūna 4

Beveik 2500 kompiuterizuotų darbo vietų turinčiam Lietuvos paštui „Microsoft“ licencinio turto įvertinimas...

Išmani Lietuva
2019.04.09
Daugiau jokių adatų: lietuviai sukūrė jutiklį, gebantį atlikti kraujo tyrimus Premium 21

Bendrovė „Brolis Semiconductors“ kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkais sukūrė...

Paslaugos
2019.04.09
Moksliniam tyrimui pristatyti – 3 minutės

2019 m. „Trijų minučių disertacijos“ konkursą Vilniaus universiteto Mokslinės komunikacijos ir informacijos...

Verslo klasė
2019.04.06

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau