Kibernetinis saugumas: kodėl gaisrui svarbu ruoštis iš anksto

Publikuota: 2018-06-16
Paulius Vertelka, informacinių ryšių ir technologijų bendrovių asociacijos „Infobalt“ direktorius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Paulius Vertelka, informacinių ryšių ir technologijų bendrovių asociacijos „Infobalt“ direktorius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Informacinių ir ryšių technologijų (IRT) įmonių asociacijos „Infobalt“ direktorius.

Augantis incidentų skaičius, dažnėjantis žalingos programinės įrangos platinimas ir intensyvėjanti elektroninių ryšių tinklų žvalgyba. Tokios yra trys pagrindinės grėsmės Lietuvos kibernetiniam saugumui, skatinančios pasitempti ir viešąjį sektorių.

Tačiau, apklausų duomenimis, viešąjame sektoriuje dirbantiems specialistams trūksta žinių ir įgūdžių, o kaimyninių šalių ir saugumo etalonu tituluojamo NATO pavyzdžiai rodo, kad, norint pasiruošti tinkamai atremti grėsmes, reikėtų sukti priešinga kryptimi nei juda Krašto apsaugos ministerija (KAM). Kitaip tariant, vienoje vietoje laikyti pačius brangiausius ir svarbiausius duomenis nedera.

Saugumo etalonas: NATO patirtis

Valstybei konsoliduojant informacinių išteklių valdymą ir KAM siekiant numatyti privalomą naudojimąsi valstybinio duomenų centro paslaugomis valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms, svarbu atkreipti dėmesį, kad rizikos valdymo prasme toks veiksmas yra pavojingas ir keliantis grėsmę. Kibernetinio saugumo srityje galioja tie patys fundamentalūs dėsniai, kaip ir visose kitose, – norint užtikrinti duomenų saugumą būtina atskirti sistemas, kuriose jie saugomi.

Šiuos fundamentalius dėsnius patvirtina ir pasaulinės praktikos analizė – efektyviausiai sistemų ir juose laikomų duomenų saugumą gali užtikrinti privataus ir viešojo sektoriaus partnerystė. Štai saugumo etalonu laikomas NATO yra patvirtinęs taisykles, kurios numato, kad tik konfidenciali informacija turi būti laikoma atskiroje duomenų bazėje, valdomoje pačios organizacijos arba jai priklausančios valstybės narės. Likusi dalis – 70-80 proc. – ypatingo saugumo lygio reikalaujančios informacijos laikoma viešose arba hibridinėse debesijos duomenų bazėse, parenkamose konkurso būdu. Taip aljansas išnaudoja ilgametę informacinių ir ryšių technologijų sektoriuje veikiančių kompanijų patirtį, užtikrina reikalingų paslaugų prieinamumą, duomenų saugumą ir išlieka inovatyvia bei progresyvia organizacija.

Kitos Baltijos šalys – Latvija ir Estija – taip pat jau pasirinko bendradarbiauti su verslu. Čia tik ypatingos svarbos duomenys tvarkomi išimtinai nacionalių vyriausybių. Kiti valstybiniai duomenys (tarp jų – ir svarbių nacionalinių registrų, ministerijų duomenų bazės ir kita tokio pobūdžio informacija) laikomi duomenų centruose, įrengtuose pasitelkus verslo įmonių turimas žinias ir nustačius aiškius saugumo kriterijus. Tokia politika leidžia užtikrinti aukščiausius saugumo reikalavimus valstybių duomenims ir ryšių perdavimo tinklams, o taip pat skatina inovacijų plėtrą, kompetencijų augimą, sveiką konkurenciją ir optimalius kaštus.

Didžiausia rizika – silpniausia grandis

Viešojoje erdvėje dažnai minimas Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) užfiksuotas augantis kibernetinių incidentų skaičius, su kuriuo susiduria ir organizacijos, valdančios valstybės informacinių išteklius ir ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą. Vis dėlto, kaip to paties NKSC atliktos apklausos metu nurodė šios organizacijos, iki šiol joms keltus reikalavimus buvo sudėtinga įgyvendinti dėl kompetencijos, žmogiškųjų ir finansinių ištekių stokos. Paaiškėjo, kad apklausos dalyviai negali adekvačiai įvertinti kibernetinio saugumo svarbos jų valdomiems informaciniams ištekliams ir kibernetinio saugumo nevertina kaip prioritetinės srities.

Visa tai tik pagrindžia teiginį, kad sistemų saugumas priklauso ne tik nuo pačios stipriausios, bet ir nuo pačios silpniausios grandies. Taip pat skatina nuogąstavimus, kad tikslinga ir didelio poveikio kibernetinė ataka keltų realią grėsmę valstybės ir jos esminės informacijos saugumui. Šiandien svarbiausia kibernetinio saugumo sąlyga yra ne tik tinklai, kuriais perduodami duomenys, ir ne vieta, kurioje jie laikomi, o saugumo procesai, jų priežiūra, valdymas, kvalifikuoti žmogiškieji ištekliai, nuolatinis rizikų stebėjimas, vertinimas, kontrolė ir reagavimas ten, kur tos sistemos naudojamos.

Vertinant pasiūlymą monopolizuoti duomenų perdavimo ir duomenų centrų paslaugų teikimą, reikia atkreipti dėmesį, kad institucijoms nesugebant tinkamai vykdyti kibernetinio saugumo prievolių vargu, ar jos pačios, jau nekalbant apie KAM, yra tinkamai įsivertinusios galimas grėsmes. Nėra pateikta jokių rizikos valdymo planų, galinčių parodyti, kad pagrindinės grėsmės yra žinomos ir KAM sugebės užtikrinti vienodą valstybės institucijų, įmonių ir organizacijų saugumo valdymo lygį. Akivaizdu: pritaikyti vienodus organizacinius ir techninius reikalavimus valstybės institucijoms yra sunkiai įgyvendinama užduotis. Taip yra todėl, kad valstybinės institucijos valdo skirtingo sudėtingumo ir svarbos registrus ir sistemas, kuriems turi būti taikomi skirtingi reikalavimai. Atsakomybė už informacijos saugą nėra centralizuojama – informacinius išteklius valdančios institucijos išliks informacijos savininkės ir bus atsakingos už savo sistemų rizikos vertinimą, modernizavimą ir tinkamą veikimą. NKSC pagal kompetenciją tik prisidės prie saugos gerinimo ir bus priklausomas nuo skirtingų institucijų bendro gebėjimo laiku ir efektyviai reaguoti į nuolat kintančius kibernetinius iššūkius.

Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad centralizacija sudaro išties puikias galimybes per vieną kibernetinę ataką atkirsti pagrindinius sistemų naudotojus – Lietuvos gyventojus, verslo bei valstybės institucijas – nuo nacionalinių registrų ir duomenų bazių, taip sustabdant bet kokių rimtesnių operacijų vykdymą. Nepasiekiami gyventojų ar nekilnojamo turto registrai iš karto paralyžuos gyventojų ir finansinių institucijų galimybes imti ar grąžinti kreditus, vykdyti bet kokias operacijas su didesnės vertės turtu, užsiregistruoti pas gydytoją ar pasinaudoti ką tik išrašytu elektroniniu vaistų receptu. Tokių atvejų jau buvo užfiksuota per ankstesnes kibernetines atakas ir tik dėl to, kad sistemos buvo išskaidytos per kelis ryšio tiekėjus žala buvo minimali. Ar tikrai KAM supranta kokia atsakomybę prisiima?

Saugumo prasme nerimą kelia ir tai, kad atsakomybę už valstybės duomenų ir tinklo saugumą ketinama paskirti vienai ministerijai. KAM ne tik bus atsakinga už tinklų ir duomenų priežiūrą bei kontrolę, bet ir teiks duomenų perdavimo ir duomenų centrų paslaugas bei vertins šių paslaugų kokybę. O tokia situacija, kuomet paslaugas teikianti institucija pati vertina ir jų kokybę, gali būti labai pavojinga. 

Paulius Vertelka, yra informacinių ir ryšių technologijų bendrovių asociacijos „Infobalt“ direktorius.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„Practica Capital“ 1 mln. Eur investavo į Latvijos startuolį

Lietuvos rizikos kapitalo fondų valdytoja „Practica Capital“ kartu su partneriais investavo į Latvijos garso...

Rinkos
2019.05.17
„Alna“ sulaukė finansinio investuotojo, nupirko 35% 7

Investicijų valdymo įmonės „Orion Asset Management“ fondas įsigijo 35% „Alnos“ grupės įmones...

Rinkos
2019.05.17
Nauji telefonų modeliai: „Palaikyk mano drakoną“ arba džiuginanti Kinijos gamintojų konkurencija 1

Kinijos kompanija „OnePlus“ pristatė šių metų modelius – „OnePlus 7“ ir „OnePlus 7 Pro“. Nepraėjus nė parai į...

Technologijos
2019.05.16
Kompiuterinė rega: darbų saugą prižiūri mašinos Premium

Technologijų bendrovė „Agmis“ sukūrė kompiuterinės regos (angl. Computer Vision) sprendimą, skirtą darbų...

Paslaugos
2019.05.16
„Barclays“ parduoda „Rise Vilnius“ bankui „Swedbank“ 5

Praėjusių metų gruodį pranešęs apie veiklos stabdymą, Jungtinės Karalystės bankas „Barclays“ skelbia...

Paslaugos
2019.05.16
Vilnius perka naują elektroninio bilieto sistemą Premium 10

Savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ paskelbė tarptautinį naujos Vilniaus elektroninio bilieto sistemos...

Paslaugos
2019.05.16
Lietuvių sukurtas galingiausias pasaulyje lazeris jau veikia 17

Trečiadienį Lazerinių tyrimų centre Vengrijoje pradėjo veikti lietuvių pagaminta viena galingiausių pasaulyje...

Paslaugos
2019.05.15
„WhatsApp“ patyrė programišių ataką  

Socialinių tinklų milžinei „Facebook“ priklausanti pokalbių ir susirašinėjimo programėlė „WhatsApp“ patyrė...

Verslo aplinka
2019.05.14
Pardavimų valanda „NFQ Technologies“: ieško tinkamų projektų IT specialistams Premium 1

Kai pardavimų komandos pagrindinis tikslas yra surasti įdomius projektus trims šimtams IT specialistų, tampa...

Pardavimai
2019.05.14
Skaitmeninę ekonomiką stabdo problemos valstybiniame sektoriuje 1

Lietuva turi visas galimybes tapti regiono lydere skaitmeninės politikos srityje bei konkuruoti globaliu...

Pramonė
2019.05.14
„Girteka Logistics“ už 0,9 mln. Eur kuria transporto organizavimo algoritmą 10

Naujas, su Europos parama kuriamas sprendimas padės realiu laiku valdyti ypatingai didelius duomenų srautus...

Kovai su vėžiu KTU kuria sintetines aminorūgštis 1

Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai, siekdami atkartoti gamtoje randamų aminorūgščių...

Paslaugos
2019.05.14
Muzikos svetainė pažeidė autorių teises

Vykdydama intelektinės nuosavybės teisių turėtojų internete priežiūrą, Lietuvos radijo ir televizijos...

Rinkodara
2019.05.14
Nuo gegužės 15 d. pinga skambučiai į kitas ES šalis 2

Nuo gegužės 15 d. iš savo šalies skambinant į kitą ES šalį minutė kainuos ne daugiau kaip 19 centų (be PVM),...

Paslaugos
2019.05.13
Palikite „Revolut“ ramybėje: pamokos startuoliui virstant korporacija Premium

Buvo geras žmogus. Simpatiškas vyras, pasižymėjo geru humoro jausmu. Neblogas darbininkas, turėjo auksines...

Verslo klasė
2019.05.11
Startuolis „iDenfy“ sukirto rankomis su „INVL Asset Management“ 1

Turto valdymo bendrovė „INVL Asset Management“ (INVL) sutarė dėl bendradarbiavimo su startuoliu „iDenfy“ (UAB...

Paslaugos
2019.05.10
Atkurta mobiliojo parašo paslauga 3

Penktadienį Estijos bendrovei „SK ID Solutions“ pavyko pašalinti vakar fiksuotus sutrikimus savo sistemose ir...

Paslaugos
2019.05.10
Lietuvoje įsikūręs startuolis žada pigų priėjimą prie pasaulio akcijų Premium 16

Australiškų šaknų „fintech“ startuolis „Evarvest“ sakosi panaikinsiantis smulkiems investuotojams finansinius...

Rinkos
2019.05.10
„Nexus“ filosofija „jokių nesąmonių“ grįžta „Google Pixel 3a“ pavidalu

Gegužės 7–9 d. Kalifornijoje (JAV) vykstančioje konferencijoje „Google I/O 2019“ JAV milžinė pristatė naują...

Paslaugos
2019.05.09
Sutrikus estų sistemai Lietuvoje neveikia m. parašas 8

Ketvirtadienį sutriko Estijos bendrovės „SK ID Solutions“ mobiliojo e. parašo (m. parašo) infrastruktūra. Dėl...

Paslaugos
2019.05.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau