Kibernetinių incidentų skaičius Lietuvoje išaugo ketvirtadaliu

Publikuota: 2021-04-07
Margiris Abukevičius, Krašto apsaugos viceministras. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Margiris Abukevičius, Krašto apsaugos viceministras. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Pernai kibernetinių incidentų skaičius išaugo ketvirtadaliu, didele dalimi tai nulėmė COVID-19 pandemija, kai dėl suvaržymų įprastinė veikla persikėlė į virtualią erdvę, skelbiama 2020 m. Nacionalinėje kibernetinio saugumo būklės ataskaitoje.

Trečiadienį Krašto apsaugos ministerijos paskelbtame dokumente rašoma, jog Lietuvoje esančios infrastruktūros pažeidžiamumus išnaudoja ir su Rusija siejamos kibernetinės grupuotės, rengdamos išpuolius prieš COVID-19 vakcinos gamintojus.

Institucijų duomenimis, kibernetinių incidentų pernai padaugėjo 25%, o su kenkimo programinės įrangos platinimu susijusių incidentų skaičius – net 49%. 

Krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius sako, kad incidentų daugėja sparčiai augant prie interneto prijungtų įrenginių skaičiui, atsirandant daugiau nesaugių interneto svetainių, vis dar stokojant kibernetinio saugumo higienos. 

„Neišvengiamą įtaką padarė ir COVID-19. Kai mes žiūrime į koreliaciją tarp kibernetinių incidentų skaičiaus augimo ir karantino sugriežtinimų, tai ta koreliacija yra labai akivaizdi, ypač pirmojo karantino metu“, — sakė viceministras.

Analitikų vertinimu, poveikį incidentų padažnėjimui turėjo ir Seimo rinkimai bei politinės permainos, nors konkrečių bandymų neteisėtai paveikti rinkimus išvengta.

„Pačių rinkimų metu nebuvo nustatyta bandymų neteisėtai prisijungti prie rinkimų informacinių sistemų, tačiau buvo fiksuota išorinė informacinės sistemos perimetro žvalgyba, bendromis NKSC ir VRK pastangomis blokuoti 386 IP adresai, siejami su galimai neteisėta veikla. Kitų incidentų išvengta, todėl galima teigti, kad 2020 m. rinkimai į Lietuvos Respublikos Seimą buvo saugūs“, — teigiama ataskaitoje.

Dalis incidentų siejami su Rusija

Ataskaitoje remiamasi ir Valstybės saugumo departamento bei kariuomenės žvalgybos surinkta informacija, jog pernai Rusijos žvalgybos tarnybų valdomos kibernetinės grupuotės Lietuvoje rengė kibernetines atakas prieš Lietuvos aukščiausias valdžios, užsienio politiką ir nacionalinį saugumą užtikrinančias institucijas, energetikos ir švietimo įstaigas, taip pat naudojosi Lietuvos infrastruktūra rengiant atakas užsienyje.

„Rusijos žvalgybos tarnybų valdomos grupuotės taip pat išnaudojo Lietuvos informacinių technologijų paslaugų sektoriaus infrastruktūrą kibernetinėms atakoms prieš taikinius Vakarų valstybėse, pvz., dalis 2020 m. liepos mėn. paviešintų Rusijos žvalgybos tarnybų kibernetinio šnipinėjimo grupuotės APT29 atakų prieš vakciną nuo COVID-19 ligos kuriančias organizacijas Vakaruose buvo vykdomos pasinaudojant Lietuvos IT infrastruktūra“, — teigiama ataskaitoje.

Pasak dokumento, dalis 2020 metais Lietuvoje registruotų kibernetinių incidentų yra susiję su „politiniais, geopolitiniais, strateginiais įvykiais Lietuvoje, regione ir visame pasaulyje“.

Daroma prielaida, kad priešiškos žvalgybos tarnybos siekia neteisėtais būdais gauti informacijos apie Lietuvos ryšių ir informacinių sistemų pažeidžiamumus, įgyti asmeninio pobūdžio naudotojų informaciją (prisijungimų prie paskyrų duomenis) ir tai panaudoti kitiems kibernetiniams incidentams.

M. Abukevičius pažymėjo, kad pernai fiksuotos septynios hibridinės atakos, o gruodį – viena didžiausių, kai pasinaudojant interneto svetainių turinio valdymo sistemų saugumo spraga buvo įsilaužta į bent 24 viešojo sektoriaus interneto svetaines, jose publikuotos melagingos naujienos.

Atlikus incidento tyrimą nustatyta, kad atakai buvo pasirengta iš anksto, ji vykdyta organizuotai.

„Atakos, kurios nukreiptos prieš valstybės institucijas, kritinius sektorius, kurios koreliuoja su politiniais įvykiais Lietuvoje – tiek pernai vykusiais rinkimais, valdžios pasikeitimu, tai tą koreliaciją su priešiškų valstybių veikimu tikrai matome. Kalbant apibendrinimais, Rusijos ar su Rusija susijusių kibernetinių grupuočių veikimas yra aktyviausias“, – sakė jis.

Sukčių padaryta žala – 4,5 mln. Eur

Didžiausia grėsme asmenų skaitmeniniam turtui įvardijami duomenis šifruojanti ir išpirkos reikalaujanti kenkimo programinė įranga (angl. ransomware), ryšių informacinių sistemų veiklos ir paslaugų trikdymas (DDoS), duomenų vagystės, sukčiavimas internete.

M. Abukevičiaus teigimu, pačių duomenų vagysčių pasinaudojant sistemų spragomis skaičius itin išaugo 2021-aisiais, pernai šie nusikaltimai nebuvo tokie matomi.

„Bankų asociacijos duomenimis, pernai Lietuvos gyventojai patyrė apie 4,5 mln. Eur žalą dėl kibernetinių-elektroninių nusikaltimų“, — kalbėjo viceministras.

Anot jo, nemaža dalis kibernetinių nusikaltimų susiję būtent su karantino metu įmonių aktyviau vykdyta elektronine prekyba, kuomet jos sulaukdavo nemažai išpirkos reikalavimų, o ją atsisakius mokėti buvo grasinama sutrikdyti įmonės veiklą.

Ataskaitoje be kita ko pastebima, kad prailgėjus gyventojų internete praleidžiamam laikui, dar viena paūmėjusi problema – išaugusios išaugo vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos apimtys kibernetinėje erdvėje.

Pernai iš viso nustatyti 78 atvejai, kai Lietuvos tarnybinėse stotyse buvo aptikti vaikų seksualinio išnaudojimo vaizdai, jie buvo perduoti tirti Policijos departamentui. 2019 metais tokių atvejų buvo 44.

„Šios tendencijos Lietuvoje sutampa su pasaulinėmis tendencijomis, nurodytomis tokių institucijų, kaip Interpolas, ataskaitose“, — teigiama dokumente.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Gauk nemokamą TECHNOLOGIJŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
„Apple“ pristatė 200 mln. USD miškininkystės fondą

JAV technologijų milžinė „Apple“ ketvirtadienį pranešė steigianti 200 mln. USD dydžio fondą, kurio...

Inovacijos
13:10
Į „Telia Lietuvos“ valdybą siūloma D. Grigienė

Į telekomunikacijų bendrovės „Telia Lietuva“ valdybą kaip nepriklausoma narė siūloma buvusi banko „Swedbank“...

Inovacijos
11:49
Australijos teismas nusprendė, kad „Google“ klaidino vartotojus rinkdama jų duomenis

Australijos teismas, išnagrinėjęs konkurencijos priežiūros tarnybos skundą, penktadienį nusprendė, kad...

Inovacijos
10:25
Taikėsi į skandinavus, bet dirbtinio intelekto nauda klientų pritraukė ir Lietuvoje Premium

Dirbtiniu intelektu (DI) pagrįstų produktų reikia vis daugiau įmonių – specialistams netaupanti UAB „Alantic“...

Gazelė
05:45
„NEO Finance“ pajamos šiemet augo 28% iki 1,2 mln. Eur

Lietuvos finansų technologijų („fintech“) startuolis „NEO Finance“ pirmąjį šių metų ketvirtį gavo 1,2 mln.

Inovacijos
2021.04.15
Šešiskart apyvartą auginęs „Interactio“ po pandemijos nusiteikęs dar spartesnei plėtrai Premium

Penkis kartus išaugęs darbuotojų skaičius, šešiskart didesnės pardavimo pajamos ir susitarimai dėl paslaugų...

Inovacijos
2021.04.15
Per pirmą ketvirtį sukčiai iš gyventojų išviliojo 2,9 mln. Eur

Pirmąjį šių metų ketvirtį elektroniniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų išviliojo 2,9 mln. Eur – kelis kartus...

Inovacijos
2021.04.15
„Telia“ ir „Teltonika Networks“ kuria lietuviškus 5G maršrutizatorius 2

„Teltonika Networks“, bendradarbiaudama su „Telia“, kuria pirmuosius lietuviškus 5G produktus – pramoninio...

Inovacijos
2021.04.15
Vadyba
2021.04.15
„Flo Health“ technologijų vadovas: sieksime padvigubinti IT inžinierių skaičių Premium

Baltarusių 2015 m. įkurtas ir Silicio slėnyje (JAV), Londone bei Kipre registruotas startuolis „Flo Health“,...

Inovacijos
2021.04.15
Gamintojams reiks pasitempti: elektronika turės tarnauti ilgiau Premium 7

Siekdama skatinti žiedinę ekonomiką, Europos Sąjunga (ES) imasi priemonių, kurios turėtų užtikrinti, kad...

Pramonė
2021.04.15
Decentralizuoti finansai – technologija, kuri taikosi pakeisti finansų tarpininkus Premium 1

Vis daugiau vartotojų dėmesio pasaulyje sulaukianti blokų grandine (angl. „blokchain“) paremta...

Inovacijos
2021.04.15
Oro uoste užsidegusi „Vivo“ telefonų siunta gali koreguoti saugos reikalavimus 

Po savaitgalį Honkongo oro uoste užsidegusios Kinijos gamintojo telefonų siuntos vietinis krovinių vežėjas...

Logistika
2021.04.14
Lenkijoje atidaromas „Google“ debesijos centras, investicijos vertinamos 2 mlrd. USD 1

JAV technologijų milžinė „Google“ trečiadienį Varšuvoje atidarė naują regioninį debesijos centrą „Google...

Inovacijos
2021.04.14
Patvirtintas „fintech“ priemonių planas, žadamas paprastesnis reguliavimas

Vyriausybė patvirtino atnaujintą 2021 m. „fintech“ priemonių planą, kuriame numatytos 4 užduotys: plėtoti...

Inovacijos
2021.04.14
Lietuviai sukūrė unikalius vaistus nuo aklumą sukeliančios ligos, ieško investicijų Premium 5

Lietuvos biotechnologijų bendrovė „Baltymas“ sukūrė vaistus, kurie gydo nuo pagrindinės vyresnių žmonių...

Inovacijos
2021.04.14
Pirmąsias šių metų technologijų naujoves „Apple“ pristatys balandžio 20 d.

JAV technologijų milžinė „Apple“ antradienį pranešė balandžio 20 d. rengianti pirmąjį produktų pristatymo...

Inovacijos
2021.04.14
Finansų ministerija prognozuoja, kad „fintech“ šiemet augs 15%

Finansinių technologijų („fintech“) sektoriui Lietuvoje pernai augus 10%, šiemet tikimasi 15% augimo – tiek...

Inovacijos
2021.04.14
Inovacijos
2021.04.14
Kinija įspėjo šalies technologijų milžines laikytis reikalavimų

Kinijos reguliavimo institucijos įspėjo 34-ias technologijų milžines, įskaitant „Baidu“ ir „Tencent“,...

Inovacijos
2021.04.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku