Industrinė doktorantūra bendram darbui suvienijo mokslo ir verslo atstovus

Reklama publikuota: 2017-12-14
Domantas Ozerenskis yra „Ortho Baltic“ produkto kokybės vadovas ir vienas iš pramoninės doktorantūros studentų.
svg svg
Domantas Ozerenskis yra „Ortho Baltic“ produkto kokybės vadovas ir vienas iš pramoninės doktorantūros studentų.

Europos universitetuose sparčiai populiarėjanti praktika mokslo doktorantūros temas orientuoti į universitetų partnerių – privačių įmonių – poreikius, siekiant kurti į rinką orientuotas inovacijas, pamažu plinta ir Lietuvoje. Industrinė doktorantūra – taip vadinamas doktoranto bei mokslo įstaigos ir privačios įmonės bendradarbiavimas siekiant išnagrinėti tam tikrą įmonei kylančią, o studentui ir mokslo įstaigai aktualią problemą, optimizuoti sprendimus ir sukurti inovaciją.

Šiuo metu VšĮ „Investuok Lietuvoje“ programos „Kurk Lietuvai“ dalyviai dr. Ramunė Dirvanskienė ir dr. Aurimas Gumbrys Švietimo ir mokslo ministerijoje rengia industrinės doktorantūros koncepciją. Jos tikslas – apibrėžti sąlygas, kurios leistų daktaro laipsnio siekiantiems mokslininkams tyrimus atlikti ne tik aukštosiose mokyklose ir mokslo institucijose, bet ir Lietuvos įmonėse. Siekiant paskatinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra konkurso būdu skyrė finansavimą dviem pramoninės doktorantūros projektams. Juos kartu įgyvendina Kauno technologijos universitetas (KTU) ir UAB „Baltic Orthoservice“, kuri plačiau žinoma kaip „Ortho Baltic“.

Užsienyje – seniai ne naujovė

Programos „Kurk Lietuvai“ dalyviai p. Dirvanskienė ir p. Gumbrys šiuo metu dirba ŠMM su industrinės doktorantūros projektu.

„Industrinės, kartais vadinamos pramoninės, doktorantūros sąvoka ne nauja. Tokios studijos pradėtos plėtoti Danijoje apie 1970 m. Po to idėja ėmė plisti po kitas inovatyvias šalis. Šiuo metu industrinės doktorantūros studijos yra vykdomos daugiau nei dešimtyje inovatyviausių ES šalių, jų pavyzdžiu kuriamos prielaidos tokių studijų vystymui ir kitose šalyse, taip pat ir Lietuvoje“, – pasakoja p. Gumbrys.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Jo teigimu, Danijoje net ketvirtadalis paraiškų industrinės doktorantūros studijoms yra socialinių ar humanitarinių mokslų srityje. To bus siekiama ir Lietuvoje.

„Įmonės priima doktorantus atlikti tam tikrus vienai ir kitai pusei aktualius tyrimus, pavyzdžiui, lazerius gaminančios įmonės dažnai dirba su Vilniaus universiteto doktorantais, tačiau vis dar trūksta tokį bendradarbiavimą skatinančios sistemos, tokių santykių formalizavimo. Šiuo metu kartu su kolege Ramune kuriame pramoninės doktorantūros koncepciją, tikriname galimus tokių studijų vykdymo mechanizmus. Darbus planuojame baigti iki 2018 m. kovo pradžios“, – savo veiklą apibrėžia p. Gumbrys.

Industriniams doktorantams – naujos galimybės

Prof. Eugenijus Butkus, ŠMM ministrės patarėjas, industrinę doktorantūra apibrėžia kaip tradicinę doktorantūrą, su galimybe nuolatos dirbti ten, kur gimsta inovacijos: „Negalėčiau tvirtinti, kad industrinė doktorantūra yra pranašesnė už įprastąją. Tačiau ši doktorantūra paprastai atitinka vieno iš sektoriaus poreikius ir leidžia tiesiogiai prisidėti prie inovacijų (naujovių) kūrimo. Palyginti su įprastais doktorantūros studentais, taikomiesiems tiriamiesiems darbams neskiriantiems tiek daug studijų laiko, industrinės doktorantūros studentas įmonėje betarpiškai nagrinėja jam ištirti pavestą problemą.“

Profesoriaus teigimu, šios doktorantūros studentai neprivalo parengti dalies ar net visų publikacijų, kurias būtinai turi pateikti kiti doktorantūros studentai: „Įmonėse veikla paprastai susieta su patentais, jų gavimu ir technologinių problemų sprendimu. Tad jei studentas pateikia paraišką patentui gauti, jis nebūtinai savo doktorantūros studijų rezultatus privalo skelbti moksliniuose leidiniuose. Jo rezultatų sklaida, apibendrinimas šiuo atveju yra kitoks, pagal tai jau gali būti parengiamas disertacinis darbas. Tačiau tokias išimtis dar būtina reglamentuoti.“

Prof. p. Butkus sako, kad pradėtas bandomasis projektas, kuriame dalyvauja du KTU doktorantūros studentai ir „Ortho Baltic“ yra tik pradžia ir testas, leisiantis pakoreguoti doktorantūros nuostatus, įvesti industrinės doktorantūros sąvoką ir nustatyti kriterijus, pagal kuriuos industrinis doktorantas galės įgyti daktaro laipsnį.

Padeda įmonei augti

„Ortho Baltic“ yra viena didžiausių personalizuotų medicinos prietaisų gamintojų Europoje. Joje dirba 150 darbuotojų, 99% produkcijos eksportuojama – daugiausia į Beniliukso ir Skandinavijos šalis, Vokietiją, Šveicariją, nedideli kiekiai – į Kanadą, Australiją, Saudo Arabiją ir Jungtinius Arabų Emyratus, t. y. į šalis, kurios investuoja į aukštos kokybės medicinos prietaisus.

nuotrauka::1 left nocrop

„Veiklą pradėjome 2001 m. kaip individualios ortopedinės avalynės gamintojas, 2002 m. iš anglies audinio pradėjome gaminti įtvarines sistemas, 2006 m. – galūnių protezus, o 2015 m. – sąnarių endoprotezus, kitus ortopedinius, neurochirurginius ir veido–žandikaulio implantus, naudojamus retų ir sudėtingų klinikinių būklių gydymui. Pastarieji produktai gaminami naudojant DMLS 3D metalų spausdinimo technologiją“, – pasakoja Gedminas Kostkevičius, „Ortho Baltic“ direktorius.

Bendrovė turi modernią mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bazę, į kurią investavo per 3,5 mln. EUR, yra didžiausią „Horizontas 2020“ programos finansavimą gavusi Lietuvos įmonė. Jos Technologinių inovacijų centre dirba 21 tyrėjas. „XXI a. inovacijos yra multidisciplininio pobūdžio, todėl tyrėjų komandą sudaro skirtingų kompetencijų specialistai: ortopedijos, biomechanikos, mechanikos inžinieriai, fizikai ir medicinos fizikas, matematikai ir IT specialistai“, – aiškina p. Kostkevičius.

Nenuostabu, kad tokiai įmonei, eksportuojančiai beveik visą produkciją į užsienį, reikėjo papildomos mokslininkų pagalbos kuriant naujos produkcijos prototipus, juos bandant ir pritaikant rinkai.

„Įmonei pramoninė doktorantūra reikalinga tada, kai ji mato, kad vienas ar kitas universitetas turi gerą įdirbį ir žinių įmonę dominančiose mokslo ir technologijų srityse. Tada pramoninė doktorantūra yra puiki priemonė vystyti verslo ir mokslo bendradarbiavimą. „Ortho Baltic“ yra pirmoji Lietuvos įmonė, kuri kartu su KTU vykdo nacionalinės pramoninės doktorantūros studijas dvejose tematikose: kuriant išmaniuosius implantus su diagnostiniu ir terapiniu funkcionalumu bei kuriant žmogaus žandikaulio biomechaninio modelio personalizavimo technologiją“, – apie industrinės doktorantūros pritaikymą įmonėje pasakoja p. Kostkevičius.

Bendradarbiauja trys šalys

Paklaustas, kaip įmonėje sekasi plėtoti industrinės doktorantūros koncepciją, p. Kostkevičius tvirtina, kad glaudžiai bendradarbiauja visos trys pusės – įmonė, studentai ir universitetas: „Vadovaudamas doktorantūrai universiteto profesorius – mokslinio darbo vadovas – perduoda savo „know-how“ pramonės doktorantui ir vadovauja mokslinio darbo rengimui. Pramoninės doktorantūros konsultantas iš įmonės pusės prižiūri, kad vykdomi mokslinio tyrimo darbai koncentruotųsi prie įmonei svarbių mokslinių ir technologinių problemų sprendimo bei nenukryptų į teorines lankas. Tyrimams vykdyti šalia įmonės mokslinių tyrimų bazės doktorantas įgyja galimybę pasinaudoti ir universiteto laboratorijomis.“

Anot bendrovės vadovo, naudos duoda ir bendravimas su kitais universiteto tyrėjais, besigilinančiais į gretutines temas. Geresnis vienas kito pažinimas skatina vykdyti bendrus verslo ir mokslo projektus, pirkti iš universitetų užsakomuosius mokslinius tyrimus, o universitetams padeda geriau suvokti verslo poreikius ir technologijų vystymo kryptis bei tendencijas.

„Galiausiai pramoninė doktorantūra padeda universitetams išsaugoti doktorantūros programas, nes akademinės doktorantūros studijų, jei jos neturi glaudaus sąryšio su pramone, paklausa mažėja“, – tvirtina „Ortho Baltic“ direktorius.

Nauda Lietuva ir Europai

Industrinės doktorantūros naudą pirmiausia pastebi įmonės, kuriose doktorantas dirba. Pasak p. Gumbrio, įmonė ne tik turi galimybę dirbti su specialistu, galinčiu atlikti reikalingus tyrimus ir padėti sukurti inovaciją, bet ir užsiauginti darbuotoją, turinį darbui toje įmonėje reikalingų kompetencijų.

nuotrauka::2 left

Ponas Kostkevičius mato ir didžiulę naudą doktorantui: „Doktorantui pramoninė doktorantūra yra įdomesnė nei universitetinė, nes jis čia sprendžia mokslinius neapibrėžtumus ir vykdo eksperimentines veiklas, kurios nelieka teoriniame lygmenyje, o realizuojasi konkrečiuose produktuose ir technologijose.“

Direktoriaus teigimu, baigus doktorantūrą studentui nereikia ieškoti darbo, nes darbą jis jau turi ir šalia universiteto mokamos doktoranto stipendijos papildomai gauna atlyginimą įmonėje.

„Be to, Lietuvoje yra įmonių, kuriose atliekami taikomieji tyrimai ir eksperimentinės veiklos yra aukštesnio lygio nei didelėje dalyje doktorantūros programų šalies universitetuose. Tačiau šie tyrėjai iki šiol neturėjo galimybės įgyti mokslų daktaro laipsnį neatitrūkstant nuo jų darbovietėse vykdomų tyrimų problematikos“, – priduria p. Kostkevičius.

Jis įžvelgia ir naudą Lietuvai bei visai ES: „Stiprių mokslo partnerių turime toli gražu ne visose verslą dominančiose mokslo srityse. O Lietuvos verslas kasmet tampa vis globalesnis. Todėl raginu verslo įmones ne tik aktyviai dalyvauti nacionalinėje pramoninės doktorantūros studijų programoje, bet ir ieškoti pramoninės doktorantūros partnerių tarp pirmaujančių Europos universitetų ir kartu su jais teikti paraiškas Europinės pramoninės doktorantūros vietų finansavimui gauti per „Horizontas 2020“ ir „Marie Sklodowskos-Curie veiksmai“ programas. Jų tikslas – sukurti prieigą vienų ES šalių narių įmonėms prie kitų ES šalių mokslo ir studijų centrų. Būtų didelė klaida šia galimybe nepasinaudoti.“

Ponas Gumbrys šiai nuomonei pritaria: „Jei nori būti konkurencingas, turi rasti būdų, kaip vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, – tai neša pelną, vietinį ar net tarptautinį pripažinimą, pritraukia investicijų. Ši doktorantūra būtina Lietuvai, norinčiai konkuruoti su inovatyviausiomis valstybėmis.“

nuotrauka::4 nocrop

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Ekspertas patarė, kaip apsiginti nuo „Ransomware“ atakos Verslo tribūna

76 proc. organizacijų visame pasaulyje jau patyrė „Ransomware“ atakas, parodė naujausia „Veeam“ duomenų...

Išmani Lietuva
2022.03.23
Lietuvos NT startuoliai ruošiasi plėtrai užsienyje ir naujoms investicijoms Premium

Iki šiol menkai skaitmenizacijos paliesta nekilnojamojo turto (NT) rinka tampa imlesnė technologijoms, o tai...

Inovacijos
2022.03.22
Tikroji kibernetinio saugumo padėties analizė: 4 dalykai, nuo kurių reikėtų pradėti Verslo tribūna

Bet kuri įmonė, turinti bent 5 kompiuterines darbo vietas, bevielį tinklą, serverį arba viešai prieinamą...

Išmani Lietuva
2022.03.21
Europos akys – į Lietuvos agromaisto sektorių Verslo tribūna

Žemės ūkio ir maisto sektorius turi daugybę neišnaudoto potencialo įgalinant fotonikos sprendimus savo...

Pramonė
2022.03.15
Perspektyviausi Lietuvos „edtech“ startuoliai: estus lenkiame, bet tobulėti dar yra kur Premium

Lietuvoje švietimo technologijų įmonių daugėja, o perspektyviausių Baltijos ir Šiaurės Europos startuolių...

Inovacijos
2022.03.10
Pavogtą jautrią informaciją apie save galite būti paprašyti išsipirkti patys Verslo tribūna

Sėkmingas Suomijos psichinės sveikatos klinikų tinklas „Vastaamo“ pernai rudenį patyrė didelio masto ataką.

Išmani Lietuva
2022.03.09
„ART21“: dabar – darbas ukrainiečiams, pasibaigus karui – milijono vertės paramos paketas Ukrainos atstatymui Verslo tribūna

Agromaisto inovacijų dirbtuvės „ART21“ nelieka abejingos Ukrainos tautai, kuri dabar kovoja už visos Europos...

Išmani Lietuva
2022.03.08
Karantinas atskleidė, kad organizacinė kultūra nėra vien gražus žodžių derinys Verslo tribūna

Žmogiškojo santykio reikšmę darbe visapusiškai leido įvertinti tik dalinis jų praradimas karantino...

Išmani Lietuva
2022.03.02
„Mezon“: Jonava tapo pirmuoju 5G ryšiu padengtu miestu Lietuvoje Verslo tribūna

Interneto bendrovė „Mezon“ startavo su 5G ryšio technologija. Lietuvos centre įsikūręs miestas tapo pirmuoju...

Išmani Lietuva
2022.02.24
Saugumo sprendimas, sukuriantis naudotojo paveikslą skaitmeninėje erdvėje Verslo tribūna

Šiame „Blue Bridge“ straipsnio įraše sistemų inžinierius Gintaras Grybas pasakoja apie naujos kartos saugumo...

Išmani Lietuva
2022.02.23
Tvirtesni pamatai švariųjų technologijų įmonėms: bronzinę žymą pelnęs klasteris stiprins tarptautinį bendradarbiavimą Verslo tribūna

Šalies švariųjų technologijų sektoriui dedami tvirtesni pamatai. Šiemet Lietuvos švariųjų technologijų...

Išmani Lietuva
2022.02.22
WSJ: „Intel“ – netoli 6 mlrd. USD sandorio su Izraelio puslaidininkių bendrove 1

JAV technologijų kompanija „Intel“ yra netoli susitarimo už 6 mlrd. USD įsigyti Izraelio puslaidininkių...

Inovacijos
2022.02.15
Robotikos potencialas – didžiulis, bet ant stalo pinigus Lietuvoje dar deda retas Premium

Pasaulyje investicijos į robotikos startuolius ir jų skaičius per pastaruosius metus augo kartais. Lietuvoje...

Inovacijos
2022.02.10
Lietuvos startuoliai pernai sumokėjo 50% daugiau mokesčių, įdarbino apie 5.000 naujų darbuotojų 1

Lietuvos startuoliai 2021 m. į Lietuvos biudžetą sumokėjo 191 mln. Eur mokesčių, bendras šiame sektoriuje...

Inovacijos
2022.02.08
Netolima ateitis žemės ūkio sektoriuje – anglies dioksido kreditų rinka Verslo tribūna 1

Žaliojo kurso tikslai yra neįgyvendinami be pokyčių agromaisto sektoriuje. Šiandien žemės ūkis Lietuvoje...

Išmani Lietuva
2022.02.01
Ar asmenybės bruožai turi lemti profesijos pasirinkimą? Verslo tribūna

„Intravertiškas, energingo bendravimo nemėgstantis žmogus, tapęs pardavimų vadybininku, gali įgauti...

Išmani Lietuva
2022.02.01
5 pokyčiai, kuriuos pandemija atnešė į IT sistemų pirkimą Verslo tribūna

Mažiau sistemų, veikiančių nuosavoje IT infrastruktūroje ir SaaS paslaugų bumas, atspindintis ekonomikos ir...

Išmani Lietuva
2022.01.28
„Ignitis grupės“ inovacijų guru: geriausiai apgalvotos idėjos ateina ne iš vadovų Premium

Geriausiai apgalvotos inovacijų idėjos energetikos grupėje „Ignitis grupė“ dažnai ateina ne iš vadovų, o iš...

Inovacijos
2022.01.25
Puslaidininkių investicijų upė: Taivanas vis tiek gali daugiausia Premium 5

Dėl pasaulinės puslaidininkių krizės gamintojai karštligiškai investuoja į naujus pajėgumus – skelbiama apie...

Inovacijos
2022.01.25
Šeštus metus iš eilės „CV-Online“ „Bitę“ pripažino TOP darbdaviu Verslo tribūna 7

„Bitė Lietuva“ jau šeštus metus iš eilės pelnė TOP darbdavio titulą, skelbia darbo skelbimų paieškos bendrovė...

Išmani Lietuva
2022.01.21

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku