Kibernetinis saugumas: kodėl gaisrui svarbu ruoštis iš anksto

Publikuota: 2018-06-16
Paulius Vertelka, informacinių ryšių ir technologijų bendrovių asociacijos „Infobalt“ direktorius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Paulius Vertelka, informacinių ryšių ir technologijų bendrovių asociacijos „Infobalt“ direktorius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Informacinių ir ryšių technologijų (IRT) įmonių asociacijos „Infobalt“ direktorius.

Augantis incidentų skaičius, dažnėjantis žalingos programinės įrangos platinimas ir intensyvėjanti elektroninių ryšių tinklų žvalgyba. Tokios yra trys pagrindinės grėsmės Lietuvos kibernetiniam saugumui, skatinančios pasitempti ir viešąjį sektorių.

Tačiau, apklausų duomenimis, viešąjame sektoriuje dirbantiems specialistams trūksta žinių ir įgūdžių, o kaimyninių šalių ir saugumo etalonu tituluojamo NATO pavyzdžiai rodo, kad, norint pasiruošti tinkamai atremti grėsmes, reikėtų sukti priešinga kryptimi nei juda Krašto apsaugos ministerija (KAM). Kitaip tariant, vienoje vietoje laikyti pačius brangiausius ir svarbiausius duomenis nedera.

Saugumo etalonas: NATO patirtis

Valstybei konsoliduojant informacinių išteklių valdymą ir KAM siekiant numatyti privalomą naudojimąsi valstybinio duomenų centro paslaugomis valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms, svarbu atkreipti dėmesį, kad rizikos valdymo prasme toks veiksmas yra pavojingas ir keliantis grėsmę. Kibernetinio saugumo srityje galioja tie patys fundamentalūs dėsniai, kaip ir visose kitose, – norint užtikrinti duomenų saugumą būtina atskirti sistemas, kuriose jie saugomi.

Šiuos fundamentalius dėsnius patvirtina ir pasaulinės praktikos analizė – efektyviausiai sistemų ir juose laikomų duomenų saugumą gali užtikrinti privataus ir viešojo sektoriaus partnerystė. Štai saugumo etalonu laikomas NATO yra patvirtinęs taisykles, kurios numato, kad tik konfidenciali informacija turi būti laikoma atskiroje duomenų bazėje, valdomoje pačios organizacijos arba jai priklausančios valstybės narės. Likusi dalis – 70-80 proc. – ypatingo saugumo lygio reikalaujančios informacijos laikoma viešose arba hibridinėse debesijos duomenų bazėse, parenkamose konkurso būdu. Taip aljansas išnaudoja ilgametę informacinių ir ryšių technologijų sektoriuje veikiančių kompanijų patirtį, užtikrina reikalingų paslaugų prieinamumą, duomenų saugumą ir išlieka inovatyvia bei progresyvia organizacija.

Kitos Baltijos šalys – Latvija ir Estija – taip pat jau pasirinko bendradarbiauti su verslu. Čia tik ypatingos svarbos duomenys tvarkomi išimtinai nacionalių vyriausybių. Kiti valstybiniai duomenys (tarp jų – ir svarbių nacionalinių registrų, ministerijų duomenų bazės ir kita tokio pobūdžio informacija) laikomi duomenų centruose, įrengtuose pasitelkus verslo įmonių turimas žinias ir nustačius aiškius saugumo kriterijus. Tokia politika leidžia užtikrinti aukščiausius saugumo reikalavimus valstybių duomenims ir ryšių perdavimo tinklams, o taip pat skatina inovacijų plėtrą, kompetencijų augimą, sveiką konkurenciją ir optimalius kaštus.

Didžiausia rizika – silpniausia grandis

Viešojoje erdvėje dažnai minimas Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) užfiksuotas augantis kibernetinių incidentų skaičius, su kuriuo susiduria ir organizacijos, valdančios valstybės informacinių išteklius ir ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą. Vis dėlto, kaip to paties NKSC atliktos apklausos metu nurodė šios organizacijos, iki šiol joms keltus reikalavimus buvo sudėtinga įgyvendinti dėl kompetencijos, žmogiškųjų ir finansinių ištekių stokos. Paaiškėjo, kad apklausos dalyviai negali adekvačiai įvertinti kibernetinio saugumo svarbos jų valdomiems informaciniams ištekliams ir kibernetinio saugumo nevertina kaip prioritetinės srities.

Visa tai tik pagrindžia teiginį, kad sistemų saugumas priklauso ne tik nuo pačios stipriausios, bet ir nuo pačios silpniausios grandies. Taip pat skatina nuogąstavimus, kad tikslinga ir didelio poveikio kibernetinė ataka keltų realią grėsmę valstybės ir jos esminės informacijos saugumui. Šiandien svarbiausia kibernetinio saugumo sąlyga yra ne tik tinklai, kuriais perduodami duomenys, ir ne vieta, kurioje jie laikomi, o saugumo procesai, jų priežiūra, valdymas, kvalifikuoti žmogiškieji ištekliai, nuolatinis rizikų stebėjimas, vertinimas, kontrolė ir reagavimas ten, kur tos sistemos naudojamos.

Vertinant pasiūlymą monopolizuoti duomenų perdavimo ir duomenų centrų paslaugų teikimą, reikia atkreipti dėmesį, kad institucijoms nesugebant tinkamai vykdyti kibernetinio saugumo prievolių vargu, ar jos pačios, jau nekalbant apie KAM, yra tinkamai įsivertinusios galimas grėsmes. Nėra pateikta jokių rizikos valdymo planų, galinčių parodyti, kad pagrindinės grėsmės yra žinomos ir KAM sugebės užtikrinti vienodą valstybės institucijų, įmonių ir organizacijų saugumo valdymo lygį. Akivaizdu: pritaikyti vienodus organizacinius ir techninius reikalavimus valstybės institucijoms yra sunkiai įgyvendinama užduotis. Taip yra todėl, kad valstybinės institucijos valdo skirtingo sudėtingumo ir svarbos registrus ir sistemas, kuriems turi būti taikomi skirtingi reikalavimai. Atsakomybė už informacijos saugą nėra centralizuojama – informacinius išteklius valdančios institucijos išliks informacijos savininkės ir bus atsakingos už savo sistemų rizikos vertinimą, modernizavimą ir tinkamą veikimą. NKSC pagal kompetenciją tik prisidės prie saugos gerinimo ir bus priklausomas nuo skirtingų institucijų bendro gebėjimo laiku ir efektyviai reaguoti į nuolat kintančius kibernetinius iššūkius.

Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad centralizacija sudaro išties puikias galimybes per vieną kibernetinę ataką atkirsti pagrindinius sistemų naudotojus – Lietuvos gyventojus, verslo bei valstybės institucijas – nuo nacionalinių registrų ir duomenų bazių, taip sustabdant bet kokių rimtesnių operacijų vykdymą. Nepasiekiami gyventojų ar nekilnojamo turto registrai iš karto paralyžuos gyventojų ir finansinių institucijų galimybes imti ar grąžinti kreditus, vykdyti bet kokias operacijas su didesnės vertės turtu, užsiregistruoti pas gydytoją ar pasinaudoti ką tik išrašytu elektroniniu vaistų receptu. Tokių atvejų jau buvo užfiksuota per ankstesnes kibernetines atakas ir tik dėl to, kad sistemos buvo išskaidytos per kelis ryšio tiekėjus žala buvo minimali. Ar tikrai KAM supranta kokia atsakomybę prisiima?

Saugumo prasme nerimą kelia ir tai, kad atsakomybę už valstybės duomenų ir tinklo saugumą ketinama paskirti vienai ministerijai. KAM ne tik bus atsakinga už tinklų ir duomenų priežiūrą bei kontrolę, bet ir teiks duomenų perdavimo ir duomenų centrų paslaugas bei vertins šių paslaugų kokybę. O tokia situacija, kuomet paslaugas teikianti institucija pati vertina ir jų kokybę, gali būti labai pavojinga. 

Paulius Vertelka, yra informacinių ir ryšių technologijų bendrovių asociacijos „Infobalt“ direktorius.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą TECHNOLOGIJŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Tele2“ pasirinko dar vienus reklamos partnerius 3

Telekomunikacijų bendrovė „Tele2“ pradeda bendradarbiauti su dar viena reklamos agentūra – nuo šiol...

Rinkodara
2018.07.20
„Telia“ perka „Bonnier“ televizijos padalinį

Telekomunikacijų grupė „Telia Company“ iš Švedijos žiniasklaidos koncerno „Bonnier“ perka „Bonnier...

Rinkodara
2018.07.20
Trumpas gina „Google“: 4,34 mlrd. Eur bauda  – Europos pasinaudojimas JAV 13

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sukritikavo ES konkurencijos prižiūrėtojus dėl technologijų milžinei...

Technologijos
2018.07.20
„Telia Lietuva“ grynąjį pelną padidino penktadaliu 8

Telekomunikacijų AB „Telia Lietuva“ grynasis pelnas šių metų pirmą pusmetį buvo 20,2% didesnis nei atitinkamu...

Technologijos
2018.07.20
Su atgaivintu „Šilelio“ prekės ženklu pajamas dvigubina kasmet Premium 2

Vilniaus bendrovė „Sponge“, prieš porą metų atgaivinusi lietuvišką prekės ženklą „Šilelis“, pernai beveik...

Technologijos
2018.07.19
Lenktynės su dirbtiniu intelektu 6

Šiuolaikinės technologijos, kurių reklamose nespindi raidelės AI, atrodo kaip praėjusio amžiaus atgyvena.

Technologijos
2018.07.19
„Google“ Europoje gavo 4,34 mlrd. Eur baudą 25

Europos konkurencijos sargai JAV technologijų gigantei „Google“ skyrė 4,34 mlrd. Eur baudą dėl piknaudžiavimo...

Technologijos
2018.07.18
„Tele2“ pajamos augo 17,1% 4

Šių metų pirmą pusmetį telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ pajamos augo 17,1%, palyginti su atitinkamu...

Technologijos
2018.07.18
Sinkevičius: dirbtinio intelekto plėtrą reikia skatinti ES lygmeniu Premium 5

Europos Sąjungos valstybės turi imtis bendrų pastangų skatindamos dirbtinio intelekto (DI) plėtrą, nes kitu...

Technologijos
2018.07.18
„Devbridge Group“ Vilniaus padalinys turi naują vadovą

JAV programavimo paslaugų įmonės „Devbridge Group“ Vilniaus padaliniui nuo šiol vadovaus Jaroslavas Sadovskis.

Vadyba
2018.07.18
„Walmart“ sudomino „Microsoft“ debesys

Jungtinių Amerikos Valstijų mažmeninės prekybos milžinė „Walmart“ ir programinės įrangos kompanija „Microsoft...

„Apple“ vien šiemet pagamins 91 mln. naujų „iPhone“

Po maždaug 3–4 mėnesių rinkoje turėtų pasirodyti šių metų „iPhone“ įrenginiai. Ir „Apple“ tikisi daug...

Technologijos
2018.07.17
ES ir Japonija pasirašė duomenų mainų sutartį

Europos Sąjunga (ES) antradienį pasirašė laisvos prekybos sutartį Japonija. Kartu sukirsta rankomis ir dėl...

Technologijos
2018.07.17
Streikuoja „Amazon“ darbuotojai Europoje 3

Ši savaitė interneto prekybos bendrovei „Amazon“ prasidėjo nekaip. Pirmadienį sutriko „Amazon Web Services“...

Technologijos
2018.07.17
Jeffas Bezosas tapo turtingiausiu žmogumi šių laikų istorijoje 5

El. prekybos milžinės „Amazon“ įkūrėjo ir vadovo Jeffo Bezoso turto vertė pirmadienį perkopė 150 mlrd. USD.

Vadyba
2018.07.17
Izraelio „fintech“ bendrovė kuriasi Lietuvoje 3

Mokėjimų negrynaisiais pinigais sprendimus plėtojanti ir diegianti Izraelio bendrovė „Nayax“ paskelbė...

Technologijos
2018.07.17
Elektroniniai arbatpinigiai: palikus eurą, padavėjui tenka 49 ct Premium 11

Vieša paslaptis, kad dažniausiai gautų arbatpinigių padavėjai ir kiti paslaugų teikėjai nedeklaruoja ir...

NT sandorių transformacija: nuo skelbimų laikraštyje iki „blockchain“ Premium

Anksčiau norėdamas įsigyti svajonių namus nuveikti galėdavai ne kažin ką. Nebent tuščiai spoksoti į...

Statyba ir NT
2018.07.17
Veido atpažinimo technologija kelia nerimą „Microsoft“

„Microsoft“ atviru laišku kreipėsi į JAV vyriausybę ir paragino politikus numatyti veido atpažinimo...

Technologijos
2018.07.16
EK ruošia „Google“ dar vieną milijardinę baudą 2

Šią savaitę Margrethe Vestager, Europos konkurencijos komisarė, turėtų paskelbti tyrimo dėl „Google“...

Technologijos
2018.07.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau