Buityje liks tik išmanūs daiktai

Publikuota: 2018-03-27
„Jung Vilnius“ direktorius

Frankfurte (Vokietijoje) neseniai vykusioje tarptautinėje parodoje „Light + Building“ apšvietimo, elektros inžinerijos bei pastatų automatikos inovacijas pristatė per 2.700 dalyvių iš 55 šalių. Parodoje pristatytos sektoriaus naujovės tendencijas diktuos mažiausiai dvejus metus – iki kitos parodos 2020-aisiais.

Išmanu lygu paklausu

Vyraujanti bendra tendencija – paprastų daiktų, kurių negalėtume pavadinti išmaniais, tiesiog nebelieka. Visi naujausi ar rinką artimiausiu metu pasieksiantys gaminiai yra jungiami į išmaniąsias sistemas, tad ateitis labai aiški: kitokių daiktų tiesiog nebebus.

Pvz., garso kolonėlės, skalbimo mašinos, šviestuvai, net durų skambučiai – viskas tampa išmaniaisiais įrenginiais. Ši tendencija įsitvirtina ir dėl vartotojų patogumo poreikio, ir dėl pačių gamintojų, kurie gali nuotoliniu būdu ne tik diagnozuoti konkrečių gaminių problemas ar gedimus, bet ir daugeliu atvejų juos išspręsti arba įdiegti papildomas funkcijas.

Tiesa, dėl mūsų buityje nuolat didėjančio išmaniųjų įrenginių kiekio atsiranda ir vis daugiau rūpesčių, mat didžiuma išmaniųjų prietaisų funkcionuoja kiekvienas sau, atskirai, todėl ir įkrovimas, ir priežiūra, ir atnaujinimai turi būti atliekami individualiai. O tai galiausiai ima valgyti prietaisus aptarnaujančio žmogaus laiką.

Todėl kita ryški arodoje matoma tendencija – mėginimas jungti visus šiuos prietaisus į bendras sistemas ir jų valdymą padaryti greitesnį bei paprastesnį. Itin aktualus išlieka ir unifikuotų jungčių, kuriomis prietaisai jungiami į elektros tinklą ir prie kitų įrenginių, klausimas.

Valdymas balsu

„Light + Building“ parodoje iš 2.700 dalyvių apie 70–80% stendų buvo demonstruojami balsu valdomi įrenginiai. Čia dominuoja dvi technologijos – „Amazon Alexa“ ir „Google Home“. Laukiama ir trečiojo šio sektoriaus giganto, „Apple“, atėjimo. „Amazon Alexa“, bent kol kas, labiau pažengusi: yra gerokai daugiau suderinamų su ja įrenginių, kadangi ji yra atviresnė ir daugiau gamintojų gali naudotis teikiamomis paslaugomis.

Pastatų automatikos sektoriuje į funkcijų valdymą balsu kurį laiką žvelgta atsargiai – labiau kaip klientų įgeidį ar pramoginę funkciją, kuomet šviesos užsidega suplojus delnais. Vis dėlto darosi akivaizdu, kad valdymo balsu tendencija galutiniam vartotojui yra patraukli ir kaip savotiška „laisvų rankų“ įranga bei automatikos dalis, kuomet nebereikia spausti mygtuko tam, kad kažkas namuose įsijungtų ar pradėtų veikti.

Viena pagrindinių šios jau ne vienerius metus vystomos technologijos problemų – kol kas valdymas balsu normaliai funkcionuoja tik anglų kalba. Iš dalies – dar keliomis populiariosiomis kalbomis: ispanų, kinų, vokiečių, rusų ir dar keliomis. Tad, galvojant apie mažesnes rinkas, pavyzdžiui, tokias kaip Lietuva, didžiulį konkurencinį pranašumą įgis tie, kurie ras šios problemos sprendimą.

Kompanija „Jung Vilnius“, bendradarbiaudama su Lietuvos nekilnojamojo turto plėtotojų asociacija (LNTPA), „Vilnius Tech Park“ ir virtualia inovacijų platforma, NT sektoriui „PropTech Baltic“ surengto hakatono dalyviais, mėgina spręsti šią lokalumo problemą.

Protingo namo pirkimas

Dar vieną naujovę pastatų automatikos gamintojai nusižiūrėjo iš automobilių pramonės. Čia ne viena bendrovė naudoja automatizuotus įrankius, kurie pagal kliento pageidavimus ir kainą sugeneruoja jam tinkamiausio modelio bei komplektacijos automobilį.

Nesenai sukurta ir šiuo metu skirtingoms pasaulio rinkoms adaptuojama pastatų automatikos projektavimo sistema „Feelsmat“ veikia panašiai. Ji pagal būsto išplanavimą pusiau automatiškai sugeneruoja ir galutiniam vartotojui atsiunčia optimaliausią protingo namo pasiūlymą bei sąmatą (ir papildomai pateikia dar kelis galimus variantus – nuo ekonominės iki „deliuks“ klasės). O protingų sistemų integratoriams pateikiamas visų reikalingų prietaisų sąrašas ir techninė informacija.

Tai – didžiulis laiko ir kaštų taupymas, mat ir pastato savininkas, ir pastatų inžinierius gali pageidaujamas funkcijas įdiegti greičiau ir paprasčiau. Ši sistema dar tik adaptuojama Baltijos šalių regionui, tad jos atėjimas kiek užtruks.

Gamintojų paslaugos

Įdomūs sprendimai siūlomi ir stambiems nekilnojamojo turto objektams, tokiems kaip viešbučiai, biurų kompleksai ar bibliotekos. Jiems siūloma smulkiųjų elektros prietaisų darbų optimizavimo sistema „Plug & Go“, kuomet gamyklos pačios atlieka dalį montavimo darbų – jos pagal atsiųstą užsakymą į pageidaujamus komplektus surenka viską, kas numatyta: kištukinius lizdus, jungiklius, skirtingų jungčių įrenginiams skirtus adapterius ir kita, o atkeliavus tokiam iš anksto surinktam pusgaminiui, elektrikui belieka sujungti sienoje paliktus laidus.

Toks darbų automatizavimas gamykloje leidžia sutaupyti apie 70% elektriko darbo laiko. Kalbant apie privačius namus, tai gal ir nėra labai dideli resursai. Bet nacionalinių bibliotekų, ligoninių ar kitų didelių statinių atveju tokios sistemos reikšmingos sumažina kaštus. Be to, praktiškai išvengiama montavimo klaidų, nes visi moduliai būna surenkami ir testuojami gamykloje.

Kadangi konkuruoti technologijų inovacijomis darosi vis sunkiau, parodos lankytojai viliojami ir dizaino naujienomis. Pavyzdžiui, šiemet matyti daug retro stiliaus jungiklių. Štai kad ir jungikliai su svirtelėmis, primenantys vienus pirmųjų pramoniniu būdu gamintų jungiklių.

Kalbant apie technologijas, verta pabrėžti, kad jau gana gerai išvystytame pastatų automatikos sektoriuje revoliucingų naujienų nėra. Šiuo metu automatika apima jau visas esmines pastatų funkcijas: šildymą, apšvietimą, klimato kontrolę, automatinį žaliuzių, langų ir durų valdymą, apsaugą ir kt. Vis dėlto pagal tai, kaip sparčiai šiuolaikinės technologijos braunasi į mūsų kasdienybę ir kaip sparčiai mūsų gyvenimo kokybė kinta, o laisvo laiko kiekis proporcingai mažėja, akivaizdu, kad technologijos progresuos ir toliau. O kuo labiau technologijos paplinta, tuo labiau jos pinga. Būtent tai yra svarbiausia ateities tendencija.

Bene iliustratyviausi pavyzdžiai – automobiliai, mobilieji telefonai ir skrydžiai lėktuvais. Vos prieš kelis dešimtmečius šie dalykai daugeliui buvo neįkandami, o dabar tai kasdienybė. Jau parduodamos net kelionės į kosmosą. Labai panašios plėtros per artimiausius 10–20 metų, galima tikėtis ir pastatų automatikos srityje – didžiuma mūsų būstų bus daugiau ar mažiau automatizuoti.

Raimundas Skurdenis yra jungiklių ir protingų namų sistemų bendrovės „Jung Vilnius“ direktorius.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą TECHNOLOGIJŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Barclays“ svarsto atleisti arba perkelti apie 350 darbuotojų Premium 22

Jungtinės Karalystės bankas „Barclays“ planuoja panaikinti arba perkelti apie 350 Lietuvoje esančių darbo...

Technologijos
2018.04.21
Lietuviai sparčiu internetu didžiuojasi labiau nei pasiekimais krepšinyje

Krepšinis vadinamas antrąja Lietuvos religija, tačiau valstybės atkūrimo šimtmetį švenčiančios Lietuvos...

Technologijos
2018.04.21
E. cigaretės, kaip elektromobiliai, ir traukia, ir baido investuotojus 1

„Philip Morris International“, didžiausios pasaulyje tabako bendrovės, akcijos biržoje ketvirtadienį...

Rinkos
2018.04.21
„Dell“ pristato naujus „Alienware“ ir „G“ serijos žaidimų kompiuterius

JAV kompiuterių gamintoja „Dell“ į rinką leidžia naujus „Alienware“ ir „Dell G“ serijos nešiojamuosius...

Technologijos
2018.04.21
Savaitgalį „Swedbank“ tikrins savo sistemas, numatomi trikdžiai 6

„Swedbank“ praneša, kad šį savaitgalį bus atliekami planiniai duomenų centrų patikrinimo ir priežiūros...

Technologijos
2018.04.20
Baltarusijos žaidimų televizija Lietuvos biurui paskelbė bankrotą Premium

Ambicingus planus Lietuvoje brėžusi Baltarusijos vaizdo žaidimų turnyrų ir televizijos bendrovė  „Game Show...

Technologijos
2018.04.20
V. Sinkevičius apie inovacijų reformą: mokslininkams apsimokės padėti verslui 10

Inovacijų reformą vykdanti Ūkio ministerija perima iš Švietimo ir mokslo ministerijos eksperimentinės plėtros...

Pramonė
2018.04.20
„Litgrid“ įkurs sistemos valdymo ir duomenų saugos centrą

Elektros perdavimos sistemos operatorė AB „Litgrid“ iki 2019 m. pabaigos įkurs naują sistemos valdymo ir...

Energetika
2018.04.20
„Telia Lietuva“ grynasis pelnas augo 25% 5

Pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su laikotarpiu prieš metus, „Telia Lietuva“ didino pajamas, EBITDA,...

Rinkos
2018.04.20
E. parašo rinką purto ginčai ir neskaidrūs pirkimai Premium 1

Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) sprendimas panaikinti Skaitmeninio sertifikavimo centro (SSC) kvalifikuoto...

Technologijos
2018.04.20
Sukčiavimo schemomis ateina atvirkštinis elektronikos PVM Premium

Lietuvoje planuojama nustatyti atvirkštinį PVM elektronikos prekėms. Tai gali gerokai apkarpyti nelegalių...

Finansai
2018.04.20
„Shire“ atmetė 60 mlrd. USD įsigijimo pasiūlymą

Japonijos kompanija „Takeda“ pasiūlytė įsigyti Jungtinės Karalystės biotechnologijų gigantę „Shire“ už 60...

Technologijos
2018.04.19
„Facebook“ kurs procesorius

Socialinį tinklą „Facebook“ valdanti kompanija pradėjo burti informacinių technologijų inžinierių komandą,...

Technologijos
2018.04.19
„Bazaarvoice“: Lietuva biurui patrauklesnė už Portugaliją Premium 3

JAV rinkodaros technologijų bendrovė „Bazaarvoice“ susižavėjo Lietuva ir jau atidarė biurą Vilniuje. Kitos...

Technologijos
2018.04.19
IT sektoriaus mažyliai: užaugs, bus suvalgyti ar mirs Premium 2

Pasaulinės rinkos konsolidavimo tendencijos neaplenks ir išsibarsčiusio Lietuvos informacinių technologijų...

Technologijos
2018.04.19
TV bokštui rekonstruoti reikės 12 mln. Eur, svarsto pritraukti privačių lėšų Premium 2

Po kelerių metų tylos apie Vilniaus televizijos bokšto rekonstrukciją parengti priešprojektiniai pasiūlymai.

Statyba ir NT
2018.04.19
Daiktų internetas Lietuvoje: kada visi kalbėsimės su savo šaldytuvais? Rėmėjo turinys

Dirbant telekomunikacijų srityje neišvengiamai nuolat susiduriame su vis įdomesnėmis technologijomis. Kai...

Išmani Lietuva
2018.04.19
Rusija gali imtis ir „Facebook“ blokados 4

Rusijoje jau užblokuoti „LinkedIn“ bei „Telegram“, o sekantis šioje eilėje gali būti „Facebook“. Socialinis...

Verslo aplinka
2018.04.18
Kriptovaliutų „banginiai“ per parą išsigrynino 100 mln. USD 4

Antradienį populiariausios pasaulyje kriptovaliutos – bitkoino – kainą vos per 20 minučių sudrebino didesnis...

Rinkos
2018.04.18
Moteris vilioja į sritį, kur algų nelygybė – viena didžiausių Premium 5

Lietuvoje moterys aktyviai traukiamos į specialistų trūkumu pasižymintį IT sektorių. Tačiau algų nelygybė čia...

Vadyba
2018.04.18

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau