„NEXT HUMAN“ efektas: DI, verslo progresas ir biotechnologijos, kurios pratęs gyvenimą iki 200 metų
Atskleistos naujos Lighthouse klasterio kryptys: Klaipėdoje gimsta moderniausias sveikatos technologijų centras
Šarūnas Butkus, „Lighthouse Hub“ įkūrėjas, atidarydamas renginį pabrėžė, kad „Lighthouse klasterio“ idėja gimė dar 2018 m., kai ši teritorija dar nebuvo išvystyta. Jis akcentavo, kad nuo pat pradžių buvo aišku, jog sėkmę lems ne vieta, o bendruomenė, kurią pavyks pritraukti ir auginti: „Jau tada žinojome, kad inovacijos ir technologijos yra viso progreso pamatas – ši vertybė tapo kertiniu principu buriant ekosistemą“, – sakė Š. Butkus. Jis taip pat pažymėjo, kad „Lighthouse Hub“ kūrimo kelias buvo ilgas ir sudėtingas, o klasterio atsiradimas – viso miesto bendras darbas, prie kurio reikšmingai prisidėjo Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos universitetas ir didžiosios įmonės.
Pasak Š. Butkaus, pirmuosius penkerius metus komanda koncentravosi į infrastruktūros kūrimą – taip įkurta bendradarbystės ir apgyvendinimo erdvė, šiuolaikiškas skaitmeninių inovacijų centras, aprūpintas modernia įranga ir subūręs stiprią IT bendruomenę. „Šiandien drąsiai galime teigti, kad po šiuo stogu sutelkta didžiausia IT kompetencijų koncentracija regione ir reikšmingas inovacijų potencialas Vakarų Lietuvoje“, – teigė įkūrėjas.
Dabartiniame vystymo etape „Lighthouse Hub“ pagrindinį dėmesį skiria bendruomenės vertės kūrimui – bendradarbiavimo skatinimui, investicijų pritraukimui ir inovacijų plėtrai. Š. Butkus padėkojo Inovacijų agentūrai už nuolatinį palaikymą ir partnerystę: „Praėjusiais metais pradėtas klasterio stiprinimo projektas leido aplankyti daugiau nei dešimt šalių – nuo Japonijos iki JAV, o klasterį papildė per dvidešimt tarptautinių partnerių: “Iš lokalios iniciatyvos tapome brandžiu klasteriu su globalia ambicija.“
Jis taip pat pranešė, kad klasteris patvirtino naują strateginę kryptį – sveikatos technologijos ir ilgaamžiškumas. „Šiandien medicina išgyvena milžinišką transformaciją. Ilgą laiką ji buvo orientuota į ligų simptomų gydymą, tačiau mokslas aiškiai rodo, kad ligos formuojasi kur kas anksčiau, todėl prevencija ir personalizacija tampa esminiais požiūrio pokyčiais. Neatsitiktinai šalia matote vykstančias statybas – klasterio nariai kuria moderniausią sveikatos technologijų centrą, paremtą prevencijos ir individualizuotų sprendimų filosofija. Tikimės jau kitais metais pakviesti į jo atidarymą.“
Kaip gyvensime ir dirbsime artimiausiu metu? DI proveržis, ilgaamžiškumo mokslo įžvalgos ir naujos verslo taisyklės
Antanas Bernatonis, pirmosios DI agentūros Lietuvoje „WhyAI“ įkūrėjas, praktiniais pavyzdžiais pristatė, kaip iki 2026 m. dirbtinis intelektas keis kasdienybę ir verslą – nuo verslo projektų demo versijos kūrimų iki žmogaus skaitmeninio dvynio, galinčio dalyvauti nuotoliniuose susitikimuose ar įrankių, padedančių kurti pasiteisinimus.
embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/3325?placement=
Diskusijoje apie ilgaamžiškumą farmacijos mokslininkė dr. Eglė Pavydė pabrėžė, kad miegas, fizinis aktyvumas, sveika mityba ir emocinė sveikata gali pailginti gyvenimą iki dviejų dešimtmečių, o socialiniai ryšiai – net iki 24 metų. „BrAIn Club“ įkūrėjas Kristijonas Vasiliauskas akcentavo, kad svarbiausia – ne gyvenimo trukmė, o kokybė. Anot jo, ilgaamžiškumo pagrindas – kokybiškas miegas, kuris vidutiniškai turi trukti apie 7–9 val., o įvairūs įrenginiai ir technologijos, matuojantys skirtingus organizmo ir kūno parametrus, suteikia signalų, kaip keisti ar koreguoti savo gyvenimą. Psichologas prof. dr. Gediminas Navaitis ragino remtis psichologiniais metodais, kurie padeda keisti elgesį ir kaip „būnant savimi“ išvengiama priklausomybių. Jis taip pat antrino Kristijonui, cituodamas mokslinį tyrimą, įrodantį koreliaciją tarp laimės indekso ir miego kokybės, bei akcentavo, jog šiuo metu labai populiarių nešiojamųjų prietaisų teikiami duomenys apie žmogaus miegą, judėjimą ar pan.. turi būti naudojami prasmingiems tikslams, o ne tarpusavio varžymuisi.
„Wix“ grupės vadovas Tomas Petras Rupšys savo pranešime teigė, kad nepriklausomai nuo veiklos sektoriaus DI inovacijos pasieks kiekvieną verslą. Jis pristatė realius pavyzdžius: nuo klientams siunčiamų automatinių priminimų iki e. komercijos SEO optimizavimo ir vartotojų atsiliepimų analizės.
Startuolio „Pulsetto“ bendraįkūrėjas Vitalijus Majorovas kalbėjo apie streso valdymą kaip treniruojamą gebėjimą. Jo teigimu, intervalinės treniruotės, šalčio ir karščio terapijos, protarpinis badavimas, ištvermės pratimai ar meditacija gali reikšmingai sustiprinti vadinamąjį „streso raumenį“, o nešiojamų prietaisų rodmenys skatina sąmoningiau rūpintis savijauta.
Genų redagavimas jau atveria duris į naują žmonijos etapą
Konferencijos vinimi tapo žurnalisto Edmundo Jakilaičio ir prof. Vladu Algirdo Bumelio, „Northway“ įmonių grupės įkūrėjo, valdybos pirmininko, „Northway Biotech“ biotechnologijų įmonių generalinio direktoriaus ir biotechnologijų miesto „Bio City“ įkūrėjo interviu. Pokalbio metu nagrinėta, kaip technologijos pakeis žmogaus gyvenimo trukmę artimiausiais šimtmečiais. Profesorius pabrėžė, kad genų redagavimo technologijos kardinaliai keičia ateitį:„Jau dabar turime technologijas, kurios sudaro galimybę neteisingus genus iškirpti ir pakeisti teisingais. Tai didelė ligų gydymo ateitis, nes, gydydami genus, gydysime ligos priežastis. Kai tai gebėsime padaryti, galėsime gyventi ir po kelis šimtus metų“, – prognozavo prof. V. A. Bumelis.
Vis dėlto V. A. Bumelis pabrėžė ir gyvenimo būdo svarbą: „Genetiniai veiksniai yra dominuojantys, tačiau mūsų gyvenimo būdas lemia mutacijas, kurias vėliau reikia taisyti. Turime stengtis gyventi geriau, sveikiau, teisingiau, bet jei viską darysime teisingai ir neklysime, nieko neišmoksime. Visas gyvenimas vyksta per klaidas ir jų taisymą.“ Profesoriaus teigimu, ateityje 200 metų žmogaus gyvenimas gali tapti realybe, tačiau kartu būtina atsakyti į klausimą, ką prasmingo žmogus per šį laiką turėtų nuveikti.
„Lighthouse klasteris“ - ateitį kurianti bendruomenė
Kitame „Lighthouse klasterio“ projekto etape numatoma nuosekliai plėsti partnerių ratą, į bendruomenę įtraukti daugiau narių iš sveikatos technologijų, skaitmeninių sprendimų ir tyrimų sektorių, universitetų, taip pat savivaldos institucijas, kurios galėtų tapti svarbiais partneriais kuriant viešojo sektoriaus inovacijas.
Klasteris ir toliau vystysis kaip atvira inovacijų ekosistema, jungianti žinias, talentus ir idėjas, kurios skatina verslo transformaciją ir nuosekliai formuoja Lietuvos, kaip pažangios ir inovatyvios valstybės, įvaizdį Europoje.
Įmonės, kurioms svarbi pažanga, bendrystė ir ilgalaikis poveikis, kviečiamos tapti „Lighthouse klasterio“ dalimi ir atrasti visas bendruomenės galimybes.
Renginį moderavo žurnalistas Edmundas Jakilaitis, organizavo VŠĮ „Baltijos technologijų parkas“, renginys dalinai finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų pagal projektą „Baltijos technologijų parko brandaus klasterio augimas, Nr. 02-046-K-0003″.
