Tarptautinėje fizikos olimpiadoje Vilniuje varžysis gabiausi pasaulio moksleiviai

Tai pirmas toks pasaulinės reikšmės fizikos renginys Lietuvoje. Jam, anot organizatorių, ruoštasi ketverius metus. Planuota, kad jis vyks gyvai, bet pandemija planus pakoregavo.

Renginys – svarbus įvykis Lietuvai, kurios švietimo sistema regi drastiškai mažėjantį jaunų žmonių, norinčių studijuoti gamtos ar tiksliuosius mokslus, skaičių, prastėjančias matematikos žinias. Šiuo renginiu tikimasi atkreipti dėmesį į tiksliųjų mokslų svarbą.

„Didžiuojamės lietuviais mokslininkais, inovatoriais, ypač biotechnologijų, lazerių, informacinių technologijų, robotikos ir medicinos srityse. Esame šalis, mėgstanti mokytis ir mokyti, viena pirmųjų prisijaukinti naujoves įvairiose srityse. Turime puikių universitetų, siūlančių tiksliųjų mokslų studijas, padedame kuriantiems inovatyvius verslus. Šiose srityse matematikos, fizikos žinios yra vienos svarbiausių. Turime ieškoti būdų stiprinti savo mokinių žinias tiksliųjų mokslų srityje, nes tai labai svarbu ne tik pačių mokinių, bet ir visos šalies ateičiai“, – sako Jurgita Šiugždinienė, švietimo, mokslo ir sporto ministrė.

Olimpiados užduočių rengimo komandai vadovauja Vilniaus universiteto profesorius Edmundas Kuokštis. Jam talkina būrys geriausių Lietuvos fizikų, tarp kurių – ir Elvinas Ribinskas, 2016 m. Šveicarijoje vykusioje tarptautinėje olimpiadoje pelnęs aukso medalį. Taip pat KTU mokslininkai.

„Manau, kad šiais metais paruošėme šiuolaikišką, įdomią, bet išties rimtą eksperimentinę užduotį, todėl įdomu, kaip jauniesiems pasaulio fizikams seksis ją atlikti. Mums smagu, kad turime nemažai jaunų fizikos mokslininkų, kurie nori prisidėti prie šio įvykio ir turi idėjų. Kai kurios temos Olimpiadose tapo labai madingomis pastaraisiais metais, pavyzdžiui, tamsioji energija, juodosios skylės. Mes jų vengėme“, – apie pasirengimą Olimpiadai pasakoja prof. E. Kuokštis.

Tarp geriausių – kinai ir rusai

Pasak jo, kasmet geriausiai tarptautinėse olimpiadose pasirodo vis tos pačios šalys: Kinija, Rusija, Pietryčių Azijos atstovai. Tai lemia tiek šių šalių švietimo sistemų specifika, didelis dėmesys tiksliesiems mokslams, tiek mokinių noras bet kokia kaina laimėti kuo daugiau medalių.

„Olimpiadų dalyviai neretai įstoja į geriausius universitetus, ypač lengvai tie, kurie ką nors laimi tarptautinėse olimpiadose“, – teigia VU fizikos profesorius.

Lietuva savo geriausių jaunųjų fizikų komandas į Tarptautines fizikos olimpiadas siunčia nuo 1992 m. Du lietuviai yra laimėję aukso medalius: 2013 m. tai pavyko Daumantui Kavoliui, o 2016 m. – Elvinui Ribinskui.

Šiais metais lietuvių delegacijoje – 5 mokiniai, tarp kurių ir viena mergina – Monika Šadauskaitė. Komandai pasiruožti padeda Dr. Vytautas Jakštas ir VU mokslininkė Dr. Mažena Mackoit-Sinkevičienė.

„Moksleiviai fizikos užduotis spręs dvi dienas, o likusiu metu jiems pasiūlysime virtualius turus po Lietuvą, Nobelio premijos laureato, šveicaro Didier Queloz, VU fizikos mokslininkų paskaitas, kviesime į tautinių šokių, šaltibarščių gamybos dirbtuves, lietuviško kino filmo peržiūrą ir protmūšius. Žinoma, labiausiai bus laukiama Olimpiados uždarymo ceremonijos liepos 24 d., kurioje ir paaiškės geriausiai pasirodžiusieji moksleiviai, medalių laimėtojai“, – sako Gediminas Beresnevičius, Olimpiados Organizacinio komiteto vadovas, Lietuvos neformaliojo mokinių švietimo centro Gabių ir talentingų vaikų skyriaus vedėjas.

Olimpiadą organizuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, Vilniaus universitetas. Pagrindinis rėmėjas yra Gediminas Kuprevičius. Taip pat prisideda „Tele2“ ir lazerių bendrovės – „Light Conversion“, „Altechna“ ir „Ekspla“. Talkina kiti šio sektoriaus atstovai.