Vidurinis mokslas – su smegduobėmis

Publikuota: 2018-04-26
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Švietimo kokybės žemėlapis atskleidė nemalonią, nors ir nuspėjamą situaciją – tarp mokinių pasiekimų skirtingose savivaldybėse yra didžiuliai skirtumai, kitur – net praraja. Tie skirtumai yra vieni didžiausių ne tik Europoje: prastai atrodome ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos tyrime dalyvavusių 72 šalių kontekste – čia taip pat velkamės kompanijos uodegoje. Siekiant pagerinti švietimo būklę šalies mokyklose maksimaliai turi pasistengti savivaldybės – mokyklų steigėjos.

Kai kurie skaičiai išties verčia griebtis už galvos – daugiau kaip pusėje šalies savivaldybių kas penktas dešimtokas nepasiekia net patenkinamo matematikos lygio. Pernai tokiais prastais matematikos rezultatais pasižymėjo Elektrėnų, Birštono, Akmenės, Šven­čionių, Ignalinos rajonų mokyklos. O mes dar stebimės, kad abiturientai nenoriai renkasi studijuoti informacinių technologijų, inžinerinius aukštuosius mokslus... Norėti galima, tik potenci­jos nėra. Tyrimai rodo, kad šiuo me­tu kaimo vaikams pasivyti Vilniaus mokinių pasiekimų vidurkį papildomai reikėtų dvejų mokslo metų.

„Pedagogai paprastai kaip prastų mokinių pasiekimų priežastis nurodo menką mokinių motyvaciją, nepalankią ugdymui socialinę šeimų aplinką. Tačiau vienos mokyklos tomis pačiomis sąlygomis pasiekia gerų rezultatų, kitos – ne. Lemia ir mokytojų, mokyklos vadovo kompetencija ir savivaldybės požiūris“, – kalbėjo Jurgita Petrauskienė, švietimo ir mokslo ministrė, vakar su premjeru Sauliumi Skverneliu ir šalies savivaldybių atstovais aptarusi švietimo kokybę savivaldybėse. Pasak jos, itin prasti rezultatai – rimtas signalas šių savivaldybių administracijoms, kurios turi dėti visas pastangas, kad užtikrintų švietimo kokybę. Daugiau kaip pusėje savivaldybių veikia mokyklų, kurių 5–8 klasių mokiniai mokosi jungtinėse klasėse. Tokios klasės formuojamos mažose mokyklose – jose jungtinėse klasėse kartu mokosi, pvz., penktokai su aštuntokais. Dėl klasių jungimo labiausiai kenčia mokiniai, nes jų pasiekimai dar labiau prastėja.

Šalies švietimo sistemos pertvarkai artimiausiu metu planuojama skirti 169 mln. Eur, didelė šių lėšų dalis nukeliaus viduriniam išsilavinimui. Norėdama mažinti šiuos skirtumus, Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) yra pasiryžusi įgyvendinti keletą skirtingų priemonių. Tiesa, kol kas konstatuoti problemas jai sekasi pastebimai geriau, nei imtis konkretesnių sprendimų. ŠMM atstovai yra sakę, kad kiekvienos mokyklos poreikiai gali būti skirtingi – nuo aprūpinimo įvairia technika iki žmogiškosios pagalbos ar konsultacijų.

Tačiau Audrius Jurgelevičius, Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas, vieną ministerijos iniciatyvų – aprūpinti mokyklas įvairia technika – vadina mįslingu projektu, kuris greičiausiai yra skirtas iki 2020-ųjų Lietuvai skirtiems ES pinigams tiesiog „įsisavinti“. Šiandien VŽ puslapiuose jis teigia, kad ministerija visiškai nekalba apie švietimo vadybą, nors mokyklų vadovai ir savivaldybių specialistai dažnai yra pagrindinė problema.

Ekonomistai siūlo pažvelgti Kinijos pusėn: ten iš centrų į atsilikusias mokyklas siunčiami stiprūs mokytojai, kad jie pakeltų tokių mokyklų lygį. Kodėl Lietuvoje negalima tokiu būdu padėti atsilikėliams? Kita vertus, negalima numoti ranka į „sustabarėjusius“ mokytojus – jei jie netobulins savo gebėjimų, nesisems naujų žinių, bet kokios reformos praras prasmę ir nepasieks tikslo.

VŽ nuomone, viskas prasideda nuo mokyklos: kokį turinį ji sukraus į mokinio bagažą, su tokiu jis ir galės rinktis tolesnį kelią, profesiją, ateitį. Kol kas rezultatai pernelyg nuviliantys. Turint omenyje, kad žmonių Lietuvoje mažėja, išsilavinusi darbo jėga turi tapti tikru šalies ekonomikos „aukso fondu“.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
„Debesys“ ir valstybė: JEDI kontrakto patirtis Verslo tribūna

Prieš metus, pirmą kartą rašydamas apie jau tuomet garsiai aptarinėjamus JAV Gynybos departamento (Pentagono)...

Išmani Lietuva
2019.11.18
Klasteriai: nuo nacionalinio link tarptautinio bendradarbiavimo Verslo tribūna

Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau kaip 50 klasterių, o  Europos klasterių analizės sekretoriatas (ESCA)...

Išmani Lietuva
2019.11.15
Papildytosios realybės akiniai grįžta, bet tik į verslo sektorių Premium

Kartu su pirma „Google Glass“ versija prieš keletą metų vos nenumirusi papildytosios realybės akinių...

Technologijos
2019.11.14
Brolių Steponavičių spektroskopų gamybos „Sprana“ pritraukė 0,6 mln. investiciją Premium

Rizikos kapitalo fondas „Iron Wolf Capital“ investavo 570.000 Eur į brolių Mindaugo ir Raimundo Steponavičių...

Technologijos
2019.11.14
„Altechna R&D“ vairą iš Alfredo Šlekio perima Martynas Mažeika

Lazerių bendrovė „Altechna R&D“, veikianti su prekės ženklu „Workshop of Photonics“, turi naują vadovą.

Paslaugos
2019.11.11
Aviacijos technologijų išradimai sudomino ir kariuomenę, ir verslą

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Antano Gustaičio aviacijos instituto (AGAI) mokslininkai,...

Technologijos
2019.11.11
„Baltic Amadeus“ trijų ketvirčių rezultatai žada rekordines metų pajamas 1

Per tris šių metų ketvirčius IT sprendimų bendrovės „Baltic Amadeus“ pajamos perkopė 8 mln. Eur ir buvo 80%...

Paslaugos
2019.11.11
„SAI Global“ atidaro Kompetencijų centrą Vilniuje

Tarptautinė integruotus rizikos valdymo sprendimus ir turto valdymo paslaugas teikianti kompanija „SAI...

Paslaugos
2019.11.11
Dr. G. Buračas: dirbtinio intelekto nereikia bijoti  Premium

Daktaras Giedrius Buračas gyvena ir dirba Jungtinėse Valstijose. Jis vadovauja JAV gynybos departamento...

Verslo klasė
2019.11.10
Moterys „fintech“ labirintuose: iššūkiai ir perspektyvos Verslo tribūna

Finansinių technologijų sektorius – pasaulyje sparčiai auganti verslo niša, kasmet pritraukianti gausias...

Išmani Lietuva
2019.11.07
„HumansApp“ keičia pavadinimą į „Qoorio“ 5

Žinių dalijimosi programėlė „HumansApp“ tampa „Qoorio“. Šiemet pritraukę 540.000 Eur investiciją produkto...

Paslaugos
2019.11.04
„Sweco Lietuva“ vadovas: pirataujantys projektuotojai mus pjauna 8

Statinių projektavimui keliantis į skaitmeninę erdvę, nelegalią programinę įrangą naudojančios bendrovės ar...

Statyba ir NT
2019.11.02
Vandenilio gamyba vilioja rizikos kapitalą Premium 1

Pasaulyje bręstant vandenilio bumui, įvairios šalys tam aktyviai ruošiasi. Pasirodo vis daugiau pranešimų...

Technologijos
2019.11.01
„Bitė Lietuva“ – tarp geriausių darbdavių Europos šalyse Verslo tribūna

Bendrovė „Bitė Lietuva“ šiemet vienintelė Lietuvoje pelnė geriausio darbdavio titulą tarptautiniame darbdavių...

Išmani Lietuva
2019.10.29
Daugiausiai energijos sutaupiusi įmonė: kokie sprendimai „Grigeo“ padėjo tai pasiekti? Verslo tribūna

Efektyvus energijos vartojimas – ne tik strateginis visos Europos Sąjungos energetikos tikslas, bet ir...

Išmani Lietuva
2019.10.29
Debesų kompiuterijos rinkos apžvalga: ar Lietuvoje jaučiame pasaulines tendencijas? Verslo tribūna

Per pastaruosius metus pasaulyje sparčiausiai augo tokios debesų kompiuterijos paslaugos kaip „serverless“ ir...

Išmani Lietuva
2019.10.28

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau