Išmani Lietuva ateina

Publikuota: 2016-11-03
Dariaus Versecko (VŽ) nuotr.
Dariaus Versecko (VŽ) nuotr.

Verslininkai, visuomenės veikėjai, meno ir mokslo atstovai lapkričio 4-5 dienomis Vilniuje susirinks į „Išmanią Lietuvą“. Ekspertai ir sėkmės istorijų autoriai kalbės apie Lietuvos progresą, būtinus verslo bei visuomenės pokyčius, kad augtume dar sparčiau.

Progreso konferencijos „Išmani Lietuva“ programa

Išmanus verslas

Lietuvoje gimė tiksliausia pasaulyje viešojo transporto programėlė „Tafi“, pirmasis išmanusis echolotas žvejybai „Deeper“, Europą mėginanti užkariauti drabužių mainų ir prekybos pradedančioji bendrovė „Vinted“ ir daugybė verslų, kurie į pačias įvairiausias nišas sugebėjo pažvelgti moderniai bei kūrybiškai. Jie prisideda ne tik prie ekonomikos, bet ir verčia talentus grįžti į Lietuvą. Vienas to pavyzdys, po 6 metų darbo technologijų milžinėje „Google“ į „Trafi“ perėjęs Regimantas Urbanas, kuris šioje įmonėje eina rinkodaros vadovo pareigas.

Beje, pažangią Lietuvą kuria ne tik čia vidinėje rinkoje veikiančios bendrovės ar į šalį grįžtantys talentai. Pavyzdžiui, vakarieniauti vietos žmonių namuose siūlanti pradedančioji bendrovė „Plate Culture“ savo žygį po pasaulį pradėjo nuo Honkongo.

„Kiekvienas startuolis turi nustatyti, kokią problemą jis sprendžia. Mūsų atveju galbūt problemos nebuvo, bet atradome, kad yra žmonių, kurie nori parodyti savo maisto ruošimo talentą ir žinias. Mes jiems sukuriame galimybę tai daryti ne tik artimiesiems, bet ir platesnei žmonių grupei“, – apie atrastas galimybes kalba Edvinas Bartkus, vienas iš „Plate Culture“ įkūrėjų.

Kitas „Išmanios Lietuvos“ pranešėjas – Kęstutis Juščius, „Auga Group“ (anksčiau „Agrowill“ – VŽ) valdybos pirmininkas. Ūkininkams dėl didelių rinkos sukrėtimų patiriant nuostolių, jis atrado sėkmę ekologiškais sprendimais.

„Tai visai kitas lygis. Pasaulinės pieno kainos krito, o ekologiško pieno augo. Grūdų kaina kur nors Vokietijoje yra 170 Eur už 1 t, o ekologiškų – 400 Eur už 1 t. Tai daug svarbiau už bet kokias išmokas“, – VŽ anksčiau sakė p. Juščius.

Išmanus mokslas

Apie savo įkvepiančią mokslinę ir visuomeninę veiklą pasakos Aurelijus Rinkevičius, dirbantis Visatos paslapčių laboratorijoje CERN (Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje). Taip, tai ta pati vieta, kur veikia didžiausias pasaulyje – 26 km ilgio – dalelių greitintuvas.

Vienintelis CERN laboratorijoje dirbantis fizikas iš Lietuvos ir eksperimentinės dalelių fizikos mokslų daktaras savo darbais prisidėjo prie žiniasklaidoje plačiai aprašytos dalelės – Higgso bozono – tyrimų. Savo gimtinės Aurelijus nepamiršta – Lietuvoje užsiima mokslo populiarinimu ir naujų dalelių fizikos rezultatų pristatymu šalies mokslininkams.

„Išmanioje Lietuvoje“ galėsite išgirsti ir dviejų profesorių įkvepiančias istorijas. Pirmas jų – garsiai nuskambėjęs prof. Virginijus Šikšnys. VU Biotechnologijos instituto profesorius kartu su kolegomis atrado, kad CRISPR sistemų Cas9 baltymas gali būti panaudotas tiksliam DNR redagavimui, siekiant kryptingų genomo pokyčių.

Už šią technologiją p. Šikšnys kartu su keliais kitais pasaulio mokslininkais jau gavo prestižinę JAV „Warren Alpert“ fondo premiją. Jis tapo pirmuoju lietuviu, gavusiu šį apdovanojimą.

Verta paminėti, kad CRISPR/Cas9 technologija yra nuolat linksniuojama tarp būsimų Nobelio premijos nugalėtojų.

Fizikos prof. dr. Dalios Šatkovskienės istorija – vienas įrodymų, kaip būnant tiksliųjų mokslų atstovu galima padėti spręsti socialines problemas. Jos koordinuojami projektai skatina moterų lyderystę ir lyčių lygybę mokslo srityje. Vienas pavyzdžių – pernai Lietuvoje vykęs tarptautinis simpoziumas, skirtas lyčių lygybės politikai Europos mokslo ir inovacijų srityje.

Išmanūs sprendimai

Pažangią visuomenę kuria ne tik progresyvus verslas ir mokslininkų idėjos. Prie to svariai prisideda pavieniai inovatoriai, kurie demonstruoja, kad vienas žmogus pats arba subūręs komandą puikiai gali inicijuoti visuomenės pokyčius, sukurti naujas verslo nišas, pristatyti neregėtus produktus.

Pavyzdžiui, Vaiva Kalnikaitė, Jungtinėje Karalystėje veikiančios bendrovės „Dovetailed“ steigėja, sukūrė pirmą pasaulyje 3D įrenginį „Nūfood“, kuriuo naudojantis galima atsispausdinti maisto. O Gintarė Černiauskaitė, dizaino studijos „Creatus“ įkūrėja, pasinėrė į medicininį dizainą. Ji sukūrė ir vis dar tobulina inovatyvius įtvarus įvairioms kūno dalims, kurie gali būti pritaikyti pagal individualius poreikius ir atspausdinti.

Kitas pavyzdys yra Ignas Survila ir jo įkurta bendrovė „City Birds“, kuri išsiplėtojo iš projekto sutelktinio finansavimo platformoje „Kickstarter“. Įmonė jau pristatė savo pirmąją produkciją, yra sukūrusi 4 skirtingus paspirtukų modelius. Jauno dizainerio sukurti paspirtukai jau susižėrė krūvą tarptautinių apdovanojimų. Pavyzdžiui, paspirtukas „Pigeon“ pelnė sidabrą Italijoje vykusiuose „A’Design Award“ ir Ženevos inovacijų parodoje. „Core77 Design Award“ konkurse (JAV) paspirtukas gavo dar vieną apdovanojimą.

Kaip p. Survila, regis, iš naujo atrado paspirtuką, taip kitas dizaineris Rapolas Gražys sugebėjo naujai pagaminti populiariausią pasaulyje muzikos instrumentą – gitarą. Jo bendrovė „Lava Drops“ sukūrė klimato kaitai atsparią gitarą, pagamino lengvesnius šiuos muzikos instrumentus, panaudojo modernius šiuolaikinio dizaino elementus.

„60 metų gitaros gaminamos pagal tą pačią technologiją, forma nesikeičia. Yra kelios kompanijos, pavyzdžiui, „Fender“, „Gibson“, kurios diktuoja madas, tačiau yra ir keletas gamintojų, kurie pradeda daryti ką nors kita, tarp jų esu ir aš“, – savo veiklą apibūdina p. Gražys.

Netikėtais dizaino sprendimais į pasaulinę rinką veržiasi ir dizainerio Mindaugo Žilionio vedama bendrovė, sukūrusi baldų konstravimo sistemą „Spyndi“. Naudojantis ja, iš atskirų detalių galima sudėti krėslą, darbo kėdę, šezlongą, čiuožyklą vaikams ar kitus daiktus.

Išmani visuomenė

Apie tai, kaip sportas padeda pakelti tiek asmeninę, tiek visuomenės dvasią, kalbės du sportininkai. Pirmas jų – Rio de Žaneiro olimpiados čempionas Mindaugas Bilius.

Praėjus vos trejiems metams nuo didelės avarijos, Mindaugas jau dalyvavo Londono parolimpinėse žaidynėse, kur rutulio stūmimo rungtyje užėmė 6 vietą. Šiemet sportininkas iš olimpiados jau parsivežė disko metimo rungties – sidabrą, o rutulio stūmimo – auksą. Tačiau čempionas sako, kad jį labiausiai džiugina ne apdovanojimai, o besikeičiantis Lietuvos visuomenės požiūris į neįgaliųjų sportą.

Savo sėkmės istoriją pasakos ir Giedrė Žičkytė – viena žymiausių šiuolaikinių Lietuvos dokumentinių filmų režisierių. Susižėrusi daugybę „Sidabrinių gervių“, p. Žickytė šiemet giliai nėrė į tarptautinius vandenis. Jos ir režisierės iš Čilės Maite Alberdi bendras darbas „Čia aš tik svečias“ tarptautiniame dokumentinių filmų festivalyje „Sheffield Doc/Fest“ pelnė apdovanojimą už geriausią trumpametražį filmą ir taip tapo nominuotas 2017-ųjų Europos kino akademijos apdovanojimams.

Apie tai, kaip visuomenės dėmesį galima patraukti neįprasta forma, papasakos ir Lukas Šidlauskas, geriau žinomas Šventinio Bankucheno arba Shidlo pseudonimais. Komedinės muzikos ir audioteatro kūrėjui pavyko į naują apdarą įvilkti Lietuvos istoriją.

Šį pavasarį pasirodė jo kūrinys „Lietuvos istorijos repas“. Į penkių minučių dainą atlikėjas repo ritmu sutalpino esminius Lietuvos istorijos momentus. Šis į Lietuvos istoriją linksmai pažvelgęs kūrinys prasibrovė net į kai kurių šalies mokyklų istorijos pamokas.

Lapkričio 4–5 d. „Litexpo“ parodų centre Vilniuje vyks renginys „Išmani Lietuva“, kuris apims tris konferencijas: „50 kelių į sėkmę“, „Ateities komandos DNR“ ir „Verslo alchemija“.

„50 kelių į sėkmę“ – tai didžiausia įkvepiančių patirčių konferencija. Čia savo istorijomis dalysis Lietuvos talentai iš įvairių sričių – menininkai, sportininkai, verslininkai, mokytojai, mokiniai, studentai, kūrėjai, inovatoriai ir kt.

„Ateities komandos DNR“ - įvairių padalinių vadovai, savo sričių lyderiai vertins profesijos didžiausius ateities pokyčius ir perspektyvas, ko reikia, kad būtume kuriantys profesionalai.

„Verslo alchemija" - įmonių vadovų ir mokslo atstovų susitikimo vieta, sėkmingų atvejų pristatymas. Atsakysime į klausimus, kaip mokslas padėjo išauginti verslus, padaryti proveržį bei kokie yra verslo iššūkiai, kuriuos galėtume išspręsti pasitelkus mokslą.

Taip pat renginio metu vyks išmanių sprendimų paroda, veiks pramogų erdvė.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
V. Sinkevičius apie inovacijų reformą: mokslininkams apsimokės padėti verslui 7

Inovacijų reformą vykdanti Ūkio ministerija perima iš Švietimo ir mokslo ministerijos eksperimentinės plėtros...

Pramonė
2018.04.20
IT sektoriaus mažyliai: užaugs, bus suvalgyti ar mirs Premium 2

Pasaulinės rinkos konsolidavimo tendencijos neaplenks ir išsibarsčiusio Lietuvos informacinių technologijų...

Technologijos
2018.04.19
Daiktų internetas Lietuvoje: kada visi kalbėsimės su savo šaldytuvais? Rėmėjo turinys

Dirbant telekomunikacijų srityje neišvengiamai nuolat susiduriame su vis įdomesnėmis technologijomis. Kai...

Išmani Lietuva
2018.04.19
Inovacijų politikos reformos dokumentus suvalgė šuo Premium

Vyriausybės pristatytame reformų plane apie inovacijas tik pažerti pažadai, o konkrečių priemonių atskleidimo...

Technologijos
2018.04.17
Išmani Lietuva: Šviesos vertimas pinigais

Lietuvos lazerininkai stoja į „Ekstremalios šviesos infrastruktūrą“ – Europos lazerininkų organizaciją – po...

Išmani Lietuva
2018.04.16
Su naujos kartos kompiuteriais tikimasi pakeisti pasaulį, prisideda ir lietuviai Premium 2

Naujos kartos kompiuteriais galėsime išspręsti dabar neįveikiamus uždavinius, sukurti personalizuotų vaistų,...

Technologijos
2018.04.12
Augti padeda „fintech“ banga Premium

Jauna duomenų analizės ir ekonometrinių modelių kūrimo bendrovė „Scorify“ praėjusiais metais padarė šuolį.

Technologijos
2018.04.12
Informacinės sistemos perkėlimui iš kitos šalies užteko dienos Rėmėjo turinys

Baltijos šalių gamtinių dujų biržos GET Baltic administruojama elektroninė prekybos sistema išvystyta...

Disertacija per tris minutes Premium

Vilniaus universiteto Mokslinės komunikacijos ir informacijos centro konferencijų salėje operatorius dėlioja...

Verslo klasė
2018.04.08
Nacionalinė biblioteka pasikliauna VDI technologija Rėmėjo turinys 2

Kai 2016 m. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka atvėrė duris po 8 metus trukusios...

Kuriama nauja juridinė forma, jos apraše – „blockchain“ ir ICO Premium 9

Registrų centras (RC) planuoja suteikti galimybę kurti virtualią bendrovę – naujos formos juridinį vienetą,...

Technologijos
2018.04.05
Lietuva siūlo kartu su JAV Kaune steigti kibernetinio saugumo centrą 6

Lietuva derasi su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV) dėl regioninio kibernetinio saugumo centro įsteigimo...

Technologijos
2018.04.04
Dirbtinis intelektas: dabartinė padėtis ir įžvalgos verslui Premium

Iki mokslinės fantastikos sąmoningų robotų vizijos įgyvendinimo žmonijai dar toli, bet dirbtinio intelekto...

Technologijos
2018.04.04
Teisė ir technologijos susitinka IT veiklos atkūrimo plane Rėmėjo turinys

Nors IT veiklos atkūrimo plano (angl. IT disaster recovery, DR) rengėjai nėra teisininkai, tačiau išmanyti...

Gamina tai, ką Lietuvoje parduoti uždrausta

Vilniaus optinių prietaisų gamybos UAB „Yukon Advanced Optics Worldwide“ gamina skaitmeninius naktinio matymo...

Pramonė
2018.04.02
Skrydžiai į kosmosą ir „Bitės“ tinklas: kas bendro? Rėmėjo turinys

Internetas verslui šiandien toks pats svarbus, kaip ir elektra. Pavyzdžiui, jei „Perlo“ terminalas kelias...

2018.03.30

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau