Išmani Lietuva ateina

Publikuota: 2016-11-03
Dariaus Versecko (VŽ) nuotr.
Dariaus Versecko (VŽ) nuotr.

Verslininkai, visuomenės veikėjai, meno ir mokslo atstovai lapkričio 4-5 dienomis Vilniuje susirinks į „Išmanią Lietuvą“. Ekspertai ir sėkmės istorijų autoriai kalbės apie Lietuvos progresą, būtinus verslo bei visuomenės pokyčius, kad augtume dar sparčiau.

Progreso konferencijos „Išmani Lietuva“ programa

Išmanus verslas

Lietuvoje gimė tiksliausia pasaulyje viešojo transporto programėlė „Tafi“, pirmasis išmanusis echolotas žvejybai „Deeper“, Europą mėginanti užkariauti drabužių mainų ir prekybos pradedančioji bendrovė „Vinted“ ir daugybė verslų, kurie į pačias įvairiausias nišas sugebėjo pažvelgti moderniai bei kūrybiškai. Jie prisideda ne tik prie ekonomikos, bet ir verčia talentus grįžti į Lietuvą. Vienas to pavyzdys, po 6 metų darbo technologijų milžinėje „Google“ į „Trafi“ perėjęs Regimantas Urbanas, kuris šioje įmonėje eina rinkodaros vadovo pareigas.

Beje, pažangią Lietuvą kuria ne tik čia vidinėje rinkoje veikiančios bendrovės ar į šalį grįžtantys talentai. Pavyzdžiui, vakarieniauti vietos žmonių namuose siūlanti pradedančioji bendrovė „Plate Culture“ savo žygį po pasaulį pradėjo nuo Honkongo.

„Kiekvienas startuolis turi nustatyti, kokią problemą jis sprendžia. Mūsų atveju galbūt problemos nebuvo, bet atradome, kad yra žmonių, kurie nori parodyti savo maisto ruošimo talentą ir žinias. Mes jiems sukuriame galimybę tai daryti ne tik artimiesiems, bet ir platesnei žmonių grupei“, – apie atrastas galimybes kalba Edvinas Bartkus, vienas iš „Plate Culture“ įkūrėjų.

Kitas „Išmanios Lietuvos“ pranešėjas – Kęstutis Juščius, „Auga Group“ (anksčiau „Agrowill“ – VŽ) valdybos pirmininkas. Ūkininkams dėl didelių rinkos sukrėtimų patiriant nuostolių, jis atrado sėkmę ekologiškais sprendimais.

„Tai visai kitas lygis. Pasaulinės pieno kainos krito, o ekologiško pieno augo. Grūdų kaina kur nors Vokietijoje yra 170 Eur už 1 t, o ekologiškų – 400 Eur už 1 t. Tai daug svarbiau už bet kokias išmokas“, – VŽ anksčiau sakė p. Juščius.

Išmanus mokslas

Apie savo įkvepiančią mokslinę ir visuomeninę veiklą pasakos Aurelijus Rinkevičius, dirbantis Visatos paslapčių laboratorijoje CERN (Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje). Taip, tai ta pati vieta, kur veikia didžiausias pasaulyje – 26 km ilgio – dalelių greitintuvas.

Vienintelis CERN laboratorijoje dirbantis fizikas iš Lietuvos ir eksperimentinės dalelių fizikos mokslų daktaras savo darbais prisidėjo prie žiniasklaidoje plačiai aprašytos dalelės – Higgso bozono – tyrimų. Savo gimtinės Aurelijus nepamiršta – Lietuvoje užsiima mokslo populiarinimu ir naujų dalelių fizikos rezultatų pristatymu šalies mokslininkams.

„Išmanioje Lietuvoje“ galėsite išgirsti ir dviejų profesorių įkvepiančias istorijas. Pirmas jų – garsiai nuskambėjęs prof. Virginijus Šikšnys. VU Biotechnologijos instituto profesorius kartu su kolegomis atrado, kad CRISPR sistemų Cas9 baltymas gali būti panaudotas tiksliam DNR redagavimui, siekiant kryptingų genomo pokyčių.

Už šią technologiją p. Šikšnys kartu su keliais kitais pasaulio mokslininkais jau gavo prestižinę JAV „Warren Alpert“ fondo premiją. Jis tapo pirmuoju lietuviu, gavusiu šį apdovanojimą.

Verta paminėti, kad CRISPR/Cas9 technologija yra nuolat linksniuojama tarp būsimų Nobelio premijos nugalėtojų.

Fizikos prof. dr. Dalios Šatkovskienės istorija – vienas įrodymų, kaip būnant tiksliųjų mokslų atstovu galima padėti spręsti socialines problemas. Jos koordinuojami projektai skatina moterų lyderystę ir lyčių lygybę mokslo srityje. Vienas pavyzdžių – pernai Lietuvoje vykęs tarptautinis simpoziumas, skirtas lyčių lygybės politikai Europos mokslo ir inovacijų srityje.

Išmanūs sprendimai

Pažangią visuomenę kuria ne tik progresyvus verslas ir mokslininkų idėjos. Prie to svariai prisideda pavieniai inovatoriai, kurie demonstruoja, kad vienas žmogus pats arba subūręs komandą puikiai gali inicijuoti visuomenės pokyčius, sukurti naujas verslo nišas, pristatyti neregėtus produktus.

Pavyzdžiui, Vaiva Kalnikaitė, Jungtinėje Karalystėje veikiančios bendrovės „Dovetailed“ steigėja, sukūrė pirmą pasaulyje 3D įrenginį „Nūfood“, kuriuo naudojantis galima atsispausdinti maisto. O Gintarė Černiauskaitė, dizaino studijos „Creatus“ įkūrėja, pasinėrė į medicininį dizainą. Ji sukūrė ir vis dar tobulina inovatyvius įtvarus įvairioms kūno dalims, kurie gali būti pritaikyti pagal individualius poreikius ir atspausdinti.

Kitas pavyzdys yra Ignas Survila ir jo įkurta bendrovė „City Birds“, kuri išsiplėtojo iš projekto sutelktinio finansavimo platformoje „Kickstarter“. Įmonė jau pristatė savo pirmąją produkciją, yra sukūrusi 4 skirtingus paspirtukų modelius. Jauno dizainerio sukurti paspirtukai jau susižėrė krūvą tarptautinių apdovanojimų. Pavyzdžiui, paspirtukas „Pigeon“ pelnė sidabrą Italijoje vykusiuose „A’Design Award“ ir Ženevos inovacijų parodoje. „Core77 Design Award“ konkurse (JAV) paspirtukas gavo dar vieną apdovanojimą.

Kaip p. Survila, regis, iš naujo atrado paspirtuką, taip kitas dizaineris Rapolas Gražys sugebėjo naujai pagaminti populiariausią pasaulyje muzikos instrumentą – gitarą. Jo bendrovė „Lava Drops“ sukūrė klimato kaitai atsparią gitarą, pagamino lengvesnius šiuos muzikos instrumentus, panaudojo modernius šiuolaikinio dizaino elementus.

„60 metų gitaros gaminamos pagal tą pačią technologiją, forma nesikeičia. Yra kelios kompanijos, pavyzdžiui, „Fender“, „Gibson“, kurios diktuoja madas, tačiau yra ir keletas gamintojų, kurie pradeda daryti ką nors kita, tarp jų esu ir aš“, – savo veiklą apibūdina p. Gražys.

Netikėtais dizaino sprendimais į pasaulinę rinką veržiasi ir dizainerio Mindaugo Žilionio vedama bendrovė, sukūrusi baldų konstravimo sistemą „Spyndi“. Naudojantis ja, iš atskirų detalių galima sudėti krėslą, darbo kėdę, šezlongą, čiuožyklą vaikams ar kitus daiktus.

Išmani visuomenė

Apie tai, kaip sportas padeda pakelti tiek asmeninę, tiek visuomenės dvasią, kalbės du sportininkai. Pirmas jų – Rio de Žaneiro olimpiados čempionas Mindaugas Bilius.

Praėjus vos trejiems metams nuo didelės avarijos, Mindaugas jau dalyvavo Londono parolimpinėse žaidynėse, kur rutulio stūmimo rungtyje užėmė 6 vietą. Šiemet sportininkas iš olimpiados jau parsivežė disko metimo rungties – sidabrą, o rutulio stūmimo – auksą. Tačiau čempionas sako, kad jį labiausiai džiugina ne apdovanojimai, o besikeičiantis Lietuvos visuomenės požiūris į neįgaliųjų sportą.

Savo sėkmės istoriją pasakos ir Giedrė Žičkytė – viena žymiausių šiuolaikinių Lietuvos dokumentinių filmų režisierių. Susižėrusi daugybę „Sidabrinių gervių“, p. Žickytė šiemet giliai nėrė į tarptautinius vandenis. Jos ir režisierės iš Čilės Maite Alberdi bendras darbas „Čia aš tik svečias“ tarptautiniame dokumentinių filmų festivalyje „Sheffield Doc/Fest“ pelnė apdovanojimą už geriausią trumpametražį filmą ir taip tapo nominuotas 2017-ųjų Europos kino akademijos apdovanojimams.

Apie tai, kaip visuomenės dėmesį galima patraukti neįprasta forma, papasakos ir Lukas Šidlauskas, geriau žinomas Šventinio Bankucheno arba Shidlo pseudonimais. Komedinės muzikos ir audioteatro kūrėjui pavyko į naują apdarą įvilkti Lietuvos istoriją.

Šį pavasarį pasirodė jo kūrinys „Lietuvos istorijos repas“. Į penkių minučių dainą atlikėjas repo ritmu sutalpino esminius Lietuvos istorijos momentus. Šis į Lietuvos istoriją linksmai pažvelgęs kūrinys prasibrovė net į kai kurių šalies mokyklų istorijos pamokas.

Lapkričio 4–5 d. „Litexpo“ parodų centre Vilniuje vyks renginys „Išmani Lietuva“, kuris apims tris konferencijas: „50 kelių į sėkmę“, „Ateities komandos DNR“ ir „Verslo alchemija“.

„50 kelių į sėkmę“ – tai didžiausia įkvepiančių patirčių konferencija. Čia savo istorijomis dalysis Lietuvos talentai iš įvairių sričių – menininkai, sportininkai, verslininkai, mokytojai, mokiniai, studentai, kūrėjai, inovatoriai ir kt.

„Ateities komandos DNR“ - įvairių padalinių vadovai, savo sričių lyderiai vertins profesijos didžiausius ateities pokyčius ir perspektyvas, ko reikia, kad būtume kuriantys profesionalai.

„Verslo alchemija" - įmonių vadovų ir mokslo atstovų susitikimo vieta, sėkmingų atvejų pristatymas. Atsakysime į klausimus, kaip mokslas padėjo išauginti verslus, padaryti proveržį bei kokie yra verslo iššūkiai, kuriuos galėtume išspręsti pasitelkus mokslą.

Taip pat renginio metu vyks išmanių sprendimų paroda, veiks pramogų erdvė.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Teamgate“ pritraukė 400.000 Eur investiciją 5

„Blue Bridge“ (BB) grupei priklausanti jauna ryšių su klientais valdymo (CRM) sprendimų bendovė „Teamgate“...

Technologijos
2018.09.21
Debesijos paslaugų tendencijos pagal „Gartner“: globalių tiekėjų lenktynės ir vis išrankesni klientai Rėmėjo turinys 1

Naujausias „Gartner“ kvadrantas, pristatantis svarbiausias tendencijas globalioje debesijos paslaugų rinkoje,...

Užsieniečiai ES pinigų prašo ekstraktų išgavimo ir celiuliozės pluošto technologijoms Premium 2

Užsienyje registruotos kompanijos Lietuvoje varžysis dėl ES investicijų į mokslinius tyrimus: akcininkų iš...

Pramonė
2018.09.18
Technologijų sektoriaus apžvalga: tendencijos, iššūkiai, rezultatai ir atlyginimai Premium

Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriui šie metai atrodo gana sėkmingi. Pykčių ir...

Technologijos
2018.09.12
Finišavo praktikos programa „Ateities vadovai“ supažindinanti su IT vadovo darbu Rėmėjo turinys

Kol Vakarų pasaulyje diskutuojama apie didėjančią IT vadovų (angl. Chief Information Officer, CIO) svarbą,...

Problema, apversta aukštyn kojomis 23

Artėjant naujiems mokslo metams sujudimas švietimo sistemoje kilo ne dėl įsisenėjusių šios srities problemų...

Verslo aplinka
2018.09.03

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau