Lietuvos mokslas tebesiveja Europos horizontą

Reklama publikuota: 2021-05-13
ES mokslinių tyrimų programa rems novatoriškas mažąsias ir vidutinio dydžio įmones.
svg svg
ES mokslinių tyrimų programa rems novatoriškas mažąsias ir vidutinio dydžio įmones.

Maži mokslininkų atlyginimai, lėšų ir žmonių koncentracija stambiuose žymiausių universitetų kompetencijų centruose bei mokslininkų nemylima biurokratija – pagrindinės priežastys, dėl kurių Lietuva atrodo liūdnai mokslinius tyrimus finansuojančiose Europos programose, sako europarlamentaras, mokslų daktaras ir buvęs VDU profesorius Liudas Mažylis.

„Gaila, bet Lietuva tarp vidurio ir rytų Europos valstybių užėmė paskutinę vietą, o Europos mastu lenkiame tiktai Maltą,“ – apie šalies rezultatus pasinaudojant „Horizonto 2020“ programos lėšomis sako L.Mažylis.

Europos Komisijos šių metų kovo 5 d. duomenimis, Lietuvos institucijos dalyvavo teikiant 3173 programos „Horizontas 2020“ paraišką, iš jų kaip koordinatoriai – 940. Gauta 89,334 mln. eurų dotacijų, vienam dalyviui vidutiniškai tenka 151,4 tūkst. eurų.

nuotrauka::1 left

Naujoji balandžio pabaigoje Europos Parlamente patvirtinta septynerių metų programa „Europos Horizontas“, pakeitusi „Horizontą 2020“, yra beveik trečdaliu didesnė – 95,5 mlrd. eurų, įskaitant 5,4 mlrd. eurų iš ES ekonomikos gaivinimo plano „Next Generation EU“. Europos Parlamentui pavyko užtikrinti papildomą 1 mlrd. eurų finansavimą baziniams moksliniams tyrimams, kuris bus skirstomas per Europos mokslinių tyrimų tarybą.

Daug gerų žodžių galima pasakyti apie Europos mokslą ir jį finansuojančias programas, sako L.Mažylis, tačiau valstybių dalyvavimas jose kol kas ne visai lygiavertis. Tai neišspręsta ir naujame „Europos Horizonte“. Be to, kad ir pati Lietuva nepakankamai investuoja į mokslinius tyrimus (dukart atsilieka nuo ES vidurkio), iš šios programos daugiausia laimės valstybės, kuriose veikia dideli kompetencijų centrai. Siekiama tarpvalstybiškumo, bet tai nėra lengvai įgyvendinama.

Su tuo sutinka ir europarlamentaras Andrius Kubilius, Europos liaudies frakcijos narys. Programa suteikia puikias galimybes mokslininkams, sako jis, tačiau kol kas veikia kaip „smegenų nutekėjimas“ iš Lietuvos. „Berods 90 ar 95 procentai „Horizonto“ lėšų grįžta į senąsias Europos valstybes, nes ten įsikūrę didieji kompetencijų centrai. Jie samdo mūsų mokslininkus, kurie ir uždirba, ir įgauna patirties, o mūsų valstybės ekonomikos transformacijai nauda labai sąlyginė,“ – svarsto A.Kubilius.

nuotrauka::2 right

Anot europarlamentaro, Lietuva turėtų užsibrėžti tikslą ne tik gauti daugiau programos lėšų, bet ir peržiūrėti „Horizonto“ filosofiją – burti koaliciją iš „jaunesniųjų“ ES šalių, ieškoti galimybių pritraukti mokslinius tyrimus bei kurti savus inovacijų centrus.

Tikimasi, kad padėtį pagerins ir Europos inovacijų ir technologijų institutas, kuris turėtų sustiprinti regioninę dimensiją ir užtikrinti, kad moksliniai tyrimai Europoje būtų vystomi tolygiau.

Kita didžiulė Lietuvos mokslo problema ir menkai panaudojamų „Horizon 2020“ lėšų priežastis – maži mokslininkų atlyginimai. „Taip lėšų įsisaviname mažiau ir velkamės Europos uodegoje“, – konstatuoja L.Mažylis. Anot jo, problemą bandoma spręsti: praėjusioje Seimo kadencijoje numatyta iki 2025 m. pusantro karto padidinti mokslininkų atlyginimus, tad jei valdžios planai nepasikeis, padėtis turėtų pagerėti.

Dar viena kliūtis mokslininkams dalyvauti tarptautiniuose tyrimuose ir programose – inercija ir nenoras įveikti biurokratines kliūtis. „Mokslininkams teikti paraiškas Lietuvos mokslo tarybos (LMT) finansavimui yra paprasčiau, atskaitomybė lengvesnė, o tai dar vienas motyvas laikytis pasyviai europinių programų atžvilgiu“, – sako L.Mažylis.

Su tuo sutinka ir LMT Tarptautinių programų skyriaus vedėja Jūratė Devižienė. Anot jos, „Horizonto“ programa įgyvendinama konkurso pagrindu, konkurencija didžiulė, o senųjų ES šalių įdirbis ir patirtis pranašesni.

Itin mažą mokslo finansavimą Lietuvoje ji paaiškina ir politinės valios trūkumu. Lietuvos išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai nesiekia ES vidurkio. Dažnais metais jos nesudaro ir 1% BVP, įskaitant ir ES struktūrinių fondų lėšas.

nuotrauka::3 right

„Politikai nesupranta mokslo kuriamos pridėtinės vertės ilguoju laikotarpiu, nori rezultato greitai ir dabar, kad galėtų pasigirti per kadenciją arba kad įdėtas euras iškart atsipirktų bent dvigubai“, – sako J.Devižienė. Anot jos, nors mokslas, ypač fundamentalusis, yra rizikinga investicija, tačiau ilguoju laikotarpiu ji visada atsiperka, kaip rodo daugelio išsivysčiusių šalių pavyzdžiai.

Dar viena atsilikimo priežastis, kurią mini LMT atstovė – mokslas pralaimi viešųjų ryšių varžybose. Mokslininkai neturi laiko arba ne visada supranta poreikį išaiškinti visuomenei ir politikams jų darbo naudą, dažniausiai neturi ir komunikacijos kompetencijų bei lėšų jai, todėl nepajėgia varžytis su kitais sektoriais, kurie šiuo požiūriu daug stipresni.

Vis dėlto J.Devižienė pabrėžia, kad net ir su tokiomis nedidelėmis galimybėmis Lietuvos mokslas yra pasiekęs išskirtinių rezultatų ir turi potencialą, tačiau labai svarbu pritraukti gabų jaunimą ir iš užsienio į Lietuvą norinčius grįžti mokslininkus.

Ji mano, kad pradėjus veikti „Europos horizonto“ programai, pirmiausia reikia stiprinti Lietuvos pareiškėjų kompetencijas – paraiškų rašymo ir teikimo įgūdžius. Lietuvos mokslo taryba, pasakoja J.Devižienė, pasirengimą programai pradėjo anksti ir labai tikisi, kad Lietuvos dalyvavimas prestižiniuose Europos moksliniuose tyrimuose augs.

Dėl to nėra tikras europarlamentaras L.Mažylis. Jis sako ryškių pokyčių tarp mokslininkų nepastebintis: „Vis tiek jie labiau linkę orientuotis į LMT skelbiamus kvietimus – paprasčiau teikti paraišką Lietuvoje.“

Kita svarbi sritis, kuriai Lietuvoje trūksta dėmesio – mokslo ir verslo bendradarbiavimas. Pagal „Europos horizonto“ programą 2021–2027 m. bus remiamos novatoriškos mažosios ir vidutinio dydžio įmonės bei tyrimų infrastruktūra. „Reikia suvienyti sektorius, kad verslas jaustų prasmę iš fundamentaliųjų mokslinių tyrimų – kurios valstybės tai padaro, tos ir pirmauja“, – tiki L.Mažylis. Anot jo, būtent dėl to į programą įtrauktas smulkusis ir vidutinis verslas.

„Mūsų valdžia turėtų tai suprasti – rinktis tas sritis, kuriose Lietuva gali turėti proveržį ar turi įdirbį, ir bandyti įtikinėti mokslininkus, kad vieno ir to paties cheminio junginio ar lazerio spindulio amžinas tyrimas nebūtinai yra labai svarbus. Galbūt reikia daugiau atsigręžti į verslą ir ekonominę naudą“, – siūlo europarlamentaras.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Gauk nemokamą TECHNOLOGIJŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Finansų institucijos tebenaudoja nesaugią rusišką programinę įrangą

Kai kurios šalies institucijos, prieš daugiau nei dvejus metus perspėtos apie naudojamą nesaugią rusišką...

Inovacijos
2021.05.13
 Pakeitusi struktūrą „Alna“ pernai uždirbo 1,5 mln. Eur

Informacinių technologijų grupės „Alna“ konsoliduotos pajamos pernai siekė 13,5 mln. Eur, o grynasis pelnas –...

Inovacijos
2021.05.13
Italija skyrė „Google“ 100 mln. Eur baudą už piktnaudžiavimą

Italijos konkurencijos priežiūros institucija ketvirtadienį pranešė skyrusi „Google“ daugiau nei 100 mln. Eur...

Inovacijos
2021.05.13
Kibernetinės „ransomware“ atakos atveria pelningą nišą ir programišiams, ir verslui Premium

Išpirkos reikalaujančios kibernetinės atakos, su kuria susidūrė ir „Colonial Pipeline“, programišiams pernai...

Inovacijos
2021.05.13
Lietuvos mokslas tebesiveja Europos horizontą Verslo tribūna 1

Maži mokslininkų atlyginimai, lėšų ir žmonių koncentracija stambiuose žymiausių universitetų kompetencijų...

Inovacijos
2021.05.13
„Ericsson“ sumokės „Nokia“ 80 mln. Eur kyšininkavimo ir melagingos apskaitos byloje 2

Švedijos telekomunikacijų įrangos gamintoja „Ericsson“ trečiadienį pranešė sutikusi sumokėti varžovei iš...

Inovacijos
2021.05.12
Lietuvos išradėjai patentuoja pirmąją pasaulyje DI sistemą, leidžiančią didinti žmonių darbo našumą Premium 2

Vilnius Tech (buv. VGTU) universiteto Statybos fakulteto mokslininkai Europos patentų biurui yra pateikę dvi...

Inovacijos
2021.05.12
MJJ ir VU fondai žada finansavimą grįžtantiems mokslininkams

Vilniaus universiteto (VU) neliečiamojo kapitalo fondas pasirašė sutartį su filantropiniu Mariaus Jakulio...

Inovacijos
2021.05.12
„Xiaomi“ šalinama iš JAV juodojo sąrašo, akcijos šoktelėjo 6%

JAV sutiko pašalinti „Xiaomi“ iš juodojo sąrašo bendrovių, į kurias draudžiama investuoti amerikiečiams.

Inovacijos
2021.05.12
„Amazon“ laimėjo prieš ES: teismas patenkino milžinės apeliaciją dėl mokesčių

„Amazon“ trečiadienį pasiekė svarbią teisinę pergalę, Europos Sąjungos (ES) Bendrajam Teismui panaikinus...

Inovacijos
2021.05.12
J. Bezosas gegužę pardavė „Amazon“ akcijų už 6,7 mlrd. USD

JAV elektroninės prekybos milžinės „Amazon“ įkūrėjas Jeffas Bezosas gegužę pardavė bendrovės akcijų už...

Inovacijos
2021.05.12
J. Neliupšienė: vis daugiau Baltarusijos įmonių ketina persikelti į Lietuvą 3

Lietuvai kiek atlaisvinus karantino ribojimus, vis daugiau Baltarusijos įmonių svarsto perkelti veiklą į...

Inovacijos
2021.05.12
Ekonomikos komitetas bendrovei „Huawei“ užtrenkia duris į Lietuvos rinką

Seimo Ekonomikos komitetas trečiadienį be didelių diskusijų pritarė siūlymui išstumti iš Lietuvos ryšių...

Inovacijos
2021.05.12
JK veikiantis lietuvių NT startuolis „Halo.rent“ pritraukė 1,45 mln. Eur 2

Lietuvių kurtas nekilnojamojo turto technologijų („proptech“) startuolis „Halo.rent“ pritraukė 1,45 mln. Eur...

Inovacijos
2021.05.12
100.000 Eur investiciją pritraukęs startuolis: nepulkite į gynybinę poziciją Premium 2

Prieš daugiau kaip metus veiklą pradėjusi meistrų iškvietimo platforma „Getfix“ pritraukė 100.000 Eur...

Gazelė
2021.05.12
Lietuva jungiasi prie „Women4Cyber“ iniciatyvos 5

Lietuva jungiasi prie europinės iniciatyvos „Women4Cyber“, ragindama moteris aktyviau įsitraukti į...

Inovacijos
2021.05.11
Dėl COVID-19 krizės Indijoje perpus smuko „iPhone 12“ gamyba Premium 1

COVID-19 krizė Indijoje sudavė smūgį „Apple“ planams perkelti į šią šalį dalį gamybos iš Kinijos. Dėl virusu...

Inovacijos
2021.05.11
Galimybių pasą bus galima gauti specialiame interneto puslapyje 12

Galimybių pasą bus galima gauti apsilankius specialiai sukurtame interneto puslapyje ir atlikus du veiksmus –...

Inovacijos
2021.05.11
Maskva atmeta JAV kaltinimus dėl kibernetinės atakos prieš „Colonial Pipeline“ 3

Maskva antradienį atmetė JAV kaltinimus, kad Rusijoje įsikūrusi grupė yra atsakinga už kibernetinę ataką...

Inovacijos
2021.05.11
Pirminės išvados rodo, kad balandį įvykusios avarijos metu „Tesla“ autopilotas nenaudotas

„Tesla“ autopiloto sistema negalėjo būti įjungta per balandį įvykusią mirtiną automobilio avariją, rodo...

Inovacijos
2021.05.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku