Taivanas steigia 1 mlrd. USD paskolų fondą Lietuvos ir Taivano įmonių projektams

Papildyta A. Armonaitės citatomis 

„Norime, kad bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Tavano būti tvarus, todėl įsteigėme fondą, kuris investuos į Lietuvą 200 mln. USD. Taip pat steigsime 1 mlrd. USD paskolų fondą, skirtą bendriems Lietuvos ir Taivano įmonių projektams“, – po susitkimo su Aušrine Armonaite, Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministre, sakė Ming-Hsin Kungas.

Pasak jo, paskolų fondas galėtų apimti įmones, veikiančias puslaidininkių, biotechnologijų, kosmoso technologijų srityse.

Esą tiek į 1 mlrd. USD paskolas, tiek 200 mln. USD investicijų fondą galės pretenduoti visi projektai, kurie stiprintų Taivano ir Lietuvos pramonę.

„Jei Taivano įmonės norės investuoti į Lietuvą, jei Taivano ir Lietuvos įmonės norės kurti bendrą bendrovę, jei Lietuvos įmonės norės dirbti kartu su Taivano įmonėms arba turi tiekėjų Taivane – jos visos gali teikti paraiškas investicijų, arba kredito, fondui“, – kalbėjo jis.

Ming-Hsin Kungas taip pat teigė, kad Taivanas padarys viską, ką galės, kad padėtų dėl prekių, įstrigusių Kinijos uostuose ir muitinėje.

Galėtų prisidėti ir lazerių įmonės

A. Armonaitė po susitikimo su Taivano atstovais sakė, kad Lietuva labai suinteresuota bendradarbiauti su Taivanu kuriant puslaidininkių gamybos ekosistemą šalyje. Taivanas galėtų pasiūlyti žinių, kompetencijų ir specialistų, o Lietuva – lazerių, kurie galėtų būti integruoti į puslaidininkinių gamybą.

„Kai kurie lazerių gamintojai susiduria su iššūkiais situacijos Kinijos muitinėje. Kalbėjome su Taipėjaus ministru ir išgirdau žinutę, kad Taivano įmonėms – o jų yra daugybė, – reikia lazerių produktų. Tikėtina, kad Lietuvos įmonės greitai ras partnerių Taivane“, dėstė A. Armonaitė.

A. Armonaitė teigė, kad su Taivano atstovais bus tariamasi dėl sąlygų, kurias turėtų atitikti įmonės, norinčios pretenduoti į 200 mln. USD investicijų ir 1 mlrd. USD paskolų.

Paklausta, kokia Lietuvos vieta galėtų būti globalioje puslaidininkių tiekimo grandinėje, ministrė sakė:„Yra Lietuvos įmonių, kurios jau turi konkrečių verslo planų gaminti puslaidininkius Lietuvoje. Mes jau žinome, kad Lietuva gali prisidėti gamindama 28/14 nm lustus - tai labai specifinė informacija, bet kalbėdami apie puslaidininkių industriją turime būti specifiški. Tikiu, kad Lietuvos lazerių industrija taip pat galėtų dalyvauti puslaidininkių vertės grandinėse.“

Per spaudos konferenciją A. Armonaitė taip pat pridūrė, kad pavasarį Taipėjuje Lietuva ketina steigti savo prekybos atstovybę, kuri dar labiau sustiprintų valstybių verslo ryšius.

Taivanas –puslaidininkių gamybos lyderis

Praėjusią savaitę skelbta, kad Taivanas į aukštąją pramonę Lietuvoje investuos bent 200 mln. USD, investicijomis rūpinsis specialiai šiam tikslui sukurtas fondas.

Ericas Huangas, lapkritį atidarytos Taivaniečių atstovybės Lietuvoje vadovas, sakė, kad Lietuvoje lankysis ir mūsų perspektyvas vystyti puslaidininkių pramonę Lietuvoje vertins ekspertų darbo grupė.

Nedidelė Taivano valstybė, kurią Kinija laiko savo teritorijos dalimi, yra didžiausia puslaidininkių gamintoja pasaulyje. Pernai, CNBC duomenimis, Taivane pagaminta 63% pasaulio puslaidininkių, o Taivano bendrovė TSMC pagal pasaulio bendrovių rinkos dalį jų pagamino 54%.

EIM duomenimis, 2020 m. Lietuvos eksportas į Taivaną siekė 19 mln. Eur (0,1% viso Lietuvos eksporto), importas iš šios valstybės – sudarė 66 mln. Eur (0,2% viso prekių importo).

Planuojama, kad Lietuvos įmonės artimiausiu metu galės atsidurti vienoje didžiausių Taivano e. prekybos platformų „PC Home“ ir pradėti elektroninę prekybą Taivano rinkoje.

VŽ rašė, kad į puslaidininkių gamybą per dešimtį metų 2,5–3 mlrd. Eur planuoja investuoti Lietuvos daiktų interneto prietaisų projektuotoja „Teltonika“.

Ernestas Zdaniauskis, UAB „Teltonika IoT Group“ viceprezidentas inovacijoms ir verslo plėtrai, VŽ sakė, kad prieš svarstant, kas ir kada statys Lietuvoje puslaidininkių gamyklą, būtina sukaupti reikiamas kompetencijas.

Anot jo, pirmiausiai „Teltonika“ Lietuvoje steigs mokslinių tyrimų (IC R&D) centrą.