Lietuvos mokslo premijos: kam ir už ką

Publikuota: 2018-03-10
Atnaujinta 2018-03-10 13:43

Lietuvos mokslų akademijoje įteiktos 2017 m. Lietuvos mokslo premijos. Į jas pretendavo 27 darbai, iš jų atrinkti 6 geriausi. Technologijos mokslų srityje premija šiemet nebuvo skirta. Premijos dydis – 780 bazinių socialinių išmokų (29.640 eurų).

Šias premijas 1993 m. įsteigė Vyriausybė, jos kasmet skiriamos už Lietuvai reikšmingus fundamentinius, taikomuosius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus. Fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų darbus premijai gauti siūlo aukštosios mokyklos ir mokslinių tyrimų institutai. Eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus premijai gauti bendru teikimu siūlo verslo įmonės ar organizacijos kartu su aukštosiomis mokyklomis arba mokslinių tyrimų institutais.

Kasmet skiriamos ne daugiau kaip 7 Lietuvos mokslo premijos: po dvi humanitarinių ir socialinių mokslų, fizinių mokslų, biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srityse. Ir viena premija technologijos mokslų srityje. Tiesa, pastaroji šiemet liko neįteikta.

Tarp visų 27 konkursui pateiktų darbų iš šios srities buvo vienintelis: Prano Baltrėno ir Editos Baltrėnaitės darbų ciklas „Aplinkos technosferos užterštumo kompleksiniai tyrimai, vertinimas, procesų modeliavimas ir aplinkosauginės technologijos (2002–2016)“. Jį pateikė Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU). Tačiau nuspręsta, kad šie darbai premijos dar neverti.

Visose kitose srityse įteikta po dvi premijas.

Humanitariniai ir socialiniai mokslai

nuotrauka::1

Viena premija skirta Ryčiui Ambrazevičiui, Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto profesoriui, už darbų ciklą „Akustikos metodų plėtra muzikos ir kalbos tyrimuose“. Mokslininkas paaiškina, kad jo darbai susiję su garso iliuzijomis ir muzikos bei kalbos ir dainų suvokimu. „Mes gyvename dvylikos vienodų pustonių oktavos aplinkoje ir esame šio garsų derinio „pripumpuoti“ nuo vaikystės. Todėl mūsų klausa stengiasi visą girdimą muzikinę medžiagą įsprausti į šią dvylikos garsų sistemą“, – sako p. Ambrazevičius.

Anot jo, klaidinga manyti, kad mūsų klausa tiesiog atspindi objektyviuosius garsus. Klausa, profesoriaus teigimu, sukuria garsus, kalbą, muziką iš priimamos garsų medžiagos. Ponas Ambrazevičius nagrinėjo lietuvių tradicinės muzikos akustinės savybes, dainų atlikimo ypatumus ir vokalo stilistiką. Taip pat mažai tyrinėtus lietuvių kalbos priebalsius.

„Muzikinę ir kalbinę ciklo dalis jungia dainavimo akustikos tyrimai. Kadangi esu ir diplomuotas fizikas, ir muzikantas, kada nors šios sritys turėjo susieiti“, – sako profesorius.

Antra premija skirta dr. Daliai Klajumienei, Vilniaus dailės akademijos (VDA) dėstytojai, menotyrininkei ir Lietuvos dailės paveldo ekspertei, už darbų ciklą „Lietuvos XVIII a. antros pusės – XX a. pradžios pasaulietinių interjerų paveldas: dekoro elementų tyrimai“.

Ponia Klajumienė tyrinėjo, kaip pati sako, istorinių interjerų dekoro elementus, kurie šiandien yra nepelnytai pamirštami ir naikinami. Jos tyrimai padeda suvokti, ką šis palikimas liudija apie to meto estetiką, madą ir gyventojų įpročius. Tarp mokslininkės tyrinėtų dalykų yra ir pramoninės to meto naujovės, tokios kaip linoleumas.

„Tarkime, 1860 m. išrastas linoleumas imitavo parketą, plyteles, keramines plyteles, kilimus. Taip gamintojai siekė pritraukti ne tik tuos, kurie nesibaido naujovių ir naujų medžiagų, bet ir konservatyvesnius pirkėjus, tarsi parodant, kad naujoji medžiaga nesutrikdys interjero vaizdo ir bus panaši į jau įprastus sprendimus“, – pasakoja dr. Klajumienė.

Fiziniai mokslai

nuotrauka::2

Šioje srityse apdovanoti Mifodijus Sapagovas, Artūras Štikonas ir Raimondas Čiegis, Vilniaus universiteto (VU) bei VGTU (prof. Čiegis) profesoriai matematikai, už darbų ciklą „Neklasikiniai diferencialiniai uždaviniai ir jų sprendimo metodai (2002–2016)“. 

Tyrimai šiose srityse Lietuvoje pradėti prieš 30 metų, sprendžiant du taikomuosius uždavinius pažangiųjų technologijų įmonėse: skysto metalo kontaktų projektavimas ir difuzijos proceso puslaidininkių medžiagose valdymas. Tiesa, autorių darbai apima daugiau teorinius klausimus ir skaitinius lygčių sprendimo metodus.

Antra premija atiteko fizikui Leonui Valkūnui, VU profesoriui bei Fizinių ir technologijos mokslų centro Darinių fizikos skyriaus vedėjui, už darbų ciklą „Fotoindukuotų vyksmų savireguliacija ir valdymas molekuliniuose nanodariniuose (2005–2016)“. Mokslininkas aiškina, kad šiais tyrimais siekiama išsiaiškinti, kaip tam tikri procesai, pavyzdžiui, fotosintezė, vyksta gyvuose organizmuose ir kaip juos būtų galima perkelti į dirbtinius organizmus arba įrenginius.

Biomedicina ir žemės ūkio mokslai

nuotrauka::3

Viena premija skirta Sauliui Klimašauskui, VU profesoriui biochemikui, už darbų ciklą „Molekuliniai įrankiai epigenomikai ir rnomikai (2002–2016)“.

Terminas „epigenetika“ taikomas plačiai grupei molekulinių mechanizmų, veikiančių genų aktyvumą. Kitaip sakant, profesorius su savo komanda tyrinėja DNR modifikacijas ir žmogaus ląstelėse vykstančius epigenetinius reiškinius, siekdamas sukurti kiekvienam žmogui individualius gydymo būdus ir priemones.

Prof. Klimašauskas aiškina, kad kiekviena mūsų organizmo ląstelė turi tokį patį genomą. Tačiau jos nėra vienodos. Ląstelių skirtumus lemia nevienodi jų epigenomai, t. y. DNR modifikacijos profiliai, kurie galėtų būti vadinami savotiškais knygos (genomo) skirtukais. Mažiau DNR modifikacijų turinčios kamieninės ląstelės virsta kitomis, specializuotomis, ląstelėmis. Vykstant šiam procesui, minėti „skirtukai“ perdėliojami. Manoma, kad sutrikus šiam procesui, ląstelėse gali įvykti reikšmingų pokyčių, lemiančių vėžio ar kitų sunkių sutrikimų, kaip antai diabeto, autizmo ar išsėtinės sklerozės, atsiradimą. Būtent tai tyrinėja p. Klimašauskas.

Pasaulinė mokslo ir verslo bendruomenė pripažįsta, kad profesoriaus atrasti metodai yra pigesni ir tikslesni nei kitos šiuo metu egzistuojančios alternatyvos. Ponas Klimašauskas kartu su kolegomis yra 6 išradimų autorius, turi 9 išduotus patentus, o dar dėl kelių jau pateiktos paraiškos. Licencijas naudoti lietuvių sukurtas technologijas yra įsigijusios tokios įmonės kaip „Thermo Fisher Scientific Baltics“ ir „Qiagen“.

Antroji premija atiteko Virginijui Šikšniui, Giedriui Gasiūnui, Tomui Šinkūnui ir Tautvydui Karveliui, VU biotechnologams, už bene garsiausią pastarojo meto Lietuvos mokslininkų darbų ciklą „CRISPR-Cas sistemų tyrimai: nuo bakterijų imuniteto iki genų redagavimo technologijos (2011–2016)“. Lietuvos mokslo premija, beje, jau yra toli gražu ne pirmas apdovanojimas, kurį už vadinamąsias molekulines DNR grandinės žirkles gauna prof. Šikšnys ir jo komanda.

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą TECHNOLOGIJŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
MITA vėl kviečia mokslą bendradarbiauti su verslu, projektams – 2,5 mln. Eur

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) paskelbė konkursą, skirtą finansuoti tarptautinės mokslo ir...

Technologijos
2018.09.25
„Instagram“ palieka kompanijos įkūrėjai

Kevinas Systromas ir Mike‘as Kriegeris, kurie prieš aštuonerius metus įkūrė socialinį tinklą „Instagram“,...

Laisvalaikis
2018.09.25
Biotechnologijų bėda: rizikos kapitalas 10 metų laukti nenori Premium 2

Nors biotechnologijos laikomos Lietuvos stiprybe ir šalyje kasmet įsikuria po 7-8 naujas gyvybės mokslų...

Technologijos
2018.09.25
„Intelektas. Bendri mokslo–verslo projektai“: jau pateiktos 45 paraiškos 2

Likus kelioms valandoms iki kvietimo pagal priemonę „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“ pabaigos, į...

Pramonė
2018.09.25
200 mln. Eur, kuriuos paaiškinti sunku: Registrų centras braukia privačius platintojus Premium 9

Duomenų verslo bendrovės, patekusios į Registrų centro (RC) ir Susisiekimo ministerijos nemalonę,...

Technologijos
2018.09.25
„Tamo“ toliau plečiasi – į dienyną integravo „Pradinukams.lt“ 3

„Tamo“ elektroninį dienyną vystanti UAB „Tavo mokykla“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį su papildomo...

Technologijos
2018.09.25
Latvių startuolis pradeda ergonominių apyrankių gamybą 3

Latvių startuolis „SIA Panonia Group“ per 12 mėnesių sukūrė ir pradėjo gaminti apyrankes žmonėms, dirbantiems...

Pramonė
2018.09.24
Pristatytas „Galaxy A7“ su triguba galine kamera 5

„Samsung“ pristatė vidutinės klasės išmanųjį „Galaxy A7“ su triguba kamera ir 120 laipsnių apimančiu plataus...

Technologijos
2018.09.24
Tyrimas: smulkusis verslas neįvertina IT potencialo ir pavojų

Smulkiose Lietuvos įmonėse kompiuterine ir IT įranga dažniausiai rūpinasi ne patyrę specialistai, o...

Technologijos
2018.09.24
Gyvybės draudimas – tik su aktyvumo stebėjimo įrenginiais 2

„John Hancock“ – vienas didžiausių draudikų JAV – gyvybės draudimo polisą nuo šiol parduos tik tuo atveju,...

Technologijos
2018.09.24
„Nasdaq“: kapitalo rinkų ateitis – dirbtinis intelektas ir blokų grandinės Premium

Į VŽ technologijų sektoriaus lyderių dešimtuką patekęs „Nasdaq“ Technologijų ir verslo kompetencijų centras...

Technologijos
2018.09.24
Ekspertai: pasaulyje – vėžio gydymo proveržis, o Lietuva atsilieka 15

Nepaisant pasaulinių laimėjimų, Lietuvoje išgyvenamumas sergant onkologiniais susirgimais išlieka vienas...

Laisvalaikis
2018.09.23
„Amazon“ įrenginiais bando užkariauti naujas nišas

„Amazon“ ketvirtadienį pristatė apie dešimtį naujų ir atnaujintų „Echo“ garsiakalbių ir susijusių įrenginių.

Technologijos
2018.09.21
„Google“ toliau renka informaciją iš privačių paskyrų 1

Dėl privačių laiškų skenavimo ir duomenų teikimo trečiosioms šalims priekaištų ir piktų reakcijų dar pernai...

Technologijos
2018.09.21
Kriptovaliutų kainos penktadienį „žaliuoja“ 3

Kriptovaliutų rinkoje penktadienį buvo juntamas pagyvėjimas.

Rinkos
2018.09.21
„iPhone Xs Max“ Lietuvoje kainuoja 1.679 Eur 11

Operatoriai nuo šiandien (rugsėjo 21 d.) priima naujųjų „Apple“ flagmanų „iPhone Xs“ ir „iPhone Xs Max“...

Technologijos
2018.09.21
„Teamgate“ pritraukė 400.000 Eur investiciją 5

„Blue Bridge“ (BB) grupei priklausanti jauna ryšių su klientais valdymo (CRM) sprendimų bendovė „Teamgate“...

Technologijos
2018.09.21
„Bitė Lietuva“ ir „Tele2“ baigė ginčą dėl reklamos

Telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ ir „Bitė Lietuva“ ginčą dėl pastarosios prekės ženklo „Labas“ reklamos...

Rinkodara
2018.09.20
Interviu su „Bitė Lietuva“ vadovu P. Kuisiu: operatorių ateitis – papildomos paslaugos Premium 10

Šių metų informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriaus lydere išrinkta UAB „Bitė Lietuva“. Pranas...

Technologijos
2018.09.20
„Apple“ Airijai sumokėjo per 13 mlrd. Eur mokesčių 9

Airija šią savaitę atgavo iš „Apple“ visus 13,1 mlrd. Eur neva nesumokėtų, bet ginčijamų mokesčių ir 1,2...

Technologijos
2018.09.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau