Žurnalistiniame tyrime – abejonės dėl „Uber“ plėtros etikos ir teisėtumo

„Uber“ failais“ pramintas tyrimas, kuriame dalyvavo dešimtys naujienų organizacijų, parodė, jog įmonės istorijos pradžioje buvo atvejų, kai bendrovės atstovai išnaudodavo smurtą, kurio nepatenkinti taksi pramonės atstovai imdavosi prieš „Uber“ paslaugas teikusius vairuotojus, siekdami gauti paramos iš visuomenės ir oficialių institucijų, bei kad vengė reguliavimo institucijų užkariaudami naujas rinkas.

Informacija gauta iš 124.000 2013–2017 m. datuotų dokumentų, kuriuos iš pradžių gavo britų dienraštis „The Guardian“, o tada jais pasidalijo su Tarptautiniu tiriamosios žurnalistikos konsorciumu (ICIJ). 

Tarp gautų dokumentų yra vadovų vienas kitam siųsti pranešimai ir el. laiškai, įskaitant vieno iš įkūrėjų ir buvusio generalinio direktoriaus Traviso Kalanicko, kuris 2017 m. buvo priverstas atsistatydinti dėl kaltinimų taikius šiurkščią valdymo praktiką ir daugybės seksualinio bei psichologinio priekabiavimo įmonėje epizodų, susirašinėjimas.

„Smurtas garantuoja sėkmę“, – tvirtino T. Kalanickas kitiems įmonės vadovams, kuomet mėgino surengti atsakomąjį protestą 2016 m. Paryžiuje vykus karštoms demonstracijoms prieš „Uber“ atėjimą į rinką.

Sparti „Uber“ plėtra rėmėsi parama vairuotojams ir nuolaidomis, kurios pakenkė taksi pramonei, o įmonė „dažnai nemėgino gauti licencijų, reikalingų teikti taksi ir vairuotojų paslaugas“, pranešė tyrime dalyvavęs „The Washington Post“.

Naujosios įmonės vairuotojai visoje Europoje susidūrė su smurtiniu atsaku, kai taksi vairuotojai pajuto, jog jų pragyvenimo šaltiniui iškilo grėsmė.

Tuo tarpu tyrimas parodė, kad „kai kuriais atvejais, kai vairuotojai buvo užpulti, „Uber“ vadovai nieko nelaukdami pasistengė tai išnaudoti savo naudai“, teigė „The Washington Post“.

Pasak „The Guardian“, „Uber“ panašią taktiką taikė keliose Europos šalyse, įskaitant Belgiją, Nyderlandus, Ispaniją ir Italiją, mobilizuodama nukentėjusius vairuotojus ir skatindamas juos skųstis policijai, kad būtų galima išnaudoti žiniasklaidos dėmesį ir gauti nuolaidų iš valdžios institucijų.

R. Kalanicko atstovė spaudai griežtai paneigė tokias išvadas kaip „neteisingas“, sakydama, kad buvęs vadovas „niekada nesiūlė išnaudoti smurtą „Uber“ vairuotojų saugumo sąskaita“.

Visgi „Uber“ sekmadienį kaltę suvertė anksčiau viešai pripažintoms „klaidoms“, padarytoms vadovaujant T. Kalanickui.

„Iš konfrontacijos eros perėjome į bendradarbiavimo erą, demonstruodami norą sėsti prie derybų stalo ir rasti bendrą kalbą su buvusiais oponentais, įskaitant profesines sąjungas ir taksi įmones“, – sakoma bendrovės pranešime ir pažymima, kad buvusį vadovą pakeitusiam Dara Khosrowshahi, pastarajam „buvo pavesta pakeisti visus „Uber“ veiklos aspektus.

Įrangos išjungiklis

Tyrimas taip pat parodė, kad „Uber“ stengėsi išvengti reguliavimo institucijų vykdomų tyrimų pasinaudodama technologiniais pranašumais, pažymėjo „The Washington Post“.

Žurnalistai aprašė atvejį, kai T. Kalanickas įdiegė „išjjungiklį“, leidusį nuotoliniu būdu nutraukti Amsterdamo biure esančių įrenginių prieigą prie „Uber“ vidinių sistemų per institucijų vykdomus reidus.

„Prašau kuo greičiau paspausti išjungiklį, – parašė jis vienam darbuotojui skirtame el. laiške. – Prieiga turi būti išjungta AMS (Amsterdame – VŽ).“

T. Kalanicko atstovė spaudai Devon Spurgeon teigė, kad buvęs įmonės vadovas „niekada neleido vykdyti jokių veiksmų ar programų, kurios kokioje nors šalyje būtų trukdžiusios vykdyti teisingumą“.

T. Kalanickas „nesukūrė, nevadovavo ir neprižiūrėjo sistemų, sukurtų teisės ir atitikties reikalavimams departamentų, ir niekada nesulaukė kaltinimų jokioje jurisdikcijoje už trukdymą teisingumui ar kokių nors susijusių nusikaltimų“, – pareiškė D. Spurgeon.

Visgi tyrimo autoriai mano, kad „Uber“ veiksmai pažeidė įstatymus, o vadovai žinojo. Tyrime netgi pacituotas vienas įmonės atstovų juokelis apie tai, kad „Uber“ tapo „piratais“.

Nutekinta informacija taip pat rodo, kad „Uber“ siekė per lobistinę veiklą paveikti vyriausybes, o vienu pirmųjų bendrovės sąjungininkų tapo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kuris 2014–2016 m. ėjo šalies ekonomikos ministro pareigas.

Bendrovė tikėjosi, kad E. Macronas paskatins reguliuotojus „būti „mažiau konservatyviems“ aiškinant taisykles, ribojančias bendrovės veiklą“, rašo „The Washington Post“.

E. Macronas buvo atviras „Uber“ ir apskritai idėjos paversti Prancūziją „startuolių šalimi“ šalininkas, tačiau nutekinti dokumentai leidžia manyti, jog ministro parama kartais kirsdavosi su kairiosios pakraipos vyriausybės politika.

Paskelbta informacija sukėlė Prancūzijos kairiųjų politikų pasipiktinimą, kurie pasmerkė „Uber“ ir E. Macrono ryšius kaip prieštaraujančius „visoms mūsų taisyklėms, visoms mūsų socialinėms teisėms ir darbuotojų teisėms“, pavadindami juos „šalies plėšimu“.