Su kuo valgoma metavisata: klausimų kol kas – daugiau nei atsakymų

Publikuota: 2021-11-23
  • Metavisata tapo plačiausiai skambančiu žodžiu technologijų pasaulyje.
  • Intencijas nerti į šią sritį deklaruoja daugybė žinomų kompanijų. Jų priešakyje – „Facebook“, neseniai tapusi „Meta“.
  • Tačiau kol kas gana sunku konkrečiai suvokti, kuo ši koncepcija skirsis nuo ankstesnių technologijų ir platformų, siekusių aptrinti ribas tarp realybės ir virtualaus pasaulio.

Markas Zuckerbergas, „Facebook“ įkūrėjas ir vadovas, jau keletą mėnesių tvirtino, jog metavisatą mato kaip kompanijos ateitį. Tarsi įrodydamas, kad nejuokauja, jis spalio pabaigoje pranešė, jog „Facebook“ kompanija nuo šiol vadinsis „Meta“. Pokyčio paskelbimas, be kita ko, sulaukė gana dviprasmiškų vertinimų ir dėl to, kad sutapo su informatorės Frances Haugen skandalu.

Pervadinimas į „Metą“ tarsi į šoną pastūmė žinomiausius kompanijos produktus – socialinius tinklus „Facebook“, „Instagram“ ir „WhatsApp“.

„Šiuo metu mūsų prekės ženklas yra labai glaudžiai susietas su vienu produktu, kad jis niekaip negali reprezentuoti visko, ką darome šiandien, jau nekalbant apie ateitį“, – tuomet sakė M. Zuckerbergas.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Investuotojams jis pareiškė, kad metavisatos kūrimas vien šiemet kompanijai atsieis daugiau nei 10 mlrd. USD, toliau kasmet į šį projektą bus pumpuojamos dar įspūdingesnės sumos. Be kita ko, M. Zuckerbergas pripažino, jog šis statymas vargu ar atsipirks greitai.

Nuotrauka::1

„Aš suvokiu šio statymo dydį. Tai nėra investicija, kuri taps pelninga artimiausiu metu“, – pripažino „Metos“ vadovas.

Metavisatai prilipdyti skambūs titulai – šią koncepciją kai kurie, įskaitant „Metą“, vadina interneto įpėdine, kitu interneto evoliucijos etapu.

Patį metavisatos terminą dar 1992 m. sugalvojo mokslinės fantastikos rašytojas Nealas Stephensonas, vėliau teigęs, kad šį žodį sumąstė atsitiktinai ir jam per didelės reikšmės nepriskyrė.

Tačiau dabar didžiausios technologijų kompanijos metavisatoms neabejotinai priskiria didelę reikšmę. Nors, kaip kartais pripažįsta ir pačios bendrovės, tikslus metavisatos apibrėžimas nėra visai aiškus.

Štai, pavyzdžiui, Kinijos „Tencent“ neseniai pareiškė turinti visas reikiamas technologijas tam, kad galėtų vystyti metavisatą. Nepaisant intencijos vystyti šią koncepciją, Martinas Lau, „Tencent“ prezidentas, pripažino, jog metavisata yra „įdomi, bet kiek miglota“.

„Jaučiame, kad bet koks dalykas, kuris virtualų pasaulį daro tikresnį ir realų pasaulį praturtina virtualiomis patirtimis, gali tapti metavisatos dalimi“, – sakė jis.

Metavisatos terminą viešumoje vartoja ir kitos žinomos kompanijos, kaip „Microsoft“, „Nvidia“ ar „Roblox“. Jas vienija bent jau vienas dalykas – sparčiai augančios akcijų kainos.

Visgi, kas tai yra?

Net Websterio žodynas rašo, kad dėl vartojimo visiškai naujame kontekste terminas ir jo reikšmė tapo savotiškai nestabili.

Plačiąja prasme tai būtų galima suprasti kaip virtualią erdvę, kurioje žmonės galės sąveikauti su virtualiais objektais, susidarant įspūdį, jog jie yra tikri.

Žaidimų pasaulyje metavisatos kartais būna pristatomos kaip bendra patirtis, kai naudotojai kontroliuoja veikėjus, kurie gali judėti ir sąveikauti su kitais žaidėjais toje pačioje erdvėje.

Portalas „Quartz“ metavisatą bando aiškinti paprasčiau ir plačiau – jei dabartinė interneto patirtis yra 2D formate, metavisata bus 3D. Po ją bus galima „vaikščioti“ užsidėjus specialią įrangą, pavyzdžiui, virtualios realybės akinius.

Iš to, ką pasakoja „Meta“, galima suprasti, jog prie metavisatos dirbama ne vienus metus. Rimtas darbas iš esmės prasidėjo tada, kai tuometinė „Facebook“ 2014 m. įsigijo virtualios realybės startuolį „Oculus“.

Minėti 10 mlrd. USD, kuriuos „Meta“ į metavisatos kūrimą investuos šiemet, yra nukreipti į tris pagrindines šakas – virtualią realybę, papildytą realybę ir įrangą, susijusią su metavisata.

Praėjusią savaitę „Meta“ pristatė naują prototipinę virtualios realybės pirštinę. Kaip rašo portalas „The Verge“, su šia pirštine virtualaus šuns kol kas dar nepaglostysi, tačiau inžinieriai prie to artėja.

Kalbant paprastai, šis įrenginys yra pirštinė su keliolika pripučiamų, mažas pagalvėles primenančių aktuatorių. Kai žmogus užsideda pirštinę ir pereina į papildytą ar visiškai virtualią realybę, kontrolės sistema pakoreguoja „pagalvėlių“ pripūtimo lygį ir sukuria spaudimą skirtingoms rankoms dalims.

Liečiant virtualų objektą, naudotojas jaus tarsi šis objektas realiai liestųsi su jo ranka. Jeigu pirštinę dėvintis žmogus norės sugriebti virtualų daiktą, aktuatoriai sustandės ir žmogus jaus pasipriešinimą. Šiuos pojūčius papildys vaizdiniai ir garsas, kurie sukurs realaus fizinio prisilietimo jausmą.

Ši pirštinė galėtų būti vadinama vienu iš pirmųjų realių pavyzdžių, kaip veiks „Metos“ įsivaizduojama metavisata, nors „The Verge“ sako, kad net jei kompanijos technologijos bus aukščiausios kokybės, ji susidurs su keletu problemų, dalis kurių yra labai praktiškos, prieš ją parduodant masinei auditorijai.

Pavyzdžiui, besiskiriantys žmonių rankų dydžiai – tam, kad pirštinė veiktų efektyviai, ji turi labai tvarkingai priglusti prie rankos. Be to, pirštinės plovimas, ko gero, nebus itin paprastas ir jos negalėsi tiesiog įmesti į skalbimo mašiną. O biometrinių duomenų rinkimas gali kelti klausimų dėl privatumo.

Kažkur matyta?

Tuo pat metu reikėtų atkreipti dėmesį, kad nei virtuali, nei papildyta realybė jau nebėra didžiulė naujovė.

Užtenka prisiminti 2016 m. vasarą ir beprotybę, kurią sukėlė papildytos realybės žaidimas „Pokemon GO“. Tiesa, nors žaidimas tebėra pelningas ir turi nemažą užkietėjusių žaidėjų bazę, eilinio miesto gatvėje retai bepamatysi Pikačiu gaudančius „Pokemon GO“ žaidėjus.

Nuotrauka::2

Į papildytą realybę kadaise pataikyti bandė ir „Google“, 2013 m. pristačiusi išmaniuosius akinius „Google Glass“ – jie buvo reklamuojami kaip nauja, didelė inovacija. Tačiau „Google Glass“ niekada neišpopuliarėjo ir tapo nesėkme, nepaisant to, kad šie akiniai tebėra kuriami iki šiol. Dėl nesėkmės kaltinami įvairūs veiksniai – nepatrauklus akinių dizainas, didelė kaina ir t. t.

Kuo toliau, tuo sunkiau nustebinti ir su virtualia realybe. Žaidimų industrija pirmą kartą kojas į virtualios realybės upę bandė įmerkti dar prieš kelis dešimtmečius. Ta pati „Oculus“, dabar priklausanti „Metai“, pirmuosius „Oculus Rift“ akinius išleido dar 2016 m.

„Oculus Rift“ pasirodymas paskatino žaidimų kompanijas kurti daugiau virtualios realybės žaidimų. Iki šiol jie nesugebėjo mesti iššūkio įprastiems žaidimams, nors virtualios realybės žaidimai ir daro progresą. Geras to pavyzdys yra kompanijos „Valve“ pernai išleistas žaidimas „Half-Life: Alyx“, sulaukęs teigiamų atsiliepimų.

Nuotrauka::3

Be kita ko, virtualia realybe galima pasimėgauti ne tik žaidimuose – pavyzdžiui, kad ir Lietuvoje užsidėjus VR akinius galima „pakeliauti“ po Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybą.

Virtualūs pasauliai, kai žmonės valdo savo sukurtus veikėjus, egzistuoja jau ne vieną dešimtmetį. Iš esmės MMORPG žaidimai – kaip „RuneScape“, „World of Warcraft“ ar „LineAge“ – taip pat galėtų būti vadinami savotiškomis metavisatomis.

„Second Life“ naujame įpakavime

Apie M. Zuckerbergo metavisatos įsivaizdavimą neseniai ironizavo kompiuterijos žurnalas „PCGamer“.

„Visiškai skaitmeninis pasaulis, kur gali būti bet kuo, daryti bet ką ir dalyvauti visiškai naujoje konsumerizmo formoje. Palauk, Markai. Tai yra „Second Life“ (liet. „Antras gyvenimas“). Tai, ko tu prašai, yra „Second Life“, – rašė „PCGamer“.

„Second Life“ yra dar 2003 m. pasirodžiusi programa – kaip jos kūrėjai bandydavo pabrėžti, tai nėra žaidimas, nes jame nėra jokių užduočių ir galutinio tikslo – kurios naudotojai iš esmės gali kurti virtualų gyvenimą, bendrauti su kitų žmonių veikėjais.

Kalbėdama apie naująsias metavisatas, „Forbes“ taip pat prisiminė „Second Life“. Ši platforma itin išpopuliarėjo 2007 m. Jos dalyviai galėjo klausytis gyvų Kurto Vonneguto paskaitų, šokti populiariuose naktiniuose klubuose, „Armani“ parduotuvėse pirkti realius ar virtualius drabužius arba netgi spekuliuoti nekilnojamojo turto kainomis.

Ant populiarumo bangos buvęs „Second Life“ buvo įvertintas virš 100 mln. USD ir pritraukė 30 mln. investicijų. Vienas iš investuotojų buvo Jeffas Bezosas, „Amazon“ įkūrėjas.

Nuotrauka::4

Kaip pabrėžia „Forbes“, „Second Life“ atrodė kaip metavisata – panaši, kokią 1992 m. įsivaizdavo N. Stephensonas. Tačiau 2007-ieji taip ir liko „Second Life“ piku. Viena iš to priežasčių yra tai, kad jau artimiausiais metais išpopuliarėjo kita virtualaus žmonių susirinkimo vieta – „Facebook“.

„Second Life“ egzistuoja iki šiol, tačiau jo naudotojų belikę vos apie 600.000, kai „Facebook“ gali pasigirti kone 3 mlrd. naudotojų.

Beje, „Second Life“ kūrėja, bendrovė „Linden Labs“, 2017 m. išleido naują platformą „Sansar“ – virtualios realybės projektą, kuris iš esmės turėjo tapti kažkuo panašiu, ką šiuo metu įsivaizduoja „Meta“. Tai buvo virtuali erdvė, kurioje buvo galima „apsigyventi“, žaisti žaidimus, žiūrėti vaizdo klipus ar bendrauti.

Tačiau projektas žlugo ir nepraėjus nė trejiems metams, 2020 m. pradžioje, „Linden Labs“ paskelbė nutraukiantys „Sansar“ palaikymą.

Kaip rašo „PCGamer“, ribojančiu veiksniu tapo pati virtuali realybė. Nors virtualios realybės akiniai pastaraisiais metais tapo kiek labiau prieinami, jų naudojimas neišpopuliarėjo tiek, kiek reikėjo tokiai platformai kaip „Sansar“.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Mokėjimų bendrovė „Square“ keičia pavadinimą į „Block“

Vieno iš „Twitter“ sumanytojų Jacko Dorsey įkurta mokėjimų bendrovė „Square“ nuo gruodžio 10 d. vadinsis...

Inovacijos
13:19
40 metų planuoto vieningo Europos patento tikimasi sulaukti kitąmet Premium

Kitų metų antroje pusėje, planuojama, įsigalios vieningo patento standartas, kuris daugumoje ES valstybių...

Inovacijos
10:25
Lietuvos prekybininkų NPS: matuoja vis daugiau verslų, bet su konkurentais pasilyginti sunkoka Premium

Vienas pagrindinių matų klientų patirčiai įvertinti yra klientų pasitenkinimo rodiklis NPS (angl. „net...

Prekyba
09:39
5G Lietuvoje: „Išbandėm ir pamatėm fantastišką greitį“ Verslo tribūna

Mobiliojo ryšio technologijos nuo A iki Z, arba tiksliau nuo 1G iki 5G – ką tai reiškia ir ką verslui duos...

„Interneto vizijai“ vadovaus V. Čirba 1

Pernai Švedijos kapitalo kompanijos „Miss Group“ įsigytai Lietuvos prieglobos ir susijusių paslaugų bendrovei...

Inovacijos
2021.12.01
KTU mokslininkų sukurtas mėsos analogas – geriau, negu tikroji? Premium 6

Bendradarbiaudami Kauno technologijos universiteto (KTU) ir Helsinkio universiteto mokslininkai sukūrė mėsos...

Laisvalaikis
2021.12.01
Lietuviškos mokėjimo kortelės tamsiajame internete parduodamos po 17 USD 9

Vidutinė vienos mokėjimo kortelės kaina tamsiajame internete siekia 9,7 USD, o lietuviškos kortelės...

Inovacijos
2021.12.01
„Big Tech“ reguliavimas: dar vienas ES vienybės išbandymas Premium

ES pastarosiomis dienomis spustelėjo reguliacinį akseleratoriaus pedalą. Valstybių narių ekonomikų ministrai...

Inovacijos
2021.12.01
Registrų centro IT centro vadovu tapo A. Raguotis

VĮ Registrų centro Informacinių technologijų (IT) centro vadovu tapo Antanas Raguotis, iki šiol pareigas ėjęs...

Inovacijos
2021.12.01
„AL-KO Technology Lithuania“: kuria saugumo kelyje sistemas Verslo tribūna

Nors 90 metų jubiliejų mininčią pasaulinę kompaniją „AL-KO Vehicle Technology Group“ Lietuvoje žino...

Inovacijos
2021.12.01
JK reguliuotoja nurodė „Facebook“ parduoti grafinių vaizdų platformą „Giphy“

Didžiosios Britanijos reguliuotoja antradienį nurodė „Facebook“ parduoti JAV bendrovę „Giphy“, nusprendusi,...

Inovacijos
2021.12.01
Telecentras: gigabitinis junglumas tampa norma Verslo tribūna

Lietuvos perėjimas iš megabitinės visuomenės į gigabitinę kelia nemažų iššūkių telekomunikacinio junglumo...

Paslaugos
2021.11.30
Bauda „CityBee“ rekordinė, tačiau iš duomenų skandalo „išsisukta pigiai“ Premium 1

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) po beveik 10 mėnesių trukusio tyrimo dėl klientų duomenų...

Rinkodara
2021.11.30
Lietuvos kandidatas į aukštas pareigas Telekomunikacijų sąjungoje: apie savo šansus, tvarumą ir 5G Premium

Aukštas pareigas daugiau nei 190 pasaulio šalių vienijančioje Tarptautinėje telekomunikacijų sąjungoje (ITU),...

Inovacijos
2021.11.30
„CityBee“ skirta 110.000 Eur bauda už BDAR pažeidimus 14

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) pirmadienį skyrė 110.000 Eur administracinę baudą trumpalaikės...

Rinkodara
2021.11.30
Komunikacija „Facebook“ ir „Instagram“: skirtumai nuo bankų iki telekomunikacijų Premium

Žiniasklaidos planavimo agentūra „Inspired UM“ išvystė programinį sprendimą ir sukūrė „Facebook“ bei...

Rinkodara
2021.11.30
Investuotojai pašėlo dėl mažai žinomos Nyderlandų lustų įmonės Premium 13

Sunku būtų prisiminti kitą kompaniją, kuri yra tokia pat svarbi ir kartu taip pat mažai žinoma plačiajai...

Pramonė
2021.11.30
Inovatyvūs „Inventi“ sprendimai padeda išvengti tūkstantinių baudų Verslo tribūna

Ir taip įkaitusią finansų rinką sparčiai transformuoja naujos technologijos, didėjanti konkurencija ir nuolat...

Inovacijos
2021.11.30
Prie „click & collect“ paslaugą siūlančių prekybininkų prisideda „Iki“, be šios paslaugos lieka „Lidl“ ir „Norfa“ Premium

Apsipirkimo būdas, kai mobiliojoje programėlėje ar prekybininko interneto svetainėje pasirenkamas „click &...

Prekyba
2021.11.29
J. Dorsey traukiasi iš „Twitter“ vadovo pareigų, paskelbtas jo įpėdinis

Jackas Dorsey, vienas socialinio tinklo „Twitter“ įkūrėjų ir vadovas, traukiasi iš užimamų pareigų. Iš...

Inovacijos
2021.11.29

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku