Lietuvos mokslo premijos: kam ir už ką

Publikuota: 2018-03-10
Atnaujinta 2018-03-10 13:43

Lietuvos mokslų akademijoje įteiktos 2017 m. Lietuvos mokslo premijos. Į jas pretendavo 27 darbai, iš jų atrinkti 6 geriausi. Technologijos mokslų srityje premija šiemet nebuvo skirta. Premijos dydis – 780 bazinių socialinių išmokų (29.640 eurų).

Šias premijas 1993 m. įsteigė Vyriausybė, jos kasmet skiriamos už Lietuvai reikšmingus fundamentinius, taikomuosius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus. Fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų darbus premijai gauti siūlo aukštosios mokyklos ir mokslinių tyrimų institutai. Eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus premijai gauti bendru teikimu siūlo verslo įmonės ar organizacijos kartu su aukštosiomis mokyklomis arba mokslinių tyrimų institutais.

Kasmet skiriamos ne daugiau kaip 7 Lietuvos mokslo premijos: po dvi humanitarinių ir socialinių mokslų, fizinių mokslų, biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srityse. Ir viena premija technologijos mokslų srityje. Tiesa, pastaroji šiemet liko neįteikta.

Tarp visų 27 konkursui pateiktų darbų iš šios srities buvo vienintelis: Prano Baltrėno ir Editos Baltrėnaitės darbų ciklas „Aplinkos technosferos užterštumo kompleksiniai tyrimai, vertinimas, procesų modeliavimas ir aplinkosauginės technologijos (2002–2016)“. Jį pateikė Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU). Tačiau nuspręsta, kad šie darbai premijos dar neverti.

Visose kitose srityse įteikta po dvi premijas.

Humanitariniai ir socialiniai mokslai

nuotrauka::1

Viena premija skirta Ryčiui Ambrazevičiui, Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto profesoriui, už darbų ciklą „Akustikos metodų plėtra muzikos ir kalbos tyrimuose“. Mokslininkas paaiškina, kad jo darbai susiję su garso iliuzijomis ir muzikos bei kalbos ir dainų suvokimu. „Mes gyvename dvylikos vienodų pustonių oktavos aplinkoje ir esame šio garsų derinio „pripumpuoti“ nuo vaikystės. Todėl mūsų klausa stengiasi visą girdimą muzikinę medžiagą įsprausti į šią dvylikos garsų sistemą“, – sako p. Ambrazevičius.

Anot jo, klaidinga manyti, kad mūsų klausa tiesiog atspindi objektyviuosius garsus. Klausa, profesoriaus teigimu, sukuria garsus, kalbą, muziką iš priimamos garsų medžiagos. Ponas Ambrazevičius nagrinėjo lietuvių tradicinės muzikos akustinės savybes, dainų atlikimo ypatumus ir vokalo stilistiką. Taip pat mažai tyrinėtus lietuvių kalbos priebalsius.

„Muzikinę ir kalbinę ciklo dalis jungia dainavimo akustikos tyrimai. Kadangi esu ir diplomuotas fizikas, ir muzikantas, kada nors šios sritys turėjo susieiti“, – sako profesorius.

Antra premija skirta dr. Daliai Klajumienei, Vilniaus dailės akademijos (VDA) dėstytojai, menotyrininkei ir Lietuvos dailės paveldo ekspertei, už darbų ciklą „Lietuvos XVIII a. antros pusės – XX a. pradžios pasaulietinių interjerų paveldas: dekoro elementų tyrimai“.

Ponia Klajumienė tyrinėjo, kaip pati sako, istorinių interjerų dekoro elementus, kurie šiandien yra nepelnytai pamirštami ir naikinami. Jos tyrimai padeda suvokti, ką šis palikimas liudija apie to meto estetiką, madą ir gyventojų įpročius. Tarp mokslininkės tyrinėtų dalykų yra ir pramoninės to meto naujovės, tokios kaip linoleumas.

„Tarkime, 1860 m. išrastas linoleumas imitavo parketą, plyteles, keramines plyteles, kilimus. Taip gamintojai siekė pritraukti ne tik tuos, kurie nesibaido naujovių ir naujų medžiagų, bet ir konservatyvesnius pirkėjus, tarsi parodant, kad naujoji medžiaga nesutrikdys interjero vaizdo ir bus panaši į jau įprastus sprendimus“, – pasakoja dr. Klajumienė.

Fiziniai mokslai

nuotrauka::2

Šioje srityse apdovanoti Mifodijus Sapagovas, Artūras Štikonas ir Raimondas Čiegis, Vilniaus universiteto (VU) bei VGTU (prof. Čiegis) profesoriai matematikai, už darbų ciklą „Neklasikiniai diferencialiniai uždaviniai ir jų sprendimo metodai (2002–2016)“. 

Tyrimai šiose srityse Lietuvoje pradėti prieš 30 metų, sprendžiant du taikomuosius uždavinius pažangiųjų technologijų įmonėse: skysto metalo kontaktų projektavimas ir difuzijos proceso puslaidininkių medžiagose valdymas. Tiesa, autorių darbai apima daugiau teorinius klausimus ir skaitinius lygčių sprendimo metodus.

Antra premija atiteko fizikui Leonui Valkūnui, VU profesoriui bei Fizinių ir technologijos mokslų centro Darinių fizikos skyriaus vedėjui, už darbų ciklą „Fotoindukuotų vyksmų savireguliacija ir valdymas molekuliniuose nanodariniuose (2005–2016)“. Mokslininkas aiškina, kad šiais tyrimais siekiama išsiaiškinti, kaip tam tikri procesai, pavyzdžiui, fotosintezė, vyksta gyvuose organizmuose ir kaip juos būtų galima perkelti į dirbtinius organizmus arba įrenginius.

Biomedicina ir žemės ūkio mokslai

nuotrauka::3

Viena premija skirta Sauliui Klimašauskui, VU profesoriui biochemikui, už darbų ciklą „Molekuliniai įrankiai epigenomikai ir rnomikai (2002–2016)“.

Terminas „epigenetika“ taikomas plačiai grupei molekulinių mechanizmų, veikiančių genų aktyvumą. Kitaip sakant, profesorius su savo komanda tyrinėja DNR modifikacijas ir žmogaus ląstelėse vykstančius epigenetinius reiškinius, siekdamas sukurti kiekvienam žmogui individualius gydymo būdus ir priemones.

Prof. Klimašauskas aiškina, kad kiekviena mūsų organizmo ląstelė turi tokį patį genomą. Tačiau jos nėra vienodos. Ląstelių skirtumus lemia nevienodi jų epigenomai, t. y. DNR modifikacijos profiliai, kurie galėtų būti vadinami savotiškais knygos (genomo) skirtukais. Mažiau DNR modifikacijų turinčios kamieninės ląstelės virsta kitomis, specializuotomis, ląstelėmis. Vykstant šiam procesui, minėti „skirtukai“ perdėliojami. Manoma, kad sutrikus šiam procesui, ląstelėse gali įvykti reikšmingų pokyčių, lemiančių vėžio ar kitų sunkių sutrikimų, kaip antai diabeto, autizmo ar išsėtinės sklerozės, atsiradimą. Būtent tai tyrinėja p. Klimašauskas.

Pasaulinė mokslo ir verslo bendruomenė pripažįsta, kad profesoriaus atrasti metodai yra pigesni ir tikslesni nei kitos šiuo metu egzistuojančios alternatyvos. Ponas Klimašauskas kartu su kolegomis yra 6 išradimų autorius, turi 9 išduotus patentus, o dar dėl kelių jau pateiktos paraiškos. Licencijas naudoti lietuvių sukurtas technologijas yra įsigijusios tokios įmonės kaip „Thermo Fisher Scientific Baltics“ ir „Qiagen“.

Antroji premija atiteko Virginijui Šikšniui, Giedriui Gasiūnui, Tomui Šinkūnui ir Tautvydui Karveliui, VU biotechnologams, už bene garsiausią pastarojo meto Lietuvos mokslininkų darbų ciklą „CRISPR-Cas sistemų tyrimai: nuo bakterijų imuniteto iki genų redagavimo technologijos (2011–2016)“. Lietuvos mokslo premija, beje, jau yra toli gražu ne pirmas apdovanojimas, kurį už vadinamąsias molekulines DNR grandinės žirkles gauna prof. Šikšnys ir jo komanda.

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą TECHNOLOGIJŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Uber“ pradėjo pasiruošimą IPO 1

Pavėžėjimo paslaugos teikėja „Uber“ JAV reguliuotojui ketvirtadienį JAV Vertybinių popierių ir biržos...

Technologijos
2018.12.08
„Tele2“ už 0,25 mln. Eur atnaujino saloną „Akropolyje“ 7

Šeštadienį mobiliojo ryšio operatorė „Tele2“ atidarė atnaujintą 120 kv. m ploto prekybos saloną Vilniaus...

Prancūzija nebelauks ES sprendimo, kitąmet apmokestins JAV milžines Premium 9

Bruno Le Maire, Prancūzijos finansų ministras ketvirtadienį pareiškė, kad šalis nuo 2019 m. apmokestins...

Technologijos
2018.12.07
Medis.NTAKD.lt: atsakymai apie tabako, alkoholio ir prekursorių kontrolę Rėmėjo turinys

Informaciją apie ūkio subjektų, vykdančių veiklas su narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekursoriais,...

Verslo aplinka
2018.12.07
„Panasonic“ šimtmetis: technologijos naujos, tikslai – tie patys Rėmėjo turinys

Kai prieš 100 m. „Panasonic“ įkūrėjas namo rūsyje pradėjo gaminti elektros lempučių lizdus, niekas...

Rinkodara
2018.12.07
Spartaus verslo augimo programos finiše – 11 inovatyvių idėjų Rėmėjo turinys

SEB banko ir tarptautinė konsultacijų UAB „Civitta“ jau antrą kartą rengta Spartaus verslo augimo programa...

Populiariausios šių metų iOS programėlės

„Apple“ paskelbė dažniausiai „iPhone“ naudotojų šiemet atsiunčiamų programėlių sąrašą. Jame dominuoja...

Technologijos
2018.12.06
Estijoje – 100 mln. Eur investicija į duomenų centrą 9

Suomijos ir Estijos kapitalo kompanija „MCF Group Estonia“ netoli Sauė miestelio Estijoje kitais metais...

Technologijos
2018.12.06
„Open Circle Capital“ investuoja į regos technologijų platformą Premium 4

Rizikos kapitalo fondas „Open Circle Capital“ (OCC) investavo 200.000 Eur į UAB „Vision Technologies“ –...

Technologijos
2018.12.06
„Huawei“ CFO sulaikymas purto Azijos technologijų įmonių akcijas 2

Azijos technologijų sektoriaus įmonių, ypač susijusių su Kinijos rinka, akcijos ketvirtadienį griūna po...

Rinkos
2018.12.06
Prisirišimas prie telefono apsaugos jūsų pinigus? Rėmėjo turinys 5

Ko pirmiau pasigestumėte – išmaniojo telefono ar piniginės? Taigi. Mūsų prisirišimas prie išmaniųjų įrenginių...

Technologijos
2018.12.06
Koks jūsų socialinio kredito reitingas? 8

„Laba diena, deja, jūs negalite apsistoti šiame viešbutyje, nes prieš metus socialiniuose tinkluose dalinotės...

Technologijos
2018.12.05
„Amazon“ bando didesnio formato parduotuves be kasų

JAV elektroninės komercijos milžinė „Amazon“, šį sausį Siatle, Vašingtono valstijoje, atidariusi pirmą...

„BaltCap“ kartu su japonais kuria naują 100 mln. Eur fondą 5

100 mln. Eur dydžio „BaltCap“ fondas Japonijos investuotojų pinigus investuos į technologijų bendroves...

Technologijos
2018.12.05
Paskelbtas Lietuvos universitetų ir mokyklų reitingas 3

Žurnalo „Reitingai“ skelbiamuose dalykiniuose universitetų ir kolegijų vertinimų pirmauja Vilniaus...

Mokslas
2018.12.05
„Barclays“ pasitraukimas: nereikia nei panikos, nei saviplakos 24

Daug kas šiandien komentuoja apie „Barclays“ pasitraukimą iš Lietuvos – neva tai nutiko dėl to, kad jau...

Technologijos
2018.12.05
„Maxima“ ir „Iki“ pasitvirtino rekordines investicijas į savitarną Premium 17

Vis didesnei daliai vartotojų renkantis savitarnos kasas, prekybininkai drąsiau jas diegia, juolab kad šešias...

Rinka susiurbs „Barclays“ specialistus ir dar bus maža Premium 15

Iš Lietuvos besitraukiantis „Barclays“ operacijų centras šalyje palieka kelis šimtus kvalifikuotų...

Technologijos
2018.12.05
Lietuvos įmonė kartu su Oksfordo universitetu vertins valstybių kibernetinį saugumą 2

Kibernetinės gynybos konsultacijų įmonė „NRD Cyber Security“ ir Oksfordo universitetas pasirašė tarpusavio...

Technologijos
2018.12.04
Visorių informacinių technologijų parkui - 32 mln. Eur investicijų 3

Visorių informacinių technologijų parke (VITP) prasideda naujas plėtros etapas: pasirašyta bendradarbiavimo...

Technologijos
2018.12.04

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau