Obligacijos: protingas priedas prie atlyginimo ar pensijos
Obligacijos – investavimo priemonė, kuri vis sparčiau sugrįžta į investuotojų dėmesio centrą. Pastaraisiais metais Lietuvos gyventojai aktyviai atsigręžė į skolos vertybinius popierius, ieškodami saugesnio ir stabilesnio būdo, leidžiančio kaupti ilgalaikiams tikslams. Tą patvirtina ir Lietuvos banko duomenys, kuriuose gyventojų turtas, nukreiptas į obligacijas, per paskutinius keturis metus išaugo daugiau nei 200 proc., nuo 246 mln. eurų iki 773 mln. eurų 2024 metų pabaigoje.
Toks populiarumas ne be reikalo, investuotojai vertina šio instrumento prognozuojamas pajamas, aiškų terminą ir santykinai mažesnę riziką, todėl dažnai formuojant investicinį portfelį atsiremiama į šį instrumentą. Dėl savo struktūros obligacijos suteikia galimybę planuoti ilgalaikes pajamas ir aiškiai suprasti, kokios grąžos galima tikėtis. Skolos instrumentų vertė paprastai svyruoja mažiau nei akcijų, todėl jie įprastai suteikia investuotojui emocinį ir finansinį stabilumą.
Lietuvoje gyventojų susidomėjimas obligacijomis auga rekordiškai. VZ.LT duomenimis, praėjusiais metais gyventojų gautos palūkanos išaugo iki 369 mln. eurų – 2,6 karto daugiau nei 2023 m. Palūkanų gavusių investuotojų skaičius taip pat šoktelėjo ir pasiekė 666 tūkstančius. Tokie skaičiai rodo, kad skolos instrumentai vis labiau tampa ne tik alternatyva tradiciniams taupymo būdams, bet ir svarbia gyventojų investicijų portfelio dalimi.
„Per pastaruosius kelerius metus Baltijos rinka stipriai išsiplėtė – tiek pagal emitentų skaičių, tiek pagal investuotojų įvairovę. Jeigu prieš 4–5 metus obligacijas daugiausia pirko instituciniai investuotojai, šiandien aktyviai investuoja ir mažmeniniai. Pavyzdžiui, mūsų platintose emisijose dažnai pamatysime šimtus ar net tūkstančius smulkių investuotojų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos“, – kalba Eglė Džiugytė, „Artea“ banko Finansų rinkų departamento vadovė.
Pasak jos, Lietuvoje platinamos įmonių obligacijų emisijos neretai sulaukia ne tik vietos investuotojų dėmesio, bet ir kapitalo srautų iš kaimyninių rinkų. Dažnai Lietuva minima kaip viena aktyviausių ir brandžiausių obligacijų rinkų regione.
„Dėl to „Artea“ bankas gali pasidžiaugti ypatingais skaičiais – per 2025 m. dalyvavome apie 30 platinimų už daugiau nei 250 mln. eurų, nuo energetikos iki NT ir finansų sektoriaus įmonių“, – pabrėžia E. Džiugytė.
Kiek galima tikėtis uždirbti
Obligacijos labiau tinka tiems investuotojams, kurie vertina reguliarias pajamas, aiškų investavimo laikotarpį ir mažesnę kainų svyravimo riziką. Tai gali būti tiek konservatyvaus profilio investuotojai, tiek tie, kurie nori diversifikuoti riziką tarp skirtingų turto klasių. Skolos vertybinių popierių grąža paprastai yra apibrėžta iš anksto, todėl obligacijos retai konkuruoja su nuosavybės instrumentais pagal ilgalaikę vidutinę grąžą, tačiau jų patrauklumas slypi kitur – stabilume ir prognozuotume.
Šiuo metu Baltijos šalių kapitalo rinkoje įprasta matyti 6–9 proc. metinę grąžą mažesnės rizikos įmonių obligacijose, o rizikingesniuose projektuose galima tikėtis ir daugiau nei 10 proc. palūkanų.
„Svarbus elementas, kurį pastebiu Baltijos šalių rinkose – investuotojai darosi išrankesni, žiūri ne tik į palūkanų dydį, bet ir į įmonės reputaciją, sektorių, finansinę situaciją. Galima sakyti, kad rinka tapo panaši į „mažąją Skandinaviją“ – pakankamai subrendusi, bet vis dar auganti ir kupina galimybių“, – aiškina E. Džiugytė.
Dalis portfelyje – nuo 30 proc. iki 60 proc.
Natūralus klausimas, kylantis daugeliui investuotojų, yra tas, kokią portfelio dalį verta skirti obligacijoms. Anot ekspertų, vieno universalaus atsakymo nėra, nes tai priklauso nuo individualios rizikos tolerancijos, investavimo tikslo ir laikotarpio. Konservatyviems investuotojams įprasta skirti 50–80 procentų portfelio obligacijoms, o likusią dalį paskirstyti akcijoms, fondams ar kitiems instrumentams.
Vidutinės rizikos portfeliuose obligacijų dalis dažniausiai sudaro 30–50 procentų, o agresyvesniuose – iki 30 procentų, kad ši portfelio dalis suteiktų stabilumo akcijų rinkoms svyruojant.
„Iš diversifikacijos pusės obligacijos dažnai sudaro nuo 30 iki 60 procentų portfelio, priklausomai nuo investuotojo rizikos apetito, lūkesčių ir tikslų. Dažniausiai tokią struktūrą renkasi tie investuotojai, kurie vertina stabilumą, nori gauti periodines pajamas ir nenori kasdien sekti rinkos svyravimų. Tai gali būti tiek pradedantys investuotojai, tiek tie, kurie jau turi akcijų, investicinių ar pensijų fondų ir siekia diversifikuoti portfelį“, – aiškina E. Džiugytė.
II pakopos pensijų fonduose kaupiantiems ir obligacijomis besidomintiems gyventojams nebūtina atsiimti lėšų iš II pakopos – daugeliui tai gali būti papildomas racionalus būdas praplėsti investicijų spektrą ir diversifikuoti savo investicijų portfelį.
Juolab II pakopos pensijų fondai turi savų privalumų – tai paprastas ilgalaikis periodinis investavimas, kai nereikia pačiam vertinti rizikos tolerancijos ir rūpintis galimos grąžos reinvestavimu, nes investicinė grąža pensijų fonduose reinvestuojama iškart, o prisiimamą riziką lemia pasirinkto pensijų fondo gyvenimo ciklas. Fonduose investicinius sprendimus priima patyrę investicijų valdytojai.
Užstato reikšmė investuojant
Investavimas į obligacijas, kaip ir bet kokį kitą finansinį instrumentą, yra susijęs su rizika. Didžiausia iš jų – emitento nemokumas, kai įmonė negali grąžinti skolos ar palūkanų ir tampa nemoki.
Ekspertai pabrėžia, kad renkantis obligacijas būtina atkreipti dėmesį ne tik į palūkanų dydį, bet ir į emitento finansinę būklę, veiklos istoriją bei užtikrinimo priemones. Užstatas dažnai suteikia papildomą saugumo sluoksnį, ypač kai įkeičiamas nekilnojamasis turtas ar įranga. Tačiau užstatas nėra visada pakankama apsauga, jei jo likvidumas arba vertė mažėja, todėl investuotojai gali prarasti dalį ar net visą investiciją. Dėl to būtina vertinti užstato kokybę ir realią vertę.
„Artea“ bankas, per pastaruosius metus platinęs kelias dešimtis emisijų, yra matęs įvairių užtikrinimo priemonių – nuo įkeisto turto iki garantijų ar subordinuotų instrumentų, priklausomai nuo projekto pobūdžio.
„Pavyzdžiui, NT plėtros įmonės dažnai įkeičia vystomą turtą – jei įmonė nevykdytų įsipareigojimų, turtas būtų realizuojamas investuotojų sprendimu. Vienas iš rinkoje populiarių pasirinkimų – bankų subordinuotos obligacijos, kurios neturi užstato, tačiau išleidžiamos griežtai reguliuojamų institucijų. Bankroto arba nemokumo atveju visi iš obligacijų kylantys reikalavimai būtų vykdomi tik prieš tai patenkinus visus nesubordinuotus reikalavimus taikytinuose įstatymuose numatyta tvarka, todėl rizika kitokia, bet ir priežiūra kur kas stipresnė“, – pasakoja E. Džiugytė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad rinkoje, kur daugiau nei 90 procentų bankinio finansavimo suteikiama su užstatais, kapitalo rinkos suteikia galimybę įmonėms skolintis alternatyviais būdais.
Tai ypač naudinga paslaugų ar infrastruktūros sektoriaus įmonėms, kurios dažnai neturi įkeičiamo turto, tačiau gali pasiūlyti investuotojams kitokio pobūdžio saugiklius.
Pasak E. Džiugytės, investuotojai turėtų kritiškai vertinti siūlomus instrumentus ir įvertinti, ar palūkanos atitinka prisiimamą riziką: „Jei įmonė siūlo 8 procentų palūkanas, kai prisiimama rizika atitinka ne skolos vertybinio popieriaus riziką, o akcininko riziką, tai, matyt, nėra teisinga grąžos ir rizikos proporcija. Akcininko rizika yra mažiausiai 15 procentų, o ne 8 procentai“.
VERSLO TRIBŪNA
Tuo metu, kai globalūs investuotojai permoka už augimą, vienoje šalyje glūdi beveik nepastebėta galimybė. Kol investuotojai moka 387x už „Palantir“ pelną ir 270x už „Tesla“, stabilios ES įmonės su 24 % akcininkų nuosavybės grąža (ROE) prekiaujamos už 5–11 pelno daugiklius (P/E) – ir moka 5–8 % dividendų!
Obligacijos – viena iš investavimo priemonių, tinkanti tiems, kurie vertina stabilumą, reguliarias pajamas ir nenori kasdien sekti rinkos svyravimų. Pastaraisiais metais įmonių obligacijų rinka išgyvena itin aktyvų laikotarpį, todėl šis instrumentas tampa vis dažnesniu pasirinkimu ne tik tarp patyrusių, bet ir tarp pradedančių investuotojų. „Artea“ banko specialistai paaiškina, į ką svarbu atkreipti dėmesį investuojant į obligacijas ir ar jos gali tapti alternatyva II pakopos pensijų fondams.
Pastaruoju metu Lietuvos mažmeniniai investuotojai įmonių obligacijas vertina kaip vieną patraukliausių finansinių instrumentų. „Nasdaq Baltic“ birža šiemet fiksavo rekordinį obligacijų rinkos aktyvumą – didžiausią per tris dešimtmečius. Baltijos šalių vertybinių popierių ekosistemoje matomi akivaizdūs procesai – regiono įmonės vis labiau suvokia obligacijų teikiamas finansavimo galimybes, taip pat auga investuotojų supratimas apie obligacijas kaip investicinį instrumentą.
Investicijos į nekilnojamąjį turtą ilgą laiką buvo laikomos viena saugiausių kapitalo įdarbinimo formų. Tačiau tradicinė butų nuoma reikalauja laiko, priežiūros ir dažnai tampa papildomu darbu. Vis dažniau investuotojai ieško modelių, kurie leistų gauti pajamas be kasdienės priežiūros.
Svarbu žinoti:
Pateikiama informacija negali būti vertinama kaip rekomendacija ar pasiūlymas įsigyti kurių nors finansinių priemonių, jas parduoti ir (ar) sudaryti sandorį (-ius). Investavimas yra susijęs su rizika, todėl, prieš priimdami sprendimą investuoti, susipažinkite su pasirinktos obligacijų emisijos dokumentais (Prospektu ar Informaciniu dokumentu). Taip pat priimdami sprendimus susipažinkite su pasirinktų pensijų fondų taisyklėmis, jo investavimo strategija, taikomais mokesčiais. Jūsų investicijų vertė gali tiek didėti, tiek mažėti, o tam tikromis aplinkybėmis jūs galite prarasti visus investuotus pinigus. Investavimo rezultatai negarantuoja tokių pačių rezultatų ir pelningumo ateityje, todėl praėjusio laikotarpio rezultatai nėra patikimas būsimų rezultatų rodiklis. AB „Artea“ bankas nėra atsakingas už Jūsų sprendimus, priimtus remiantis čia pateikiama informacija.
