M. Pareščius: Lietuvoje reikia rezervinio interneto

Publikuota: 2022-03-07
Atnaujinta 2022-03-07 14:05
Marius Pareščius, IT saugumo specialistas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr,
svg svg
Marius Pareščius, IT saugumo specialistas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr,

Lietuvoje reikia įrengti papildomą rezervinį internetą bei geriau apsaugoti darbuotojų kompiuterius, sako kibernetinio saugumo ekspertas Marius Pareščius. Pasak jo, tokį rezervinį internetą turėtų įrengti nepriklausomas tiekėjas.

Naujas skyrius: „Nesaugūs ir duomenų centrai“

Tuo metu asociacijos „Infobalt“ vadovas Mindaugas Ubartas pareiškė, kad karas Ukrainoje rodo, jog Lietuvos informacinių technologijų (IT) saugumo doktrina sudaužyta į šipulius. 

„Lietuvai reikia nepriklausomo papildomo ryšio tiekėjo rezerviniam internetui“, – pirmadienį M. Pareščius sakė Seimo Ekonomikos komiteto Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitetyje, kur aptarta kibernetinio saugumo situacija Lietuvoje vertinant įvykių Ukrainoje pamokas.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„Ukrainiečiai dabar pajunginėja nacionalinį banką, pavienius energetinius, ministerijų vienetus, kelis bankus, kurie arčiau valstybės, kad vartotojai turėtų galimybę, kad ir mažu srautu, bet prisijungti prie svetainės ir sužinoti informaciją, nes jos nepateikimas vartotojui, tai yra gyventojui, sėja paniką“, – sakė ekspertas.  

M. Pareščius taip pat siūlo įmonėms, organizacijoms draustis kibernetiniu draudimu, įdiegti apsaugos sistemas, nuolat atlikti auditą, akyliau prižiūrėti darbuotojų kompiuterius.  

„Pavieniais atvejais grėsmė kyla net ne iš išorės – iš įmonės vidaus“, – pabrėžė jis. 

Kibernetinio saugumo ekspertas taip pat sako, kad daugiau dėmesio reikia skirti Seimo narių kompiuterių apsaugai. 

„Jeigu dabar apkrėstume pavienių Seimo narių kompiuterius arba mobilius įrenginius namuose, jie atėję į Seimą arba prisijungę per VPN, išjungtų Seimo infrastruktūrą. Mes tą matėme pas ukrainiečius, pas SBU (Ukrainos saugumo tarnyba – BNS) kai vienas darbuotojų atsinešė iš namų vieną iš asmeninių kompiuterinių, darbo vietoje pasijungė prie vietinio tinklo ir buvo apkrėsti visi kompiuteriai, visas tinklas, teko išmesti, viską naujai daryti. Tai buvo 2014-2015 metais. Visa kompiuterinė technika buvo pakeista“, – pasakojo jis.

M. Pareščiaus teigimu, dabar didžiausia Ukrainos SBU „bėda“ yra ryšio signalo slopinimas. 

„Yra ryšio signalo džemeriai įvairūs naudojami, Wi-Fi išjunginėja, GSM išjunginėja, jiems reikia nepriklausomo interneto“, – Seimo nariams pridūrė M. Pareščius. 

Taip pat skaitykite: Kibernetinį karą prieš Rusiją kartu su „Anonymous“ kariaujantis M. Pareščius: norime, kad rusai išeitų į gatves.

Nesaugūs ir duomenų centrai

M. Ubartas, „Infobalt“ vadovas, pareiškė, kad karas Ukrainoje rodo, jog Lietuvos informacinių technologijų (IT) saugumo doktrina sudaužyta į šipulius. 

„Tai, ką mes darėme iki karo, netinka tam, kokiame pasaulyje atsikėlėme 24 dieną (vasario 24 dieną, kai Rusija pradėjo karinę invaziją į Ukrainą – BNS)“, – pirmadienį Seimo Ekonomikos komiteto Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitetyje teigė „Infobalt“ vadovas. 

„Ukrainoje, tokioje teritorijoje išdaužė ištaškė, o pas mus, Lietuvoje aštuoni kabeliai yra, gal šiek tiek daugiau. Aštuonių kirvių reikia – ir mes esame akli“, – pridūrė jis. 

M. Ubarto teigimu, Lietuvos ir NATO hibridinės infrastruktūros kūrimas yra pirmas darbas, kurio Lietuva turi imtis.

„Buvo unikali idėja sustatyti duomenų centrų lokaciją kariniuose padaliniuose. KAM sakė, reikia Kaune pasistatyti žemiau užtvankos. Per pirmas dvi (karo pradžios – BNS) valandas labai daug ukrainiečių karinės infrastruktūros buvo sunaikinta“, – parlamentarams teigė M. Ubartas.

Pasak jo, nesaugūs yra ir duomenų centrai Vyriausybės rūmuose ir televizijos bokšte. 

„Turime pasistatę spintas (duomenų centrą – BNS) Vyriausybės rūsyje. Pažiūrėkime, kaip dabar atrodo Charkivo administracijos pastatas. Duomenų centras mūsų TV bokšte – prisiminkime Ukrainą: (...) nebėra bokštų arba jeigu ir yra, duomenų centrai neveikia, nes nėra elektros“, – kalbėjo „Infobalt“ vadovas. 

Jis pabrėžė, kad „Infobalt“  jau daug metų aiškina, kad Gedimino pilies atstatymas nėra saugus „nei IT, nei karo prasme“: „Nėra saugu sukoncentruoti ten – nei mes ginsimės, nei ukrainiečiai nesigina užsidarę į pilis“.  

Valstybės informacinių technologijų paslaugų departamento direktorius Andžejus Trachimovičius pranešė, kad dalis duomenų jau kopijuojama į NATO duomenų saugyklą Briuselyje. 

„Turime jau saugią liniją su Briuselyje esančiu duomenų centru, (...) ten turime vieną spintą. Kopijuojame jau duomenis į ten (...) – pumpuojame e. sveikatą, e. registrą, nekilnojamojo turto registrą. Taip bandome apsaugoti duomenis“, – teigė A. Trachimovičius. 

Anot jo, vėliau bus perkeliami Valstybinės mokesčių inspekcijos, kitų institucijų duomenys. Tačiau, anot jo, jau kyla vietos stygiaus problema. 

„Jau dabar pusę saugyklos užpildėme. Ką dar galime padaryti? Galime pas save laikyti kopijas, jeigu kas, atstatytume“, – svarstė jis. 

A. Trachimovičius siūlo svarstyti galimybę nuomotis duomenų centrus užsienyje – sudaryti svarbiausių sistemų bei interneto svetainių sąrašą ir duomenis automatiškai peradresuoti.  

Savo ruožtu M. Ubartas siūlo atkreipti dėmesį į paslaugų trikdymo (angl. Distributed Denial of Service, DDoS) atakų iš Lietuvos pasekmes.  

„Iš Lietuvos eina didžiuliai srautai į Rusiją. Žmonės dedosina. Kuo tai baigsis mums patiems, irgi neaišku. Tuos srautus reikėtų žiūrėti, kaip jie vyksta“, – teigė M. Ubartas. 

M. Pareščius pabrėžė, kad DDoS atakos nenutrūko: „Atakos vyksta. Kare kaip kare“.    

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Elektromobilius – masėms! Premium

Europos automobilių parko jau šį dešimtmetį laukia neišvengiama elektrifikacija, kurią skatins fosilinius...

Automobiliai
2022.05.28
Kinija nori gaminti naujausius puslaidininkius, bet ekspertai šalies galimybėmis abejoja Premium

Nuo užsienio tiekėjų puslaidininkių gamyboje priklausoma Kinija investuoja milijardus, kad naujausius lustus...

Inovacijos
2022.05.27
„Startup Fair“ startuolių konkurse laimėjo klientų aptarnavimo platforma „Whelp“

Penktadienį įvyko startuolių renginys „Startup Fair. Connect 2022“, kuriame dėl geriausiojo startuolio vardo...

Inovacijos
2022.05.27
Jungtinėje Karalystėje – dar vienas tyrimas „Google“ atžvilgiu

Jungtinė Karalystė pradėjo antrąjį tyrimą dėl JAV technologijų milžinės „Google“ dominavimo internetinės...

Inovacijos
2022.05.27
E. Markevičiūtė: Lietuva norėtų plėsti startuolių veiklą Taivane

Lietuva norėtų tapti Taivano vartais į Europą bei plėsti šalies startuolių veiklą šioje Pietryčių Azijos...

Verslo aplinka
2022.05.27
Lietuviškas verslas Afrikoje: milijonai klientų, karčios pamokos ir praktiniai patarimai Premium

Per pastaruosius 5-erius metus bendra eksporto iš Lietuvos į Afriką vertė paaugo dvigubai ir siekia 737 mln.

Pramonė
2022.05.27
„Nordcurrent“ šiemet planuoja augti iki 75%

Lietuvos žaidimų kūrimo bendrovė „Nordcurrent“ praėjusiais metais pajamas augino 20% iki 62,75 mln. Eur.

Inovacijos
2022.05.27
„SoliTek“ skelbia baterijų gamybos pradžią Lietuvoje 2

Saulės modulių gamintoja „SoliTek“ sukūrė ir pradėjo priimti užsakymus autonominės išmaniosios elektros...

Pramonė
2022.05.27
„Wolt“ vadovė Baltijos šalims: Lietuva šiuo metu turi daugiau talentų nei Latvija ar Estija Premium

„Atsiprašau už trukdžius“, – sako Liis Ristal, „Wolt Baltic“ generalinė direktorė, glausdama prie savęs vieną...

Vadyba
2022.05.27
Riboto leidimo „Bentley Bentayga EWB First Edition“ parodys, kas lauks naujųjų flagmano vairuotojų Verslo tribūna

„Visai neseniai Bentley pristatė savo naująjį flagmaną – „Bentayga EWB“ su ilgesne ratų baze. Gamintojas...

„Alibaba“ pranešė apie 60% mažesnį pelną 2021 m.

Kinijos elektroninės prekybos milžinė „Alibaba“ ketvirtadienį pranešė apie 59% susitraukusį pelną praėjusiais...

Inovacijos
2022.05.26
Taivano ekonomikos viceministras: su Lietuva mus suartino Kinijos politika

Lietuvoje viešintis Taivano ekonomikos viceministras sako, kad jo šalies ekonominę partnerystę su Lietuva...

Verslo aplinka
2022.05.26
„Broadcom“ už 61 mlrd. USD perka „VMware“

JAV lustų gamintoja „Broadcom“ ketvirtadienį paskelbė ketinanti už 61 mlrd. USD įsigyti debesijos paslaugų...

Inovacijos
2022.05.26
Žvilgsnis už Nigerijos „princų“: kaip „TeleSoftas“ atsidūrė Abudžoje Premium

Ryšį su Nigerija „TeleSoftas“ užmezgė dar prieš pandemiją, 2019 m. Bendrovė tuomet dalyvavo organizacijos...

Inovacijos
2022.05.26
Išrinkti geidžiamiausi Lietuvos darbdaviai 4

Šiemet geidžiamiausiu darbdaviu paskelbta lietuvių įkurta JAV programavimo paslaugų įmonė „DevBridge LT“.

Vadyba
2022.05.26
Nauji fabrikai: tarp žaliavų stygiaus ir pašokusios paklausos Premium

Jeigu visi šiemet planuojami investiciniai projektai bus įgyvendinti, Lietuvoje atsiras ir daugiau tradicinės...

Pramonė
2022.05.26
„Nvidia“ pranoko lūkesčius, bet perspėjo apie išlaidų karpymą

Grafikos procesorių gamintoja „Nvidia“ pirmąjį ketvirtį pranoko analitikų lūkesčius pagal pelno ir pajamų...

Inovacijos
2022.05.26
Tvarios sunkiosios transporto priemonės: pasiūlos yra, bet infrastruktūra buksuoja Premium

Europai vis drąsiau žygiuojant Žaliuoju kursu, tvarius sprendimus siūlo ir sunkiojo transporto gamintojai.

Logistika
2022.05.26
„SpaceX“ prieš „Boeing“: kaip E. Musko įmonė aplenkė aviacijos milžinę Premium 1

Praėjusį savaitgalį „Boeing“ bepilotis erdvėlaivis „Starliner“ po daugiau nei dvejus metus trukusių bandymų...

Inovacijos
2022.05.25
Davose su „Google“ ir „Meta“ atstovais susitikęs G. Nausėda pakvietė bendroves plėstis Lietuvoje

Gitanas Nausėda, prezidentas, paragino JAV informacinių technologijų gigantę „Google“ ir JAV socialinių...

Verslo aplinka
2022.05.25

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku