Vidurinis mokslas – su smegduobėmis

Švietimo kokybės žemėlapis atskleidė nemalonią, nors ir nuspėjamą situaciją – tarp mokinių pasiekimų skirtingose savivaldybėse yra didžiuliai skirtumai, kitur – net praraja. Tie skirtumai yra vieni didžiausių ne tik Europoje: prastai atrodome ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos tyrime dalyvavusių 72 šalių kontekste – čia taip pat velkamės kompanijos uodegoje. Siekiant pagerinti švietimo būklę šalies mokyklose maksimaliai turi pasistengti savivaldybės – mokyklų steigėjos.

Kai kurie skaičiai išties verčia griebtis už galvos – daugiau kaip pusėje šalies savivaldybių kas penktas dešimtokas nepasiekia net patenkinamo matematikos lygio. Pernai tokiais prastais matematikos rezultatais pasižymėjo Elektrėnų, Birštono, Akmenės, Šven­čionių, Ignalinos rajonų mokyklos. O mes dar stebimės, kad abiturientai nenoriai renkasi studijuoti informacinių technologijų, inžinerinius aukštuosius mokslus... Norėti galima, tik potenci­jos nėra. Tyrimai rodo, kad šiuo me­tu kaimo vaikams pasivyti Vilniaus mokinių pasiekimų vidurkį papildomai reikėtų dvejų mokslo metų.

„Pedagogai paprastai kaip prastų mokinių pasiekimų priežastis nurodo menką mokinių motyvaciją, nepalankią ugdymui socialinę šeimų aplinką. Tačiau vienos mokyklos tomis pačiomis sąlygomis pasiekia gerų rezultatų, kitos – ne. Lemia ir mokytojų, mokyklos vadovo kompetencija ir savivaldybės požiūris“, – kalbėjo Jurgita Petrauskienė, švietimo ir mokslo ministrė, vakar su premjeru Sauliumi Skverneliu ir šalies savivaldybių atstovais aptarusi švietimo kokybę savivaldybėse. Pasak jos, itin prasti rezultatai – rimtas signalas šių savivaldybių administracijoms, kurios turi dėti visas pastangas, kad užtikrintų švietimo kokybę. Daugiau kaip pusėje savivaldybių veikia mokyklų, kurių 5–8 klasių mokiniai mokosi jungtinėse klasėse. Tokios klasės formuojamos mažose mokyklose – jose jungtinėse klasėse kartu mokosi, pvz., penktokai su aštuntokais. Dėl klasių jungimo labiausiai kenčia mokiniai, nes jų pasiekimai dar labiau prastėja.

Šalies švietimo sistemos pertvarkai artimiausiu metu planuojama skirti 169 mln. Eur, didelė šių lėšų dalis nukeliaus viduriniam išsilavinimui. Norėdama mažinti šiuos skirtumus, Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) yra pasiryžusi įgyvendinti keletą skirtingų priemonių. Tiesa, kol kas konstatuoti problemas jai sekasi pastebimai geriau, nei imtis konkretesnių sprendimų. ŠMM atstovai yra sakę, kad kiekvienos mokyklos poreikiai gali būti skirtingi – nuo aprūpinimo įvairia technika iki žmogiškosios pagalbos ar konsultacijų.

Tačiau Audrius Jurgelevičius, Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas, vieną ministerijos iniciatyvų – aprūpinti mokyklas įvairia technika – vadina mįslingu projektu, kuris greičiausiai yra skirtas iki 2020-ųjų Lietuvai skirtiems ES pinigams tiesiog „įsisavinti“. Šiandien VŽ puslapiuose jis teigia, kad ministerija visiškai nekalba apie švietimo vadybą, nors mokyklų vadovai ir savivaldybių specialistai dažnai yra pagrindinė problema.

Ekonomistai siūlo pažvelgti Kinijos pusėn: ten iš centrų į atsilikusias mokyklas siunčiami stiprūs mokytojai, kad jie pakeltų tokių mokyklų lygį. Kodėl Lietuvoje negalima tokiu būdu padėti atsilikėliams? Kita vertus, negalima numoti ranka į „sustabarėjusius“ mokytojus – jei jie netobulins savo gebėjimų, nesisems naujų žinių, bet kokios reformos praras prasmę ir nepasieks tikslo.

VŽ nuomone, viskas prasideda nuo mokyklos: kokį turinį ji sukraus į mokinio bagažą, su tokiu jis ir galės rinktis tolesnį kelią, profesiją, ateitį. Kol kas rezultatai pernelyg nuviliantys. Turint omenyje, kad žmonių Lietuvoje mažėja, išsilavinusi darbo jėga turi tapti tikru šalies ekonomikos „aukso fondu“.