Lietuvos mokslo premijos: kam ir už ką

Publikuota: 2018-03-10
Atnaujinta 2018-03-10 13:43

Lietuvos mokslų akademijoje įteiktos 2017 m. Lietuvos mokslo premijos. Į jas pretendavo 27 darbai, iš jų atrinkti 6 geriausi. Technologijos mokslų srityje premija šiemet nebuvo skirta. Premijos dydis – 780 bazinių socialinių išmokų (29.640 eurų).

Šias premijas 1993 m. įsteigė Vyriausybė, jos kasmet skiriamos už Lietuvai reikšmingus fundamentinius, taikomuosius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus. Fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų darbus premijai gauti siūlo aukštosios mokyklos ir mokslinių tyrimų institutai. Eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus premijai gauti bendru teikimu siūlo verslo įmonės ar organizacijos kartu su aukštosiomis mokyklomis arba mokslinių tyrimų institutais.

Kasmet skiriamos ne daugiau kaip 7 Lietuvos mokslo premijos: po dvi humanitarinių ir socialinių mokslų, fizinių mokslų, biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srityse. Ir viena premija technologijos mokslų srityje. Tiesa, pastaroji šiemet liko neįteikta.

Tarp visų 27 konkursui pateiktų darbų iš šios srities buvo vienintelis: Prano Baltrėno ir Editos Baltrėnaitės darbų ciklas „Aplinkos technosferos užterštumo kompleksiniai tyrimai, vertinimas, procesų modeliavimas ir aplinkosauginės technologijos (2002–2016)“. Jį pateikė Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU). Tačiau nuspręsta, kad šie darbai premijos dar neverti.

Visose kitose srityse įteikta po dvi premijas.

Humanitariniai ir socialiniai mokslai

nuotrauka::1

Viena premija skirta Ryčiui Ambrazevičiui, Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto profesoriui, už darbų ciklą „Akustikos metodų plėtra muzikos ir kalbos tyrimuose“. Mokslininkas paaiškina, kad jo darbai susiję su garso iliuzijomis ir muzikos bei kalbos ir dainų suvokimu. „Mes gyvename dvylikos vienodų pustonių oktavos aplinkoje ir esame šio garsų derinio „pripumpuoti“ nuo vaikystės. Todėl mūsų klausa stengiasi visą girdimą muzikinę medžiagą įsprausti į šią dvylikos garsų sistemą“, – sako p. Ambrazevičius.

Anot jo, klaidinga manyti, kad mūsų klausa tiesiog atspindi objektyviuosius garsus. Klausa, profesoriaus teigimu, sukuria garsus, kalbą, muziką iš priimamos garsų medžiagos. Ponas Ambrazevičius nagrinėjo lietuvių tradicinės muzikos akustinės savybes, dainų atlikimo ypatumus ir vokalo stilistiką. Taip pat mažai tyrinėtus lietuvių kalbos priebalsius.

„Muzikinę ir kalbinę ciklo dalis jungia dainavimo akustikos tyrimai. Kadangi esu ir diplomuotas fizikas, ir muzikantas, kada nors šios sritys turėjo susieiti“, – sako profesorius.

Antra premija skirta dr. Daliai Klajumienei, Vilniaus dailės akademijos (VDA) dėstytojai, menotyrininkei ir Lietuvos dailės paveldo ekspertei, už darbų ciklą „Lietuvos XVIII a. antros pusės – XX a. pradžios pasaulietinių interjerų paveldas: dekoro elementų tyrimai“.

Ponia Klajumienė tyrinėjo, kaip pati sako, istorinių interjerų dekoro elementus, kurie šiandien yra nepelnytai pamirštami ir naikinami. Jos tyrimai padeda suvokti, ką šis palikimas liudija apie to meto estetiką, madą ir gyventojų įpročius. Tarp mokslininkės tyrinėtų dalykų yra ir pramoninės to meto naujovės, tokios kaip linoleumas.

„Tarkime, 1860 m. išrastas linoleumas imitavo parketą, plyteles, keramines plyteles, kilimus. Taip gamintojai siekė pritraukti ne tik tuos, kurie nesibaido naujovių ir naujų medžiagų, bet ir konservatyvesnius pirkėjus, tarsi parodant, kad naujoji medžiaga nesutrikdys interjero vaizdo ir bus panaši į jau įprastus sprendimus“, – pasakoja dr. Klajumienė.

Fiziniai mokslai

nuotrauka::2

Šioje srityse apdovanoti Mifodijus Sapagovas, Artūras Štikonas ir Raimondas Čiegis, Vilniaus universiteto (VU) bei VGTU (prof. Čiegis) profesoriai matematikai, už darbų ciklą „Neklasikiniai diferencialiniai uždaviniai ir jų sprendimo metodai (2002–2016)“. 

Tyrimai šiose srityse Lietuvoje pradėti prieš 30 metų, sprendžiant du taikomuosius uždavinius pažangiųjų technologijų įmonėse: skysto metalo kontaktų projektavimas ir difuzijos proceso puslaidininkių medžiagose valdymas. Tiesa, autorių darbai apima daugiau teorinius klausimus ir skaitinius lygčių sprendimo metodus.

Antra premija atiteko fizikui Leonui Valkūnui, VU profesoriui bei Fizinių ir technologijos mokslų centro Darinių fizikos skyriaus vedėjui, už darbų ciklą „Fotoindukuotų vyksmų savireguliacija ir valdymas molekuliniuose nanodariniuose (2005–2016)“. Mokslininkas aiškina, kad šiais tyrimais siekiama išsiaiškinti, kaip tam tikri procesai, pavyzdžiui, fotosintezė, vyksta gyvuose organizmuose ir kaip juos būtų galima perkelti į dirbtinius organizmus arba įrenginius.

Biomedicina ir žemės ūkio mokslai

nuotrauka::3

Viena premija skirta Sauliui Klimašauskui, VU profesoriui biochemikui, už darbų ciklą „Molekuliniai įrankiai epigenomikai ir rnomikai (2002–2016)“.

Terminas „epigenetika“ taikomas plačiai grupei molekulinių mechanizmų, veikiančių genų aktyvumą. Kitaip sakant, profesorius su savo komanda tyrinėja DNR modifikacijas ir žmogaus ląstelėse vykstančius epigenetinius reiškinius, siekdamas sukurti kiekvienam žmogui individualius gydymo būdus ir priemones.

Prof. Klimašauskas aiškina, kad kiekviena mūsų organizmo ląstelė turi tokį patį genomą. Tačiau jos nėra vienodos. Ląstelių skirtumus lemia nevienodi jų epigenomai, t. y. DNR modifikacijos profiliai, kurie galėtų būti vadinami savotiškais knygos (genomo) skirtukais. Mažiau DNR modifikacijų turinčios kamieninės ląstelės virsta kitomis, specializuotomis, ląstelėmis. Vykstant šiam procesui, minėti „skirtukai“ perdėliojami. Manoma, kad sutrikus šiam procesui, ląstelėse gali įvykti reikšmingų pokyčių, lemiančių vėžio ar kitų sunkių sutrikimų, kaip antai diabeto, autizmo ar išsėtinės sklerozės, atsiradimą. Būtent tai tyrinėja p. Klimašauskas.

Pasaulinė mokslo ir verslo bendruomenė pripažįsta, kad profesoriaus atrasti metodai yra pigesni ir tikslesni nei kitos šiuo metu egzistuojančios alternatyvos. Ponas Klimašauskas kartu su kolegomis yra 6 išradimų autorius, turi 9 išduotus patentus, o dar dėl kelių jau pateiktos paraiškos. Licencijas naudoti lietuvių sukurtas technologijas yra įsigijusios tokios įmonės kaip „Thermo Fisher Scientific Baltics“ ir „Qiagen“.

Antroji premija atiteko Virginijui Šikšniui, Giedriui Gasiūnui, Tomui Šinkūnui ir Tautvydui Karveliui, VU biotechnologams, už bene garsiausią pastarojo meto Lietuvos mokslininkų darbų ciklą „CRISPR-Cas sistemų tyrimai: nuo bakterijų imuniteto iki genų redagavimo technologijos (2011–2016)“. Lietuvos mokslo premija, beje, jau yra toli gražu ne pirmas apdovanojimas, kurį už vadinamąsias molekulines DNR grandinės žirkles gauna prof. Šikšnys ir jo komanda.

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą TECHNOLOGIJŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Šengeno erdvės sistemos atnaujinimui – 0,7 mln. Eur

Siekiant užtikrinti Šengeno erdvės išorinių sienų saugumą ir jos narių teisėsaugos bendradarbiavimą,...

„Salomon Securities” įsikūrė Vilniuje ir vilios „Brexit“ paveiktas įmones 3

„Salomon Securities“, bendrovė teikianti profesionalias konsultacijas finansų ir kapitalo rinkos...

Paslaugos
11:40
„Uber“ už 3,1 mlrd. USD perką konkurentą „Careem“ 2

JAV pavėžėjimo paslaugų bendrovė „Uber“ už 3,1 mlrd. USD perka tame pačiame segmente dirbančią Dubajuje...

Rinkos
09:34
„Tele2“ asmens duomenų apsaugos konkursą laimėjo advokatų kontora WINT 1

Advokatų kontora WINT laimėjo telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ skelbtą asmens duomenų apsaugos teisinės...

Paslaugos
07:04
KTU smulkiam verslui kuria pusiau nemokamą klientų rizikos vertinimo įrankį 1

Klientų rizika ir jos vertinimas yra svarbi verslo dalis. Tačiau smulkios ir vidutinės įmonės (SVĮ) lengvai...

Paslaugos
2019.03.25
„Baltnetos komunikacijų“ darbas buvo sutrikęs dėl elektros gedimo 13

Viena didžiausių šalyje informacinių technologijų (IT) paslaugų tiekėjų UAB „Baltnetos komunikacijos“...

Paslaugos
2019.03.25
„Apple“ ruošiasi gyvenimui be „iPhone“ 8

Vadovų pasikeitimai technologijų milžinėje „Apple“ – signalas, kad įmonė ruošiasi ateičiai, kurioje...

Vadyba
2019.03.25
Pardavimų valanda įmonėje „Ruptela“: sėkmingam pardavimui būtina ir laisvė, ir disciplina Premium 3

Kai įmonės pardavimų ambicija – patekti į pasaulio telematikos paslaugų bendrovių TOP 40 ir užimti 1%...

Paslaugos
2019.03.25
Kas ketvirtas gyventojas mano, kad jo darbo vietą užims robotas

Reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa rodo, kad ketvirtadalis Lietuvos dirbančiųjų mano, kad ateityje jų...

Paslaugos
2019.03.25
BDAR: balandį paaiškės, ar sporto klubai turi teisę rinkti pirštų atspaudus 1

Įmonių tikrinimus šiuo metu atliekanti Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija balandį ketina skelbti išvadas...

Paslaugos
2019.03.25
Inovatyvūs verslai padiktavo naują profesiją Verslo tribūna 2

Atsižvelgdamas į šiuolaikinio ir ateities Lietuvos verslo poreikius Vilniaus Gedimino technikos universitetas...

Ateities miestas
2019.03.25
Buvusio „Yahoo“ viceprezidento įmonė sukirto rankomis su I. Laursu  Premium 13

Kasų ir prekybos valdymo sistemas smulkioms bei vidutinio dydžio įmonėms kurianti JAV kompanija „Talech“...

Paslaugos
2019.03.22
Dirbtinis intelektas logistikoje: vairuotojų „draugas“ sulaukė vilkikų gamintojų dėmesio Premium 3

Užsimojus sukurti naują produktą, kurio analogų rinkoje nėra, svarbesnės už investicijas jam sukurti gali...

Gazelė
2019.03.22
„Telia Lietuvą“ palieka dar vienas vadovų komandos narys 18

Iš pareigų traukiasi „Telia Lietuvos“ Verslo klientų vadovas Mindaugas Ubartas. Tai vienas iš daugelio...

Vadyba
2019.03.21
Iš „Google“ ir „Facebook“  100 mln. USD išviliojęs lietuvis pripažino kaltę JAV teisme 7

Prieš porą metų savo apgaulės mastu pasaulį pribloškęs lietuvis Evaldas Rimašauskas JAV teisme prisiėmė...

Technologijos
2019.03.21
Amerikos verslo rūmų valdybai ir toliau pirmininkaus T. Vizgirda

Amerikos verslo rūmų valdybai devintą kadenciją pirmininkaus technologijų įmonei „Harbortouch Payments...

Verslo aplinka
2019.03.21
Dirbtinio intelekto strategija: kokios kryptys svarbiausios Lietuvai Premium 2

Dirbtinis intelektas (DI) dažnai asocijuojamas su ateitimi ar fantastiniais filmais. Juose paprastai rodomo...

Paslaugos
2019.03.21
Europos komisija „Google“ skyrė dar vieną baudą – šį kartą 1,5 mlrd. Eur 1

Europos komisija JAV technologijų gigantei „Google“ skyrė 1,49 mlrd. Eur baudą dėl piknaudžiavimo...

Rinkodara
2019.03.20
Lietuvoje biurą steigiantis sveikatingumo startuolis „Urban“ įdarbins 30 žmonių 1

Vilniuje plėtros biurą kuria sveikatingumo paslaugų startuolis „Urban“ , praneša „Investuok Lietuvoje“.

Paslaugos
2019.03.20
Augant įtampai dėl „Huawei“, S. Skvernelis priėmė Kinijos ambasadorių   2

Kaistant diskusijoms dėl technologijų milžinės „Huawei“ investicijų, Kinijos ambasadorių trečiadienį priėmė...

Verslo aplinka
2019.03.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau