VŽ paaiškina: kaip apsaugoti save kibernetiniame fronte

Higiena internete prasideda nuo patikimo slaptažodžio. Didelė dalis pasaulio gyventojų, įskaitant ir lietuvius, vis dar naudoja slaptažodžius, kuriuos nulaužti programišiams netruktų nė sekundės.

Rekomenduojama susikurti ne trumpesnius nei 12 simbolių ilgio slaptažodžius visoms paskyroms ir slaptažodžiams naudoti skaičių, mažųjų ir didžiųjų raidžių, simbolių kombinacijas. Slaptažodžiams patartina nenaudoti asmeninių duomenų.

Kadangi įsimint dešimtis skirtingų slaptažodžių visose paskyrose sunku, rekomenduojama naudoti slaptažodžių generatorių. Tinklalapis „PCMag“ geriausiais šių metų nemokomis slaptažodžių generatorių programomis įvardina „Myki“, „Logmeonce“ ar „Bitwarden“, nors nemokamos versijos turi ribotą funkcijų skaičių.

Didžiausi trojos arkliai, galintys suteikti prieigą prie visų jūsų duomenų, yra e. pašto adresas ir slaptažodžių saugojimas naršyklėse. Sužinojus e. pašto adresą per slaptažodžių atkūrimo nuorodas galima gauti prieigą ir prie dalies kitų paskyrų.

Be to, didelė dalis vartotojų slaptažodžius saugo naršyklėse, kaip „Chrome“ ar „Edge“, o juos visus galima pasiekti su kompiuterio slaptažodžiu.

Apsisaugoti nuo duomenų nutekinimo padėtų dviejų žingsnių autentifikavimo sistema, kuomet be slaptažodžio prisijungimą reikia patvirtinti ir kitu būdu, pavyzdžiui, telefonu. Dviejų žingsnių autentifikavimo sistemą galima nemokamai įjungti „Facebook“, „Google“, „Microsoft“, „Twitter“ paskyrose.

Prieš belaidžio ryšio patartina jungtis tik pažįstamose ir patikimose vietose, o geriausia tokiu atveju naudoti virtualų privatų tinklą – VPN. 

VPN paslepia tikrąjį įrenginio adresą, užšifruoja duomenis ir internete leidžia naršyti anonimiškai.

„Phishing“ atakos

Per pastaruosius metus, bendrovių „SonicWall“ ir „CrowdStrike“ skaičiavimu, „phishing“ atakų skaičius pasaulyje išaugo atitinkamai 105% ir 82%. Šių atakų metu vartotojams siunčiami laiškai su kenkėjiškomis nuorodomis.

Bendrovė „Hermitage Solutions“ pernai skelbė atlikusi tokio tipo atakų simuliaciją ir paskaičiavo, kad 54% perskaičiusių laiškus įmonių darbuotojų atidarė tariamai kenksmingą nuorodą.

Specialistai pataria e. laiškus atidarinėti tik iš pažįstamų siuntėjų, o gavus įtarimą keliančias nuorodas kad ir iš pažįstamųjų, dėl nuorodų tikrumo paklausti kitais kanalais.

Žalos siekiama daryti ne tik kibernetinėje, bet ir informacinėje erdvėje. Prasidėjus karui Ukrainoje Lietuvoje sustiprėjo dezinformacijos kampanijos, todėl vartotojams patariama kritiškai vertinti informaciją, ją tikrinti ir remtis tik patikimais šaltiniais.

Tiek įprastiems vartotojams, tiek įmonėms, patartina naudoti antivirusines programas, atnaujinti programinę įrangą. Kokių veiksmų imtis norint apsaugoti savo verslą, skaitykite čia.