Lietuvos mokslo premijos: kam ir už ką

Publikuota: 2018-03-10
Atnaujinta 2018-03-10 13:43

Lietuvos mokslų akademijoje įteiktos 2017 m. Lietuvos mokslo premijos. Į jas pretendavo 27 darbai, iš jų atrinkti 6 geriausi. Technologijos mokslų srityje premija šiemet nebuvo skirta. Premijos dydis – 780 bazinių socialinių išmokų (29.640 eurų).

Šias premijas 1993 m. įsteigė Vyriausybė, jos kasmet skiriamos už Lietuvai reikšmingus fundamentinius, taikomuosius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus. Fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų darbus premijai gauti siūlo aukštosios mokyklos ir mokslinių tyrimų institutai. Eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus premijai gauti bendru teikimu siūlo verslo įmonės ar organizacijos kartu su aukštosiomis mokyklomis arba mokslinių tyrimų institutais.

Kasmet skiriamos ne daugiau kaip 7 Lietuvos mokslo premijos: po dvi humanitarinių ir socialinių mokslų, fizinių mokslų, biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srityse. Ir viena premija technologijos mokslų srityje. Tiesa, pastaroji šiemet liko neįteikta.

Tarp visų 27 konkursui pateiktų darbų iš šios srities buvo vienintelis: Prano Baltrėno ir Editos Baltrėnaitės darbų ciklas „Aplinkos technosferos užterštumo kompleksiniai tyrimai, vertinimas, procesų modeliavimas ir aplinkosauginės technologijos (2002–2016)“. Jį pateikė Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU). Tačiau nuspręsta, kad šie darbai premijos dar neverti.

Visose kitose srityse įteikta po dvi premijas.

Humanitariniai ir socialiniai mokslai

nuotrauka::1

Viena premija skirta Ryčiui Ambrazevičiui, Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto profesoriui, už darbų ciklą „Akustikos metodų plėtra muzikos ir kalbos tyrimuose“. Mokslininkas paaiškina, kad jo darbai susiję su garso iliuzijomis ir muzikos bei kalbos ir dainų suvokimu. „Mes gyvename dvylikos vienodų pustonių oktavos aplinkoje ir esame šio garsų derinio „pripumpuoti“ nuo vaikystės. Todėl mūsų klausa stengiasi visą girdimą muzikinę medžiagą įsprausti į šią dvylikos garsų sistemą“, – sako p. Ambrazevičius.

Anot jo, klaidinga manyti, kad mūsų klausa tiesiog atspindi objektyviuosius garsus. Klausa, profesoriaus teigimu, sukuria garsus, kalbą, muziką iš priimamos garsų medžiagos. Ponas Ambrazevičius nagrinėjo lietuvių tradicinės muzikos akustinės savybes, dainų atlikimo ypatumus ir vokalo stilistiką. Taip pat mažai tyrinėtus lietuvių kalbos priebalsius.

„Muzikinę ir kalbinę ciklo dalis jungia dainavimo akustikos tyrimai. Kadangi esu ir diplomuotas fizikas, ir muzikantas, kada nors šios sritys turėjo susieiti“, – sako profesorius.

Antra premija skirta dr. Daliai Klajumienei, Vilniaus dailės akademijos (VDA) dėstytojai, menotyrininkei ir Lietuvos dailės paveldo ekspertei, už darbų ciklą „Lietuvos XVIII a. antros pusės – XX a. pradžios pasaulietinių interjerų paveldas: dekoro elementų tyrimai“.

Ponia Klajumienė tyrinėjo, kaip pati sako, istorinių interjerų dekoro elementus, kurie šiandien yra nepelnytai pamirštami ir naikinami. Jos tyrimai padeda suvokti, ką šis palikimas liudija apie to meto estetiką, madą ir gyventojų įpročius. Tarp mokslininkės tyrinėtų dalykų yra ir pramoninės to meto naujovės, tokios kaip linoleumas.

„Tarkime, 1860 m. išrastas linoleumas imitavo parketą, plyteles, keramines plyteles, kilimus. Taip gamintojai siekė pritraukti ne tik tuos, kurie nesibaido naujovių ir naujų medžiagų, bet ir konservatyvesnius pirkėjus, tarsi parodant, kad naujoji medžiaga nesutrikdys interjero vaizdo ir bus panaši į jau įprastus sprendimus“, – pasakoja dr. Klajumienė.

Fiziniai mokslai

nuotrauka::2

Šioje srityse apdovanoti Mifodijus Sapagovas, Artūras Štikonas ir Raimondas Čiegis, Vilniaus universiteto (VU) bei VGTU (prof. Čiegis) profesoriai matematikai, už darbų ciklą „Neklasikiniai diferencialiniai uždaviniai ir jų sprendimo metodai (2002–2016)“. 

Tyrimai šiose srityse Lietuvoje pradėti prieš 30 metų, sprendžiant du taikomuosius uždavinius pažangiųjų technologijų įmonėse: skysto metalo kontaktų projektavimas ir difuzijos proceso puslaidininkių medžiagose valdymas. Tiesa, autorių darbai apima daugiau teorinius klausimus ir skaitinius lygčių sprendimo metodus.

Antra premija atiteko fizikui Leonui Valkūnui, VU profesoriui bei Fizinių ir technologijos mokslų centro Darinių fizikos skyriaus vedėjui, už darbų ciklą „Fotoindukuotų vyksmų savireguliacija ir valdymas molekuliniuose nanodariniuose (2005–2016)“. Mokslininkas aiškina, kad šiais tyrimais siekiama išsiaiškinti, kaip tam tikri procesai, pavyzdžiui, fotosintezė, vyksta gyvuose organizmuose ir kaip juos būtų galima perkelti į dirbtinius organizmus arba įrenginius.

Biomedicina ir žemės ūkio mokslai

nuotrauka::3

Viena premija skirta Sauliui Klimašauskui, VU profesoriui biochemikui, už darbų ciklą „Molekuliniai įrankiai epigenomikai ir rnomikai (2002–2016)“.

Terminas „epigenetika“ taikomas plačiai grupei molekulinių mechanizmų, veikiančių genų aktyvumą. Kitaip sakant, profesorius su savo komanda tyrinėja DNR modifikacijas ir žmogaus ląstelėse vykstančius epigenetinius reiškinius, siekdamas sukurti kiekvienam žmogui individualius gydymo būdus ir priemones.

Prof. Klimašauskas aiškina, kad kiekviena mūsų organizmo ląstelė turi tokį patį genomą. Tačiau jos nėra vienodos. Ląstelių skirtumus lemia nevienodi jų epigenomai, t. y. DNR modifikacijos profiliai, kurie galėtų būti vadinami savotiškais knygos (genomo) skirtukais. Mažiau DNR modifikacijų turinčios kamieninės ląstelės virsta kitomis, specializuotomis, ląstelėmis. Vykstant šiam procesui, minėti „skirtukai“ perdėliojami. Manoma, kad sutrikus šiam procesui, ląstelėse gali įvykti reikšmingų pokyčių, lemiančių vėžio ar kitų sunkių sutrikimų, kaip antai diabeto, autizmo ar išsėtinės sklerozės, atsiradimą. Būtent tai tyrinėja p. Klimašauskas.

Pasaulinė mokslo ir verslo bendruomenė pripažįsta, kad profesoriaus atrasti metodai yra pigesni ir tikslesni nei kitos šiuo metu egzistuojančios alternatyvos. Ponas Klimašauskas kartu su kolegomis yra 6 išradimų autorius, turi 9 išduotus patentus, o dar dėl kelių jau pateiktos paraiškos. Licencijas naudoti lietuvių sukurtas technologijas yra įsigijusios tokios įmonės kaip „Thermo Fisher Scientific Baltics“ ir „Qiagen“.

Antroji premija atiteko Virginijui Šikšniui, Giedriui Gasiūnui, Tomui Šinkūnui ir Tautvydui Karveliui, VU biotechnologams, už bene garsiausią pastarojo meto Lietuvos mokslininkų darbų ciklą „CRISPR-Cas sistemų tyrimai: nuo bakterijų imuniteto iki genų redagavimo technologijos (2011–2016)“. Lietuvos mokslo premija, beje, jau yra toli gražu ne pirmas apdovanojimas, kurį už vadinamąsias molekulines DNR grandinės žirkles gauna prof. Šikšnys ir jo komanda.

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą TECHNOLOGIJŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Trumpas apsijuokė prieš Billą Gatesą: paklausė, kuo skiriasi ŽIV nuo ŽPV 7

JAV prezidentas Donaldas Trumpas apsijuokė prieš technologijų gigantės „Microsoft“ įkūrėją Billą Gatesą. Jis...

Technologijos
2018.05.27
„Porsche“ elektrifikacija: sportiška plėtra už 6 mlrd. Eur Premium 2

Ledus elektromobilių rinkoje pralaužęs Elonas Muskas ir jo įkurta „Tesla Motors“ sulaukia daugybės nepalankių...

Transportas
2018.05.26
Mėnesio sandoris: 52 mlrd. Eur vertinamas „Shire“ įsigijimas  1

Praėjus kiek daugiau nei mėnesiui nuo pirmųjų viešumoje pasirodžiusių spekuliacijų apie ketinimus susijungti,...

Rinkos
2018.05.26
Prancūzijos prezidentas technologijų lyderiams: nemokamų pietų nebūna

Emmanuelis Macronas, charizmatiškasis Prancūzijos prezidentas, pasikvietė didžiųjų pasaulio technologijų...

Technologijos
2018.05.26
„Blue Bridge Baltic“ nuostolį lėmė augę atlyginimai, mažesnės įmonių investicijos į IT

Informacijos technologijų įmonių grupę valdanti bendrovė „Blue Bridge Baltic“ pernai dirbo nuostolingai. Anot...

Technologijos
2018.05.25
„Telia“ siekia įsigyti „Bonnier“ televizijos padalinį

Švedijos telekomunikacijų grupė „Telia Company“ iš Švedijos žiniasklaidos koncerno „Bonnier“ nori nupirkti...

Technologijos
2018.05.25
„Infobalt“ vėl kyla į kovą dėl saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo 11

Informacinių ir ryšių technologijų įmonių asociacija „Infobalt“ ketvirtadienį kreipėsi į Konkurencijos...

Technologijos
2018.05.25
BDAR išvakarėse 49% verslų Lietuvoje nėra susipažinę su reglamentu 2

Nors Europos Sąjungos (ES) Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) (angl. General Data Protection...

Technologijos
2018.05.24
Bitkoino kaina galimai buvo manipuliuota 8

JAV teisėsaugos institucijos tirs galimą manipuliavimą populiariausios pasaulyje kriptovaliutos – bitkoino –...

Rinkos
2018.05.24
BDAR efektas: smulkios ir vidutinės JAV įmonės traukiasi iš Europos Premium 1

Rytoj pradedamas taikyti ES bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR). Jam paklusti turės ir Europoje...

Technologijos
2018.05.24
„Stora Enso“ sukūrė pakaitalą plastikui iš medienos

Suomių ir švedų kompanija „Stora Enso“ sukūrė produktą iš medienos, kuriuo galima pakeisti plastiką.

Pramonė
2018.05.24
„Cisco“ įspėja, kad Ukrainoje gresia dar viena didelė kibernetinė ataka 3

JAV tinklo įrangos gamintoja „Cisco Systems“ užfiksavo, kad 54 pasaulio šalyse nežinoma, bet labai rafinuota...

Technologijos
2018.05.23
Pareščiaus „Baltic Fund“ ICO – JAV institucijų akiratyje 9

IT specialisto Mariaus Pareščiaus vadovaujamas startuolis „Baltic Fund“, kviečiantis investuoti į Baltijos...

Rinkos
2018.05.23
„Viasat“ registruoja visą eilę naujų prekės ženklų 1

Estijos „TV Play Baltics“, buvusi „Viasat“, mokamos TV tiekėja Lietuvoje registruoja net 19 naujų prekės...

Rinkodara
2018.05.23
„Deloitte“: bankai Lietuvoje atsilieka nuo skaitmeninių lyderių Premium

Konsultacijų bendrovės „Deloitte“ atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 238 bankai ir 10 finansinių technologijų...

Technologijos
2018.05.23
Kaip pasitikėti, kai nepasitiki arba blockchain

Civilizacijos pamatas, drąsiai galima sakyti, yra pasitikėjimas. Net ir tuomet, kai vis dėlto kaip nors tenka...

Išmani Lietuva
2018.05.23
„Asseco Lietuva“: apie diversifikaciją, įsigijimus ir „Sintagmą“ Premium

Viena daugiausia viešųjų informacinių technologijų (IT) pirkimų konkursų laiminti UAB „Asseco Lietuva“...

Technologijos
2018.05.23
Trukdžius inovacijoms sukuriame patys 3

Esu rizikos kapitalo investuotojas, verslininkas ir mentorius, inovacijų patarėjas, vystantis šią kultūrą...

Technologijos
2018.05.22
Zuckerbergas išsisuko, bet laukia klausimai raštu

Socialinio tinklo „Facebook“ vadovas Markas Zuckerbergas išvengė dalies Europos Parlamento (EP) lyderių...

Technologijos
2018.05.22
Sumažėjus pardavimams JAV, „Ekspla“ skaičiavo mažesnes pajamas

Lietuvos lazerių gamintoja „Ekspla“ praėjusiais metais gavo 18,602 mln. Eur konsoliduotų pajamų – 27,6%...

Technologijos
2018.05.22

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau