Investicijų kelyje – ir biurokratai

Lietuva ES inovacijų švieslentėje vis dar sunkiai kopia aukštyn – šioje srityje mūsų šalį lenkia dauguma Bendrijos valstybių. Skaičiuojama, kad Lietuvoje įmonės apskritai reinvestuoja tik 35% pelno – mažiau nei kitų šalių verslininkai. Virginijus Sinkevičius, ūkio ministras, interviu VŽ aiškino, kad iki šiol taikoma 50% lengvata investuojant į technologinį atsinaujinimą pasinaudojo vos 11% įmonių.

„Tai reiškia, kad kažkas negerai. Žinau įstatyme paliktus kliuvinius, kuriais remiantis verslui aiškinama, kad nusipirkus dar vienas tokias pačias stakles tai nėra atsinaujinimas“, – teigia ministras. Jis žada, kad artimiausiu laiku Ūkio ministerija peržiūrės šią tvarką.

Kur kas sudėtingesnė padėtis investicijų, skiriamų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP), srityje. Lietuva ilgą laiką velkasi ES šalių rikiuotės gale. Bet specialistai tikina, kad statistika netiksliai atspindi tikrąją padėtį: verslas investuoja, tačiau nesivargina su MTEP apskaita ir deklaravimu. Pasirodo, net su egzistuojančiomis paskatomis ir lengvatomis tai esą neapsimoka, nes procedūros yra per sudėtingos. Įmonės sako, kad, norint apskaityti ir deklaruoti MTEP išlaidas, reikia atskiro etato, žmogaus, kuris turėtų reikiamų žinių. Į mokesčių lengvatą dalis bendrovių nepretenduoja ir todėl, kad joms neaišku, kokia veikla įvardijama kaip MTEP ar kokiu būdu kreiptis dėl lengvatos, rodo konsultacijų ir audito bendrovės „Deloitte“ verslo apklausų duomenys.

Kęstutis Lisauskas, konsultacijų bendrovės EY partneris, abejoja, ar nuo kitų metų žadama 100% pelno mokesčio lengvata investuojantiems į technologinį atsinaujinimą pagerins padėtį MTEP srityje. Jis pripažįsta, kad norint pritaikyti dabar galiojančią inovacijų pelno mokesčio lengvatą reikia įveikti daug procedūrų, todėl verslininkai ja retai naudojasi. Pasak jo, mokesčių administratorius pripažįsta tik tokius MTEP projektus, kurie gavo teigiamą Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) išvadą. Tačiau MITA organizuojamas mokesčių mokėtojų paklausimų nagrinėjimo procesas yra sudėtingas, neskaidrus, o apskundimo galimybės – neaiškios. Anot p. Lisausko, net turėdamas teigiamą MITA išvadą mokesčių mokėtojas turi parengti specialią MTEP projekto išlaidų pagrindimo bylą. Savo apskaitoje verslas turi turėti atskirą kaštų centrą. Atsiranda ne tik papildoma statistinė atskaitomybė – visada išlieka tikimybė, kad įmonę patikrins VMI, todėl vėl bus gaištamas laikas, atsiranda baudų rizika.

VŽ nuomone, išgryninus lengvatų taikymo procedūrą, galbūt įmonės ryžtųsi daugiau ir drąsiau investuoti ir į technologinį atsinaujinimą, ir į MTEP – žinoma, jei naujos lengvatos bus išties taikomos, o ne egzistuos tik teoriškai ir atgrasys verslą dėl pernelyg sudėtingų biurokratinių procedūrų bei gresiančių baudų.