Pirmieji garso įrašai Marse atskleidė esant dvejopą garso greitį

Marso paviršius (NASA / „Scanpix“) nuotr.
svg svg
Marso paviršius (NASA / „Scanpix“) nuotr.
/ Naujienų agentūra
A
A
2022-04-01 Inovacijos

Marse padaryti pirmieji garso įrašai rodo, kad planetoje tvyro tyla, retkarčiais paįvairinama vėjo gūsių, tačiau dėl dvejopo garso greičio ten taip pat pasireiškė neįprasti girdimieji efektai, penktadienį pranešė mokslininkai.

NASA marsaeigio „Perseverance“, atskraidinto į Raudonąją planetą praeitų metų vasarį, du mikrofonai pradėjo įrašinėti aplinkos garsus, pirmąkart atskleidusius mokslininkams, kaip sklinda garso bangos labai išretėjusioje atmosferoje.

Penktadienį žurnale „Nature“ paskelbtoje studijoje mokslininkai pateikia „Perseverence“ atsiųstų garso įrašų, kurių bendra trukmė – penkios valandos, pirmąją analizę.

Ši medžiaga atskleidė Marse esant iki tol nežinomų akustinių trikdžių, sakė studijos pagrindinis autorius Sylvestre'as Maurice'as.

Tarptautinė tyrėjų grupė klausėsi garsų, skleidžiamų mažyčio sraigtasparnio „Ingenuity“, atgabento kartu su „Perseverance“, taip pat girdėjo traškesius, sklindančius marsaeigio lazerio spinduliui smogiant uolienoms, siekiant ištirti jų cheminę sudėtį, naujienų agentūrai AFP sakė S. Maurice'as.

„Turėjome labai lokalizuotą garso šaltinį, nuo dviejų iki penkių metrų nuo taikinio, ir tiksliai žinojome, kada jis suveiks“, – aiškino mokslininkas.

Studija pirmąkart patvirtino, kad Marso atmosferoje garso greitis mažesnis negu Žemėje, apie 240 metrų per sekundę. Mūsų planetoje garsas sklinda apie 340 metrų per sekundę greičiu.

Šis faktas buvo prognozuotas, nes 95% Marso atmosferos sudaro anglies dvideginis, kurio mūsų planetos atmosferoje tėra 0,04%. Be to, Marso atmosfera yra apie 100 kartų retesnė, todėl garsas joje 20 decibelų silpnesnis, sakoma straipsnyje.

„Supanikavau“

Tačiau mokslininkai nustebo nustatę, kad lazerio sukeliamas garsas sklinda 250 metrų per sekundę greičiu – apie 10 m/s greičiau nei tikėtasi.

„Truputį supanikavau, – sakė S. Maurice'as. – Tariau sau, kad vienas iš dviejų matavimų buvo klaidingas, nes Žemėje garso greitis yra tik vienas.“

Tačiau galiausiai tyrėjai nustatė, kad Marse ties paviršiumi garso greitis yra dvejopas – vienoks aukšto dažnio garsams, tarkim, lazerio pliaukštelėjimui, ir kitoks žemo dažnio bangoms, pavyzdžiui, sraigtasparnio sraigto menčių dūzgimui.

Tai reiškia, kad žmogaus ausis aukšto tono garsą išgirstų truputį anksčiau.

„Žemėje orkestro garsai pasiekia jus tuo pačiu greičiu, ar jie būtų žemi, ar aukšti. Tačiau įsivaizduokit, kad Marse, jeigu būtumėt tolėliau nuo scenos, vėlavimas būtų didelis“, – sakė S. Maurice'as.

„Dėl visų šių veiksnių dviem žmonėms būtų sunku susikalbėti vos penkių metrų atstumu“, – sakoma Prancūzijos tyrimų instituto CNRS pranešime.

„Mokslo loterija“

Kitais atžvilgiais Marsas yra toks tylus, kad mokslininkai ne kartą baiminosi, kad jų įranga sugedusi, pridūrė CNRS. Tai atgaivino prisiminimus apie ankstesnius nesėkmingus bandymus įrašyti Marso garsų 1999 ir 2008 metais.

„Natūralių garso šaltinių ten maža, išskyrus vėją“, – sakoma su „Nature“ straipsniu paskelbtame atskirame mokslininkų pranešime.

Tačiau „Perseverance“ mikrofonai užfiksavo nemažai „cypimo“ ir „trinksėjimo“, marsaeigio metaliniams ratams riedant per akmenis, sakoma studijoje.

Šie įrašai taip pat gali suteikti išankstinių užuominų apie galimus marsaeigio gedimus, panašiai kaip vairuotojai gali nuspėti automobilio gedimą pasigirdus neįprastiems garsams.

S. Maurice‘as sakė manąs, kad „mokslo loterija“ nugabenti į Marsą mikrofonų buvo sėkminga.

Paryžiaus observatorijos darbuotojas Thierry Fouchet, taip pat prisidėjęs prie šio tyrimo, sakė, kad klausantis atmosferos turbulencijos garsų, pavyzdžiui, vertikalių vėjo srautų, žinomų kaip konvekcinės srovės, tyrėjai galės „patobulinti mūsų klimato ir orų prognozių skaitmeninius modelius“.

Per būsimas misijas Veneroje arba Saturno palydove Titane zonduose taip pat gali būti įtaisyti mikrofonai.

„Perseverance“ Raudonosios planetos garsų klausytis toli gražu nebaigė. Marsaeigio pagrindinė misija truks tik dvejus metus, bet jis tikriausiai veiks daug ilgiau. Prieš devynerius metus darbą Marse pradėjęs marsaeigis „Curiosity“ taip pat tebeveikia, nors buvo planuota, kad jo darbas truks dvejus metus.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Artėja socialinių iššūkių žiema

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pažadėjo Lietuvą išskraidinti į kosmosą. Netiesiogine...

Nuomonės
05:50
„Google“ pristabdo darbuotojų samdą

Šią savaitę „Google“ darbuotojai buvo informuoti, kad įmonė „likusį metų laiką sulėtins įdarbinimo tempą“.

Vadyba
2022.07.17
E-degalų reanimacija vidaus degimo varikliui Premium

Europos Sąjungos (ES) rengiamas nuosprendis vidaus degimo varikliams neduoda ramybės gamintojams – jie ieško...

Automobiliai
2022.07.17
„Omnisend“ atnaujino identitetą: pokyčiai palietė skirtingas sferas

Rinkodaros automatizavimo bendrovė „Omnisend“ atnaujino vizualinį identitetą. Pokyčiai vyko etapais ir truko...

Rinkodara
2022.07.17
Silicio slėnį Bučoje kuria lietuvė Premium

Sovietmetis. Jauna šeima – vyras ir žmona – važiuoja keliu mažu automobiliu. Staiga juos užklumpa audra. Jai...

Laisvalaikis
2022.07.17
B. Gatesas žada išnykti iš pasaulio turtingųjų sąrašo 1

Milijardierius Billas Gatesas, vienas iš technologijų milžinės „Microsoft“ įkūrėjų, pakartojo pažadą...

Verslo aplinka
2022.07.17
Specialistai yra vertingesni už vienaragius Premium

Sunku surasti darbuotojų? Patyrusių specialistų net už didelius pinigus neprisikviečiate? Nesijaudinkite, ne...

Vadyba
2022.07.16
M. Venckus. Pramonės 4.0 paradoksai, realybė ir neišnaudotos galimybės

Žaliavų ir tiekimo krizės akivaizdoje Lietuvos pramonės akys vėl nukrypo į skaitmenizacijos ir...

Nuomonės
2022.07.16
Ne(be)ignoruotina vandens krizė – kokios technologijos gali atskubėti į pagalbą Premium

„Mes esame pasmerkti“, – apie sausros sukeltą vandens nepriteklių naujienų agentūrai AFP sakė Fazle Elahi,...

Inovacijos
2022.07.16
Virusų tyrimų ir mechanikos sintezė – Vilniuje

Koronaviruso pandemijos metu daugiausia dėmesio sulaukia vakcinos, vaistų kūrimo ar neigiamų pandemijos...

Inovacijos
2022.07.16