„Teltonika“ įsteigė 90.000 Eur fondą būsimų KTU pirmakursių stipendijoms
VŽ neseniai rašė, kad Kauno regione veikiančios elektronikos komponentų gamybos įmonės pastaraisiais metais smarkiai padidino apsukas ir sako, kad tolesnei plėtrai joms jau ima trūkti elektronikos inžinierių.
Ateinančiais metais, skaičiuojama, reikės bent 1.000 šių specialistų, tačiau įstojusių mokytis pernai – vos 156. Matydamos aštrėjančią problemą, keturios didžiausios šios srities įmonės Kauno regione – „Continental“, „Hella Lithuania“, „Kitron“ ir „Littelfuse LT“ – bendradarbiaudamos su mokslo įstaigomis ir investicijų agentūromis „Kaunas IN“ bei „Investuok Lietuvoje“, pradėjo elektronikos inžinerijos populiarinimo kampaniją „Ateitis – elektronikams“. Be jau minėtų įmonių ir įstaigų prie šios kampanijos prisidėjo ir Kauno technologijos universitetas (KTU) bei Kauno technikos kolegija (KTK).
Vilniaus grupė „Teltonika“ žengia dar toliau – studentus į KTU inžinerines specialybes vilios ne informacnėmis-reklaminėmis kampanijomis, o stipendijomis.
Anot „Teltonikos“ atstovų, Europos Komisijos 2020 metų skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksas (DESI) parodė, kad informacinių technologijų krypčių absolventų skaičius Lietuvoje siekia vos 2,7%. Pagal tai tarp ES valstybių Lietuva užima 23 vietą.
„Tai yra ganėtinai nemaloni tendencija – Lietuva nustojo eiti aukštųjų technologijų valstybės keliu“, – sako Julius Švagždys, „Teltonikos“ grupės korporatyvinės rinkodaros vadovas.
Tikisi būsimų darbuotojų
Pagal KTU ir UAB „Teltonika IoT Group“ pasirašytą bendradarbiavimo sutartį, studentai galės pretenduoti į minėtą stipendiją ir atlikti praktiką bet kurioje iš grupės įmonių. Vėliau jie gaus progą ir įsidarbinti.
30 studentų gaus mėnesines stipendijas, kurių dydis – 300 eurų. Kiekvienam studentui stipendijos bus mokamos pirmuosius 10 studijų mėnesių. Visos stipendijos dydis vienam studentui sieks 3 tūkst. eurų. Pretenduoti galės KTU pasirinkę studijuoti informatikos, elektros ir elektronikos, mechanikos inžinerijos , matematikos ir gamtos mokslų sričių būsimi pirmakursiai.
„Džiaugiuosi, kad ši sutartis – ne tiesiog pasirašytas dokumentas, o realią vertę kuriančio bendradarbiavimo pradžia, leisianti pasiūlyti mūsų studentams ne tik platesnes įsidarbinimo galimybes, bet ir finansinį paskatinimą. Tikiu, kad išskirtinė galimybė net 30-čiai studentų skirti stipendijas leis ženkliai prisidėti prie rinkoje taip stingančių specialistų rengimo“, – komentuoja Eugenijus Valatka, KTU rektorius.
„Mes, kaip viena didžiausių aukštąsias technologijas kuriančių ir gaminančių įmonių, jaučiame pareigą populiarinti technologijos mokslų studijas. Sudarydami bendradarbiavimo sutartį su KTU galėsime ne tik pradėti kartu vystyti mokslinius tyrimus, bet ir skirti būsimiems pirmakursiams skatinamąsias stipendijas“, – priduria J. Švagždys.
Pasak jo, technologinių mokslų krypčių specialistų paklausa auga kasmet, o dabartiniai jų darbo užmokesčio vidurkiai jau dabar mažiausiai tris kartus lenkia vidutinį Lietuvos atlyginimą. Nepaisant to, ypač trūksta įterptinių sistemų programuotojų ir elektronikos inžinerijos specialistų – esant mažai pasiūlai, įmonėms Lietuvoje specialistų tenka dairytis net į kaimynines šalis.
„Technologijų kuriama nauda šiandien jau neabejojama, o kiekvienai verslo nišai įsidiegiant naujus ir išmanius sprendimus reikalinga ir speciali įranga. Tad ekonomiškai stiprios valstybės labai daug investuoja ne tik į naujų technologijų atradimą, bet ir jų gamybą. Šioms sritims plėtoti reikalingas ir didžiulis skaičius specialistų“, – dėsto „Teltonikos“ atstovas.
Iki 2025 metų ši grupė, kaip VŽ rašė, planuoja Lietuvoje padidinti darbuotojų skaičių iki maždaug 3.000.
