Vidurinis mokslas – su smegduobėmis

Publikuota: 2018-04-26
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Švietimo kokybės žemėlapis atskleidė nemalonią, nors ir nuspėjamą situaciją – tarp mokinių pasiekimų skirtingose savivaldybėse yra didžiuliai skirtumai, kitur – net praraja. Tie skirtumai yra vieni didžiausių ne tik Europoje: prastai atrodome ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos tyrime dalyvavusių 72 šalių kontekste – čia taip pat velkamės kompanijos uodegoje. Siekiant pagerinti švietimo būklę šalies mokyklose maksimaliai turi pasistengti savivaldybės – mokyklų steigėjos.

Kai kurie skaičiai išties verčia griebtis už galvos – daugiau kaip pusėje šalies savivaldybių kas penktas dešimtokas nepasiekia net patenkinamo matematikos lygio. Pernai tokiais prastais matematikos rezultatais pasižymėjo Elektrėnų, Birštono, Akmenės, Šven­čionių, Ignalinos rajonų mokyklos. O mes dar stebimės, kad abiturientai nenoriai renkasi studijuoti informacinių technologijų, inžinerinius aukštuosius mokslus... Norėti galima, tik potenci­jos nėra. Tyrimai rodo, kad šiuo me­tu kaimo vaikams pasivyti Vilniaus mokinių pasiekimų vidurkį papildomai reikėtų dvejų mokslo metų.

„Pedagogai paprastai kaip prastų mokinių pasiekimų priežastis nurodo menką mokinių motyvaciją, nepalankią ugdymui socialinę šeimų aplinką. Tačiau vienos mokyklos tomis pačiomis sąlygomis pasiekia gerų rezultatų, kitos – ne. Lemia ir mokytojų, mokyklos vadovo kompetencija ir savivaldybės požiūris“, – kalbėjo Jurgita Petrauskienė, švietimo ir mokslo ministrė, vakar su premjeru Sauliumi Skverneliu ir šalies savivaldybių atstovais aptarusi švietimo kokybę savivaldybėse. Pasak jos, itin prasti rezultatai – rimtas signalas šių savivaldybių administracijoms, kurios turi dėti visas pastangas, kad užtikrintų švietimo kokybę. Daugiau kaip pusėje savivaldybių veikia mokyklų, kurių 5–8 klasių mokiniai mokosi jungtinėse klasėse. Tokios klasės formuojamos mažose mokyklose – jose jungtinėse klasėse kartu mokosi, pvz., penktokai su aštuntokais. Dėl klasių jungimo labiausiai kenčia mokiniai, nes jų pasiekimai dar labiau prastėja.

Šalies švietimo sistemos pertvarkai artimiausiu metu planuojama skirti 169 mln. Eur, didelė šių lėšų dalis nukeliaus viduriniam išsilavinimui. Norėdama mažinti šiuos skirtumus, Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) yra pasiryžusi įgyvendinti keletą skirtingų priemonių. Tiesa, kol kas konstatuoti problemas jai sekasi pastebimai geriau, nei imtis konkretesnių sprendimų. ŠMM atstovai yra sakę, kad kiekvienos mokyklos poreikiai gali būti skirtingi – nuo aprūpinimo įvairia technika iki žmogiškosios pagalbos ar konsultacijų.

Tačiau Audrius Jurgelevičius, Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas, vieną ministerijos iniciatyvų – aprūpinti mokyklas įvairia technika – vadina mįslingu projektu, kuris greičiausiai yra skirtas iki 2020-ųjų Lietuvai skirtiems ES pinigams tiesiog „įsisavinti“. Šiandien VŽ puslapiuose jis teigia, kad ministerija visiškai nekalba apie švietimo vadybą, nors mokyklų vadovai ir savivaldybių specialistai dažnai yra pagrindinė problema.

Ekonomistai siūlo pažvelgti Kinijos pusėn: ten iš centrų į atsilikusias mokyklas siunčiami stiprūs mokytojai, kad jie pakeltų tokių mokyklų lygį. Kodėl Lietuvoje negalima tokiu būdu padėti atsilikėliams? Kita vertus, negalima numoti ranka į „sustabarėjusius“ mokytojus – jei jie netobulins savo gebėjimų, nesisems naujų žinių, bet kokios reformos praras prasmę ir nepasieks tikslo.

VŽ nuomone, viskas prasideda nuo mokyklos: kokį turinį ji sukraus į mokinio bagažą, su tokiu jis ir galės rinktis tolesnį kelią, profesiją, ateitį. Kol kas rezultatai pernelyg nuviliantys. Turint omenyje, kad žmonių Lietuvoje mažėja, išsilavinusi darbo jėga turi tapti tikru šalies ekonomikos „aukso fondu“.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
VRM iš „Tele2“ perka ryšio paslaugų už daugiau nei 2 mln. Eur Premium 2

Turto valdymo ir ūkio departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM) su bendrove „Tele2“ šiemet...

Paslaugos
05:45
Nauji „Teltonikos“ produktai: netikėtas paklausos augimas Premium

Tebesiaučiant koronaviruso pandemijai ir bandant į įprastas vėžes grąžinti ekonomiką, verslui į pagalbą...

Pramonė
2020.06.01
Ekranai pasiglemžia miego laiko – daugeliui stinga bent valandos

Žmonės vis daugiau naršo miego sąskaita. Per penkerius metus vidutinė miego trukmė 25-44 metų amžiaus grupėse...

Technologijos
2020.05.31
Kuria medžiagą, kuri pati save stebėtų ir praneštų apie defektus

KTU mokslininkai kartu su kolegomis iš Latvijos, Danijos, Švedijos, Slovakijos, Ukrainos, Čekijos,...

Technologijos
2020.05.31
ES inovacijų programos: daugiau sumokame nei gauname

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir Finansų ministerijos atstovai sako, kad Lietuva turi siekti...

Technologijos
2020.05.29
„SharePoint“ priežiūra – užtikrinant patikimesnį svarbių sistemų veikimą Verslo tribūna

Įmonėms, naudojančioms bendradarbiavimo ir turinio valdymo platformą „Microsoft SharePoint Online”, dažnai...

Išmani Lietuva
2020.05.29
Šiąnakt bus atliekami „Smart-ID“ ir m. parašo techninės priežiūros darbai

Šiąnakt nuo 23 val. iki 5 val. ryto bendrovė „SK ID Solutions“ vykdys suplanuotus infrastruktūros techninės...

Paslaugos
2020.05.28
Naujojo „TIA Technology“ biuro akcentas – sportas net virtuvėje Premium 1

Naujame biure Vilniuje Danijos kapitalo IT bendrovė „TIA Technology“ akcentuoja sportą. Čia darbuotojai...

Statyba ir NT
2020.05.28
„Mondelez“ Kauno fabrikas skaičiuoja ženklų energijos sutaupymą Verslo tribūna

Tvarių aplinkai sprendimų taikymas laikomas vienu iš prioritetinių siekių ne tik į savo, bet ir visuomenės...

Išmani Lietuva
2020.05.28
Vyriausybė palaimino 5G ryšio plėtros planus 3

Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė penktos kartos judriojo ryšio (5G) plėtrai iki 2025 m. Taip tikimasi...

Paslaugos
2020.05.27
„Nortal“ kuria COVID-19 patikros įrankį nuo turizmo priklausomoms šalims Premium

Lietuvos e. sveikatos sistemos pagrindinę dalį kūrusi Estijos kapitalo bendrovė „Nortal“ kartu su Vokietijos...

Paslaugos
2020.05.27
Lietuvos bankas sieks išplėsti „LBChain“ už „fintech“ sektoriaus ribų

Lietuvos banko (LB) prieš kelis metus inicijuotas projektas „LBChain“ – pirmoji pasaulyje reguliuotojo...

Technologijos
2020.05.26
Skaitmeninių sprendimų kūrėjai varžysis dėl kelialapio į „World Summit Awards“

Prasideda konkursas „Naujasis knygnešys 2020“ – nacionalinė atranka į pasaulinį skaitmeninio turinio...

Technologijos
2020.05.26
„Startup Lithuania“: startuoliai krizei kol kas atsispiria

Pasaulį užklupusi COVID-19 pandemija paralyžiavo nemažai verslų. Dalis startuolių sulėtėjimą irgi jaučia, bet...

Paslaugos
2020.05.26
Europos „fintech“ perspektyvos – ekspertų įžvalgos ir plačios diskusijos Verslo tribūna

Jau ne vienerius metus didžiausias dėmesys Lietuvoje skiriamas finansinių technologijų – „fintech“ –...

Išmani Lietuva
2020.05.26
Tyrimas: karantinas psichologinės įtampos nesukėlė tik kas septintam lietuviui – kaip ją suvaldyti? Verslo tribūna

Psichologinės įtampos karantino metu nejaučia tik kas septintas lietuvis. Su kylančiu nerimu žmonės...

Išmani Lietuva
2020.05.25
IRT sektorius pandemijos metu – stabilumo užutėkis Premium 4

Pandemijos sukrėstame pasaulyje IRT rinka atrodo kaip stabilumo užutėkis. Daugelis įmonių savo veikloje,...

Technologijos
2020.05.25
Lietuviai dalyvaus kuriant komponentus naujiems Europos naikintuvams

Vienuolika įmonių ir mokslinių tyrimų centrų iš septynių Europos valstybių šiemet pradės kurti naujos kartos...

Technologijos
2020.05.23
Lietuvos gyvybės mokslų potencialas – didžiulis Premium 9

Apie akademinės bendruomenės, mokslininkų veiksmus prasidėjus pandemijai girdime ne itin daug. Bent jau...

Verslo klasė
2020.05.23
Dezinfekcinio roboto sukūrimui – 52.000 Eur 1

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) investuoja į UAB „Tetriukas“ sugalvoto mobilaus savaeigio...

Technologijos
2020.05.22

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus