Lietuvos mokslo premijos: kam ir už ką

Publikuota: 2018-03-10
Atnaujinta 2018-03-10 13:43

Lietuvos mokslų akademijoje įteiktos 2017 m. Lietuvos mokslo premijos. Į jas pretendavo 27 darbai, iš jų atrinkti 6 geriausi. Technologijos mokslų srityje premija šiemet nebuvo skirta. Premijos dydis – 780 bazinių socialinių išmokų (29.640 eurų).

Šias premijas 1993 m. įsteigė Vyriausybė, jos kasmet skiriamos už Lietuvai reikšmingus fundamentinius, taikomuosius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus. Fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų darbus premijai gauti siūlo aukštosios mokyklos ir mokslinių tyrimų institutai. Eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus premijai gauti bendru teikimu siūlo verslo įmonės ar organizacijos kartu su aukštosiomis mokyklomis arba mokslinių tyrimų institutais.

Kasmet skiriamos ne daugiau kaip 7 Lietuvos mokslo premijos: po dvi humanitarinių ir socialinių mokslų, fizinių mokslų, biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srityse. Ir viena premija technologijos mokslų srityje. Tiesa, pastaroji šiemet liko neįteikta.

Tarp visų 27 konkursui pateiktų darbų iš šios srities buvo vienintelis: Prano Baltrėno ir Editos Baltrėnaitės darbų ciklas „Aplinkos technosferos užterštumo kompleksiniai tyrimai, vertinimas, procesų modeliavimas ir aplinkosauginės technologijos (2002–2016)“. Jį pateikė Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU). Tačiau nuspręsta, kad šie darbai premijos dar neverti.

Visose kitose srityse įteikta po dvi premijas.

Humanitariniai ir socialiniai mokslai

nuotrauka::1

Viena premija skirta Ryčiui Ambrazevičiui, Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto profesoriui, už darbų ciklą „Akustikos metodų plėtra muzikos ir kalbos tyrimuose“. Mokslininkas paaiškina, kad jo darbai susiję su garso iliuzijomis ir muzikos bei kalbos ir dainų suvokimu. „Mes gyvename dvylikos vienodų pustonių oktavos aplinkoje ir esame šio garsų derinio „pripumpuoti“ nuo vaikystės. Todėl mūsų klausa stengiasi visą girdimą muzikinę medžiagą įsprausti į šią dvylikos garsų sistemą“, – sako p. Ambrazevičius.

Anot jo, klaidinga manyti, kad mūsų klausa tiesiog atspindi objektyviuosius garsus. Klausa, profesoriaus teigimu, sukuria garsus, kalbą, muziką iš priimamos garsų medžiagos. Ponas Ambrazevičius nagrinėjo lietuvių tradicinės muzikos akustinės savybes, dainų atlikimo ypatumus ir vokalo stilistiką. Taip pat mažai tyrinėtus lietuvių kalbos priebalsius.

„Muzikinę ir kalbinę ciklo dalis jungia dainavimo akustikos tyrimai. Kadangi esu ir diplomuotas fizikas, ir muzikantas, kada nors šios sritys turėjo susieiti“, – sako profesorius.

Antra premija skirta dr. Daliai Klajumienei, Vilniaus dailės akademijos (VDA) dėstytojai, menotyrininkei ir Lietuvos dailės paveldo ekspertei, už darbų ciklą „Lietuvos XVIII a. antros pusės – XX a. pradžios pasaulietinių interjerų paveldas: dekoro elementų tyrimai“.

Ponia Klajumienė tyrinėjo, kaip pati sako, istorinių interjerų dekoro elementus, kurie šiandien yra nepelnytai pamirštami ir naikinami. Jos tyrimai padeda suvokti, ką šis palikimas liudija apie to meto estetiką, madą ir gyventojų įpročius. Tarp mokslininkės tyrinėtų dalykų yra ir pramoninės to meto naujovės, tokios kaip linoleumas.

„Tarkime, 1860 m. išrastas linoleumas imitavo parketą, plyteles, keramines plyteles, kilimus. Taip gamintojai siekė pritraukti ne tik tuos, kurie nesibaido naujovių ir naujų medžiagų, bet ir konservatyvesnius pirkėjus, tarsi parodant, kad naujoji medžiaga nesutrikdys interjero vaizdo ir bus panaši į jau įprastus sprendimus“, – pasakoja dr. Klajumienė.

Fiziniai mokslai

nuotrauka::2

Šioje srityse apdovanoti Mifodijus Sapagovas, Artūras Štikonas ir Raimondas Čiegis, Vilniaus universiteto (VU) bei VGTU (prof. Čiegis) profesoriai matematikai, už darbų ciklą „Neklasikiniai diferencialiniai uždaviniai ir jų sprendimo metodai (2002–2016)“. 

Tyrimai šiose srityse Lietuvoje pradėti prieš 30 metų, sprendžiant du taikomuosius uždavinius pažangiųjų technologijų įmonėse: skysto metalo kontaktų projektavimas ir difuzijos proceso puslaidininkių medžiagose valdymas. Tiesa, autorių darbai apima daugiau teorinius klausimus ir skaitinius lygčių sprendimo metodus.

Antra premija atiteko fizikui Leonui Valkūnui, VU profesoriui bei Fizinių ir technologijos mokslų centro Darinių fizikos skyriaus vedėjui, už darbų ciklą „Fotoindukuotų vyksmų savireguliacija ir valdymas molekuliniuose nanodariniuose (2005–2016)“. Mokslininkas aiškina, kad šiais tyrimais siekiama išsiaiškinti, kaip tam tikri procesai, pavyzdžiui, fotosintezė, vyksta gyvuose organizmuose ir kaip juos būtų galima perkelti į dirbtinius organizmus arba įrenginius.

Biomedicina ir žemės ūkio mokslai

nuotrauka::3

Viena premija skirta Sauliui Klimašauskui, VU profesoriui biochemikui, už darbų ciklą „Molekuliniai įrankiai epigenomikai ir rnomikai (2002–2016)“.

Terminas „epigenetika“ taikomas plačiai grupei molekulinių mechanizmų, veikiančių genų aktyvumą. Kitaip sakant, profesorius su savo komanda tyrinėja DNR modifikacijas ir žmogaus ląstelėse vykstančius epigenetinius reiškinius, siekdamas sukurti kiekvienam žmogui individualius gydymo būdus ir priemones.

Prof. Klimašauskas aiškina, kad kiekviena mūsų organizmo ląstelė turi tokį patį genomą. Tačiau jos nėra vienodos. Ląstelių skirtumus lemia nevienodi jų epigenomai, t. y. DNR modifikacijos profiliai, kurie galėtų būti vadinami savotiškais knygos (genomo) skirtukais. Mažiau DNR modifikacijų turinčios kamieninės ląstelės virsta kitomis, specializuotomis, ląstelėmis. Vykstant šiam procesui, minėti „skirtukai“ perdėliojami. Manoma, kad sutrikus šiam procesui, ląstelėse gali įvykti reikšmingų pokyčių, lemiančių vėžio ar kitų sunkių sutrikimų, kaip antai diabeto, autizmo ar išsėtinės sklerozės, atsiradimą. Būtent tai tyrinėja p. Klimašauskas.

Pasaulinė mokslo ir verslo bendruomenė pripažįsta, kad profesoriaus atrasti metodai yra pigesni ir tikslesni nei kitos šiuo metu egzistuojančios alternatyvos. Ponas Klimašauskas kartu su kolegomis yra 6 išradimų autorius, turi 9 išduotus patentus, o dar dėl kelių jau pateiktos paraiškos. Licencijas naudoti lietuvių sukurtas technologijas yra įsigijusios tokios įmonės kaip „Thermo Fisher Scientific Baltics“ ir „Qiagen“.

Antroji premija atiteko Virginijui Šikšniui, Giedriui Gasiūnui, Tomui Šinkūnui ir Tautvydui Karveliui, VU biotechnologams, už bene garsiausią pastarojo meto Lietuvos mokslininkų darbų ciklą „CRISPR-Cas sistemų tyrimai: nuo bakterijų imuniteto iki genų redagavimo technologijos (2011–2016)“. Lietuvos mokslo premija, beje, jau yra toli gražu ne pirmas apdovanojimas, kurį už vadinamąsias molekulines DNR grandinės žirkles gauna prof. Šikšnys ir jo komanda.

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą TECHNOLOGIJŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Tele2“ pasirinko dar vienus reklamos partnerius 3

Telekomunikacijų bendrovė „Tele2“ pradeda bendradarbiauti su dar viena reklamos agentūra – nuo šiol...

Rinkodara
2018.07.20
„Telia“ perka „Bonnier“ televizijos padalinį

Telekomunikacijų grupė „Telia Company“ iš Švedijos žiniasklaidos koncerno „Bonnier“ perka „Bonnier...

Rinkodara
2018.07.20
Trumpas gina „Google“: 4,34 mlrd. Eur bauda  – Europos pasinaudojimas JAV 13

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sukritikavo ES konkurencijos prižiūrėtojus dėl technologijų milžinei...

Technologijos
2018.07.20
„Telia Lietuva“ grynąjį pelną padidino penktadaliu 8

Telekomunikacijų AB „Telia Lietuva“ grynasis pelnas šių metų pirmą pusmetį buvo 20,2% didesnis nei atitinkamu...

Technologijos
2018.07.20
Su atgaivintu „Šilelio“ prekės ženklu pajamas dvigubina kasmet Premium 2

Vilniaus bendrovė „Sponge“, prieš porą metų atgaivinusi lietuvišką prekės ženklą „Šilelis“, pernai beveik...

Technologijos
2018.07.19
Lenktynės su dirbtiniu intelektu 6

Šiuolaikinės technologijos, kurių reklamose nespindi raidelės AI, atrodo kaip praėjusio amžiaus atgyvena.

Technologijos
2018.07.19
„Google“ Europoje gavo 4,34 mlrd. Eur baudą 25

Europos konkurencijos sargai JAV technologijų gigantei „Google“ skyrė 4,34 mlrd. Eur baudą dėl piknaudžiavimo...

Technologijos
2018.07.18
„Tele2“ pajamos augo 17,1% 4

Šių metų pirmą pusmetį telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ pajamos augo 17,1%, palyginti su atitinkamu...

Technologijos
2018.07.18
Sinkevičius: dirbtinio intelekto plėtrą reikia skatinti ES lygmeniu Premium 5

Europos Sąjungos valstybės turi imtis bendrų pastangų skatindamos dirbtinio intelekto (DI) plėtrą, nes kitu...

Technologijos
2018.07.18
„Devbridge Group“ Vilniaus padalinys turi naują vadovą

JAV programavimo paslaugų įmonės „Devbridge Group“ Vilniaus padaliniui nuo šiol vadovaus Jaroslavas Sadovskis.

Vadyba
2018.07.18
„Walmart“ sudomino „Microsoft“ debesys

Jungtinių Amerikos Valstijų mažmeninės prekybos milžinė „Walmart“ ir programinės įrangos kompanija „Microsoft...

„Apple“ vien šiemet pagamins 91 mln. naujų „iPhone“

Po maždaug 3–4 mėnesių rinkoje turėtų pasirodyti šių metų „iPhone“ įrenginiai. Ir „Apple“ tikisi daug...

Technologijos
2018.07.17
ES ir Japonija pasirašė duomenų mainų sutartį

Europos Sąjunga (ES) antradienį pasirašė laisvos prekybos sutartį Japonija. Kartu sukirsta rankomis ir dėl...

Technologijos
2018.07.17
Streikuoja „Amazon“ darbuotojai Europoje 3

Ši savaitė interneto prekybos bendrovei „Amazon“ prasidėjo nekaip. Pirmadienį sutriko „Amazon Web Services“...

Technologijos
2018.07.17
Jeffas Bezosas tapo turtingiausiu žmogumi šių laikų istorijoje 5

El. prekybos milžinės „Amazon“ įkūrėjo ir vadovo Jeffo Bezoso turto vertė pirmadienį perkopė 150 mlrd. USD.

Vadyba
2018.07.17
Izraelio „fintech“ bendrovė kuriasi Lietuvoje 3

Mokėjimų negrynaisiais pinigais sprendimus plėtojanti ir diegianti Izraelio bendrovė „Nayax“ paskelbė...

Technologijos
2018.07.17
Elektroniniai arbatpinigiai: palikus eurą, padavėjui tenka 49 ct Premium 11

Vieša paslaptis, kad dažniausiai gautų arbatpinigių padavėjai ir kiti paslaugų teikėjai nedeklaruoja ir...

NT sandorių transformacija: nuo skelbimų laikraštyje iki „blockchain“ Premium

Anksčiau norėdamas įsigyti svajonių namus nuveikti galėdavai ne kažin ką. Nebent tuščiai spoksoti į...

Statyba ir NT
2018.07.17
Veido atpažinimo technologija kelia nerimą „Microsoft“

„Microsoft“ atviru laišku kreipėsi į JAV vyriausybę ir paragino politikus numatyti veido atpažinimo...

Technologijos
2018.07.16
EK ruošia „Google“ dar vieną milijardinę baudą 2

Šią savaitę Margrethe Vestager, Europos konkurencijos komisarė, turėtų paskelbti tyrimo dėl „Google“...

Technologijos
2018.07.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau